Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant pareiškėjai Ž. R., suinteresuotam asmeniui G. R., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas nagrinėti atstovui nedalyvaujant), institucijos, teikiančios išvadą, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1611-305/2015 pagal pareiškėjos Ž. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. R., VMI, institucija, teikianti išvadą, VTAS, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio asmens vardu išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. R., atstovaujama įstatyminės atstovės Ž. R., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimą palaiko. Apie tėčio skolas nieko nežino. Kažkiek su tėčiu bendravo.

Institucijos, teikiančios išvadą – VTAS, atstovas išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad teismas patenkintų pareiškėjos pareiškimą (b. l. 32-33).

Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatymo termino priimti palikimą atnaujinimo ir dėl teismo leidimo išdavimo tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimų, nustatyta, kad A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). A. R. ir Ž. R. yra nepilnametės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 8). Pareiškėjos sutuoktinis ir nepilnametės G. R. tėvas A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). AB „Swedbank“ parengė 2015-02-23 raštą, adresuotą A. R. apie jo pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas. Sukauptų lėšų vertė 2014-12-31 dienai buvo 3595,20 Lt (1041,24 Eur) (b. l. 10).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas šiais būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. LAT yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LAT 2007-03-30 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-126/2007, 2007-06-15 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos. Pareiškėja nurodė, kad ji ir nepilnametė dukra dėl palikimo priėmimo į notarą per nustatytus tris mėnesius nesikreipė, nes, jos žiniomis, A. R. neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dėl šios priežasties ji aktyviais veiksmais neišreiškė savo valios įgyti nuosavybės teisės į paveldimą turtą. Be to, ji yra teisiškai neišprususi, todėl nežinojo, jog įstatymai nustato trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Tik 2015-02-23 ji gavo mirusiam vyrui adresuotą pranešimą apie pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas, būtent tada sužinojo, kad yra paveldimo turto. Pareiškėja taip pat nurodė, kad A. R. gyveno užsienyje, jie nebendravo. A. R. ryšius palaikė tik su dukra G. R. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl aplaidumo. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėja nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą dėl susiklosčiusių aplinkybių (nežinojimo apie mirusio sutuoktinio turtą, gyvenimo skirtingose valstybėse ir nebendravimo su juo). Be to, pareiškėjai 2015-02-23 sužinojus apie mirusio sutuoktinio turtą, ji nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų: 2015-08-12 teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio asmens vardu išdavimo, pareiškimo surašymo data – 2015-04-01. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjai ir jos dukrai G. R., kurią atstovauja įstatyminė atstovė – pareiškėja, atnaujintinas trims mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), tačiau teismo posėdžio metu jokių įrodymų nepateikė, be to nurodė, jog iš esmės neprieštarauja pareiškimui. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Pareiškėja prašo teismo išduoti teismo leidimą nepilnametės dukters vardu priimti palikimą. CK 5.56 straipsnyje nustatyta, kad ribotai veiksnūs asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu. Kadangi G. R. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji turi gauti motinos sutikimą priimti palikimą po A. R. mirties (CK 2.8, 5.56 straipsniai). O duoti sutikimą nepilnamečiui vaikui priimti palikimą pareiškėja gali tik turėdama teismo leidimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus esmę bei tikslus, į tai, kad teismas, išduodamas teismo leidimus supaprastinto proceso tvarka, privalo būti aktyvus ir veikti operatyviai, teismas sprendžia, kad pareiškėja iš esmės prašo teismo išduoti teismo leidimą duoti sutikimą nepilnametei dukrai priimti palikimą.

Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą duoti sutikimą nepilnamečiams vaikams priimti palikimą, atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis nepilnamečio vaiko interesų (CPK 582 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. LAT yra nurodęs, kad teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, turėtų būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 4 dalis) ir, nustatęs, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis). Tokiu atveju leidimo išdavimas priimti palikimą pagal apyrašą nelaikomas išėjimu už pareikšto prašymo ribų (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta LAT senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 41).

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. R. nurodė, kad joms nėra žinoma apie A. R. skolas. Tačiau byloje yra duomenų, kad A. R. vardu yra registruotos keturios transporto priemonės, kurios (duomenys neskelbtini) buvo areštuotos, areštas nepanaikintas (b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, kad tik dalis įsipareigojimų yra išviešinama, visada egzistuoja galimybė, kad apie kitus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, ir nepilnametis atsakys kreditoriams visu savo turtu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra tikslių duomenų apie A. R. skolas, siekiant apsaugoti nepilnametės G. R. interesus, pareiškėjos prašymas dėl leidimo duoti sutikimą nepilnamečiam vaikui priimti palikimą tenkintinas, nustatant palikimo priėmimą pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog palikimo priėmimas pagal apyrašą, pažeistų vaiko teisėtus interesus. Pažymėtina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti terminą pareiškėjai Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos dukrai G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti trims mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) duoti sutikimą nepilnametei dukrai G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pagal apyrašą.

Pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po A. R. mirties, apyrašą.

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.