Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Sigitas Čepas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad šalių susitarimu atsakovė jo darbo užmokestį turėjo pervesti į dukters banko sąskaitą. Minėtos banko sąskaitos numerį jis buvo pateikęs atsakovei darbo sutarties sudarymo metu. Nurodė, kad darbo užmokestį jis tikėjosi gauti 2019 m. sausio 10 d., todėl vis skambindavo dukrai pasiteirauti, ar atsakovė nepervedė jo darbo užmokesčio, tačiau dukra nurodė, kad nieko negavo. Kadangi atsakovė laiku nemokėjo darbo užmokesčio, jis nusprendė nutraukti darbo santykius ir maždaug 2019 m. sausio 19 d. – 20 d. pateikė atsakovei prašymą atleisti jį iš darbo, tačiau tikslios datas neatsimena. 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderių jis nepasirašė, juose nurodytų piniginių lėšų negavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. V. paaiškino, jog yra ieškovo dukra. Tuo metu, kai ieškovas įsidarbino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš jo išieškojimą vykdė antstoliai, todėl tėtis jos paprašė nurodyti savo banko sąskaitos numerį tam, kad atsakovė galėtų jo darbo užmokestį pervesti į šią banko sąskaitą. 2019 m. lapkričio 29 d. liudytoja išsiuntė ieškovui sms žinutę, kurioje nurodė savo banko sąskaitos numerį. Liudytoja nurodė, kad atsakovė į jos banko sąskaitą piniginių lėšų nepervedė. Patvirtino, jog tėtis (ieškovas) ne kartą jos klausė, ar jau yra pinigai sąskaitoje. Žino, jog ieškovas išėjo iš darbovietės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo noru, nes kaip nurodė dukrai, jam nebuvo mokamas atlyginimas.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. D. paaiškino, jog dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke. Ji dirba nuotoliniu būdu, atsakovės vadovas jai nurodo, kokiai sumai reikia išrašyti kasos išlaidų orderį. Tuomet ji įveda šiuos duomenis į kompiuterinę programą, atsispausdina dokumentą, jį pasirašo, nuskanuoja ir nusiunčia atsakovės vadovui A. Š. Jai yra grąžinami kasos išlaidų orderiai su vadovo ir asmens, kuriam išduodamos piniginės lėšos parašais.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. E. paaiškino, kad dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi. Nurodė, kad ieškovas turėjo problemų su antstoliais, todėl prašė darbo užmokestį mokėti grynaisiais. Ieškovas dirbo prastai, buvo gauti gyventojų skundai, todėl buvo nuspręsta ieškovą atleisti iš darbo. Ieškovui grynaisiais pinigais buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., o vėliau – atleidžiant ieškovą iš darbo - darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad įmonės kasa yra vadovo žinioje, kuris perduoda įmonės administratoriui pinigines lėšas ir kasos išlaidų orderį, o administratorius išmoka pingines lėšas konkrečiam asmeniui. Patvirtino, kad ieškovas buvo atvykęs į įstaigą ir asmeniškai atsiėmė atlyginimą už darbą, bei pasirašė kasos išlaidų orderius 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovo J. V. ir atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. gruodžio 3 d. įdarbintas teritorijų priežiūros specialistu, nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui (b. l. 4-5). 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavedė vyriausiajam buhalteriui išskaityti iš ieškovo J. V. darbo užmokesčio antstolio reikalaujamas sumas (b. l. 41). Atsakovės VšĮ „(duomenys nesklebtini)“ vadovas 2019 m. sausio 3 d. priėmė įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įspėjo ieškovą dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo (b. l. 42). Atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2019 m. sausio 11 d. priėmė pakartotinį įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakartotinai įspėjo ieškovą dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo ir nurodė, kad ieškovas už pakartotinius pažeidimus gali būti atleistas iš darbo (b. l. 43). 2019 m. sausio 14 d. atsakovė parengė aktą dėl J. V. nepatenkinamų išbandymo rezultatų (b. l. 29). Atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2019 m. sausio 14 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas J. V. atleidžiamas iš darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 40). Atsakovė pateikė ieškovui 2019 m. sausio 14 d. pranešimą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodė, jog ieškovas atleidžiamas iš darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 d. (išbandymo rezultatai nepatenkinami), paskutinė darbo diena - 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 66). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2019 m. sausio 18 d. pagal DK 36 straipsnio 3 d. (išbandymo rezultatai nepatenkinami). 2019 m. vasario 6 d. ieškovas kreipėsi į Komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio (b. l. 23-24). Komisija 2019 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą atmetė, argumentuodama tuo, kad ji nėra kompetentinga spręsti dokumentų klastojimo klausimų ir byloje nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti atsakovės pateiktų kasos išlaidų orderių ar ieškovo parašų juose autentiškumu, Komisija vadovaujasi šiais kasos išlaidų orderiais kaip tinkamais įrodymais byloje (b. l. 7-8). 2019 m. kovo 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate (toliau – Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo J. V. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. 2019 m. liepos 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas nesurinkus duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

DK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis, tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos (DK 140 straipsnio 1 dalis). Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 589,73 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodo, kad atsakovė jam nėra sumokėjusi darbo užmokesčio už 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydama, kad yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu. Taigi, nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą svarbu nustatyti, ar atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad atsakovė yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškovu.

Šalių sudarytos darbo sutarties 3.2. punkte nustatyta, kad darbdavys darbo užmokestį darbuotojui moka vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos. Darbo užmokestis mokamas bankiniu pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę sąskaitą arba grynaisiais. Taigi, Darbo sutartyje numatyta galimybė darbo užmokestį mokėti grynaisiais pinigais. Ieškovas nurodė, kad jis pateikė atsakovei savo dukters banko sąskaitos numerį ir prašė darbo užmokestį pervesti į šią banko sąskaitą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas prasitarė turintis įsiskolinimų antstoliui, todėl atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, o ne į banko sąskaitą. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovo dukra L. V. paaiškino, jog tėtis prašė jos banko sąskaitos numerio, nurodė, kad eis darbintis ir nori, kad atlyginimas būtų vedamas į jos sąskaitą. 2018 m. lapkričio 29 d. liudytoja išsiuntė ieškovui sms žinutę, kurioje nurodė savo banko sąskaitos numerį. Taip pat patvirtino, kad tėtis keletą kartų skambino dukrai, prašydamas patikrinti ar jau pervestas atlyginimas. Atsakovės darbuotojas R. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad įstaigoje nėra praktikos mokėti darbuotojui atlyginimą į kito asmens sąskaitą, todėl ieškovo prašymas pervesti atlyginimą į dukros sąskaitą nebūtų vykdomas. Patvirtino, kad nepamena ieškovo prašymo pervesti atlyginimą ne į savo sąskaitą, priešingai, nurodė, kad ieškovo prašymu, sutiko atlyginimą mokėti grynaisiais. Taigi vien ta aplinkybė, kad L. V. tėčiui 2018 m. lapkričio 29 d. sms žinute atsiuntė savo sąskaitos numerį, nepatvirtina aplinkybių, kad tarp darbdavio ir darbuotojo buvo susitarimas darbo užmokestį ieškovui mokėti bankiniu pavedimu į dukters banko sąskaitą. Darbo sutarties 3.3 punktas darbdavį įpareigoja mokėti darbo užmokestį pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę sąskaitą, t. y. darbuotojo vardu atidarytą, o ne kitų asmenų sąskaitą, arba grynaisiais. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių aiškiai išreikštą darbuotojo valią gauti darbo užmokestį kitu nei darbo sutartyje numatytu būdu, todėl ieškovo teiginiai, jog darbdaviui padavė ant popieriaus lapelio užrašytą dukters banko sąskaitos numerį ir taip susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo būdo, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Tuo tarpu tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytos ir neginčijamos aplinkybės, kad tarp šalių pasirašant darbo sutartį ieškovas turėjo įsiskolinimų antstoliui, bei liudytojo R. E. teikti paaiškinimai, kad darbo užmokestis darbuotojams mokamas bankiniu pavedimu, o grynaisiais išmokama pavieniais atvejais, paprastai kai darbuotojai turi įsiskolinimų antstoliams ir patys prašo grynaisiais išmokėti darbo užmokestį, teismui leidžia daryti išvadą, kad darbdavys ir darbuotojas žodžiu susitarė dėl darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais.

Byloje pateikti 2019 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išmokėtas 288,80 Eur darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išmokėtas 300,93 Eur darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. Minėti kasos išlaidų orderiai patvirtinti ieškovo parašais, kuriuos ieškovas ginčija. Ieškovas nurodo, kad minėti kasos išlaidų orderiai yra suklastoti ir juose nurodytų piniginių lėšų jis nėra gavęs. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. E. patvirtino, kad jis pats sumokėjo ieškovui darbo užmokestį pagal 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderius, pamena, kaip ieškovui perdavė pinigus, o ieškovas pats pasirašė kasos išlaidų orderius. Pažymėtina, kas duomenų, patvirtinančių, jog 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderiai yra suklastoti ir neatitinka tikrovės, byloje nėra. Visų pirma, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šių kasos išlaidų orderių klastojimo Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. 2019 m. liepos 15 d. nutarimu buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje pateiktoje 2019 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar parašus 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderiuose pasirašė J. V., A. Š., R. E., D. D. ar kiti asmenys dėl tiriamųjų parašų paprastumo, mažo grafinio informatyvumo. Atkreipė dėmesį, kad ant kasos išlaidų orderių esantys J. V. ginčijami parašai yra žemesnio už vidutinį išlavinimo, vidutinio rašymo tempo, vidutinio judesių koordinuotumo, parašų elementai yra didelio rašysenos dydžio, vidutinio rašysenos įbėgio, vidutinio rišlumo ir rišlūs, be nuolinkio. Techninio parašų klastojimo požymių neaptikta.

Taigi nesant aiškios specialisto išvados, nesant galimybių nustatyti ar parašai ant kasos išlaidos orderių yra J. V. ar kito asmens, teismas vertina visumą kitų įrodymų: šalių, liudininkų paaiškinimus, analizuoja byloje esančią informaciją, šalių atstovų nurodytus argumentus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderiai yra užpildyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (toliau – Taisyklės), kadangi šiuo atveju kasos išlaidų orderiuose piniginių lėšų gavėjas tik pasirašė, tačiau nenurodė gautos sumos. Teismas pažymi, jog Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Nagrinėjamu atveju ieškovui piniginės lėšos buvo išmokėtos kaip atsakovės darbuotojui, t. y. pagal mokėjimo žiniaraštį, todėl jis gautos sumos įrašyti neprivalėjo. Be to, vien ta aplinkybė, kad ieškovas kasos išlaidų orderiuose neįrašė gautos sumos žodžiais, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog piniginių lėšų jis negavo. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei asmeniui išmokama suma nesutampa su kasos išlaidų orderyje nurodyta suma, jis gali piniginių lėšų nepriimti ir kasos išlaidų orderyje nepasirašyti.

Kita aplinkybė, į kurią teismas atkreipia dėmesį yra šalių paaiškinimų nuoseklumas ir argumentavimas. Atsakovės darbuotojų paaiškinimai yra vieningi, liudytojai nurodė kokia tvarka paruošiami kasos išlaidų orderiai: nuotoliniu būdu dirbanti apskaitininkė D. D. gauna iš atsakovės vadovo informaciją kokį darbuotojui atlyginimą įrašyti į kasos išlaidų orderį, išrašo kasos išlaidų orderį su nurodyta suma, pasirašo, nuskanuoja ir išsiunčia elektroniniu paštu vadovui A. Š. Vadovas pasirašo kasos išlaidų orderius, kaip atsakingas už kasą asmuo paruošia pinigus ir perduoda tiesiogiai ar per kitą darbuotoją atsakovės administratoriui R. E. Administratorius iškviečia darbuotojus, duoda pasirašyti kasos išlaidų čekius ir perduoda darbuotojui jau vadovo paruoštą pinigų sumą, o pasirašytus darbuotojų kasos išlaidų orderius perduoda tvarkymui apskaitininkei, kuri pildo kasos knygos duomenis. Atsakovės darbuotojų pateikti paaiškinimai dėl kasos išlaidos orderių numeracijos ir išrašymo dienos sutampa, ieškovo įtarimai dėl dokumentų klastojimo, remiantis kasos išlaidų orderių numeracija atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, jog ginčijami kasos išlaidų orderiai atitinka atsakovės kasos knygos duomenis, pagal kurią nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 23 d. kitų mokėjimų grynaisiais nebuvo atlikta. Atsakovė pateikė paaiškinimus, kodėl darbo užmokestis ieškovui išmokėtas vėliau nei 2019 m. sausio 18 d., pateikė tai patvirtinančius įrodymus (buhalterės E. D., skaičiuojančios darbo užmokestį prašymas dėl atleidimo iš darbo (b. l. 65), buhalterės E. D. nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 22 d. (b. l. 69). R. E. paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. sausio 15 d. ieškovui buvo įteiktas ir ieškovo pasirašytas pranešimas dėl jo atleidimo iš darbo, nurodyta atleidimo data, išmokėtas darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėnesį, ieškovui buvo paaiškinta, kad galutinį atsiskaitymo dydį už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensaciją už priklausančias nepanaudotas atostogas reikia tiksliai paskaičiuoti, buhalterė serga, todėl išmokės vos tik bus suskaičiuota tiksli suma, kas ir buvo padaryta 2019 m. sausio 22 d., o ieškovas atvyko pasiimti darbo užmokesčio 2019 m. sausio 23 d. Priešingai, ieškovo paaiškinimai dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių yra nenuoseklūs. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad darbo užmokestį jis tikėjosi gauti 2019 m. sausio 10 d., todėl vis skambindavo dukrai pasiteirauti, ar atsakovė nepervedė jo darbo užmokesčio. Kadangi atsakovė laiku nemokėjo darbo užmokesčio, jis nusprendė nutraukti darbo santykius ir maždaug 2019 m. sausio 19 d. – 20 d. pateikė atsakovei prašymą atleisti jį iš darbo. Vis dėlto byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes. Visų pirma, šalių sudarytos darbo sutarties 3.2. punkte nustatyta, kad darbdavys darbo užmokestį darbuotojui moka vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos. Taigi, nėra aišku, kodėl ieškovas tikėjosi, kad darbo užmokestis jam bus sumokėtas iki 2019 m. sausio 10 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2019 m. sausio 14 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas J. V. atleidžiamas iš darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 40). Atsakovė pateikė ieškovui 2019 m. sausio 14 d. pranešimą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodė, jog ieškovas atleidžiamas iš darbo vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi (išbandymo rezultatai nepatenkinami), paskutinė darbo diena - 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 66). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2019 m. sausio 18 d. pagal DK 36 straipsnio 3 dalį (išbandymo rezultatai nepatenkinami). Ieškovas pasirašė 2019 m. sausio 14 d. pranešimą bei priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtvirtintas ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį (išbandymo rezultatai nepatenkinami). Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad tikrai pasirašė 2019 m. sausio 14 d. pranešimą. Taigi, ieškovui turėjo būti žinoma, kad jis atleidžiamas iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Be to, byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo paties prašymu, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nurodė, kad prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė 2019 m. sausio 19 d. – 20 d., t. y. po to, kai atsakovė priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir jis jau buvo atleistas iš darbo, bei į tai, kad nurodytos 2019 m. sausio 19 – 20 dienos yra šeštadienis, sekmadienis.

Ieškovas teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino kas yra kasos išlaidų orderiai, taip pat patvirtino, kad buvo atvykęs sausio mėnesį į darbovietę kelis kartus, pasirašinėjo kažkokius dokumentus, tačiau negalėjo įvardinti kokius. Papildomai nurodė, kad blogai mato, tiksliau - be akinių nemato, o akinių nesinešioja, todėl teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti kokius dokumentus turi iš darbovietės, kokius dokumentus yra pasirašęs, koks dokumentų turinys, taip pat tiksliai negalėjo įvardinti kada ir kiek kartų buvo nuvykęs į darbovietę, su kuriais asmenimis bendravo dėl atleidimo, kada skambino į darbovietę dėl nesumokėto atlyginimo ir su kuo bendravo telefonu. Ieškovas pasirašytinai buvo informuotas apie darbo santykių pabaigą, darbo sutarties nutraukimo priežastis, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas toliau tvirtino, kad išėjo iš darbo savo noru, nepamena ar gavo įspėjimų dėl darbo drausmės pažeidimo, teigė, kad jo darbas nepatiko prižiūrėtojui (L. M.), buvo pametęs darbovietei priklausančius raktus. Vertinant tai, kad ieškovas yra įsitikinęs, kad teikė dukters sąskaitos numerį atsakovei darbindamasis, atliko puikiai savo darbo pareigas, nepamena apie gautus kelis įspėjimus dėl darbo drausmės pažeidimų, nurodo išėjęs iš darbo savo noru, bei neigia matęs ir pasirašęs kokius nors kasos išlaidų orderius bei gavęs darbo užmokestį grynaisiais, tačiau teiginius dėl darbo drausmės pažeidimo ir darbo santykių nutraukimo pagrindo paneigia aiškūs, nenuginčijami įrodymai byloje, nesant kitų įrodinėjimo galimybių dėl darbo užmokesčio išmokėjimo fakto kaip tik ieškovo paaiškinimai prieš visiškai priešingus administratoriaus R. E. paaiškinimus, atsižvelgiant į proceso šalių paaiškinimų nuoseklumą, įrodymų visumą, bei į tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nenustatyti kasos išlaidų orderių klastojimo atvejai, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog darbo užmokestis ieškovui buvo išmokėtas, ieškovas pasirašė ant 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderių.

Pagal atsiskaitymo lapelį už 2018 m. gruodžio mėn. ieškovui turėjo būti sumokėta 288,80 Eur darbo užmokesčio. Pagal atsiskaitymo lapelį už 2019 m. sausio mėn. ieškovui turėjo būti sumokėta 236,00 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. 2019 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė sumokėjo ieškovui 288,80 Eur, ir 2019 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 300,93 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu tinkamai, todėl ieškinys atmestinas.

Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 650 Eur (b. l. 106-109). Ieškinį atmetus atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. V. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.