Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. Č.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui R. S. (R. S.) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. T. (buvusi pavardė S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikai.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-333-286/2016, L. S. ir R. S. santuoka nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų S. S. ir D. S. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su motina L. S.. R. S. nepilnamečio sūnaus S. išlaikymui iki jo pilnametystės mokės po 150 Eur kas mėnesį, o nepilnametės dukros D. išlaikymui iki jos pilnametystės mokės po 130 Eur kas mėnesį, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pradedant nuo 2016 m. liepos 1 d., pinigus sumokant vaikų motinai L. S. į asmeninę sąskaitą ar kitu abiem šalim prieinamu būdu iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaikų motina L. S., kuri įsipareigoja jas naudoti išimtinai vaikų interesams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismo nustatytas išlaikymo vaikui dydis gali būti pakeistas iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Šią įstatymo nuostatą palikta aiškinti ir taikyti teismui bei spręsti, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Minėtas principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Tam, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nustatant, ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, ir tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė reikalavimą padidinti nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindžia aplinkybe, kad vaikams augant išaugo vaikų poreikis maistui, drabužiams, laisvalaikiui, pomėgiams ir kitiems būtiniausiems poreikiams, be to, vaikų būtiniems poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos padidėja ir dėl ekonominės situacijos pasikeitimo – padidėjo maisto ir pramoninių prekių, paslaugų kainos. Orientaciniu kriterijumi vienam vaikui būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga suma ieškovė laiko vienos MMA dydį ieškinio padavimo dienai, tai yra 630 Eur (atskaičius mokesčius), iš šios sumos atimant 136 Eur vaiko pinigus.

Vertinant vaiko tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad šalys gyvena atskirai. Ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, su vaikais gyvena socialiniame būste. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2024 m. liepos 24 d. ieškovei paskirta 443 Eur nedarbo išmoka. Šalys savo vardu registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jauno ir darbingo amžiaus. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Nors Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje nėra informacijos apie atsakovo gaunamas pajamas, bet laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes manytina, kad jis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, kurios ribotų atsakovo galimybę dirbti ir uždirbti vaikų išlaikymui reikalingas lėšas. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl prašomo išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, o tai laikytina, jog atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį jų minimalius poreikius.

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad vaikams augant, objektyviai didėja vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų suma – daugiau lėšų reikia skirti vaikų ugdymo reikmėms, drabužiams, avalynei, laisvalaikiui, būreliams, maistui ir kt. Be to, sūnus S. S. turi negalią, jam nuo 2019 m. vasario 18 d. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl jo priežiūrai reikalinga skirti daugiau lėšų. Nagrinėjamu atveju, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vienam nepilnamečiam vaikui dydis neviršija nustatytos orientacinio kriterijaus ribos (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 708 Eur (atskaičius mokesčius). Teismas sprendžia, kad šių aplinkybių nereikia įrodinėti, nes jos pripažintinos visiems žinomomis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad ieškovei tenka kasdienė nepilnamečių vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Minėtu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis akivaizdžiai nepakankamas minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, nes nuo priteisto išlaikymo praėjo beveik aštuoneri metai, per šį laikotarpį išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams nebuvo keistas, o net ir minimalūs vaikų poreikiai jau yra pasikeitę. Atsakovas neprisideda prie savo nepilnamečių vaikų auklėjimo ir rūpinimosi jais, o visa našta tenka vien ieškovei, todėl atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti šią aplinkybę, prisidėdamas prie vaikų išlaikymo didesne dalimi.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nustatyto išlaikymo – sūnui S. S. po 150 Eur, o dukrai D. S. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – padidinimas iki 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės nepažeis proporcingumo principo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pagal įstatymą nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo pakeisti ir minėtu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią R. S. vaikų auklėjimo ir lankymo teisės nebuvo ribojamos, atsižvelgiant į vaikų poreikį skirti laiko ugdomajai veiklai bei poilsiui. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad siekiant išvengti nepagrįstų ginčų, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, numatanti konkrečias atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

Pasiūlymų dėl bendravimo su vaikais tvarkos atsakovas iki teismo posėdžio nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas savo nepilnamečių vaikų nelanko, su jais tik retkarčiais bendrauja telefonu. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad atsakovas, nebendraudamas su dukra, yra praradęs ryšį su ja, o bendraujant su neįgaliu sūnumi reikia specialių įgūdžių, todėl atsakovui bendraujant su nepilnamečiais vaikais būtinas ieškovės dalyvavimas.

Teismas, įvertinęs ieškovės išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovė įrodė faktines aplinkybes, kurios yra pagrindu padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, todėl ieškinys tenkinamas.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nuo kurių mokėjimo ji yra atleista, pagal antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymą byloje sudaro 317,50 Eur. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, byloje sudaro 59 Eur (100×12×3%×75%=27; 120×12×3%×75%=32) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleistas.

Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteistas 59 Eur dydžio žyminis mokestis, 317,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ir 24,39 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-333-286/2016, patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą R. S. (R. S.) nepilnamečiam sūnui S. S. (S. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini), teikiamą išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui 2023 m. rugsėjo 4 d. padidinti iki 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-333-286/2016, patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą R. S. (R. S.) nepilnametei dukrai D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), teikiamą išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui 2023 m. rugsėjo 4 d. padidinti iki 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-333-286/2016, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktu patvirtintą R. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad:

1. R. S. kiekviena lygine diena prasidedantį savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. S. ir S. S. jų gyvenamojoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje tarp 10 ir 20 val., dalyvaujant vaikų motinai L. T..

2. Apie numatomą pasimatymą, jo trukmę arba, kad pasimatymas neįvyks, R. S. telefonu (duomenys neskelbtini) trumpąja žinute praneša L. T. prieš dvi dienas. S. S. neįvykdžius pareigos informuoti apie numatomą pasimatymą lyginį savaitgalį, L. T. turi teisę praleisti tą savaitgalį su vaikais savo nuožiūra.

3. Abiejų šalių susitarimu gali būti numatyta kitokia konkrečių pasimatymų tvarka ir trukmė.

4. Šalys viena kitą informuoja apie telefono numerių pasikeitimus.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660), 317,50 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 24,39 Eur (dvidešimt keturis eurus 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.