- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1470-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10658-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Bronius Valius, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- E. G.
- Trečiasis asmuo
- D. G., BUAB „Anis LMK“, I. A.
- Atsakovas
- O. A.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1470-538/2013
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-10658-2012-6)
2013 m. lapkričio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos nariai Bronius Valius, Erikas Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. G. ir trečiojo asmens D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui O. A. (O. A.), tretiesiems asmenims BUAB „Anis LMK“, D. G., I. A. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. G. pareiškimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-02-11 akcininkų sutarties dalį, kuria E. G. neatlygintinai perleido O. A. 99 000 Lt paskolos UAB „Anis LMK“ ir taikyti restituciją – priteisti E. G. iš O. A. 99 000 Lt ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog 2008-02-11 ieškovas ir atsakovas O. A. sudarė akcininkų sutartį, kurios 3 punkto 2 pastraipoje susitarė, jog ieškovas paskolos dalį bendrovei – 99 000 Lt šios sutarties pagrindu neatlygintinai perleidžia O. A., su sąlyga, jog 94 000 Lt šios sumos bus panaudota UAB „Anis LMK“ įstatinio kapitalo didinimui ir užskaityta kaip O. A. mokėjimas pagal Akcijų pasirašymo sutartį už akcijas – jų emisijos kainos dalį, o 5 000 Lt kaip O. A. paskola UAB „Anis LMK“. Pasirašydamas akcininkų sutartį ieškovas suprato, kad 99 000 Lt paskolina O. A. neatlygintinai, t. y. be procentų, nes O. A. žadėjo šią sumą grąžinti, kai bus parduotos akcijos. Akcijų dalies pardavimo investuotojui tiksli data nebuvo žinoma, todėl jos sutartyje nenurodė. O. A. pardavė didžiąją dalį akcijų, už jas ieškovo žiniomis gavo 1 600 000 Lt, tačiau su ieškovu neatsiskaitė. Akcininkų sutarties 3 punkto 2 pastraipoje nėra nurodyta, kad ieškovas pinigus dovanoja. Ieškovas teigia, jog ši sandorio dalis turi būti pripažinta negaliojančia dėl suklydimo, nes ieškovas suklydo, būdamas įsitikinęs, kad O. A. jo sumokėtus 99 000 Lt ateityje grąžins. Ieškovas taip pat nurodo, kad sutarties dalis turi būti pripažinta negaliojančia, nes nesilaikyta įstatymų reikalaujamos notarinės formos, nes remiantis CK 6.469 str. 2 d. dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50 000 Lt turi būti notarinės formos.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. G. pareiškimu prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-02-11 akcininkų sutarties dalį, kuria E. G. neatlygintinai perleido O. A. 99 000 Lt paskolos UAB „Anis LMK“ ir taikyti restituciją – priteisti E. G. ir D. G. iš O. A. 99 000 Lt ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes sandoris sudarytas be sutuoktinės sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-13 sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens D. G. savarankišką reikalavimą atmetė. Priteisė atsakovui O. A. iš ieškovo E. G. ir trečiojo asmens D. G. po 1 743,61 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas E. G. teigia, kad jis 2008-02-11 pasirašydamas akcininkų sutartį suprato, kad 99 000 Lt paskolina O. A. neatlygintinai, t. y. be procentų, nes O. A. šią sumą žadėjo grąžinti kai bus parduotos akcijos naujam investuotojui. Ieškovas nurodo, jog suklydo, manydamas, kad O. A. vėliau šią sumą grąžins. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas ginčijamą sutarties sąlygą, suvokė šios sąlygos turinį ir esmę, t. y. suvokė, kad patvirtina faktą, jog 99 000 Lt šios sutarties pagrindu neatlygintinai perleidžia O. A. su sąlyga, jog 94 000 Lt šios sumos bus panaudota UAB „Anis LMK“ įstatinio kapitalo didinimui ir užskaityta kaip O. A. mokėjimas pagal Akcijų pasirašymo sutartį už akcijas – jų emisijos kainos dalį, o 5 000 Lt kaip O. A. paskola UAB „Anis LMK“. Jis ir neteigia, kad šios sąlygos nesuprato, ar jos nepastebėjo pasirašydamos sutartį, tik nurodo, jog tikėjosi, kad ateityje šie pinigai jam bus grąžinti. Tai reiškia, kad ieškovas tinkamai suprato šios sąlygos esmę, todėl, jei susitarė dėl pinigų grąžinimo, veikdamas rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, turėjo galimybę siekti, kad ši sąlyga būtų pakeista, pvz. įrašant sąlygą, kad 99 000 Lt bus sumokėti atitinkamu būdu ir per tam tikrą terminą ar nustatytu laiku. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad pasitikėjo atsakovu O. A., šiuo atveju taip pat nepatvirtina suklydimo, o patvirtina tik paties ieškovo E. G. neapdairumą ir nerūpestingumą. Ieškovas, suvokdamos ginčijamos sąlygos esmę, kuria perleidžiami pinigai įmonės veiklai, negali teigti, kad pasirašydamas šią sutarties sąlygą, jis suklydo. Svarbu ir tai, kad ginčijama sutartis pasirašyta tik po ilgalaikių derybų, susitikimų, todėl abi šalys turėjo pakankamai daug laiko apsvarstyti visas sutarties sąlygas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesutiko, jog šiuo atveju ginčijamos sutarties dalyje, kuria perleidžiama 99 000 Lt, egzistuoja dovanojimo teisiniai santykiai. Pats ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog neturėjo tikslo padovanoti atsakovui šią pinigų sumą, atvirkščiai, teigia, jog tikėjosi uždirbti. Be to, nurodė, kad neatlygintinai perleido atsakovui minėtą pinigų sumą kaip sąlyginę reikalavimo teisę į bendrą įmonę, nurodydamas, kad ši reikalavimo teisė gali būti realizuojama tik vienu būdu – apmokant naujai išleidžiamų bendrovės akcijų dalies kainą. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Ieškovo, kaip bendrovės akcininko paskolos sutartims su bendrove nėra privaloma notarinė forma, todėl atitinkamai ir tarp šalių sudarytos sutarties daliai pakako rašytinės sandorio formos (CK 6.101, 6.103 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad įstatymai nenumato, jog sudarant sutartis su turimos įmonės veikla yra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, taip pat pagal CK 3. 92 straipsnio 4 dalį tokio pobūdžio sutartys nėra priskiriamos prie tų sandorių, kuriuos gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, todėl trečiasis asmuo D. G. ir ieškovas E. G., ginčydami sutarties dalį, turėjo įrodyti kitos šalies – atsakovo O. A. nesąžiningumą. Tačiau ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nes nenurodė jokių atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, o nagrinėjamu atveju, byloje negalima taikyti atsakovo nesąžiningumo prezumpcijos, įtvirtintos CK 6.67 straipsnyje. Trečiasis asmuo D. G. teigia, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2012-09-18 gavusi ieškinį iš ieškovo, t.y. savo sutuoktinio E. G., tačiau nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų. Visi byloje dalyvaujantys asmenys sutartinai patvirtino, jog ieškovas kartu su savo sutuoktine ir atsakovas su sutuoktine artimai bendravo, kartu vykdavo atostogauti, dalyvaudama šeimų šventėse ir pan. bei pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ji praleido 1 metų terminą reikalavimui dėl sandorio, sudaryto be kito sutuoktinio sutikimo, pareikšti (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. G. ir trečiasis asmuo D. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-02-11 akcininkų sutarties dalį, kuria E. G. neatlygintinai perleido O. A. 99 000 Lt paskolos UAB „Anis LMK“ ir taikyti restituciją – priteisti E. G. ir D. G. naudai iš O. A. 99 000 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialines teisės normas, todėl turi būti panaikintas. 2008-02-11 akcijų pasirašymo sutartimi E. G. įsigijo 3960 vnt. UAB „Anis LMK“ naujai išleistų paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė lygi 100 Lt, bendra vertė 396 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2008-01-09 E. G. buvo sumokėjęs UAB „Anis LMK“ 500 000 Lt, jo įsigytos akcijos tapo visiškai apmokėtos. E. G. ir O. A. buvo susitarę, kad O. A. valdys 60 procentų UAB „Anis LMK“ akcijų, o E. G. 40 procentų UAB „Anis LMK“ akcijų, tą konstatavo 2008-02-11 akcininkų sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose. Taigi O. A. atitinkamai įsigijo likusias naujai išleistas 5940 vnt. UAB „Anis LMK“ akcijas. O. A. taip pat buvo įmokėjęs tik 500 000 Lt, todėl likusi dalis akcijų (94 000 Lt) buvo apmokėta E. G. padarytu įnašu. E. G. 99 000 Lt sumos turtinės teisės neatlygintinai perleisti (dovanoti) neturėjo tikslo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo sutarta investuoti į UAB „Anis LMK“ po lygiai, o akcijų skaičius turėjo likti 60 ir 40 procentų, bei įneštais 990 000 Lt buvo nutarta didinti įstatinį kapitalą iki 1 000 000 Lt, jis sutiko, kad O. A. akcijų apmokėjimui būtų panaudotos jo lėšos. E. G., pasirašydamas 2008-02-11 akcininkų sutartį, suprato, kad 99 000 Lt paskolino O. A. neatlygintinai, t. y. be procentų, nes O. A. šią sumą žadėjo grąžinti kai bus parduota UAB „Anis LMK“ akcijų dalis būsimam investuotojui. Akcijų dalies pardavimo investuotojui tiksli data nebuvo žinoma, todėl grąžinimo terminas nebuvo numatytas. Tuo metu E. G. santykiai su O. A. buvo geri, E. G. juo pasitikėjo, bendravo šeimomis ir O. kviečiamas investavo į įmonę UAB „Anis LMK“ 1 500 000 Lt piniginėmis lėšomis ir nuo savo individualios įmonės „Sanresta“ suteikė įmonei UAB „Anis LMK“ 6 000 000 Lt laidavimą už SEB Banko išduotą paskolą. Pasirašant 2008-02-11 akcininkų sutartį, E. G. pasitikslino ar gerai supranta, kad neatlygintinai, t.y. be procentų perduoda pinigus. O. A. žodžiu patvirtino, kad kai jis parduos savo dalį akcijų, grąžins E. G. 99 000 Lt. 2009 lapkričio mėn. O. A. pardavė didžiąją dalį savo akcijų ir dar tais pačiais 2009 metais gavo pinigus už parduotas akcijas, tačiau su E. G. neatsiskaitė. E. G. 2008-02-11 akcininkų sutarties dalį (3 punkto 2 pastraipą) ginčija LR CK 1.90 str. pagrindu, nes jo įsitikinimu jis O. A. pinigus neatlygintinai paskolino. Tačiau teismui atmetus ieškinį šiuo pagrindu, t. y. pripažinus, kad ginčijama dalis yra dovanojimas (neatlygintinas reikalavimo perleidimas), o ne beprocentinė paskola, tai tokiu atveju sandorio dalis yra negaliojanti kitais pagrindais, t. y. nesilaikyta sandorio formos ir negautas sutuoktinės sutikimas. CK 6.103 str. nustato, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad ginčijama sutarties dalis atitinka LR CK 6.103 str. formos reikalavimus, nes šiai sandorio daliai yra nustatyti specialūs LR CK 6.469 str. 2 d. reikalavimai formai. E. G. 500 000 Lt UAB „Anis LMK“ sumokėjo (paskolino) laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2008-01-09, o akcininkų sutartį, pagal kurią reikalavimo teisę padovanojo sudarė 2008-02-11, t. y. po santuokos sudarymo, vadinasi ši turtinė teisė buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. E. G. ginčijamą 2008-02-11 akcininkų sutartį sudarė be D. G. sutikimo. Kaip minėta E. G. buvo įsitikinęs, kad pinigus akcijoms apmokėti skolina, todėl savo sutuoktinės sutikimo neprašė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmesdamas reikalavimą dėl senaties termino turėjo nustatyti aiškią datą, kada jo nuomone prasidėjo senaties termino eiga, tačiau to nepadarė, sprendimą motyvavo abstrakčiomis aplinkybėmis, kurios nei viena neįrodo, kad apie ginčijamą sandorį D. G. buvo žinoma. Taip pat nurodo, kad pripažinus 2008-02-11 akcininkų sutarties dalį, kuria E. G. neatlygintinai perleido O. A. 99 000 Lt paskolos UAB „Anis LMK“ dalį, teismas turėtų vadovautis ir LR CK 6.50 str. 3 d., nes E. G. ir D. G. pinigais apmokėjus už akcijas, jie tapo O. A. kreditoriais. Pažymėtina, kad O. A. E. G. ir D. G. lėšomis apmokėtas akcijas pardavė, tai yra gavo už jas pinigus. Taigi teismas restituciją turėtų taikyti pinigais ir priteisti iš O. A. 99 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas O. A. ir trečiasis asmuo I. A. prašo ieškovo E. G. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, D. G. apeliacini skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-13 sprendimą palikti galioti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas bei apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jo naikinti. Atsakovas niekada sudaromos sutarties nelaikė dovanojimo sutartimi. Šiuo metu teigdamas, kad sudarytos sutarties dalį ieškovas vertino kaip beprocentinės paskolos sutarties sudarymą, aplinkybę, kad buvo sudaryta dovanojimo sutartis, paneigia ir pats ieškovas, todėl nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Tarp šalių susiklostė ne dovanojimo, o reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai (LR CK 6.101 str.). Ieškovas neatlygintinai perleido Atsakovui 99 000 Lt sąlyginę reikalavimo teisę į bendrovę, nurodydamas, kad ši reikalavimo teisė gali būti realizuojama tik vienu būdu – apmokant naujai išleidžiamų ir nuosavybėn įsigyjamų bendrovės akcijų dalies kainą. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei, ką priimame sprendime teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl ieškovo, kaip bendrovės akcininko paskolos sutartims su bendrove nesant privalomai notarinei sandorio formai, ir šios sutarties pagrindu tarp šalių sudarytai sutarčiai ir konkrečiai jos 3 str. 2 d. užteko paprastos rašytinės formos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. G. apie sudarytą sutartį sužinojo, ar turėjo sužinoti 2009 metų lapkričio mėnesį, sudarant dalies akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurią pasirašė ir pati D. G.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad D. G. praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 3.96 str. pagrindu. Taip pat nurodo, kad 2008-02-11 akcininkų sutartyje buvo nustatyta privaloma atsakovui perleistos reikalavimo teisės į UAB „Anis LMK“ realizavimo forma – įmonės išleistų, atsakovo įgytų dalies paprastųjų vardinių akcijų apmokėjimas. Tokiu būdu reikalavimo teisė ir buvo realizuota. Taigi, atsakovui nebuvo palikta pasirinkimo teisės, kokiu būdu įgyvendinti reikalavimo teisę į UAB „Anis LMK“. Taip pat restitucijos taikymas pinigais CK 6.145 str. 2 d. pagrindu yra negalimas, nes taikius restituciją pinigais, atsakovo turtinė padėtis nesąžiningai ir nepagrįstai pablogėtų (jokio turto atsakovas įgyjęs reikalavimo teisę negavo ir negaus, nes taikius restituciją, nebus galimybės gauti reikalavimo perleidimo metu buvusią UAB „Anis LMK“ akcijų rinkos kainos dalį) ir priešingai ieškovo ir trečiojo asmens D. G. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Byloje nustatyta, kad 2008-02-11 ieškovas E. G. ir atsakova O. A. sudarė akcininkų sutartį, kurios 3 punkto 2 pastraipoje susitarė, kad E. G. paskolos dalį bendrovei 99 000 Lt šios sutarties pagrindu neatlygintinai perleidžia O. A. su sąlyga, jog 94 000 Lt šios sumos bus panaudota UAB „Anis LMK“ įstatinio kapitalo didinimui ir užskaityta kaip O. A. mokėjimas pagal akcijų pasirašymo sutartį už akcijas – jų emisijos kainos dalį, o 5 000 Lt kaip O. A. paskola UAB „Anis LML“ (t. 1, b. l. 8). 2008-02-11 akcijų pasirašymo sutartimi E. G. įsigijo 3960 vnt. UAB „Anis LMK“ naujai išleistų paprastų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė lygi 100 Lt, bendra vertė 396 000 Lt. O. A. įsigijo likusias naujai išleistas 5940 vnt UAB „Anis LMK“ akcijas (t. 1, b. l. 10). Ieškovas ir atsakovas susitarė, jog E. G. priklauso 40 proc., o O. A. 60 proc. UAB „Anis LMK“ akcijų (I t. b.l. 8). 2011-08-23 UAB „Anis LMK“ iškelta bankroto byla, nuo 2012-04-25 įmonė likviduojama (I t. b.l. 106).
Ieškiniu ginčijamas tik 2008-02-11 akcininkų sutarties dalis dėl 99 000 Lt neatlygintinio perleidimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį bei trečiojo asmens reikalavimus atmetė. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijs teismo sprendimu bei prašo jį panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais.
Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. , kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Ieškovas teigia, kad ginčo sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. CK 1.90 str. reglamentuojamos dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygos ir tvarka. Suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, nesvarbu, kaip elgiasi kiti asmenys. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryto sandorį. Tai gali būti sudaromo sandorio turinio arba valios raiškos klaida. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai priskiriami prie sandorių, turinčių valios trūkumų. Sudariusio sandorį asmens valią tokiais atvejais lemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios raiška. Nenustačius suklydimo fakto, sandoris paliekamas galioti, nes negalima leisti kitai sandorio šaliai piktnaudžiauti suklydimo motyvais. Suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų, netgi jeigu šiuos kita sandorio šalis žinojo, nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Dėl šios priežasties svarbu išsiaiškinti esmines Sutarties sudarymo aplinkybes, dėl kurių ši sutartis ir buvo sudaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamos sutarčių aiškinimo taisyklės: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad 2008-02-11, prieš pasirašant akcijų pasirašymo sutartis, atsakovas ir ieškovas sudarė akcininkų sutartį, kurios 1.1. punktu aiškiai susitarė, kad pagrindinis sutarties tikslas yra susitarti dėl akcininkų dalyvavimo finansuojant bendrovės, finansinio indėlio proporcijų bei finansavimo, taip pat dalyvavimo bendrovės įstatiniame kapitale proporcijų, o 2.2 punktu susitarė, kad naujos bendrovės akcijų emisijos pasirašymo sąlygos bus nustatomos tokiu būdu, kad akcininkai net ir naujos akcijų emisijos išleidimo metu išlaikys sutarties 2.1 punkte nurodytas dalyvavimo Bendrovės įstatiniame kapitale proporcijas (bei nepakitusias Bendrovės akcijų suteikiamas teises). Atsižvelgdami į nurodytą, Sutarties 3 punkto 2 dalimi šalys susitarė dėl tikslinio ieškovo reikalavimo neatlygintino perleidimo atsakovui, t. y. dėl 99 000 Lt dydžio neatlygintino ieškovo reikalavimo bendrovei perleidimo su sąlyga, kad 94 000 Lt perleisto reikalavimo dalis bus įskaityta kaip atsakovo mokėjimas bendrovei už įsigijamą akcijų emisiją didinant bendrovės įstatinį kapitalą, o 5 000 Lt kaip atsakovo paskola bendrovei. Tos paties sutarties punkto 3 dalimi šalys patvirtino, kad tokiu būdu akcininkai įgyvendina susitarimą lygiomis dalimis dalyvauti bendrovės finansavime nekeičiant akcininkų dalyvavimo Bendrovės įstatiniame kapitale proporcijų. Sutarties 5 str. šalys patvirtino, kad jos geranoriški derėjosi bei bendrai parengė visas šios sutarties nuostatas. Abu Bendrovės akcininkai, tiek ieškovas, tiek atsakovas aktyviai dalyvavo bendrovės veikloje, priiminėjo sprendimus, abu sutarė investuoti į bendrovę po 500 000 Lt piniginių lėšų, vėliau banko reikalavimu šiuos akcininkų reikalavimus Bendrovei kapitalizuoti, abu aiškiai susitarė dėl dalyvavimo bendrovės įstatiniame kapitale proporcijų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui, pasirašiusiam sutartį, buvo žinomas ir suprantamas jos turinys, pasirašomos sutarties tikslas ir visos esminės sutarties sąlygos (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimo UAB „Anis LMK“ dalis buvo perleista atsakovui su esmine sąlyga – naujai išleidžiamų akcijų apmokėjimui didinant įstatinį kapitalą tokiu būdu ir tokia dalimi tik tam, kad būtų išlaikytos sutartų investicijų į UAB „Anis LMK“ dalys, ieškovo ir atsakovo dalyvavimo bendrovės įstatiniame kapitale proporcija. Ieškovas nurodo, kad suklydimą nulėmė atsakovo įsipareigojimas perduotos reikalavimo teisės dydžio sumą sumokėti ieškovui, kai akcijos bus parduotos kitam investuotojui, tačiau, kaip minėta, sutartis buvo pasirašyta 2008-02-11 didinant bendrovės įstatinį kapitalą investicijų, padarytų į bendrovę, suma. Byloje nenustatyta, kad atsakovas ar ieškovas turėjo ketinimą parduoti turimas ir įgyjamas akcijas (CPK 178 str., 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties sudarymo metu ieškovas klydo ir nėra pagrindo ginčijamą sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu.
Ieškovas ir trečiasis asmuo D. G. prašo pripažinti sandorio dalį negaliojančia dėl sandorio formos neatitikimo įstatymo reikalavimams, kad reikalavimo teisės perleidimui turėjo būti taikoma privaloma notarinė sandorio forma, nes tarp šalių sudaryta sutartis vertintina kaip dovanojimo sutartis. CK 1.93 str. 3 d. numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pažymėtina, kad sutarties 3 p. 2 d. nurodyta, kad ieškovas paskolos dalį UAB „Anis LMK“ neatlygintinai perleidžia atsakovui, perleista reikalavimo teise apmokant įstatinio kapitalo didinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp šalių susiklostė ne dovanojimo, o reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai (LR CK 6.101 str.). Kaip minėta, ieškovas neatlygintinai perleido atsakovui 99 000 Lt sąlyginę reikalavimo teisę į bendrovę, nurodydamas, kad šia reikalavimo teisė gali būti realizuojama tik vienu būdu – apmokant naujai išleidžiamų ir nuosavybėn įsigyjamų bendrovės akcijų dalies kainą. CK 6.103 str. nustato, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo, kaip bendrovės akcininko, paskolos sutartims su bendrove nesant privalomai notarinei sandorio formai, ir šios sutarties pagrindu tarp šalių sudarytai sutarčiai užteko paprastos rašytinės formos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.93 str. 3 d. pagrindu, dėl to nurodomas ieškovo ir trečiojo asmens D. G. apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime netinkamai aiškino ieškinio senaties teirmino eigos pradžią, netinkamai nustatydamas trečiojo asmens D. G. sužinojimo apie sudarytą sutartį momentą. Nurodo, kad kartu su ieškovu gyvenanti D. G. apie sudarytą sutartį sužinojusi tik gavusi savo sutuoktinio ieškinį, kuriuo ji į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta kaip trečiasis asmuo. Atmestini apeliantės argumentai, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. G. apie sudarytą sutartį sužinojo ar turėjo sužinoti 2009 metų lapkričio mėnesį, sudarant dalies akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurią pasirašė ir pati D. G.. Įstatymas ieškinio senaties termino pradžią sieja su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie pažeistą teisę (CK 1.127 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. G. jau tada sudarydama bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sutartį (2009 metų lapkričio mėnesį) turėjo suvokti, kad parduoda mažesnį akcijų kiekį nei atliktų investicijų į bendrovę dydis. Todėl, atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, vadovaudajantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pagrįstai nurodė, kad ji praleido 1 metų terminą reikalavimui dėl sandorio, sudaryto be kito sutuoktinio sutikimo, pareikšti (CK 1.127 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.). Be to, pagrįsta teismo išvada, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas (CK 3.96 str. 1 d.).
Netenkinus ieškinio, atmestinas ir apeliantų reikalavimas dėl restitucijos taikymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.