Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-23 · Administracinė byla Nr. eI3-1364-1066/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-23
Bylos Nr.
eI3-1364-1066/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03914-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1364-1066/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03914-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei R. G.,atsakovės atstovei advokatei G. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 3P-121 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. tarnybinio nusižengimo“; 2) priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus iš esmės grindžia šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas yra Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) direktorius. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad pareiškėjas, būdamas NMA direktorius, neužtikrino tinkamo NMA iškeltų uždavinių bei deleguotų funkcijų įgyvendinimo, tinkamo darbo organizavimo ir jo kontrolės; neužtikrino, kad NMA būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, tinkamai ir laiku būtų įvykdytas žemės ūkio ministerijos kanclerio pavedimas ir tokiais savo veiksmais pareiškėjas diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino NMA ir Žemės ūkio ministerijos reputaciją ir / ar paties tarnautojo reputaciją, pasitikėjimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Įsakymu, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Nurodo, kad Žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija, ŽŪM), atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko procedūrinius pažeidimus, t. y. neturėjo teisinio pagrindo pradėti tyrimą. Pareiškėjo teigimu, teisės aktų nustatyta tvarka tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tuo tarpu ginčo atveju paramos gavėjos J. A. (toliau – ir Paramos gavėja) prašyme nurodyta: „<...> įvertinti susidariusią situaciją ir pateikti išaiškinimą dėl II ir III etapų mokėjimo <...>“, negali būti vertinama kaip oficiali informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą ir tuo labiau būti pagrindu inicijuoti pareiškėjo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nagrinėjamu atveju paramos gavėjos pateiktos informacijos prilyginti oficialiai informacijai, kurios pagrindu galėtų būti pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, paramos gavėjos prašymas akivaizdžiai nėra ir negali būti laikytinas informacija, gauta iš institucijų. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tokio pobūdžio informacijos laikyti skundu, kadangi iš jo turinio yra akivaizdu, kad tai yra prašymas pateikti informaciją.

Žemės ūkio ministro 2022 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 3P-76 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo pradėjimo“, be kita ko, priimtas praleidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte numatytą 5 darbo dienų terminą. Taip pat paminėtina, kad paramos gavėja 2022 m. gegužės 30 d. raštu (reg. Nr. BR5.1-8678) papildomai pažymėjo, kad jos minimo 2022 m. balandžio 29 d. prašymo NMA nelaikytu skundu, o tik prašymu pateikti informaciją.

2.3. Tvirtina, kad pareiškėjas savo pareigas vykdė tinkamai ir jų nepažeidė. Atsakovė Įsakyme nenurodo, už kokius konkrečiai veiksmus ar neveikimą pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas netinkamas pareiškėjui pavestų funkcijų įgyvendinimas, tačiau jis nėra konkretus ir aiškus, nėra aišku, už kokį laikotarpį ir kokį konkretų neteisėtą veiksmą / veiksmus pareiškėjui pritaikyta tarnybinė atsakomybė:

2.3.1. Dėl J. A. įgyvendinamo projekto Nr. 19VK-KK-19-1-12213-PR001 (toliau – Projektas) tyrimo pareiškėjas paaiškina, kad tyrimas dėl Projekto užtruko ilgiau nei numato teisės aktai dėl pačios paramos gavėjos veiksmų (nesilaikant su NMA sudarytos paramos sutarties sąlygų, nevykdant konkurso procedūrų, neatsakant į prašymus pateikti informaciją), todėl kilo objektyvus poreikis įvertinti, ar vykdant Projektą nedaromi pažeidimai, nesant pačios paramos gavėjos bendradarbiavimo buvo apsunkintas NMA siekis išsiaiškinti būtinus klausimus ir priimti galutinius sprendimus. Taigi Ministerija, ignoruodama aplinkybes, kad pati paramos gavėja tinkamai nebendradarbiavo ir tokiu savo sąmoningu neveikimu vilkino tyrimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tyrimo išsamumo principą. Pažymi, kad į terminą taip pat neįskaitomas ir laikas, kai laukiami atsakymai į paklausimus, įskaitant ir išsiųstus pareiškėjams. Pati pareiškėja neteikė visos privalomos informacijos, vengė tinkamai bendradarbiauti.

Nors Ministerija tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodo visą eilę teisės aktų, kuriuos neva pažeidė pareiškėjas, tačiau nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei skundžiamame Įsakyme nėra nurodoma, kokiu būdu ir kokiais veiksmais šios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos. Ministerija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, tik deklaratyviai pateikė teisės aktų nuostatas, kurias neva pažeidė pareiškėjas (kurių dauguma yra bendro pobūdžio principai), jų netirdama ir nesiaiškindama jų pažeidimo aplinkybių.

2.3.2. Dėl laiku ir tinkamai neužtikrinto Ministerijos kanclerio reikalavimo pareiškėjas paaiškina, kad Ministerijos prašymas pateikti išsamią informaciją ir dokumentus per 2 darbo dienas nebuvo korektiškas ir objektyviai įmanomas įvykdyti dėl NMA, kaip viešojo administravimo institucijos, kompiuterinėje dokumentų valdymo sistemoje įtvirtintų užduočių skyrimo ir įvykdymo tvarkos, vizavimo procedūrų ir terminų. Pati Ministerija savo kreipimesi į NMA nurodo ne tik būtinybę atsakingai įvertinti susidariusią situaciją, surinkti visus dokumentus, bet ir pateikti paaiškinimus. Tuo tarpu tik 2 darbo dienų terminas, siekiant pilnai įgyvendinti Ministerijos reikalavimus, atsižvelgiant į einamuosius darbus bei projektus, yra neproporcingai trumpas. Pabrėžia, kad Agentūros per 3 darbo dienas pateiktas ŽŪM atsakymas negali būti laikomas paduotu praleidus ŽŪM rašte nurodytą neproporcingai trumpą terminą ir traktuojamas kaip pareiškėjo tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjo manymu, informacijos pateikimas viena diena vėliau ne tik nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, bet ir yra mažareikšmis, nesudarantis nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti tarnybinį pažeidimą.

2.4. Dėl pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo nurodo, kad dėl pareiškėjui be pagrindo skirtos tarnybinės nuobaudos buvo sumenkinta jo dalykinė reputacija, sutriko sveikata ir jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo atžvilgiu nuo pat 2022 m. kovo 4 d. vykusio eilinio metinio veiklos vertinimo, kurio išvada buvo nepatenkinama ir pareiškėjui ją apskundus, prasidėjo tęstiniai mobingo veiksmai, ko pasekoje, yra atliekamas ne vienas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas. Viešoje erdvėje yra nuolat menkinama pareiškėjo reputacija ir dėl patiriamo streso bei nuolatinės nervinės įtampos prastėja jo sveikata. Dėl ko mano, kad 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas, siekiant kompensuoti patirtą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Ministerija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Nesutikdama su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovė, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, padarė procedūrinius pažeidimus, nurodo, kad tokia pozicija yra nepagrįsta todėl, kad:

3.1.1. Valstybės tarnybos įstatymas nedetalizuoja, kas laikytina oficialia informacija, galinčia būti pagrindu tarnybiniam nusižengimui pradėti, tačiau Valstybės tarnybos departamento rekomendacijos dėl tarnybinės atsakomybės taikymo išaiškinta, kad oficialia informacija Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. prasme yra laikytina ne tik valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų raštai, ataskaitos, išvados, pažymos, bet ir kita informacija (pvz., skundai, tarnybiniai pranešimai, viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija), nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, kuriose yra duomenų apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Atsakovė mano, kad būtina atsižvelgti į Valstybės tarnybos departamento pateiktą išaiškinimą dėl sąvokos „oficiali informacija“ apibrėžties, pagal kurį šiuo atveju paramos gavėjos skunde pateikta informacija apie NMA specialistų nekompetenciją, administruojant paramos gavėjos Projektą, žmogiškųjų išteklių trūkumą Agentūroje, nepagrįstą paramos gavėjos pažeidimo tyrimo delsimą, nekoordinuotą darbą, pagrįstai buvo laikyta pakankamu pagrindu tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti.

3.1.2. Dėl pareiškėjo argumento, kad šiuo atveju buvo praleistas Aprašo 3 punkte numatytas 5 darbo dienų terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti nurodo, kad paramos gavėjos skundas Ministerijoje buvo gautas 2022 m. gegužės 2 d., o žemės ūkio ministro 2022 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 3P-76 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo pradėjimo“ priimtas praėjus 8 darbo dienoms nuo informacijos Ministerijoje gavimo dienos. Be kita ko, svarbu ir tai, jog, remiantis nurodyta LVAT praktika, Aprašo 3 punkte numatytas procedūrinis 5 darbo dienų terminas tarybinio nusižengimo tyrimui pradėti nėra naikinamasis, tai reiškia, kad net pritarus pareiškėjo argumentams dėl praleisto 5 darbo dienų termino pradėti tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo, tai nebūtų teisinis pagrindas skundžiamo Įsakymo panaikinimui.

Nagrinėjamu atveju Ministerijos reakcija į gautą paramos gavėjos skundą buvo savalaikė, tačiau pati pareiškėja galimai sąmoningai vilkino pažeidimo tyrimo procedūrą, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Apraše nurodytas terminas praleistas nežymiai (t. y. 3 darbo dienomis), dėl to formalus procedūrinis trūkumas (jeigu teismas tokį nustatytų, neatsižvelgiant į tai, jog Ministerija pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą įvertinusi 2022 m. gegužės 6 d. NMA Raštą, Aprašo 3 punkte nurodytas terminas skaičiuojant nuo šios datos nebuvo praleistas) neturi įtakos tarnybinio nusižengimo tyrimo, jo pagrindu surašytos tarnybinio patikrinimo išvados bei priimto skundžiamo Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsiliepimas

3.1.3. Atsakovės teigimu, pareiškėjas niekaip nepaaiškina 5 mėnesius trukusio nepagrįsto NMA delsimo ir neveikimo atliekant pažeidimo tyrimą dėl paramos gavėjos Projekto. Pirmas prašymas paramos gavėjai dėl informacijos pateikimo buvo išsiųstas tik 2022 m. balandžio mėnesį, t. y. jau praleidus visus Taisyklių 4 punkte nurodytus terminus ir tik po to, kai pati paramos gavėja aktyviai pradėjo domėtis dėl sustojusio Projekto finansavimo.

Nesutinka su pareiškėju, kad į pažeidimo tyrimo terminą turėjo būti neįskaitomas laikas, kai yra laukiama atsakymų į paklausimus, nes, atsakovės teigimu, NMA tiesiog neatliko jokių tyrimo veiksmų per Taisyklėse nustatytus terminus, o pats paramos gavėjos elgesys, dėl kurio tikėtina tik ir buvo 2022 m. kovo mėnesį imtasi pirmųjų tyrimo veiksmų neturi jokios reikšmės vertinant NMA nepateisinamai ilgai praleistus imperatyvius terminus. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. balandžio 5 d. pakartotinės patikros vietoje Nr.TPR-1827 metu buvo patikrinti darbai, deklaruoti pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 27 d. pateiktuose MP003 atliktų darbų aktuose, tačiau NMA nesugebėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių pakartotinės patikros vietoje reikėjo laukti 6 mėnesius.

3.1.4. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta, kad paramos gavėjos projekto pažeidimo tyrimas buvo pradėtas 2021 m. spalio 11 d. ir iki 2022 m. kovo 28 d. NMA neatliko jokių tyrimo veiksmų. Dėl to argumentai, jog Taisyklių 4 punkte nurodytas terminas buvo praleistas dėl neva pačios paramos gavėjos sklandaus bendradarbiavimo nebuvimo, pasak atsakovės, yra neatitinkantys tikrovės.

Atsiliepimas

3.2. Atsakovė nurodo, kad visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos buvo nustatytos atliekant išsamų pareiškėjo tarnybinių pareigų pažeidimo tyrimą ir nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje:

3.2.1. Dėl pažeidimo padarymo fakto paaiškina, kad tarnybinio nusižengimo laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. birželio 6 d. NMA buvo vykdomos pažeidimo tyrimo procedūros dėl paramos gavėjos įgyvendinamo projekto, nesilaikant Taisyklėse nustatytos tvarkos ir terminų. Konstatuota, kad pažeidimo tyrimas be pateisinamų priežasčių iš viso truko 8 mėnesius, nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. birželio 6 d., kai NMA pažeidimų administravimo komisijos posėdyje buvo nutarta: 1) neregistruoti pažeidimo, susijusio su paramos gavėjos vykdomu projektu bei netaikyti sankcijų; 2) pavesti Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Pirmojo paramos administravimo skyriui toliau administruoti paramos gavėjos projektą. Pareiškėjas, kaip NMA vadovas, kurio pagrindinės darbo funkcijos yra nurodytos žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40P-32 patvirtinto Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 4-8, 17 punktuose pažeidė šias tarnybines pareigas.

3.2.2. Dėl pažeidimą padariusio asmens paaiškina, kad pagal pareiškėjo pareigybei priskirtinas funkcijas akivaizdu, kad būtent pareiškėjas yra pažeidimą padaręs asmuo. Kaip jau minėta, pareiškėjo funkcijos yra: vadovauti NMA, atsakyti už jai iškeltų uždavinių ir deleguotų funkcijų įgyvendinimą, organizuoti NMA darbą, kontroliuoti, kaip jis vykdomas, nustatyti veiklos tobulinimo kryptis, perspektyvas, strategijas, užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, kitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, viceministrų ar kanclerio, pagal nustatytas veiklos, administravimo sritis, pavedimų vykdymą, užtikrinti, kad NMA veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, bei vykdyti kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.

3.2.3. Dėl kilusių pasekmių paaiškina, kad pareiškėjo padaryto tarnybinių pareigų pažeidimo pasekmė – ta, kad paramos gavėjos atvejis, kai neteisėtai ir nepagrįstai vilkinamas paramos išmokėjimo procesas, daro neigiamą įtaką kitų paramos gavėjų apsisprendimui ateityje vykdyti remiamą veiklą ir kreiptis į NMA paramos. Tokiais atvejais kaip paramos gavėjos pažeidimo tyrimo vilkimas net 9 mėnesius sąlygoja dideles neigiamas pasekmes ir nepasitikėjimą pareiškėjo vadovaujamos institucijos darbu.

3.2.4. Dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių paaiškina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo padaryto tarnybinių pareigų pažeidimo ir kilusių pasekmių. Atsakovės teigimu, jeigu pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, būtų laiku ir tinkamai organizavęs NMA darbą, užtikrinęs pavestų funkcijų atlikimą vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atlikęs NMA specialistų darbo kontrolę ir sužinojęs apie naują NMA pavestą funkciją anksčiau nei kad susidūrė su žmogiškųjų išteklių stokos problema, būtų ėmęsis veiksmų ieškoti papildomų žmogiškųjų išteklių vos tik susidūrus su paramos gavėjos pažeidimo tyrimo atlikimo vėlavimais, paramos gavėjos projekto pažeidimo tyrimas būtų atliktas teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.

3.2.5. Taip pat mano, kad šiuo atveju pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo kaltė pasireiškė netiesioginės tyčios forma, t. y. neatsargumu.

3.3. Taip pat atsakovė tvirtina, kad pareiškėjas taipogi laiku ir tinkamai neįvykdė Ministerijos kanclerio pavedimo. Anot atsakovės, kadangi paramos gavėjos skundas Ministerijoje buvo gautas 2022 m. gegužės 2 d., dėl to buvo svarbu kuo greičiau surinkti visapusišką informaciją apie paramos gavėjos situaciją ir įvertinti, ar paramos gavėjos skundas yra pakankamas pagrindas galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vadovaujama NMA nebendradarbiavo, informacijos laiku ir pilnos nepateikė, atsakomybės dėl netinkamai atlikto tyrimo neprisiėmė, Ministerijoje buvo nuspręsta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų informavęs Ministerijos kanclerį dėl kokių objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti jo pavedimo, nebūtų pavėluota įvykdyti jo laiku, būtų pateikta Ministerijai išsami, aiški ir dokumentais pagrįsta Ministerijos prašyta informacija. Šiuo atveju atskira nuobauda už šį pažeidimą pareiškėjui nebuvo skirta.

3.4. Atsakovė nesutinka su pareiškėju, kuris teigia, kad neva jam skirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga ir nurodo, kad pareiškėjui skirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda ir atsakovė, paskirdama tokią nuobaudą, turėjo tikslą ne nubausti pareiškėją, o užtikrinti tinkamą jo pareigų vykdymą ateityje, kad pažeidimai daugiau nesikartotų. Juolab, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo užfiksuoti du savarankiški pareiškėjo tarnybinių pareigų pažeidimai.

3.5. Dėl neturtinės žalos pažymi, kad toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, nes nagrinėjamoje situacijoje neįrodytas ne tik žalos faktas, tačiau ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos nustatyti sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie jo patirtą stresą, nervinę įtampą, sveikatos pablogėjimą, t. y. tokie išgyvenimai, kurie vienokiu ar kitokiu intensyvumu neišvengiamai ištinka kiekvieną asmenį, kai jam yra skiriama tarnybinė nuobauda. Tai nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui.

3.6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. 2022 m. gegužės 2 d. ŽŪM buvo gautas paramos gavėjos J. A. skundas dėl NMA veiksmų vilkinimo, ilgiau kaip 9 mėnesius atliekant patikrinimą. Jos skunde nurodyta, kad nuo 2021 m. liepos 15 d. NMA atlikto patikrinimo vyksta vertinimas ir tyrimas, kuris dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo ir didelių darbo apimčių NMA iki paramos gavėjos skundo pateikimo dienos, t. y. ilgiau kaip 9 mėnesius, neužbaigtas, nors paramos gavėjos vykdomo Projekto užbaigimas numatytas 2022 m. rugsėjo 14 d. Skirtingų NMA skyrių specialistai teikia nekoordinuotas užklausas, atliekami patikrinimai, kai kiekvienas specialistas atliekantis su paramos gavėjos Projektu susijusias funkcijas nežino išsamios informacijos ir nuolat prašo teikti papildomą informaciją per stulbinamai trumpą 3 dienų laikotarpį. Vertinant investicinius finansinius rodiklius ir kitus svertus – infliaciją, kainų augimą, žaliavų tiekimo sutrikimus – vystomas projektas patiria daugiau nuostolių dėl NMA delsimo ir galimai dėl nekompetencijos administruojant projektą, nei būtų vykdomas pritraukiant papildomas lėšas iš kitų šaltinių.

4.2. Ministerija 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 2D-1279 (3.19E) „Dėl paramos gavėjos J. A. prašymo“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į NMA, kuriame nurodė pateikti išsamią informaciją iki 2022 m. gegužės 5 d. dėl susidariusios situacijos, pateikti paaiškinimus ir dokumentus dėl pradėto tyrimo dėl galimo paramos gavėjos pažeidimo ir dokumentus, susijusius su paramos gavėjos vykdomu projektu.

4.3. NMA 2022 m. gegužės 6 d. atsakė Ministerijai atsiųsdama paaiškinimą Nr. BR6-2494, kuriame nurodyta, jog vertinant II-ąjį paramos gavėjos mokėjimo prašymą buvo pradėtas įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimas, kuris tęsiasi ir vis dar nebaigtas iki Rašto pateikimo dienos, nurodytos kitos su Projektu susijusios aplinkybės. Taip pat nurodyta, kad paramos gavėjos tyrimą planuojama baigti iki 2022 m. gegužės 18 d. ir klausimą pateikti svarstyti komisijai pažeidimų administravimo klausimams spręsti.

4.4. Žemės ūkio ministro 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3P-76 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo pradėjimo“ pavesta ištirti galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą.

4.5. 2022 m. gegužės 24 d. NMA pateikė dar vieną raštą Nr. BR6-3163, kuriuo papildė savo 2022 m. gegužės 6 d. atsakymą patikslindama, jog 2022 m. gegužės 19 d. kreipėsi į paramos gavėją su prašymu pateikti papildomą informaciją iki 2022 m. gegužės 30 d. ir pakartotinai paaiškinti tam tikras kaimo turizmo sodybos įrengimo aplinkybes. NMA patikslino, jog pažeidimo tyrimą planuojama baigti iki š. m. (2022 m.) birželio mėn.

4.6. Atlikus tyrimą dėl paramos gavėjos galimo pažeidimo 2022 m. birželio 6 d. NMA Komisijos pažeidimų administravimo posėdyje buvo nutarta: 1) neregistruoti pažeidimo, susijusio su paramos gavėjos vykdomu Projektu bei netaikyti sankcijų; 2) pavesti toliau administruoti paramos gavėjos Projektą. Nustatyta, kad tyrimas dėl paramos gavėjos pažeidimo tęsėsi nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. birželio 6 d., t. y. beveik 8 mėnesius, kai tuo tarpu žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatytas maksimalus pažeidimo tyrimo terminas – 4 mėnesiai.

4.7. 2022 m. gegužės 19 d. pareiškėjui įteiktas 2022 m. gegužės 19 d. pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas). Pranešime nurodyta, kad yra įtarimų, kad pareiškėjas, kaip NMA direktorius galimai neužtikrino tinkamo NMA iškeltų uždavinių bei deleguotų funkcijų įgyvendinimo, tinkamo darbo organizavimo ir jo kontrolės, neužtikrino, kad NMA būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, tinkamai ir laiku būtų įvykdytas ministerijos kanclerio pavedimas, dėl ko pareiškėjas, kaip NMA direktorius, galimai diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino NMA ir Ministerijos reputaciją ir / ar paties tarnautojo reputaciją, pasitikėjimą.

Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad per 5 d. d. nuo Pranešimo gavimo turi teisę pateikti paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo.

4.7. Pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. pateikė paaiškinimą (toliau – ir Paaiškinimas).

4.8. Išanalizavus tyrimo metu gautus dokumentus bei informaciją, pareiškėjo paaiškinimą, Ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė 2022 m. liepos 28 d. pateikė išvadą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. 18P-4 (2.33) (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p., 2 p., 4 p., 5 p., 6 p., 7 p., 9 p., 10 p., 11 p., 12 p., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 str. 1 d. 1 p., 2 p., 10 p., 12 p., 16 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 6 p., Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., 2 p., NMA nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-563 „Dėl NMA nuostatų patvirtinimo“, 2 p., 21.1 p., 21.2 p., 21.3 p., 21.8 p., 21.12 p., 21.18 p., NMA direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40P-32 (su visais papildymais ir pakeitimais) 4 p., 5 p., 6 p., 7 p., 8 p., 17 p., Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-658 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, 29 p., 30 p., 31 p., 32 p., Taisyklių 4 p.

4.9. Skundžiamu Įsakymu nuspręsta pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir skirti pareiškėjui švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą.

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

6. Ginčo santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika:

VTĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (1 d.). Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (2 d.) Už valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn (3 d.). VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kas yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, vienas tokių: valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (VTĮ 33 str. 5 d. 1 p.). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (VTĮ 33 str. 3 d.). Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (VTĮ 33 str. 4 d.).

VTĮ 3 straipsnis nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, kurie, be kita ko, yra šie: atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą (1 p.); lojalumas valstybei. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti (6 p.); pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus (10 p.); profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti (12 p.).

VTĮ 16 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojų pareigas, t. y. valstybės tarnautojas privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 d. 1 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (1 d. 4 p.).

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.). Sprendžiant ginčą, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-415/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-260-662/2018).

Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3480-629/2019 ir kt.).

8. Ginčijamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri yra neatsiejama Įsakymo dalis, kurioje nurodyti Įsakymo motyvai.

9. Pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą, remiasi šiais pagrindiniais argumentais: 1) skiriant nuobaudą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai; 2) nesutinka, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas epizode dėl NMA vykdyto Projekto pažeidimo tyrimo; 3) nesutinka, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas epizode dėl netinkamo Ministerijos kanclerio pavedimo vykdymo; 4) visais atvejais, jeigu ir buvo pažeidimai, jie turėtų būti laikomi mažareikšmiais.

10. Dėl procedūrinių aspektų:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pareiškėjas skunde teismui remiasi tuo, kad buvo padaryti procedūrinio pobūdžio pažeidimai (tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas per vėlai ir nesant tinkamos vados) nenurodyta, kokias konkrečias pareigas jis pažeidė, taip pat pavedimo pateikti informaciją terminas (2 darbo dienos) buvo neproporcingai trumpas, informacija buvo pateikta operatyviai (per 3 darbo dienas), todėl nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl pavedimo vykdymo.

10.2. Pareiškėjas remiasi tuo, kad Paramos gavėjos prašymas nebuvo tinkama vada pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, nes Aprašo 3 punkte nustatyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Sutiktina su atsakove, kad VTĮ nepateikia sąvokos „oficiali informacija“ apibrėžimo. Paramos gavėjos prašyme buvo pateiktas kritiškas NMA veiklos vertinimas dėl Projekto administravimo ir nėra teisiškai reikšminga, ar tokį savo dokumentą Paramos gavėja vadino skundu ar kaip nors kitaip. Vien tik informacijos šaltinio forma nepaneigia galimybės patikrinti, ar valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo.

10.2. Taip pat pareiškėjas remiasi tuo, kad atsakovė 2022 m. gegužės 12 d. pradėdama tarnybinio nusižengimo tyrimą praleido Aprašo 3 punkte numatytą 5 darbo dienų terminą. Sutiktina su atsakove, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika yra susiformavusi ir joje pasisakyta, kad naikinamieji terminai (kurių negalima pratęsti ar atnaujinti ir jiems pasibaigus negali traukti tarnybinėn atsakomybėn ) yra įtvirtinti VTĮ (ginčui aktualios dabar galiojančios redakcijos 34 straipsnio 1 dalyje), tuo tarpu Aprašo 3 punkte nurodytas 5 darbo dienų terminas yra procedūrinio pobūdžio (žr. pavyzdžiui, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį byloje Nr. A-418-492/2020). Taigi jo praleidimas savaime nėra pagrindas eliminuoti galimybę taikyti tarnybinę atsakomybę. Šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas operatyviai, 2022 m. gegužės 12 d., t. y. gavus NMA atsakymą į 2022 m. gegužės 3 d. pavedimą pateikti informaciją. Vien tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas praėjus 8 darbo dienoms nuo pirminio Paramos gavėjos pranešimo negali būti laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu, nes neturėjo įtakos tyrimo išsamumui ar objektyvumui, taip pat nebuvo pažeistos esminės atsakomybėn traukiamo asmens teisės ar teisėti interesai.

11. Dėl pažeidimo, susijusio su per ilgai trukusiu pažeidimo tyrimu:

11.1. Pareiškėjas iš esmės remiasi tuo, kad nėra aiškiai įvardytas jo pažeidimas, t. y. kokias konkrečiai teisės normas jis pažeidė ir kuo tai pasireiškė;

11.2. Išvados 49 puslapyje apibūdinta šio pažeidimo objektyvioji pusė: „<...> pažeidimo padarymo faktas yra nustatytas, t. y. pažeidimo tyrimas atliktas nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų ir trūko 8 mėnesius. <...> privalo užtikrinti, kad NMA darbuotojai laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir terminų, jis privalo užtikrinti tinkamą NMA darbą ir jo kontrolę, tai rodo kad jis žinojo apie pažeidimo tyrimą atliktą nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų.“

Apibūdinant pažeidimo pasekmes nurodyta, kad: „veiksmai neužtikrinant tinkamo NMA iškeltų uždavinių bei deleguotų funkcijų įgyvendinimo, tinkamo darbo organizavimo ir jo kontrolės, neužtikrinus, kad NMA būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, to pasekoje, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų buvo atliktas pažeidimo tyrimas. <...> Kaip neigiama pasekmė išskiriama ir NMA, kaip institucijos, reputacijos suteršimas“.

Išvadoje nurodant, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėjas, pacituota dalis VAĮ 3 straipsnio, įtvirtinančio viešojo administravimo principus, VTĮ 3 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios valstybės tarnybos principus ir 16 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios bendrąsias valstybės tarnautojų pareigas. Taip pat nurodytos teisės normos, susijusios su bendrosiomis įstaigos vadovo pareigomis: Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma biudžetinės įstaigos vadovo pareiga organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad butų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nurodoma biudžetinės įstaigos vadovo pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi ?statymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų;

Prie pažeistų teisės normų, be kita ko, nurodytas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-563 (toliau – ir Nuostatai), 21.2 papunktis, kuriame nurodyta, kad Agentūros direktorius organizuoja Agentūros darbą, leidžia įsakymus ir kontroliuoja jų vykdymą, sprendžia Agentūros kompetencijai priklausančius klausimus, kad būtų įgyvendinami Agentūros tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, taip pat ir 21.3 papunktis, nustatantis, kad kuriame nurodoma, kad Agentūros direktorius atsako už Agentūrai pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą. Išvadoje konstatuotas ir pareigybės aprašyme išdėstytų funkcijų pažeidimai, be kita ko, 6 punkto, kuriame nurodoma, kad valstybės tarnautojas einantis šias pareigas organizuoja NMA darbą, kontroliuoja, kaip jis vykdomas, nustato veiklos tobulinimo kryptis, perspektyvas, strategijas.

Iš to galima daryti išvadą, kad iš esmės atsakovė rėmėsi tuo, kad pareiškėjas pažeidė bendro pobūdžio pareigą tinkamai organizuoti įstaigos veiklą, nes buvo nustatyta, kad NMA, administruodama Projektą, pažeidė Taisyklių 4 punkte nustatytą pažeidimo tyrimo terminą, kurio bendra trukmė negali viršyti 4 mėnesių, konstatavus, kad tyrimas truko 8 mėnesius.

11.3. Pareiškėjas nesutinka, kad Projekto pažeidimo tyrimas viršijo nustatytus terminus. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai neįskaičiavo laiko, per kurį Paramos gavėja pateikinėjo dokumentus NMA, taip pat nurodo, kad ji nebendradarbiavo su NMA.

Išvadoje konstatuota, kad Projekto pažeidimo tyrimas truko nuo 2021 m. spalio 11 dienos iki 2022 m. balandžio 29 d. priėmus sprendimą neregistruoti pažeidimo. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad tokį ilgą pažeidimo tyrimą lėmė tai, kad Paramos gavėja neteikė prašomos informacijos. Visgi nei Paaiškinime, nei skunde teismui pareiškėjas nenurodė konkrečios informacijos paklausimų, jų datų, atsakymų datų. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime nurodo, kad pažeidimo tyrimas pradėtas 2022 m. spalio 11 d. o pirmi NMA veiksmai šiame tyrime atlikti 2022 m. kovo 28 d., kai NMA užsakė atlikti pakartotinę patikrą. Pareiškėjas nei nuobaudos skyrimo procedūros metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų, kurie rodytų kokius nors NMA veiksmus minėtame laikotarpyje. Taigi laikytina, kad jo teiginiai apie Parmos gavėjos neteiktą informaciją yra deklaratyvūs. Todėl darytina išvada, kad Išvadoje nurodyta aplinkybė apie viršytą Projekto pažeidimo tyrimo terminą lieka nenuginčyta, t. y. pagrįstai konstatuota, kad NMA nesilaikė pažeidimo tyrimo terminų.

11.4. Šioje byloje sprendžiamas pareiškėjo, o ne NMA atsakomybės klausimas. Taigi vertintina, ar dėl to, kad NMA pažeidė pažeidimo tyrimo terminą yra pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis.

11.5. Kaip aptarta, Išvadoje pareiškėjas iš esmės kaltinamas tuo, kad jis tinkamai neorganizavo ir nekontroliavo NMA veiklos ir dėl to buvo pažeisti tyrimo terminai. Iš pareiškėjo Paaiškinimo matyti, kad jis, be kita ko, rėmėsi tuo, kad jis, kaip įstaigos direktorius, deleguoja, kontroliuoja tam tikras funkcijas, taip pat nurodė, kad NMA darbuotojai susipažįsta su savo pareigybės aprašymais, juose nustatytomis funkcijomis, įsipareigoja jas tinkamai atlikti (Išvados 25 lapas). Kaip matyti iš žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-258 patvirtintos NMA struktūros, NMA yra 11 departamentų, juose yra skyriai, taip pat yra direktoriaus pavaduotojas. Tai reiškia, kad NMA direktorius įstaigos veiklą organizuoja per NMA struktūroje esančius departamentus ir juose esančius skyrius. Taip pat Išvadoje (26 lape) nurodyta, kad prie Paaiškinimo pareiškėjas pateikė Paaiškinimo dėl Žemės ūkio ministerijos 2022 m. pranešimo Nr. 19P-6 priedą (toliau – ir Priedas), kurio turinys pacituotas Išvadoje. Priede, be kita ko, nurodyta, kad pažeidimo administravimo procedūra buvo vykdoma pagal NMA direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1-327 (Išvados 34 lapas). Tai rodo, kad pareiškėjas, kaip vadovas, buvo delegavęs funkcijas struktūriniams padaliniams, nustatęs pažeidimo tyrimo procedūras. Kaip matyti iš Išvados, Projekto pažeidimo tyrimą atliko Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Pirmasis paramos administravimo skyriaus tarnautoja, t. y. vieno iš NMA departamentų vieno iš skyrių viena iš tarnautojų. Nepaisant to, atsakovė Išvadoje visiškai neanalizavo ir nesiaiškino, ar šie delegavimai ir nustatytos vidaus taisyklės buvo pakankamos, t. y. ar pareiškėjas, kaip vadovas, ėmėsi nuo jo priklausančių ir protingai įmanomų veiksmų, kad išvengti pažeidimo tyrimo termino pažeidimų. Atsakovė suabsoliutino, pervertino aplinkybę, kad pažeidimo tyrimas atskirame projekte buvo atliktas pažeidžiant terminus ir visiškai nevertino pareiškėjo vaidmens šioje situacijoje. Išvadoje pacituota nemažai teisės aktų, kurie nustato bendras pareigas elgtis rūpestingai ir tinkamai organizuoti ir kontroliuoti įstaigos veiklą. Visgi nėra nurodyta jokia speciali teisės norma, kurios nesilaikė pareiškėjas (pvz., nenustatė tam tikros kontrolės procedūros, kurią turėjo nustatyti), o bendro pobūdžio pareigas nustatančios teisės normos Išvadoje nesusietos su konkrečiu pareiškėjo elgesiu, t. y. teisės normos pacituotos, tačiau jų ryšys su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis nėra aptartas. Kaip jau aptarta, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui. Šiuo atveju laikytina, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės nepagrindžia pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo objektyviosios pusės, t. y., kad jis netinkamai organizavo NMA veiklą. Atsakovės išvada apie netinkamą darbo organizavimą remiasi tik prielaida, kylančia iš to, kad administruojant vieną iš NMA administruojamų projektų buvo nesilaikyta pažeidimo tyrimo termino. Taigi šis pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas nepagrįstai.

12. Dėl Ministerijos kanclerio pavedimo vykdymo:

12.1 Pareiškėjas taip pat kaltinamas tuo, kad neužtikrino, kad būtų tinkamai ir laiku įvykdytas Ministerijos kanclerio pavedimas.

12.2. Išvadoje nurodyta, kad Ministerijos kanclerio pavedimas atliktas praleidus jame nustatytą terminą, yra neišsamus ir nepagrįstas dokumentais, NMA ir A. M. teiktuose paaiškinimuose ir raštuose dauguma teikiamos informacijos 15 buvo susijusios su veiksmais atliktais iki pažeidimo tyrimo pradėjimo, o prašoma pateikti informacija su pažeidimo tyrimu pateikiama neišsami ir abstrakti.

Išvadoje dėl šio epizodo konstatuotos tokios aplinkybės: 1) Ministerija 2022 m. gegužės 2 d. gavusi Paramos gavėjos Prašymą, kreipėsi į NMA 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 2D-1279 (3.19E) „Dėl paramos gavėjos J. A. prašymo“ su Ministerijos kanclerio pavedimu, kuriuo prašoma: „<...> atsakingai įvertinti susidariusią situaciją ir Žemės ūkio ministerijai iki 2022-05-05 pateikti išsamią informaciją bei paaiškinimus ir dokumentus dėl pradėto tyrimo dėl galimo pažeidimo, taip pat dokumentus, susijusius su Projektu“; 2) NMA savo paaiškinimą Ministerijai pateikė 2022 m. gegužės 6 d. Papildomai atsakovė kreipėsi į NMA el. paštu 2022 m. gegužės 10 d. prašydama pateikti informaciją apie tyrimo pradėjimo pradžią; 3) atsakovės vertinimu, NMA paaiškinime nebuvo pateiktos jokios konkrečios datos, aiškios aplinkybės kaip ir kokie bei kada atlikti veiksmai, neaišku kada buvo pradėtas pažeidimo tyrimas, nepridėti dokumentai. Atsakovė vertino, kad NMA vadovas privalėjo ir turėjo žinoti esamą situaciją dėl Paramos gavėjos pažeidimo tyrimo, kontroliuoti eigą, neturėjo tinkamai vykdant numatytas funkcijas kilti problemų pateikti situacijos vertinimą, paaiškinimus ir dokumentus Ministerijai per Ministerijos kanclerio pavedime nurodytą terminą.

Taigi pareiškėjas buvo kaltintas tuo, kad ne laiku įvykdė Ministerijos kanclerio pavedimą, t. y. pateikė informaciją ir tuo, kad pateikto atsakymo turinys nebuvo tinkamas.

12.3. Dėl pavedimo įvykdymo termino:

NMA Ministerijos kanclerio raštą gavo 2022 m. gegužės 3 d. Taigi NMA atsakymui parengti turėjo 2 darbo dienas (gegužės 3 ir 4 dienas). Įvertinus jau aptartą NMA struktūrą (11 departamentų su juose esančiais skyriais), akivaizdu, kad užtruko laikas, kol toks pavedimas pasiekė atsakymo rengėją, taigi realiai pavedimui įvykdyti buvo likę dar mažiau laiko. Kaip matyti iš Ministerijos darbo reglamento 29 punkto („pavedimas turi būti įvykdytas ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo ministerijos administracijos padalinyje, jeigu pavedime nenurodytas konkretus pavedimo įvykdymo laikas“), paprastai pavedimui įvykdyti skiriama 10 darbo dienų. Atsakovė tokį trumpą pavedimo įvykdymo terminą sieja su tuo, kad Paramas gavėja Prašyme nurodė apie daugiau nei 9 mėnesius trunkantį jos įgyvendinamo projekto galimą pažeidimo tyrimą ir tai, kad ji nėra informuojama apie esamą situaciją, o įgyvendinimo laikotarpio pabaiga numatyta artėja. Visgi Ministerija neadministravo Projekto, ji neturėjo priimti ir nepriėmė sprendimų, susijusių su Projekto administravimu, taigi jos nurodytas pagrindas pavedimo skubumui yra deklaratyvus. Be to, jos nurodyto tikslo, kurio, kaip deklaruoja, buvo siekiama pavedimo vykdymo skubumu, nepaneigia informacijos pateikimas per 3 darbo dienas, kaip ir buvo padaryta. Pavedime buvo reikalaujama pateikti išsamią informaciją bei paaiškinimus. Tai reiškia, kad reikėjo surinkti ir susisteminti informaciją. NMA atsakymą pateikė (pavedimą) įvykdė 2022 m. gegužės 6 d., t. y. sekančią dieną nei nurodyta pavedime ir pavedimą įvykdė per 3 darbo dienas. Iš 2022 m. gegužės 6 d. rašto turinio matyti, kad šiame atsakyme NMA pateikė pagrindinius faktus apie Projekto kontekstą ir savo paaiškinimus. Nėra požymių, kad NMA vilkino pavedimo įvykdymą, atsakymą pateikė operatyviai, per 3 darbo dienas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pavedimo įvykdymo terminas buvo pažeistas. Tuo labiau, kad tai buvo padaryta dėl kaltos pareiškėjo veikos.

12.4. Dėl pavedimo vykdymo turinio:

Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės išvada, kad pateiktas atsakymas buvo pernelyg abstraktus, kad dėl to galėtų būti skirta tarnybinė nuobauda pareiškėjui. Išvadoje konstatuota, kad: „NMA ir A. M. teiktuose paaiškinimuose ir raštuose dauguma teikiamos informacijos buvo susijusios su veiksmais atliktais iki pažeidimo tyrimo pradėjimo, o prašoma pateikti informacija su pažeidimo tyrimu pateikiama neišsami ir abstrakti.“ Pavedime konkrečiai ir nebuvo nurodyta, kokią informaciją turi pateikti NMA. NMA pateiktame atsakyme pateikė pagrindinius faktus apie Projektą, jo eigą ir savo paaiškinimus, kurie, jos vertinimu, buvo esminiai. Ministerijai atsakymas neužkirto kelio prašyti papildomos informacijos, ji tuo ir pasinaudojo – 2022 m. gegužės 10 d. paklausus apie pažeidimo tyrimo pradžią, tą pačią dieną buvo gautas atsakymas. Įvertinus ypatingai trumpą laiką, kuris buvo skirtas informacijai pateikti, laikytina, kad pateikta informacija buvo adekvati pavedimo turiniui ir laikui, kuris skirtas jo įvykdymui. Nors Išvadoje nurodyta, kad nebuvo pateikti dokumentai, tačiau nebuvo nurodyta, kokius konkrečiai dokumentus turėjo pateikti NMA. Ministerija, gavusi pirminį atsakymą, galėjo nurodyti, kokių dokumentų pageidauja. Pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 24 d. NMA pateikė dar vieną raštą Nr. BR6-3163, kuriuo papildė savo 2022 m. gegužės 6 d. atsakymą. Taip pat nėra duomenų, kad Ministerija atskirai prašė juos pateikti, t. y. nėra įrodyta, kad jie buvo būtini jos veiklai. Taigi atsakovės vertinimas, kad atsakymas yra neišsamus ir (ar abstraktus) ir nepagrįstas yra nepagrįstas.

12.5. Apibendrinant išdėstytus motyvus, Išvadoje pareiškėjui nepagrįstai inkriminuotas tarnybinis nusižengimas dėl Ministerijos kanclerio pavedimo neįvykdymo.

12.6. Teismas papildomai pažymi, kad net ir konstatavus pažeidimą šiame epizode, būtų pagrindas veiką laikyti mažareikšme. Išvadoje pažeidimo pasekmės apibūdintos taip: „pasekmė yra A. M., kaip NMA direktoriaus veiksmai: neužtikrinant, kad būtų tinkamai ir laiku įvykdytas Ministerijos kanclerio pavedimas ir jis pateiktas praleidus Ministerijos kanclerio pavedime nurodytą terminą. Kaip pasekmė išskirtina neteisėtu veikimu pažeisti šioje išvadoje nurodyti teisės aktų reikalavimai, nes pažeidimas būtų formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių.“ (Išvados 55 lapas). Iš to matyti, kad atsakovė laiko, kad pažeidimo pasekmė ir buvo pats pažeidimas. Dėl to pažeidimas atitinka mažareikšmio pažeidimo apibrėžimą, pateiktą VTĮ 32 straipsnio 2 dalyje, nes būtų formalaus pobūdžio, nesukėlęs pasekmių.

13. Pripažinus, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo inkriminuoti tarnybiniai nusižengimai, teisiškai pritaikytos sankcijos klausimas nebėra aktualus. Nepaisant to, teismas atkreipia dėmesį, kad ne bet koks valstybės tarnautojo tarnybinis nusižengimas lemia tarnybinę atsakomybę – VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, kad už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui tarnybinė atsakomybė netaikoma. Tuo tarpu Išvadoje pareiškėjo veikų galimo mažareikšmiškumo klausimas nebuvo nagrinėtas, nors Paaiškinimuose pareiškėjas teikė šį argumentą.

14. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 3P-121 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. tarnybinio nusižengimo“ kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo – (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą:

15.1. Pareiškėjas prašo Teismo priteisti patirtą neturtinę žalą, kurią Pareiškėjas vertina 5000 Eur. Pareiškėjas neturinę žalą kildina iš viešoje erdvėje pasirodžiusių straipsnių, neva menkinančių Pareiškėjo reputaciją, taip pat iš to, kad dėl vykdomo tarnybinio nusižengimo tyrimo Pareiškėjui sutriko ir sveikata, Pareiškėjas netrumpą laiką buvo nedarbingas.

15.2. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ginčui aktualias teisės aktų nuostatas yra pažymėjęs, kad neteisėti veiksmai, skiriant tarnybinę nuobaudą, ar kitas darbuotojo darbo teisių pažeidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto valstybės tarnautojui ir tokia neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įrodyta. Taip pat turi būti įvertintas neturtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-239-261/2017). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo

Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan., ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (žr. pvz., 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–342/2012).

Vertinant patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į valstybės tarnautojo sveikatos sutrikimus tuo metu, kai buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, teikiami paaiškinimai, skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios pripažįstamos neteisėtomis, jų trukmę, galimybę atkurti dėl neteisėtų veiksmų patirtus netekimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–1471/2012).

15.3. Skunde pareiškėjas užsimena apie viešoje erdvėje pasirodžiusius straipsnius (nors konkrečiai jų nenurodo), susijusių su Ministerijos keipimusi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su skundo dalyku – skundžiamu įsakymu ir galima dėl jo atsiradusia neturtine žala, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų apie sutrikusią sveikatą. Šiuo atveju pareiškėjui buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda - pastaba. Nėra duomenų apie išskirtai didelį stresą sukeliančias aplinkybes, taip pat nepaneigta, kad pareiškėjas išlieka darbingas, taip pat yra pakankamai produktyvaus amžiaus, kad galėtų atstatyti dėl išgyvenimų patirtus praradimus. Todėl laikytina, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.

Įvertinus aptartą teismų praktiką, galima daryti išvadą, kad nuobaudos panaikinimas nesant išskirtinius išgyvenimus įrodančių aplinkybių, šiuo atveju gali būti laikomas pakankama satisfakcija.

16. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiamas Departamento sprendimas ir teritorinės muitinės ataskaita 2023 m. vasario 6 d. teismo sprendimu buvo panaikinti. Taigi laikytina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjas 2023 m. vasario 23 d. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 452,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas – skundo teismui parengimą.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU).

Pagal pareiškėjo pateiktą 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą APB Nr. už teisines paslaugas pagal pridedamą ataskaitą pareiškėjas advokatų profesinei bendrijai „iLAW“ įsipareigojo sumokėti 2 468,40 Eur pagal pridedamą teisinių paslaugų detalizaciją. Pridėtoje Teisinių paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad skundo Vilniaus apygardos administraciniame teismui parengimui priskirta 10 valandų ir 1 200,00 Eur suma, kas su PVM atitinka 1452,00 Eur. Taip pat pateiktas banko sąskaitos išrašas, kad už paslaugas apmokėta 2022 m. lapkričio 8 d.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 2,5 VDU. Už paslaugas sumokėta 2022 m. lapkričio mėnesį, todėl taisytinas 2022 m. II ketvirčio VDU, kuris yra 1780,5 Eur. Taigi maksimali priteistinas už skundo parengimą sudaro 4 451,25 Eur (1780,5 Eur x 2,5). Šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti už atstovavimą suma gerokai mažesnė nei maksimali priteistina suma, atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė, nors turėdama teisės padalinį, šioje byloje buvo pasitelkusi advokatą ir pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, kurios buvo didesnės nei pareiškėjo prašoma suma. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė nebūtinas atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymą, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, laikytina, kad iš esmės pareiškėjo reikalavimas ir interesas šioje byloje buvo patenkintas, t. y. priimtas teismo sprendimas yra jo naudai. Tuo tarpu reikalavimas priteisti neturtinę žalą kildinamas iš neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie konstatuoti šiame teismo sprendime, t. y. dėl tokio reikalavimo atsiradimo atsakinga ir atsakovė. Todėl pareiškėjui iš atsakovės priteisiama visa jo prašoma ir faktiškai patirta atstovavimo išlaidų suma - 1 452,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132-134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 3P-121 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. tarnybinio nusižengimo“.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Pareiškėjo A. M. naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis