Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-418-492/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-27
Bylos Nr.: A-418-492/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01553-2018-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
Pareiškėjas: R. S.
Atsakovas: Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos

Administracinė byla Nr. A-418-492/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01553-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–4) kuriame prašė panaikinti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 1T-318 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo manymu, Įsakymas yra neteisėtas. Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ir darbo pareigų pažeidimui ištirti sudarymo“ sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 29 d. išvadą Nr. 16T-53 apie tyrimo rezultatus (toliau – ir Išvada). Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-93 “Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ir darbo pareigų pažeidimui ištirti sudarymo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. A1-93) buvo sudaryta komisija, kurios tikslas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento 2018 m. vasario 14 d. Tarnybos 2016–2017 m. atskirų veiklos klausimų ataskaitą Nr. 8AT-1(7.23) (toliau – ir Audito ataskaita), atlikti galimo (-ų) tarnybinio (-ių) nusižengimo (-ų) ir darbo pareigų pažeidimo (-ų) tyrimą dėl vidaus audito atlikimo metu nustatytų trūkumų, susijusių su vykdytais viešaisiais pirkimais, ir pateikti Tarnybos direktoriui motyvuotas išvadas apie tyrimo rezultatus. Tarnybos direktorius, jau žinodamas apie Audito ataskaitos išvadas, pavedė jas patikrinti, nors Tarnyboje Audito ataskaita nebuvo užregistruota kaip gauta. Tarp Tarnyboje gautų dokumentų buvo užregistruota Vidaus audito departamento 2017 m. lapkričio 30 d. Tarnybos audito ataskaita, kuri yra projektas, dėl kurio Tarnybos direktoriaus pavedimu jis pateikė savo paaiškinimus, o apibendrintus paaiškinimus Tarnybos vadovas pateikė Vidaus audito departamentui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vidaus audito departamento 2017 m. lapkričio 30 d. Tarnybos audito ataskaita nuo 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitos skiriasi tik tuo, kad pastarojoje atsirado rekomendacija, atsižvelgiant į vidaus audito metu nustatytus trūkumus, spręsti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atsakomybės klausimą ir apie priimtus sprendimus informuoti Žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM).

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 14.3 punktą, tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu sudarytos Komisijos konstatuotas pažeidimas paaiškėjo, atsakovui susipažinus su 2017 m. lapkričio 30 d. audito ataskaita, kuri Tarnyboje buvo gauta 2017 m. gruodžio 6 d. ir kurioje konstatuoti tie patys pažeidimai kaip ir pareiškėjui teiktame Tarnybos 2018 m. kovo 8 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 16T-8 (toliau – ir Pranešimas). Todėl 2018 m. balandžio 5 d. Įsakymu paskirta nuobauda yra paskirta vėliau nei reglamentuoja teisės aktai. Be to, Taisyklių 3 punktas nustato, kad, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo jos gavimo. Kadangi Tarnyba informaciją apie pareiškėjo padarytą pažeidimą gavo 2017 m. gruodžio 6 d., o Komisiją sudarė tik 2018 m. kovo 1 d., buvo pažeisti teisės aktais nustatyti procedūrinių veiksmų atlikimo reikalavimai.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime (I t., b. l. 102–107) su pareiškėjo skundu nesutinko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-93 buvo sudaryta Komisija, kuri 2018 m. kovo 29 d. surašė Išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas, kaip struktūrinio padalinio – Bendrųjų reikalų departamento (toliau – ir BRD) – vadovas, nepakankamai kontroliavo, kaip jam pavaldus struktūrinis padalinys vykdė jam pavestą užduotį, netinkamai organizavo higieninio popieriaus viešąjį pirkimą ir darbuotojų aprūpinimą higieniniu popieriumi, t. y. padarė tarnybinį pažeidimą. Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

6. Atsakovas nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad buvo praleistas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios terminas, nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. Audito ataskaitos projektas Tarnyboje buvo gautas 2017 m. gruodžio 6 d. kartu su ŽŪM 2017 m. gruodžio 6 d. raštu, kuriame buvo akcentuota, jog siunčiamas Audito ataskaitos projektas, o ne galutinė ataskaita, kuris yra teikiamas derinti. Galutinė Audito ataskaita, kurios tekstas buvo papildytas naujomis rekomendacijomis, Tarnyboje buvo gauta 2018 m. vasario 28 d., ką patvirtina Tarnybos direktoriaus rezoliucija ir tai, kad Audito ataskaita yra įtraukta į apskaitą Tarnybos gautų dokumentų registre. Komisija buvo sudaryta Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu, t. y. nepažeidžiant teisės aktuose nustatyto 5 darbo dienų termino.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta pasibaigus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui. Komisijos Išvada, kurioje pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, buvo surašyta ir pateikta Tarnybos direktoriui 2018 m. kovo 29 d., kuris 2018 m. balandžio 5 d. Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas klaidingai traktuoja teisės aktuose nustatytus terminus ir klaidingai nurodo, kad Komisijos konstatuotas pareiškėjo pažeidimas atsakovui paaiškėjo 2017 m. gruodžio 6 d., susipažinus su Audito ataskaitos projektu. Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data turi būti Išvados surašymo diena, t. y. 2018 m. kovo 29 d., o Audito ataskaita buvo tik pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir atliktas bei tarnybinė nuobauda jam paskirta, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendimu (III t., b. l. 34–40) pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas Tarnybos direktoriaus 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1T-126 buvo paskirtas į Tarnybos BRD direktoriaus pareigas, kurias eina iki šiol. Tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-465, 2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A1-35 ir 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. A1-394 buvo sudarytos Tarnybos nuolatinės Viešųjų pirkimų komisijos, kurių pirmininku visais atvejais buvo paskirtas pareiškėjas.

9.2. ŽŪM Vidaus audito departamentas, 2017 m. liepos 13 d.–2017 m. lapkričio 30 d. atlikęs Tarnybos 2016–2017 m. veiklos auditą, 2017 m. lapkričio 30 d. surašė Audito ataskaitos Nr. 8AT-10 (7.23) projektą, kurį Tarnybai pateikė derinti 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 2D-4436 (7.13E) „Dėl vidaus audito ataskaitos projekto“ ir kuris Tarnyboje buvo gautas tą pačią dieną bei įregistruotas registracijos Nr. 1R-5799. Rašte Tarnybai buvo nurodyta per 15 kalendorinių dienų suderinti Audito ataskaitą ir priimti sprendimą dėl joje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo. 2017 m. gruodžio 22 d., vykdydama šį pavedimą, Tarnyba 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1S-52 „Dėl atskirų veiklos klausimų audito ataskaitos projekto“ informavo ŽŪM, jog pastabų dėl pateikto Audito ataskaitos patikslinto projekto neturi ir pateikė rekomendacijų įgyvendinimo planą. Tarnyba, atsakydama į tą patį ŽŪM raštą, 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1S-282 pateikė papildytą rekomendacijų įgyvendinimo planą.

9.3. ŽŪM Vidaus audito departamentas 2018 m. vasario 14 d. surašė galutinę Audito ataskaitą Nr. 8AT-1 (7.23) ir ją pateikė Tarnybai, kuri tuometinio Tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. rezoliucija buvo nukreipta atsakingiems asmenims, o registruoti pateikta 2018 m. gegužės 15 d. Audito ataskaitos Galutinėse išvadose, susijusiose su viešaisiais pirkimais, nurodyta, jog Tarnyba: 1) įsigijo prekę – stelažą, kuris neatitiko pirkimo objekto aprašyme nurodytų kiekybinių ir kokybinių reikalavimų; 2) įsigydama darbo kėdes, neatsižvelgė į rinkoje esančias tokių pačių ar analogiškų prekių kainas bei neracionaliai naudojo biudžeto lėšas; 3) biudžeto lėšas higieniniam popieriui įsigyti naudojo netaupiai ir neracionaliai, nes Tarnybos su uždarąja akcine bendrove „Intertela“ pasirašytoje sutartyje nurodytos prekių kainos net kelis kartus yra didesnės, nei pateiktos CPO vykdant analogiškų prekių pirkimus; 4) tvirtindama transporto priemonių remonto paslaugų ir atsarginių detalių pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu pirkimo sąlygas, nustatė neproporcingą tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento reikšmę ir tokiu būdu dirbtinai ribojo konkurenciją. Audito ataskaitos Galutinių rekomendacijų, susijusių su viešaisiais pirkimais, 5 punkte Tarnybai, atsižvelgiant į vidaus audito atlikimo metu nustatytus trūkumus, susijusius su vykdytais viešaisiais pirkimais, buvo rekomenduota spręsti valstybės tarnautojų arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atsakomybės klausimą ir apie tai informuoti ŽŪM.

9.4. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitą, 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-93 sudarė Komisiją, kuriai pavedė atlikti tyrimą dėl Vidaus audito metu nustatytų trūkumų, susijusių su vykdytais viešaisiais pirkimais, ir pateikti jam motyvuotas išvadas apie tyrimo rezultatus.

9.5. Komisija 2018 m. kovo 8 d. pranešimu Nr. 16T-8 pranešė pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą ir paprašė jį per 5 darbo dienas nuo jo gavimo pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. paaiškinime nurodė nesutinkantis su pareikštais įtarimais, nes pirkimo procedūra buvo vykdoma pagal galiojančius teisės aktus, o vizuodamas tam tikrus pirkimų etapo procesus, jis tik patvirtino, jog pirkimų procesas vyko taip, kaip numatyta teisės aktuose, tokiu būdu vykdydamas pareigybės aprašyme numatytas kontrolės funkcijas, be to, nurodė, jog jam neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais ir kokias konkrečias teisės aktų nuostatas jis pažeidė.

9.6. Komisija 2018 m. kovo 29 d. surašė Išvadą apie tyrimo rezultatus Nr. 16T-53, kurioje Tarnybos direktoriui siūlė: 1) pripažinti, kad BRD direktorius R. S. padarė tarnybinį nusižengimą – neįvykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų valstybės tarnautojo pareigų; 2) už padarytą tarnybinį nusižengimą BRD direktorių R. S. patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Komisija nustatė, kad BRD direktorius R. S. vykdant higieninio popieriaus pirkimą, kaip struktūrinio padalinio – BRD – direktorius, 2016 m. sausio 15 d. vizuodamas pirkimo užduotį Nr. 2F-124 dėl higieninio popieriaus pirkimo ir 2016 m. sausio 21 d. vizuodamas higieninio popieriaus pirkimo sąlygas, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, neužtikrino, kad nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir Tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-6 patvirtintų Tarnybos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 25 punkte nustatyti reikalavimai, netinkamai vykdė BRD nuostatų 10, 11.1 ir 11.2 punktų reikalavimus, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1.1, 7.3 ir 7.4 punktus. Pareiškėjas Išvadoje 2018 m. balandžio 6 d. įrašė, jog su ja nesutinka, o tyrimas atliktas neobjektyviai.

9.7. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Išvadą, 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1T-318 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažino, kad BRD direktorius R. S. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė BRD direktoriui R. S. už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų pažeidimą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

10. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 3 punkto 2 dalį, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo. Teismas atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad šis terminas buvo pažeistas, vertino, kad 2017 m. lapkričio 30 d. surašytas Audito ataskaitos projektas, kuris Tarnyboje buvo gautas 2017 m. gruodžio 6 d., negali būti laikomas oficialia informacija Taisyklių 3 punkto 2 dalies prasme, kadangi Audito ataskaitos projektas teikiamas tuo tikslu, kad audituotas subjektas galėtų pateikti savo pastabas, į kurias auditorius, įvertinęs jų pagrįstumą, atsižvelgia ar neatsižvelgia, teikdamas galutinę Audito ataskaitą. Galutinė Audito ataskaita buvo surašyta 2018 m. vasario 14 d., teismas sprendė, kad būtent ši ataskaita, o ne jos projektas, laikytina oficialia informacija, kuri yra pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. kovo 1 d. įsakyme dėl Komisijos sudarymo taip pat yra nuoroda ne į 2017 m. lapkričio 30 d. surašytą Audito ataskaitos projektą, o į 2018 m. vasario 14 d. surašytą Audito ataskaitą. Audito ataskaitoje pateikiant galutines išvadas, susijusias su Tarnybos vykdytais viešaisiais pirkimais, buvo nustatyti tik atitinkami pažeidimai, nenustatinėjant pažeidimus galbūt padariusių atsakingų asmenų, o galutinėje 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitoje buvo pateikta rekomendacija Tarnybai spręsti atsakingų asmenų atsakomybės klausimą, ko pasėkoje ir buvo sudaryta Komisija.

11. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita Tarnyboje nebuvo užregistruota vidaus teisės aktais nustatyta tvarka, t. y. nesilaikant Tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. A1-440 (2017 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. A1-67 redakcija) patvirtintų Dokumentų valdymo taisyklių 31 punkte nustatytos tvarkos (gavimo dieną). 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita Tarnyboje buvo gauta 2018 m. vasario 28 d., tai patvirtina joje esanti 2018 m. vasario 28 d. tuometinio Tarnybos vadovo rezoliucija, skirta atsakingiems asmenims, Tarnybos skyriaus vedėjo J. S. 2018 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas, S. F., Audito ataskaitos pateikimo metu ėjusio Tarnybos direktoriaus pareigas, 2018 m. liepos 2 d. paaiškinimas, taip pat ŽŪM 2018 m. liepos 13 d. raštas 2D-2391 (7.3). Teismas vertino, kad oficialaus dokumento (Audito ataskaitos) neužregistravimas Tarnybos vidaus teisės aktų nustatyta tvarka nepaneigia šio dokumento gavimo Tarnyboje fakto, kuris yra patvirtintas kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas darė išvadą, kad oficiali informacija apie audito metu nustatytus pažeidimus, atliekant Tarnyboje viešuosius pirkimus, Tarnyboje buvo gauta 2018 m. vasario 28 d., todėl 2018 m. kovo 1 d., Tarnybos direktoriui priėmus įsakymą dėl Komisijos sudarymo ir pavedimo atlikti jai galimo tarnybinio nusižengimo ir darbo pareigų pažeidimo tyrimą dėl Vidaus audito metu nustatytų trūkumų, susijusių su vykdytais viešaisiais pirkimais, Taisyklių 3 punkto 2 dalyje nustatytas 5 darbo dienų tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo terminas nebuvo pažeistas.

12. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymo, nurodė, kad nei VTĮ 30 straipsnyje, nei Taisyklėse nėra apibrėžta, kas yra laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad Išvada, kurioje Tarnybos direktoriui buvo siūloma pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai skirti tarnybinę nuobaudą, surašyta 2018 m. kovo 29 d. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, kad nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos – 2018 m. kovo 29 d. – iki Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, priėmimo dienos – 2018 m. balandžio 5 d. – VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti nebuvo pažeistas.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su procedūriniais pažeidimais, padarytais pradedant tarnybinį nusižengimo tyrimą ir priimant įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, laikantis visų Taisyklėse numatytų procedūrų, užtikrinant pagrindines valstybės tarnautojo, įtariamo padarius nusižengimą, teises – pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. Pranešimu buvo informuotas apie pradėtą tyrimą, kuriame buvo aiškiai ir išsamiai nurodyti jo galbūt padaryti tarnybiniai nusižengimai (nurodyti konkretūs jo veiksmai, jų padarymo laikas ir kt.), jam buvo suteikta teisė pasiaiškinti, kuria jis pasinaudojo 2018 m. kovo 15 d. pateikdamas paaiškinimą, 2018 m. balandžio 6 d. buvo supažintas su Komisijos 2018 m. kovo 29 d. Išvada ir 2018 m. balandžio 5 d. priimtu Tarnybos direktoriaus Įsakymu bei pasinaudojo teise Įsakymą apskųsti teismui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde neginčijo nei tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, nei savo kaltės dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nei paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl, atsižvelgdamas į skundo nagrinėjimo ribas, teismas šias aspektais Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo nevertino ir dėl to nepasisakė. Teismas kitų esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos skundžiamo įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nenustatė, todėl darė išvadą, kad Tarnyba tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko tinkamai ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą.

14. Teismas, pareiškėjo skundą atmetęs, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

III.

15. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde (III t., b. l. 42–49) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą, kuriuo jam paskirta nuobauda – pastaba. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą tiek Vilniaus apygardos administracinio teisme, tiek ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Atsiliepimas

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčo aplinkybes, nepagrįstai palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, nors abejones keliančios aplinkybės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai.

17. Pareiškėjas akcentavo, kad 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita, kurios pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kaip oficialus dokumentas nebuvo užregistruota iki 2018 m. gegužės 15 d., t. y. iki atsakovas gavo iš teismo 2018 m. gegužės 10 d. pranešimą apie pareiškėjo pateiktą skundą ir susipažino su jame išdėstytais argumentais. Tarnybos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A1-67 patvirtintų Tarnybos dokumentų valdymo taisyklių 31 punkte yra aiškiai reglamentuota, kad, kol gautas dokumentas neužregistruotas, jokios tolesnės procedūros negali būti atliekamos. Pagal Taisyklių 3 punktą, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Atsakovas, pats nustatęs Dokumentų valdymo taisykles, jų nesilaikė bei jas pažeidė, tačiau pirmosios instancijos teismas tai nelaikė trūkumu bei tokiu būdu ginčijamu sprendimu paneigė visuotinai žinomą ir visuotinai skelbiamą vieną iš pagrindinių teisės principų ex injuria jus non oritur (iš neteisės negimsta teisė).

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto susirašinėjimo su 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitos rengėju A. U. ir šio įrodymo nevertino. Pareiškėjo teigimu, šis susirašinėjimas patvirtinta, kad 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita Tarnybos direktoriui buvo pateikta arba 2018 m. vasario 15 d. arba 2018 m. vasario 19 d., tačiau nebuvo nedelsiant perduota užregistruoti Dokumentų valdymo skyriui, kaip tai nustatyta dokumentų valdymo taisyklių 23 punkte. Teismui savo iniciatyva pateikus paklausimą ŽŪM dėl 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitos pateikimo atsakovui, ŽŪM 2018 m. liepos 13 d. raštu 2D-2391 (7.3) atsakė, kad 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita po jos pasirašymo buvo atiduota asmeniškai į rankas Tarnybos direktoriui S. F., tačiau negali nurodyti tikslios šio įvykio datos. Toks ŽŪM atsakymas, pareiškėjo manymu, atitinka auditoriaus A. U. 2018 m. gegužės 30 d. el. laiške, atsiųstame pareiškėjui, nurodytas aplinkybes, bei paneigia atsakovo teismui pateiktus J. S. ir buvusio direktoriaus S. F. paaiškinimus ir juose nurodomas aplinkybes.

19. Dėl nežinomų priežasčių pirmosios instancijos teismui nesukėlė abejonių faktas, kad buvęs Tarnybos direktorius S. F. 2018 m. liepos 2 d. galėjo tiksliai atsiminti 2018 m. vasario 28 d. įvykius ir teikti paaiškinimą, nesusipažinęs su dokumentais, nors tikėtina, atlikdamas vadovo funkcijas, gaudavo daug ir įvairių dokumentų, ir apie visus taip nuosekliai negalėtų paaiškinti, o auditorius A. U. 2018 m. gegužės 30 d., praėjus trims su puse mėnesio nuo 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitos parengimo, negalėjo nurodyti tikslios jos perdavimo datos, nurodė tik apytikslę. Dar viena aplinkybė, leidžianti teigti, kad 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita galėjo būti perduota 2018 m. vasario 15 d. yra tai, kad 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. lS-282 Žemės ūkio ministerijai pateiktas rekomendacijų įgyvendinimo planas yra identiškas 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1S-52 pateiktam rekomendacijų įgyvendinimo planui, šį planą papildant 12 punktu, kuriame nustatyta, kad „Atsižvelgiant į vidaus audito metu nustatytus trūkumus, susijusius su vykdytais viešaisiais pirkimais ir fitosanitarinių sertifikatų išdavimu spręsti valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, atsakomybės klausimą ir apie priimtus sprendimus informuoti Žemės ūkio ministeriją”. Tokia audito rekomendacija atsirado tik 2018 m. vasario 14 d. Audito išvadoje. Tai leidžia teigti, kad tuometinis atsakovo direktorius S. F., gavęs audito išvadą nurodė papildyti priemonių planą nauja, 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitoje atsiradusia rekomendacija, nes priemonių planai ruošiami oficialiai gautiems dokumentiniams nurodymams.

20. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal Dokumentų valdymo taisyklių 33 punktą, gautiems dokumentams rezoliucijas teikia/užduotis skiria Tarnybos direktorius per Dokumentų valdymo sistemą, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pavesta atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, nes vienintelė rezoliucija ant teismui pateiktos ataskaitos yra „p. J. S.. p. R. Z. teikti ataskaitą ŽŪM per 10 d. ketvirčiui pasibaigus“. Rezoliucijos pavesti pavesti atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą nėra. Taigi, 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita nėra užregistruota kaip Tarnyboje gauta, patikrinti kokios dar buvo paskirtos užduotys nėra galimybės, tačiau pirmosios instancijos teismui tai nekėlė abejonių dėl pareiškėjo atžvilgiu atliktų neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų – visas abejotinas aplinkybes teismas aiškino ne pareiškėjo, o atsakovo naudai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo ir jo darbuotojų elgesio, paaiškėjus faktui, kad 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita nėra registruota kaip gauta Tarnyboje.

21. Pareiškėjas kaip nepagrįstą laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad audito ataskaitos projektas (šiuo atveju 2017 m. lapkričio 30 d. ataskaita Nr. 8AT-10(7.23)) teikiamas tuo tikslu, kad audituotas subjektas galėtų pateikti savo pastabas, į kurias auditorius, įvertinęs jų pagrįstumą, atsižvelgia ar neatsižvelgia teikdamas galutinę audito ataskaitą ir projektas, nelaikytinas oficialia informacija, kuri yra pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tokiu atveju sprendime lieka neatsakytas klausimas – jeigu projektas, nors ir užregistruotas kaip gautas oficialus dokumentas, nelaikytinas oficialia informacija, kaip gali būti laikomas oficialia informacija dokumentas, kuris nėra užregistruotas kaip gautas oficialus dokumentas. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr.V-118 “Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo” patvirtintų taisyklių 5 punkte nurodyta, kad dokumento registravimas – dokumento įtraukimas į apskaitą, suteikiant jam atskirą numerį ir taip užtikrinant jo oficialumo įrodymą.

22. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino oficialaus dokumento gavimo Tarnyboje aplinkybes, nurodydamas, kad ant dokumento užrašyta rezoliucija patvirtina dokumento gavimo Tarnyboje datą, nors kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dokumentas atsakovo vadovui buvo įteiktas devyniomis ar trylika dienų anksčiau. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad oficialaus dokumento (2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitos) neužregistravimas atsakovo vidaus teisės aktų nustatyta tvarka nepaneigia šio dokumento gavimo Tarnyboje fakto, kuris yra patvirtintas kitų byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau šio dokumento gavimo datos nustatymas, pareiškėjo teigimu, yra esminė sąlyga teisingai išnagrinėti kilusį ginčą. Vien nustatyti dokumento gavimo faktą neužtenka – būtina nustatyti tikslią dokumento gavimo Tarnyboje datą, kas pagrįstai leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas elgėsi arba nesielgė pagal teisės normų reikalavimus, laikydamasis ar nesilaikydamas teisės ir norminiais aktais nustatytų procedūrų. Be to, jeigu laikyti, kad 2018 vasario 14 d. Audito ataskaitos tikslios gavimo datos nėra galimybės nustatyti, ji nebuvo nustatyta tvarka registruota, ši aplinkybė turėtų būti vertinama būtent pareiškėjo naudai.

23. Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. balandžio 19 d. pateikė papildomus įrodymus (III t., b. l. 63–64), kuriuos prašo pridėti prie bylos ir vertinti, t. y. ŽŪM 2019 m. sausio 30 d. rašto Nr. 2D-340(7.3) “Dėl skubaus informacijos ir įrodymų pateikimo“, pareiškėjo 2018 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo kopiją, Tarnybos 2018 m. balandžio 27 d. rašto Nr. 1S-843 “Dėl tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo“ kopiją, Tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A1-424 “Dėl Valstybinės augalinkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viešųjų pirkimų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ kopiją, Tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. A1-37 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ kopiją. Pareiškėjo teigimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado, susipažinus su bylos medžiaga bei pastebėjus, kad atsakovas į bylą jų nepateikė. Pareiškėjas nurodo, kad ŽŪM 2019 m. sausio 30 d. raštas Nr. 2D-340(7.3) “Dėl skubaus informacijos ir įrodymų pateikimo“ patvirtina Audito ataskaitos perdavimo Tarnybai datą. Pareiškėjo 2018 m. balandžio 17 d. tarnybinis pranešimas ir Tarnybos 2018 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 1S-843 “Dėl tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo“ sustiprina abejones dėl Tarnybos atlikto tarnybinio tyrimo ir nuobaudos skyrimo nepagrįstumo, neobjektyvumo ir nešališkumo.

Atsiliepimas

24. Atsakovas Tarnyba atsiliepime (III t., b. l. 53–60) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei palaiko teismo išvadas, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, laikantis visų Taisyklėse nustatytų procedūrų, Įsakymas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

26. Atsakovas akcentuoja, kad 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita Tarnyboje buvo gauta 2018 m. vasario 28 d. ir tai patvirtina Tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. rezoliucija, išdėstyta Audito ataskaitos pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe, taip pat Tarnybos Vidaus audito skyriaus vedėjo J. S. 2018 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. 11TP-262 „Dėl dokumento registravimo“, S. F. (iki 2018 m. gegužės 4 d. ėjusio Tarnybos direktoriaus pareigas) 2018 m. liepos 2 d. atsakymas į Tarnybos 2018 m. birželio 27 d. paklausimą Nr. 16T-72 „Dėl informacijos pateikimo“. 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. Al-93 sudaryta komisija, kuriai pavesta atsižvelgiant į Audito ataskaitą atlikti galimo (-ų) tarnybinio (-ių) nusižengimo (-ų) ir darbo drausmės pažeidimo (-ų), susijusių su vykdytais viešaisiais pirkimais, ir pateikti Tarnybos direktoriui motyvuotas išvadas apie tyrimo rezultatus. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad informacija apie audito metu nustatytus pažeidimus, atliekant viešuosius pirkimus, Tarnyboje buvo gauta 2018 m. vasario 28 d., todėl 2018 m. kovo 1 d. Tarnybos direktoriui priėmus įsakymą dėl komisijos sudarymo ir pavedimo atlikti jai galimo tarnybinio nusižengimo ir darbo pareigų pažeidimo tyrimą dėl Vidaus audito metu nustatytų trūkumų, susijusių su vykdytais viešaisiais pirkimais, Taisyklių 3 punkto 2 dalyje nustatytas 5 darbo dienų tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo terminas nebuvo pažeistas. Taip pat nebuvo praleistas 1 mėnesio terminas nuobaudai skirti, nes tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena turi būti laikoma tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados surašymo diena, t. y. 2018 m. kovo 29 d., o Audito ataskaita yra tik pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Atsiliepimas

27. Atsakovo teigimu, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, remiantis neužregistruota Audito ataskaita. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas, remiantis Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. Al-93 „Dėl komisijos sudarymo“, vykdant šiame įsakyme išdėstytą direktoriaus pavedimą komisijai atlikti galimo (-ų) tarnybinio (-ių) nusižengimo (-ų) ir darbo pareigų pažeidimo (-ų) tyrimą dėl vidaus audito atlikimo metu nustatytų trūkumų, susijusių su vykdytais viešaisiais pirkimais. Apeliaciniame skunde pareiškėjas klaidingai tapatina skirtingas teisės aktuose reglamentuojamas sąvokas „oficialusis dokumentas“ ir „oficiali informacija“. Tiek VTĮ 30 straipsnyje, tiek Taisyklių 3 punkte naudojama sąvoka ne „oficialusis dokumentas“, bet „oficiali informacija“, kuri nei minėtuose nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta. Atsakovo manymu, Audito ataskaita laikytina oficialia informacija, į kurią atsižvelgiant Tarnybos direktorius pavedė Komisijai atlikti tyrimą.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas susipažino su Audito ataskaita 2018 m. kovo 8 d., t. y. kai jam buvo įteiktas komisijos Pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą su visa pridedama medžiaga (taip pat ir Audito ataskaita). Už Tarnyboje gautų dokumentų registravimą yra atsakingas Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų valdymo skyrius. Taigi, pareiškėjas, būdamas Bendrųjų reikalų departamento direktoriumi, ir 2018 m. kovo 8 d. matydamas, kad Audito ataskaita nėra registruota Tarnyboje kaip gauta, t. y. būdamas padalinio, atsakingo už gautų dokumentų registravimą, ilgamečiu vadovu, žinodamas ir išmanydamas teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą ir apskaitą, reikalavimus, ne tik nesiėmė jokių veiksmų, kad Audito ataskaita būtų užregistruota, bet ir nesiėmė jokių veiksmų, kad bent Tarnybos vadovybė būtų informuota apie tai, kad Audito ataskaita nėra užregistruota kaip gauta bei apie būtinybę užregistruoti Audito ataskaitos gavimą. Atsakovo manymu, pareiškėjas nesiėmė minėtų veiksmų kryptingai, siekiant ateityje išvengti tarnybinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės atsakomybės taikymas per įstatyme nustatytus terminus, kai padarytas pažeidimas paaiškėja po atlikto audito.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė; nustatė, kad Audito ataskaita Tarnyboje buvo gauta 2018 m. vasario 28 d., rėmėsi tuometinio vadovo rezoliucija, vertino, kad Audito ataskaitos neužregistravimas įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka neturi reikšmės sprendžiant dėl jos gavimo fakto, nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas nepažeidžiant Taisyklių 3 punkto 2 dalyje nustatyto 5 dienų termino, akcentavo, kad byla išnagrinėta atsižvelgiant į skundo ribas – argumentus dėl galbūt padarytų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų pažeidimo.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad teismas neobjektyviai vertino įrodymus byloje, netinkamai nustatė Audito ataskaitos gavimo ir registravimo faktą Tarnyboje, todėl netinkamai skaičiavo tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingus terminus ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

32. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.????Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).???

33. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šie terminai Įsakymo priėmimo metu buvo reglamentuoti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos <...>. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens <...> iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. <...> Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas <...> kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Taisyklių 3 punkto 2 dalis nustato, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo.

34. Taigi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du – šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Kiti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūroje nustatyti terminai nėra naikinamieji, jų pažeidimai turi būti kiekvienu atveju vertinami individualiai, atsižvelgiant į priežastis, pobūdį. Išimtinai formalaus pobūdžio termino pažeidimas, jei tokia pasekmė nėra kylanti iš įstatymo, paprastai nėra kliūtimi taikyti tarnybinę atsakomybę, priešingai, formalūs procedūros trūkumai neturėtų tapti prielaida išvengti atsakomybės už padarytus tarnybinius nusižengimus. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra nustatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016).

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad Tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, nustatyti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, yra siejami su tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, o tam tikrais atvejais – ir su nusižengimo padarymo diena. Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei VTĮ, nei Taisyklės nepateikia. Tačiau aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012).

36. Taigi paprastai tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui turi būti skiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Komisija 2018 m. kovo 29 d. surašė išvadą, 2018 m. balandžio 5 d. priimtas Įsakymas, todėl, atsižvelgiant į nutartyje aptartą nuostatą, įtvirtintą teismų praktikoje, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Teismų įstatymo 33 str.), konstatuotina, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti pažeistas nebuvo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d.nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2052-556/2019). Pirmosios instancijos teismas išsamiai atsakė į pareiškėjo argumentus dėl terminų tarnybinei atsakomybei taikyti, kurie buvo nurodyti ir skunde, apeliacinės instancijos teismas su šiais vertinimais sutinka, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo tarnybinės atsakomybės terminų taikymo laikytini nepagrįstais.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad Audito ataskaita Tarnyboje buvo gauta 2018 m. vasario 28 d., teigia, jog buvo neobjektyviai įvertinti duomenys byloje, nes Audito ataskaitos projektas Tarnyboje buvo gautas 2017 m. gruodžio 6 d., o galutinė ataskaita Tarnybos direktoriui perduota pasirašymo dieną – 2014 m. vasario 14 d. Nurodydamas šias aplinkybes, pareiškėjas argumentuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant Taisyklių 3 punkto 2 dalies nuostatą, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui byloje, sutinka su teismo išvadomis, kad Audito ataskaitos projekto gavimas nėra pakankamas pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, aptariamu atveju Audito ataskaitos projekto parengimo ir pateikimo atsakovui faktas laikytinas neturinčiu reikšmės sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumo. Audito ataskaitos patvirtinimas taip pat negali būti laikomas tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo momentas, nes Audito ataskaitoje yra tik užfiksuojamai Tarnybos veikloje nustatyti pažeidimai, tačiau joje nėra nurodomos visos tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės (pažeidimą padaręs konkretus asmuo, jo kaltė ir kt.), kurios nustatomos tik atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą ir surašius motyvuotą Išvadą.

38. Oficialios informacijos gavimo momentą teismas nustatė, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir rėmėsi 2018 m. vasario 28 d. tuometinio vadovo rezoliucija. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo kitaip vertinti įrodymus byloje, be kita ko, ir atsižvelgiant į šio termino formalią procedūrinę paskirtį – pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Šis terminas nėra naikinamasis, tai reiškia, kad netgi kitaip nei teismo sprendime įvertinus pareiškėjo nurodomus argumentus, tai neturėtų esminės įtakos tarnybinės atsakomybės taikymui už pažeidimus, kurie buvo nustatyti Audito ataskaita Tarnybos veikloje, taigi ir bylos nagrinėjimo rezultatui, nes toks procedūros trūkumas nėra įstatyme įvardijamas kaip kliūtis tarnybinei atsakomybei taikyti. Atsižvelgdama į aptariamo termino paskirtį – pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jo formalų pobūdį, neturintį reikšmės kitų – naikinamųjų tarnybinės atsakomybės terminų taikymui, teisėjų kolegija prie bylos neprideda pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui papildomai teikiamų įrodymų ir plačiau susijusių argumentų neaptarinėja (nutarties 19, 20 p.).

39. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Audito ataskaitos registravimas (nutarties 11 p.) Tarnyboje neturi teisinės reikšmės sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės taikymo klausimą, nes registravimo faktas vėliau, negu buvo inicijuotas tarnybinio nusižengimo tyrimas, savaime nereiškia, kad Audito ataskaita neturi teisinės galios, ar nesukelia teisinių padarinių. Pažymėtina, kad Audito ataskaitos projektas ir Audito ataskaita turi skirtingą teisinę galią nepriklausomai nuo jų kaip dokumentų įregistravimo Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje. Audito ataskaitos projekto pateikimas laikytinas informavimu, kurio metu siūlomos išvados gali būti tikslinamos ir savarankiškų pasekmių paprastai nesukelia. Audito ataskaitos pagrindu skirtingo pobūdžio teisinės pasekmės kyla nuo momento, kai ji yra patvirtinama kompetentingo subjekto, ir viena iš galimų pasekmių – tarnybinio nusižengimo tyrimo inicijavimas, nuo momento, kai įgaliotas subjektas (t. y. valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo) susipažįsta su gauta oficialia informacija.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismas įvertino visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti tenkinamas, nes teisės į jų atlyginimą, kai apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas neįgijo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio 2018 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė