Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija Išvadoje nustatė, kad pareiškėjas, kaip struktūrinio padalinio vadovas, nepakankamai kontroliavo, kaip jam pavaldus struktūrinis padalinys vykdė jam pavestą užduotį, netinkamai organizavo higieninio popieriaus viešąjį pirkimą ir darbuotojų aprūpinimą higieniniu popieriumi, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnybos 2018 m. kovo 8 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 16T-8 (toliau – Pranešimas) nurodoma, jog atlikus vidaus auditą buvo konstatuoti pažeidimai, už kuriuos Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nors tie patys pažeidimai konstatuoti ir 2017 m. lapkričio 30 d. Audito ataskaitoje.

Teigia, jog pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės), 14.3 punktą, tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu sudarytos Komisijos konstatuotas pažeidimas paaiškėjo atsakovei susipažinus su 2017 m. lapkričio 30 d. Audito ataskaita, kuri Tarnyboje buvo gauta 2017 m. gruodžio 6 d., todėl 2018 m. balandžio 5 d. Įsakymu paskirta nuobauda yra paskirta vėliau, nei reglamentuoja teisės aktai. Be to, Taisyklių 3 punktas nustato, kad, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo jos gavimo. Kadangi Tarnyba informaciją apie pareiškėjo padarytą pažeidimą gavo 2017 m. gruodžio 6 d., o Komisiją sudarė tik 2018 m. kovo 1 d., buvo pažeisti teisės aktais nustatyti procedūrinių veiksmų atlikimo reikalavimai (1 t., b. l. 1–4).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus ir, vadovaudamiesi jais, prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog Tarnybos Darbo reglamente nurodyta, kad visi dokumentai turi būti registruojami jų gavimo dieną, neužregistravus dokumentų jokie veiksmai jų pagrindu negali būti atliekami. Kadangi 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita Tarnyboje nebuvo užregistruota, jos pagrindu negalėjo būti ir pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Atsakydamas į teismo užduotus klausimus, pareiškėjas patvirtino, kad prie Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą jam buvo pateikta ir 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitos, su joje esančia Tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. rezoliucija, kopija. Apie tai, kad 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita yra neužregistruota Tarnyboje, jam tapo žinoma teikiant skundą teismui, tačiau tokios informacijos Tarnybos vadovybei jis nepateikė, taip pat nesiėmė ir priemonių, kad šis dokumentas būtų užregistruotas nustatyta tvarka.

Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, jog buvo praleistas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios terminas. Cituoja VTĮ 30 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 3 ir 5 punkto nuostatas ir nurodo, kad 2017 m. lapkričio 30 d. Audito ataskaitos projektas Tarnyboje buvo gautas 2017 m. gruodžio 6 d. kartu su ŽŪM 2017 m. gruodžio 6 d. raštu, kuriame buvo akcentuota, jog siunčiamas Audito ataskaitos projektas, o ne galutinė ataskaita, kuris yra teikiamas derinti. Galutinė Audito ataskaita, kurios tekstas buvo papildytas naujomis rekomendacijomis, Tarnyboje buvo gauta 2018 m. vasario 28 d., ką patvirtina Tarnybos direktoriaus rezoliucija ir tai, kad Audito ataskaita yra įtraukta į apskaitą Tarnybos gautų dokumentų registre. Komisija buvo sudaryta Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu, t. y. nepažeidžiant teisės aktuose nustatyto 5 darbo dienų termino.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta pasibaigus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui. Komisijos Išvada, kurioje pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, buvo surašyta ir pateikta Tarnybos direktoriui 2018 m. kovo 29 d., kuris 2018 m. balandžio 5 d. Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovės teigimu, pareiškėjas klaidingai traktuoja teisės aktuose nustatytus terminus ir klaidingai nurodo, kad Komisijos konstatuotas pareiškėjo pažeidimas atsakovei paaiškėjo 2017 m. gruodžio 6 d. susipažinus su Audito ataskaitos projektu. Atsakovės teigimu, pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data turi būti Išvados surašymo diena, t. y. 2018 m. kovo 29 d., o Audito ataskaita buvo tik pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Kadangi pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir atliktas bei tarnybinė nuobauda jam paskirta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 102–107).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė skundą atmesti. Pripažino, kad 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita Tarnyboje buvo registruota tik 2018 m. gegužės 15 d., gavus tarnybinį pranešimą apie jos savalaikį neįregistravimą, nors ji turėjo būti registruota jos gavimo Tarnyboje dieną – 2018 m. vasario 28 d. Šią gavimo datą patvirtina atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Papildomai nurodė, kad 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita buvo įteikta pareiškėjui kartu su 2018 m. kovo 8 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą. Pažymėjo, kad už tinkamą dokumentų registravimą yra atsakingas (duomenys neskelbtini) skyrius, taigi pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vadovaudamas šiam padaliniui, jau 2018 m. kovo 8 d. matydamas, jog minėta Audito ataskaita nebuvo užregistruota kaip gauta, ne tik nesiėmė jokių veiksmų tam, kad ją užregistruoti, bet apie tai neinformavo Tarnybos vadovybės, todėl mano, jog tokie pareiškėjo veiksmai galimai buvo kryptingi, jam siekiant ateityje išvengti tarnybinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas yra kilęs dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo, siejamo su tarnybinio nusižengimo tyrimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų nesilaikymu.

Administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo, jo ir atsakovės atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybos direktoriaus 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1T-126 buvo paskirtas į Tarnybos (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, kurias eina iki šiol (2 t., b. l. 47). Tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-465, 2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A1-35 ir 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. A1-394 buvo sudarytos Tarnybos nuolatinės Viešųjų pirkimų komisijos, kurių pirmininku visais atvejais buvo paskirtas pareiškėjas (2 t. b. l. 51–56).

ŽŪM Vidaus audito departamentas, 2017 m. liepos 13 d. – 2017 m. lapkričio 30 d. atlikęs Tarnybos 2016–2017 m. veiklos auditą, 2017 m. lapkričio 30 d. surašė Audito ataskaitos Nr. 8AT-10 (7.23) projektą, kurį Tarnybai pateikė derinti 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 2D-4436 (7.13 E) „Dėl vidaus audito ataskaitos projekto“ ir kuris Tarnyboje buvo gautas tą pačią dieną bei įregistruotas registracijos Nr. 1R-5799 (1 t., b. l. 108–150). Rašte Tarnybai buvo nurodyta per 15 kalendorinių dienų suderinti Audito ataskaitą ir priimti sprendimą dėl joje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo. 2017 m. gruodžio 22 d., vykdydama šį pavedimą, Tarnyba 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1S-52 „Dėl atskirų veiklos klausimų audito ataskaitos projekto“ informavo ŽŪM, jog pastabų dėl pateikto Audito ataskaitos patikslinto projekto neturi ir pateikė rekomendacijų įgyvendinimo planą (2 t., b. l. 27–33). Be to, Tarnyba, atsakydama į tą patį ŽŪM raštą, 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1S-282 pateikė papildytą rekomendacijų įgyvendinimo planą (2 t., b. l. 34–39, 81–84).

ŽŪM Vidaus audito departamentas 2018 m. vasario 14 d. surašė galutinę Audito ataskaitą Nr. 8AT-1 (7.23) ir ją pateikė Tarnybai, kuri tuometinio Tarnybos direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. rezoliucija buvo nukreipta atsakingiems asmenims, o registravimui pateikta 2018 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 151, 152–197, 2 t., b. l. 22–24, 153–157). Audito ataskaitos Galutinėse išvadose, susijusiose su viešaisiais pirkimais, padarytos išvados, jog Tarnyba: 1) įsigijo prekę – stelažą, kuris neatitiko pirkimo objekto aprašyme nurodytų kiekybinių ir kokybinių reikalavimų; 2) įsigydama darbo kėdes, neatsižvelgė į rinkoje esančias tokių pačių ar analogiškų prekių kainas bei neracionaliai naudojo biudžeto lėšas; 3) biudžeto lėšas higieniniam popieriui įsigyti naudojo netaupiai ir neracionaliai, nes Tarnybos su UAB „Intertela“ pasirašytoje sutartyje nurodytos prekių kainos net kelis kartus yra didesnės, nei pateiktos CPO vykdant analogiškų prekių pirkimus; 4) tvirtindama transporto priemonių remonto paslaugų ir atsarginių detalių pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu pirkimo sąlygas, nustatė neproporcingą tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento reikšmę ir tokiu būdu dirbtinai ribojo konkurenciją. Audito ataskaitos Galutinių rekomendacijų, susijusių su viešaisiais pirkimais, 5 punkte Tarnybai, atsižvelgiant į vidaus audito atlikimo metu nustatytus trūkumus, susijusius su vykdytais viešaisiais pirkimais, buvo rekomenduota spręsti valstybės tarnautojų arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atsakomybės klausimą ir apie tai informuoti ŽŪM.

Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitą, 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-93 sudarė Komisiją, kuriai pavedė atlikti tyrimą dėl Vidaus audito metu nustatytų trūkumų, susijusių su vykdytais viešaisiais pirkimais, ir pateikti jam motyvuotas išvadas apie tyrimo rezultatus (1 t., b. l. 85–86, 198–199).

Komisija 2018 m. kovo 8 d. pranešimu Nr. 16T-8 pranešė pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą ir paprašė jį per 5 darbo dienas nuo jo gavimo pateikti paaiškinimą (1 t., b. l. 6–10). Pranešime pareiškėjui buvo nurodyta, kad: 1) jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, nepakankami kontroliavo ir koordinavo, kaip (duomenys neskelbtini) skyrius vykdo biuro kėdžių pirkimą, galimai neužtikrino, kad Tarnyba įsigytų reikalingas prekes taupiai ir racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nes pirkimo užduotyje ir apklausos sąlygose nurodytos biuro kėdžių techninės savybės ir funkciniai reikalavimai buvo nustatyti, neatsižvelgus į rinkoje esančias analogiškų ir labai panašių prekių kainas; 2) jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, nepakankami kontroliavo ir koordinavo, kaip (duomenys neskelbtini) skyrius vykdo higieninio popieriaus pirkimą, galimai neužtikrino, kad Tarnyba įsigytų reikalingas prekes taupiai ir racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nes pirkimo užduotyje ir apklausos sąlygose nurodytos higieninio popieriaus techninės savybės ir funkciniai reikalavimai buvo nustatyti, neatsižvelgus į rinkoje esančias analogiškų prekių kainas, bei prekės buvo įsigytos ne iš CPO elektroninio katalogo, neturint motyvuoto Tarnybos sprendimo atlikti pirkimą ne iš CPO elektroninio katalogo; 3) jis, eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir būdamas Tarnybos Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, dokumentų valdymo sistemoje vizuodamas Transporto priemonių remonto paslaugų ir atsarginių detalių pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, kurių 10.7 punkte buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas dėl tiekėjo ne mažesnio kaip 1 bendrojo mokumo koeficiento per paskutinius finansinius metus, dirbtinai ribojo konkurenciją, nes tokia kvalifikacinio reikalavimo reikšmė buvo neproporcinga pirkimo objektui, be to, toks kvalifikacinis reikalavimas nebuvo numatytas galiojusiose Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose. Detalizuojant galimai padarytus tarnybinius nusižengimus, pareiškėjui Pranešime buvo tiksliai nurodyta, kada ir kokius veiksmus (pirkimo dokumentų vizavimą) jis atliko kiekvienu iš nurodytų atvejų, taip pat, kokių teisės aktų reikalavimai tokiais veiksmais buvo pažeisti.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. paaiškinime nurodė nesutinkantis su pareikštais įtarimais, nes pirkimo procedūra buvo vykdoma pagal galiojančius teisės aktus, o vizuodamas tam tikrus pirkimų etapo procesus, jis tik patvirtino, jog pirkimų procesas vyko taip, kaip numatyta teisės aktuose, tokiu būdu vykdydamas pareigybės aprašyme numatytas kontrolės funkcijas, be to, nurodė, jog jam neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais ir kokias konkrečias teisės aktų nuostatas jis pažeidė (2 t., b. l. 99–106).

Komisija 2018 m. kovo 29 d. surašė Išvadą apie tyrimo rezultatus Nr. 16T-53, kurioje Tarnybos direktoriui siūlė: 1) pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. S. padarė tarnybinį nusižengimą – neįvykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų valstybės tarnautojo pareigų; 2) už padarytą tarnybinį nusižengimą (duomenys neskelbtini) direktorių R. S. patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą (1 t., b. l. 87–95, 2 t. 1–18). Komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. S. vykdant higieninio popieriaus pirkimą, kaip struktūrinio padalinio – (duomenys neskelbtini) – direktorius, 2016 m. sausio 15 d. vizuodamas pirkimo užduotį Nr. 2F-124 dėl higieninio popieriaus pirkimo ir 2016 m. sausio 21 d. vizuodamas higieninio popieriaus pirkimo sąlygas, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, neužtikrino, kad nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir Tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-6 patvirtintų Tarnybos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 25 punkte nustatyti reikalavimai, netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) nuostatų 10, 11.1 ir 11.2 punktų reikalavimus, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1.1, 7.3 ir 7.4 punktus. Pareiškėjas Išvadoje 2018 m. balandžio 6 d. įrašė, jog su ja nesutinka, o tyrimas atliktas neobjektyviai (2 t., b. l. 1–18).

Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Išvadą, 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1T-318 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažino, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. S. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė (duomenys neskelbtini) direktoriui R. S. už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų pažeidimą tarnybinę nuobaudą – pastabą (1 t., b. l. 5, 2 t., b. l. 19).

Kaip minėta, pareiškėjas yra Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) direktorius, t. y. karjeros valstybės tarnautojas. Tokių asmenų teisinį statusą apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai, o tarnybinės nuobaudos skiriamos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (nagrinėjamam atvejui aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) nustatytą tvarką.

Taisyklių 3 punkto 2 dalis nustato, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo. Pareiškėjas skunde nurodo, jog šis terminas buvo pažeistas, nes, jo teigimu, Tarnyboje oficiali informacija buvo gauta 2017 m. gruodžio 6 d., o Komisija sudaryta tik 2018 m. kovo 1 d. Šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Teismo vertinimu, 2017 m. lapkričio 30 d. surašytas Audito ataskaitos projektas, kuris Tarnyboje buvo gautas 2017 m. gruodžio 6 d., negali būti laikomas oficialia informacija Taisyklių 3 punkto 2 dalies prasme, kadangi Audito ataskaitos projektas teikiamas tuo tikslu, kad audituotas subjektas galėtų pateikti savo pastabas, į kurias auditorius, įvertinęs jų pagrįstumą, atsižvelgia ar neatsižvelgia teikdamas galutinę Audito ataskaitą. Galutinė Audito ataskaita buvo surašyta 2018 m. vasario 14 d., todėl būtent ši ataskaita, o ne jos projektas, laikytina oficialia informacija, kuri yra pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. kovo 1 d. įsakyme dėl Komisijos sudarymo taip pat yra nuoroda ne į 2017 m. lapkričio 30 d. surašytą Audito ataskaitos projektą, o į 2018 m. vasario 14 d. surašytą Audito ataskaitą. Kadangi Audito ataskaitoje pateikiant galutines išvadas, susijusias su Tarnybos vykdytais viešaisiais pirkimais, buvo nustatyti tik atitinkami pažeidimai (įsigyjant stelažą, neatitinkantį pirkimo objekto aprašyme nurodytų reikalavimų; įsigyjant darbo kėdes ir higieninį popierių; tvirtinant transporto priemonių remonto paslaugų ir atsarginių detalių pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu pirkimo sąlygas), nenustatinėjant pažeidimus galimai padariusių atsakingų asmenų, galutinėje 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaitoje ir buvo pateikta rekomendacija Tarnybai spręsti atsakingų asmenų atsakomybės klausimą, ko pasėkoje ir buvo sudaryta Komisija.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita Tarnyboje nebuvo užregistruota vidaus teisės aktais nustatyta tvarka, t. y. nesilaikant Tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. A1-440 (2017 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. A1-67 redakcija) patvirtintų Dokumentų valdymo taisyklių (3 t., b. l. 2–11) 31 punkte nustatytos tvarkos (gavimo dieną). Teismo vertinimu, 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita Tarnyboje buvo gauta 2018 m. vasario 28 d., ką patvirtina joje esanti 2018 m. vasario 28 d. tuometinio Tarnybos vadovo rezoliucija, skirta atsakingiems asmenims (1 t., b. l. 152–197), Tarnybos skyriaus vedėjo J. Sedlecko 2018 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2018 m. vasario 14 d. Audito ataskaita Tarnyboje faktiškai buvo gauta 2018 m. vasario 28 d. (2 t., b. l. 22), S. Fedotovo, Audito ataskaitos pateikimo metu ėjusio Tarnybos direktoriaus pareigas, 2018 m. liepos 2 d. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog Audito ataskaitą jis gavo 2018 m. vasario 28 d. asmeniškai iš ŽŪM Vidaus audito departamento pavaduotojo susitikimo Žemės ūkio ministerijoje metu (2 t., b. l. 155), taip pat ŽŪM 2018 m. liepos 13 d. raštas 2D-2391 (7.3), kuriame nurodyta, kad Audito ataskaita po jos pasirašymo buvo atiduota asmeniškai į rankas Tarnybos direktoriui S. Fedotovui (3 t., b. l. 18). Teismo vertinimu, oficialaus dokumento (Audito ataskaitos) neužregistravimas Tarnybos vidaus teisės aktų nustatyta tvarka nepaneigia šio dokumento gavimo Tarnyboje fakto, kuris yra patvirtintas kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog oficiali informacija apie audito metu nustatytus pažeidimus, atliekant Tarnyboje viešuosius pirkimus, Tarnyboje buvo gauta 2018 m. vasario 28 d., todėl 2018 m. kovo 1 d., Tarnybos direktoriui priėmus įsakymą dėl Komisijos sudarymo ir pavedimo atlikti jai galimo tarnybinio nusižengimo ir darbo pareigų pažeidimo tyrimą dėl Vidaus audito metu nustatytų trūkumų, susijusių su vykdytais viešaisiais pirkimais, Taisyklių 3 punkto 2 dalyje nustatytas 5 darbo dienų tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo terminas pažeistas nebuvo.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde taip pat nurodo, jog Komisijos Išvadoje konstatuotas pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas paaiškėjo, atsakovei susipažinus su 2017 m. lapkričio 30 d. Audito ataskaita, kuri Tarnyboje buvo gauta 2017 m. gruodžio 6 d., todėl 2018 m. balandžio 5 d. Įsakymu paskirta nuobauda yra paskirta pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, nustatyti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, yra siejami su tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, o tam tikrais atvejais – ir su nusižengimo padarymo diena.

Pažymėtina, kad nei VTĮ 30 straipsnyje, nei Taisyklėse nėra apibrėžta, kas yra laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog motyvuota Išvada, kurioje Tarnybos direktoriui buvo siūloma pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai skirti tarnybinę nuobaudą, buvo surašyta 2018 m. kovo 29 d., todėl akivaizdu, jog nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos – 2018 m. kovo 29 d. – iki Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, priėmimo dienos – 2018 m. balandžio 5 d. – VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti nebuvo pažeistas, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio termino pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos tik jei išpildoma antroji VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvioji sąlyga – nepraėjo treji metai, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą nuo nusižengimo padarymo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti vykdant higieninio popieriaus pirkimą pareiškėjui 2016 m. sausio 15 d. vizuojant pirkimo užduotį Nr. 2F-124 dėl higieninio popieriaus pirkimo ir 2016 m. sausio 21 d. vizuojant higieninio popieriaus pirkimo sąlygas, taigi tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos, kadangi nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą. Atsižvelgiant į pareiškėjo padarytą nusižengimo padarymo laiką ir Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos priėmimo datą, pripažintina, jog skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, šis terminas taip pat nebuvo pažeistas.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję procedūriniais pažeidimais, padarytais pradedant tarnybinį nusižengimo tyrimą ir priimant įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, laikytini nepagrįstais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Teismo vertinimu, pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis visų Taisyklėse numatytų procedūrų, užtikrinant pagrindines valstybės tarnautojo, įtariamo padarius nusižengimą, teises – pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. Pranešimu buvo informuotas apie pradėtą tyrimą, kuriame buvo aiškiai ir išsamiai nurodyti jo galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai (nurodyti konkretūs jo veiksmai, jų padarymo laikas ir kt.), jam buvo suteikta teisė pasiaiškinti, kuria jis pasinaudojo 2018 m. kovo 15 d. pateikdamas paaiškinimą, 2018 m. balandžio 6 d. buvo supažintas su Komisijos 2018 m. kovo 29 d. Išvada ir 2018 m. balandžio 5 d. priimtu Tarnybos direktoriaus Įsakymu bei pasinaudojo teise Įsakymą apskųsti teismui. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde neginčijo nei tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, nei savo kaltės dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nei paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl, teismas, atsižvelgdamas į skundo nagrinėjimo ribas, šias aspektais Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo nevertina ir dėl to nepasisako. Teismas kitų esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos skundžiamo įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nenustatė, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog Tarnyba tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko tinkamai ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.