Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje, vykusiame mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuteistojo gynėjui dalyvaujant nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos (Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmimo ir laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, ir iš E. L. priteista 389,39 Eur Valstybinės ligonių kasos naudai J. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš E. L. priteista nukentėjusiesiems J. B. ir Ž. K. po 500 Eur turtinei ir po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas apmokėjimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad nužudė savo šeimos narį, o būtent jis, 2024 m. rugpjūčio mėnesį, laikotarpiu nuo 11 dienos 20 val. iki 12 dienos 01.27 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio dėl asmeninių priežasčių konflikto su savo sugyventine J. B., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, mažiausiai vieną kartą sudavė ranka smūgį J. B. į veido sritį, tuo padarydamas jai galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva veido kairėje, kraujosruva liežuvio raumenyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų koma, dėl ko nukentėjusioji 2024 m. rugpjūčio 13 d. ligoninėje mirė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2.2. Vadovaujantis BPK, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, jeigu jos neprieštarauja BPK normoms (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Kadangi BPK procesinių palūkanų klausimo nereglamentuoja, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti.

2.4. Apeliantė, įgyvendindama viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje ir teikdama ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos PSDF biudžetui atlyginimo už nukentėjusiųjų asmenų gydymą, šiuo apeliaciniu skundu siekia užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą žemesnės instancijos teismuose sprendžiant dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 389,39 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šis civilinės ieškovės prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, iš nuteistojo E. L. civilinės ieškovės naudai priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško nuosprendžiu civilinei ieškovei priteistos žalos įvykdymo.

7. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

8. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-235-1075/2018). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Taip pat, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors procesines palūkanas civilinė ieškovė prašė priteisti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė civilinei ieškovei įstatyme numatytų 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pavyzdžiui, kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nustatyti vėlesnį palūkanų skaičiavimo pradžios momentą nurodydamas, kad nuteistasis ilgą laiką yra suimtas, todėl neturi galimybės dirbti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendį atlieka jau nuo 2025 m. birželio 16 d., Vilniaus apygardos teismo nutartimi tenkinus nuteistojo prašymą leisti pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę iki apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnį, bausmę atliekantys nuteistieji šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis yra skatinami ir jiems sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, be kita ko, ir darbine ar individualia veika. Taigi, nuteistajam, jau daugiau nei šešis mėnesius atliekančiam bausmę, atidėti procesinių palūkanų skaičiavimą pradžios momentą dar vėlesniam laikui nėra pagrindo. Kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atidėti procesinių palūkanų skaičiavimą, teisėjų kolegija nenustatė, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent palūkanų skaičiavimo pradžios momentas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skatins nuteistąjį laisvės atėmimo vietoje pradėti dirbti ir operatyviau atlyginti priteistą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

11. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2026 m. vasario 3 d. pažyma Nr. APD-2026-01349, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. L. pagal 2026 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. KTS-2026-00528, ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 79,17 Eur dydžio išlaidas.

12. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

13. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistajam E. L. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos iniciatyva, nuteistasis E. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, gynėjas nuteistajam buvo suteiktas BPK numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistajam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, iš jo priteisti reikšmingų sumų civiliniai ieškiniai turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla pagal civilinės ieškovės apeliacinį skundą išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Įvertinus nustatytas aplinkybes, valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju nebūtų teisingas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš E. L. nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės Valstybinės liginių kasos civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti.

Iš nuteistojo E. L. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 389,39 Eur sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo E. L. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.