- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-586-790/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danutė Gasiūnienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Wirtgen Lietuva“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wirtgen Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Wirtgen Lietuva“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kamesta“ 48 050 Eur dydžio skolą, kylančią iš 2015 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PP2015-XI/02; 8 505,19 Eur dydžio skolą už įrangos nuomą; 16 543,80 Eur dydžio skolą už parduotus daiktus ir suteiktas paslaugas; 9 680,49 Eur delspinigių; 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 24 d. UAB „Wirtgen Lietuva“ su UAB „Kamesta“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP2015-XI/02, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti naują „V?gele“ asfalto klotuvą. Šalys sutarties 5.2 papunktyje susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos, kurią vėliau pakeitė 2016 m. birželio 16 d. susitarimu. Atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį ir vėlavo mokėti įmokas. Dėl šios priežasties 2017 m. birželio 15 d. sutarties šalys vėl sudarė papildomą susitarimą prie pagrindinės sutarties, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei visą skolą iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., susitarime šalys aptarė skolos mokėjimo tvarką ir sąlygas. Šalys taip pat sutarė, kad jeigu atsakovė vėluoja sumokėti ieškovei bet kurią susitarime numatytą įmoką ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, ieškovė įgyja teisę reikalauti atsakovės sumokėti visą skolą ar nesumokėtą skolos dalį iš karto (susitarimo 3 punktas). Ieškinio pateikimo dieną atsakovė dalį skolos yra apmokėjusi, įsiskolinimas yra 48 050 Eur. Dėl nurodytos skolos neapmokėjimo susidarė 7 255,55 Eur delspinigių.
3. 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovė su atsakove sudarė nuomos sutartį Nr. 2016-IX/28-2-1, kuria ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuomos teise asfaltinį vibrovolą „HAMM HD+80iVO-S“, o atsakovė įsipareigojo už jį mokėti nuomos mokestį. Vadovaudamasi sutarties 7.2 papunkčiu, ieškovė už nuomą išrašė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti nuomos mokestį, iš viso 4 765,48 Eur. Atsakovei nesumokėjus nuomos mokesčio pagal sutartį, susidarė 1 262,71 EUR delspinigių. Be to, ieškovė ir atsakovė 2016 m. spalio 20 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2016-X/20-2-1, kuria ieškovė įsipareigojo išnuomoti atsakovei asfaltinį vibrovolą „HAMM HD+90iVV-S“. Iš viso už nuomą sutarties laikotarpiu atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 3 739,71 Eur nuomos mokestį. Atsakovei nesumokėjus nuomos mokesčio, susidarė 1 162,23 Eur delspinigių.
4. Atsakovė iš ieškovės pirko kelio įrangos atsargines dalis ir paslaugas. Kiekvieno kelio įrangos atsarginių dalių pirkimo metu ar po suteiktų paslaugų atsakovei buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Iš viso už parduotas kelio įrangos atsargines dalis ir suteiktas paslaugas atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 16 543,80 Eur sumą. Atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už nupirktas prekes ir gautas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 48 050 Eur skolą, kylančią iš 2015 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PP2015-XI/02, 8 505,19 Eur skolą už įrangos nuomą, 16 543,80 Eur skolą už parduotus daiktus ir suteiktas paslaugas, 9 680,49 Eur delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 550,55 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 751,75 Eur žyminio mokesčio.
6. Atsakovė UAB „Kamesta“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4049-653/2018. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo, atsakovė siūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį ir sumažinti ieškovės priskaičiuotų 9 680,49 Eur delspinigių dydį. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad ji pripažįsta prisiimtus įsipareigojimus bei patvirtina pirkusi iš ieškovės nurodytas kelio įrangos atsargines dalis ir paslaugas. Tačiau, atsakovės teigimu, apskaičiuoti delspinigiai yra pernelyg dideli, o 2015 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PP2015-XI/02 apskritai nenumato delspinigių. Įvertindama šias aplinkybes ir atsižvelgdama į įstatymo suteiktą teismo teisę sumažinti netesybas, atsakovė prašė ieškovės nurodytą delspinigių sumą teismo sprendimu sumažinti.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašė atsakovės prieštaravimus laikyti nepagrįstais ir preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad šalys pirkimo – pardavimo sutarties 5.3 papunkčiu, nuomos sutarčių 8.1 papunkčiais ir susitarimo 2 punktu sulygo dėl delspinigių. Šalys susitarė, kad jei atsakovė laiku ar visiškai nesumoka nuompinigių arba neatlieka mokėjimų pagal pirkimo – pardavimo sutartį ar susitarimą, ji privalo sumokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos ar jos dalies už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. galutiniu sprendimu 2018 m. liepos 20 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 48 050 Eur skolą, kylančią iš 2015 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PP2015-XI/02, 8 505,19 Eur skolą už įrangos nuomą, 16 543,80 Eur skolą už parduotus daiktus ir suteiktas paslaugas, 5 174,79 Eur delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 844,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 714,16 Eur žyminio mokesčio.
9. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos pirkimo – pardavimo ir nuomos sutartys, pagal kurias atsakovė neatsiskaitė, todėl ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo tenkino visiškai.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl delspinigių: 2015 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PP2015-XI/02 5.3 papunktyje, 2016 m. rugsėjo 28 d. nuomos sutarties Nr. 2016-IX/28-2-1 ir 2016 m. spalio 20 d. nuomos sutarties Nr. 2016-X/20-2-1 8.1 papunkčiuose bei 2017 m. birželio 15 d. susitarimo prie pirkimo – pardavimo sutarties 2 punkte, nustatė, kad atsakovės, kaip nuomininkės ar pirkėjos, prievolė sumokėti ieškovei nuomos mokestį yra užtikrinta delspinigiais, kaip netesybų forma. Teismas sprendė, kad šalys susitarė, jog tuo atveju, jei atsakovė laiku ar visiškai nesumoka nuompinigių arba neatlieka mokėjimų pagal pirkimo – pardavimo sutartį ar susitarimą prie jos, ji privalo sumokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos ar jos dalies už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Ieškovė pateikė detalų delspinigių skaičiavimą, iš kurio matyti, kiek atsakovė privalo sumokėti delspinigių ieškovei pagal kiekvieną sutartį. Nors šios netesybos įvardintos kaip palūkanos, bet bylos nagrinėjimo eigoje abi šalys sutiko, kad tai yra delspinigiai (netesybos).
11. Teismas sutiko su atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytais argumentais dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto, numatančio sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų, taikymo ir dėl šios priežasties sumažino iš atsakovės ieškovei priteistiną delspinigių sumą iki 5 174,79 Eur.
12. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, priteisė ieškovei iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas. Patenkinęs dalį ieškinio, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Kamesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. galutinio sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų atsakovės pareikštų reikalavimų. Atsakovė detaliai nurodė, kad įstatymas suteikia teismui teisę mažinti pernelyg dideles netesybas, kurios negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, tačiau teismas sumažino delspinigius tik pritaikydamas sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį ir nesprendė reikalavimo dėl netesybų sumažinimo CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Teismas išsamiai ištyrė tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus argumentus dėl delspinigių dydžio ir pagrįstai nematė pagrindo jų mažinti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šioje byloje iš atsakovės priteistų delspinigių dydis nėra neprotingai didelis arba aiškiai per didelis. Ieškovė įsitikinusi, kad priteistinų delspinigių dydis atitinka verslo praktikoje nusistovėjusius koeficientus. Teismui sumažinus ieškovei priteistinų delspinigių dydį, būtų nepagrįstai pažeista šalių pusiausvyra.
14.2. Atsakovės atstovė 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu neprašė mažinti iš atsakovės priteistinų delspinigių dydžio, o prašė tik taikyti senaties terminą.
14.3. Apeliaciniame skunde nėra nurodomas dydis, iki kurio tariamai turėtų būti sumažinti priteistini delspinigiai. Apeliaciniame skunde nėra aptariama, kokie delspinigių dydžiai laikytini sąžiningais komerciniuose santykiuose, nėra cituojama jokia šiuo klausimu pasisakanti teismų praktika. Ieškovė mano, kad tokiu būdu atsakovė tik nesąžiningai vilkina procesą.
14.4. Šalių sulygti 0,05 procento dydžio delspinigiai yra laikomi sąžiningais ir teisingais net vartojimo santykiuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
15. Atsakovė 2019 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė informaciją, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi jai yra iškelta restruktūrizavimo byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų pareikštų reikalavimų, delspinigius sumažino pritaikydamas tik sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį, tačiau nepasisakė dėl netesybų mažinimo CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
18. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau CK numato teismo įgaliojimus kontroliuoti netesybų dydį – CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
19. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Teismui suteikiama teisė mažinti netesybas tiek esant skolininko prašymui, tiek savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003). Kasacinis teismas laikosi teisės aiškinimo, kad skolininko prašymas sumažinti netesybas nėra savarankiškas reikalavimas – tai atsikirtimas į ieškinio reikalavimą netesybas priteisti, todėl prašymas sumažinti netesybas, pareikštas iki teisminių ginčų pabaigos, nepriklausomai nuo tokio prašymo pareiškimo formos, turi būti pripažįstamas tinkamai pareikštu ir teismo nagrinėtinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-719/2002). Tuo atveju, jeigu teismas neišnagrinėja atsakovo atsikirtimo, kuriuo prašoma mažinti netesybas, tai laikytina CPK 265 straipsnio pažeidimu (šiuo aspektu žr. jau minėtą kasacinio teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-719/2002).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prieštaravimuose aptardama CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, tik abstrakčiai nurodė, jog apskaičiuoti delspinigiai yra pernelyg dideli bei prašė ieškovės nurodytą delspinigių sumą teismo sprendimu sumažinti, tačiau konkrečių argumentų, dėl kurių ji mano, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra pernelyg dideli, nenurodė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovė neprašė mažinti delspinigių CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, o, priešingai, sutiko su sutartyse nurodytu delspinigių dydžiu, tik prašė delspinigius priteisti taikant sutrumpintą ieškinio senaties terminą (teismo posėdžio garso įrašo 17.58 – 18.12 min.). Taigi, atsakovei proceso pirmosios instancijos teisme metu nesuformulavus jokių konkrečių argumentų dėl prašomų priteisti delspinigių mažinimo, bet, priešingai, sutikus su jų dydžiu, teismas neturėjo pareigos galutiniame teismo sprendime nagrinėti netesybų mažinimo klausimo. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų atsakovės pareikštų reikalavimų, yra ne tik nepagrįsti, bet ir reiškiami prieštaraujant jos pačios pozicijai, išdėstytai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, sutrumpinto ieškinio senaties termino ribose priteisęs iš atsakovės delspinigius, netinkamai kontroliavo netesybų dydį. Nagrinėjamos bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo vertinti, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai būtų neprotingi, akivaizdžiai per dideli.
22. Kasacinis teismas laikosi teisės aiškinimo, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir nuomos sutartis negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų ar kad sutarčių sudarymo metu 0,05 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikomų netesybų normų. Pagal sudarytų sutarčių nuostatas ne tik atsakovei, bet ir ieškovei už netinkamą prievolės vykdymą buvo numatyta lygiavertė atsakomybė. Antai, nuomos sutartyje buvo numatyti 0,05 procento dydžio delspinigiai nuomotojui (ieškovei) už laiku nepristatytą įrangą (sutarčių 8.2 papunktis), o pagal 2015 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjui buvo numatyta pareiga mokėti 0,05 procentų kompensaciją pirkėjui dėl laiku neperduotų prekių už kiekvieną praleistą dieną (sutarties 3.2 papunktis). Be to, ne tik 2015 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties 5.3 papunktyje, bet ir 2017 m. birželio 15 d. susitarime dėl pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo šalys sulygo dėl mokėtinų delspinigių. Tai reiškia, kad atsakovė ne tik 2015 metais, bet ir 2017 metais sutiko su delspinigių dydžiu, nelaikė, kad jis per didelis. Apeliaciniame skunde nėra nurodomas dydis, iki kurio turėtų būti sumažinti iš atsakovės priteistini delspinigiai, nėra aptariama, kokie delspinigių dydžiai laikytini sąžiningais komerciniuose santykiuose. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad šalių sulygti 0,05 procento dydžio delspinigiai yra laikomi sąžiningais ir teisingais net vartojimo santykiuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad tarp šalių sulygtos netesybos yra per didelės ar neprotingos, o atsakovė šių savo argumentų taip pat niekaip nepagrindė.
24. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė netesybas reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, išnagrinėjo visus pareikštus reikalavimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.