- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1138/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- Ž. B., D. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Citadele“
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1605-555/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Citadele“ bankas ieškinį atsakovams Ž. B. ir D. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Citadele“ bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Ž. B. ir D. B., prašydamas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti solidariai iš atsakovų 214 622,05 EUR negrąžinto kredito, 1401,70 EUR palūkanų, 17 284,09 Lt delspinigių, 6,73 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto 214 622,05 EUR kredito nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 233 307,84 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6028 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Citadele“ bankas (buvęs AB Parex bankas) ir UAB „Leita“ 2007 m. sudarė Kredito sutartį, kuri išdėstyta nauja redakcija 2011 m. rugsėjo 29 d. Pagal sutartį bankas suteikė UAB „Leita“ kreditą, o kredito gavėjas įsipareigojo nustatyta tvarka kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Tinkamas prievolių įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, sudarytomis tarp banko ir atsakovų Ž. B. ir D. B.. Iki šiol nei kredito gavėjas, nei laiduotojai su banku neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui AB „Citadele“ bankui solidariai iš atsakovų Ž. B. ir D. B. 214 622 EUR negrąžinto kredito, 1401,70 EUR palūkanų, 17 284,09 Lt delspinigių, 6,73 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto 214 622,05 EUR kredito nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 233 307,84 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė AB „Citadele“ bankui iš atsakovų Ž. B. ir D. B. po 3014 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kredito gavėjas UAB „Leita“ netinkamai vykdė prievoles, kylančias iš kredito sutarties, laiduotojai prievolių už kredito gavėją taip pat neįvykdė. Vadovaudamasis CK 6.76 str., 6.81 str. nuostatomis bei atsižvelgęs į laidavimo sutarčių sąlygas, sprendė, kad atsakovai yra solidariai atsakingi.
Atsakovai Ž. B. ir D. B. pateikė prieštaravimus, prašydami Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. preliminaraus sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistos solidariai iš atsakovų 6,73 proc. metinės palūkanos už negrąžintą 214 622,05 EUR kreditą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, pakeisti ir priimti galutinį sprendimą, kuriuo priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 214 622,05 EUR negrąžinto kredito, 1401,70 EUR palūkanų, 17 284,09 Lt delspinigių, 989,32 EUR kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad laiduotojas atsako tiek pat, kiek ir skolininkas. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi UAB „Leita“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjusi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), todėl nuo 2012-03-03 pasibaigė ir atsakovų pareiga mokėti kompensacines 6,73 proc. palūkanas. Atsakovai privalo sumokėti ieškovui kompensacines 6,73 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2012-02-07 iki 2012-03-03, t. y. už 25 kalendorines dienas, kas sudaro 989,32 EUR.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Citadele“ bankas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, jog sutinka su prieštaravimuose išreikšta pozicija ir prašo priimti galutinį sprendimą ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. preliminarų sprendimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas po preliminaraus sprendimo priėmimo, t. y. 488,89 Lt išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir 55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodė, kad tiek ieškinyje, tiek preliminariajame sprendime įsivėlė rašybos klaida. Bankas prašo priteisti 17 284,09 EUR, o ne 17 284,09 Lt delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. galutiniu sprendimu pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą ir priteisė ieškovui AB „Citadele“ bankui solidariai iš atsakovų Ž. B. ir D. B. 214 622,05 EUR negrąžinto kredito, 1401,70 EUR palūkanų, 17 284,09 EUR delspinigių, 989,32 EUR kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. kovo 3 d., 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 234 297,16 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovų Ž. B. ir D. B. po 3285,95 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Citadele“ bankui ir po 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi UAB „Leita“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 3 d. Vadovaudamasis ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., sprendė, kad nuo 2012 m. kovo 3 d. baigėsi atsakovų prievolė mokėti kompensacines 6,73 proc. dydžio metines palūkanas. Atsižvelgdamas į tai, priteisė iš atsakovų ieškovui 6,73 proc. palūkanų nuo negrąžinto 214 622,05 EUR kredito sumos už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. kovo 3 d., t. y. už 25 kalendorines dienas, kas sudaro 989,32 EUR.
Nustatė, kad kredito gavėjas yra skolingas 17 284,09 EUR delspinigių, tačiau dėl rašymo apsirikimo klaidos ieškinyje buvo nurodyta priteisti ne 17 284,09 EUR, o 17 284,09 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarytą rašymo apsirikimą preliminariajame sprendime ištaisė, nurodydamas, jog prašomos sumos nurodymas eurais nėra ieškinio pagrindo pakeitimas ar padidinimas (CPK 430 str. 4 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovai Ž. B. ir D. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydami Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą dalyje, kuria priteista 17 284,09 EUR delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo 234 297,16 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. priteisti iš atsakovų 17 284,09 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo 766 586,82 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai sumažinant žyminio mokesčio dydį iki 5833 Lt. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
Sprendimas dalyje dėl 17 284,09 EUR delspinigių priteisimo neteisėtas. CPK 430 str. 4 d. nustatyta, kad dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. CPK nenumato galimybės ieškovui taisyti rašymo apsirikimus, tuo labiau padarytus pareiškiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka. CPK 276 str. 2 d. tokią teisę suteikia tik teismui. Šiuo atveju teismas, priimdamas preliminarų sprendimą tokios klaidos nepadarė, nes priteisė tiek, kiek prašė ieškovas, t. y. 17 284,09 Lt. Nesutinka, kad sumos nurodymas litais, o ne eurais yra rašymo apsirikimas, dėl ko nevertintinas kaip ieškinio dalyko keitimas. Tuo atveju, jei buvo padaryta rašymo klaida, kurios ištaisymas lemia ieškinio reikalavimų padidinimą, tai ieškovas turėjo reikalauti, kad ieškinys būtų nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles arba reikšti papildomą reikalavimą.Ieškovui pateikus atsiliepimą į atsakovų prieštaravimus ieškinio suma padidėjo ne tik dėl reikalavimo priteisti 17 284,09 EUR delspinigių, bet ir dėl reikalavimo priteisti 989,32 EUR kompensacinių palūkanų. Tačiau žyminis mokestis buvo sumokėtas tik už 233 307,84 EUR, todėl ieškovui turėjo būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Citadele“ bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas Kauno apygardos teismo 202 m. liepos 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsakovai nepagrįstai nurodė, jog ieškovui pateikus atsiliepimą į prieštaravimus ieškinio suma padidėjo ne tik dėl reikalavimo priteisti 17 284,09 EUR delspinigių, bet ir dėl reikalavimo priteisti 989,32 EUR kompensacines palūkanas. Kauno apygardos teismas preliminariu sprendimu banko ieškinį tenkino, taip pat ir reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų 6,73 proc. palūkanų už negrąžintą 214 622,05 EUR kreditą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo. Už palūkanas žyminis mokestis nėra mokamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškiant ieškinį dar nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys teismo sprendimą, reikalauti žyminio mokesčio už prašomas priteist palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo nėra teisinio pagrindo. Galutiniu teismo sprendimu banko reikalaujama priteisti palūkanų suma buvo sumažinta, todėl atsakovų teiginys, jog ieškovas didino ieškinio reikalavimus yra teisiškai nepagrįstas. Nurodė, kad CPK normos, reglamentuojančios bylų nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka, nenumato jokių apribojimų dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų taisymo pagal CPK 276 str. Ieškovas, dėstydamas ieškinyje aplinkybes, kuriomis grindė reikalavimus, nurodė bei pateikė įrodymus apie tai, kad atsakovai turi prievolę sumokėti 233 307,84 EUR, iš kurių 214 622,05 EUR yra negrąžintas kreditas, 1401,70 EUR palūkanų, 17 284,09 EUR delspinigių. Žyminį mokestį bankas sumokėjo nuo 233 307,84 EUR sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sumos nurodymas litais, o ne eurais yra rašymo apsirikimas, todėl nevertintinas kaip ieškinio dalyko keitimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, dėstydamas ieškinyje aplinkybes, kuriomis grindė reikalavimus, nurodė bei pateikė įrodymus apie tai, kad atsakovai turi prievolę sumokėti 233 307,84 EUR, iš kurių 214 622,05 EUR yra negrąžintas kreditas, 1401,70 EUR palūkanų, 17 284,09 EUR delspinigių. Žyminį mokestį bankas sumokėjo nuo 233 307,84 EUR sumos. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime pagrįstai konstatavo, kad yra padarytas rašymo apsirikimas ieškinio dalyke ir preliminariame sprendime ir jis taisytinas, sprendžiant, kad prašomos sumos nurodymas eurais nevertintinas kaip ieškinio pagrindo pakeitimas ar padidinimas, nurodant, kad ieškovui iš atsakovų priteistina 17 284,09 EUR delspinigių.
Apeliantai nurodo, kad ieškovui pateikus atsiliepimą į atsakovų prieštaravimus ieškinio suma padidėjo ne tik dėl reikalavimo priteisti 17 284,09 EUR delspinigių, bet ir dėl reikalavimo priteisti 989,32 EUR kompensacinių palūkanų. Tačiau žyminis mokestis buvo sumokėtas tik už 233 307,84 EUR, todėl ieškovui turėjo būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad už palūkanas žyminis mokestis nėra mokamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškiant ieškinį dar nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys teismo sprendimą, reikalauti žyminio mokesčio už prašomas priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo nėra teisinio pagrindo. Galutiniu teismo sprendimu banko reikalaujama priteisti palūkanų suma buvo sumažinta, todėl atsakovų teiginys, jog ieškovas didino ieškinio reikalavimus yra teisiškai nepagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir kad nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.