- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2-341-842/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- R. G., G. G.
- Atsakovas
- T. D.
- Advokatai
- Kristina Raulinaitienė, Marina Gušauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. G. ir R. G. ieškinį atsakovei T. D. dėl defektų šalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu ieškovai prašo iš atsakovės, T. D. ieškovų G. G. ir R. G. naudai priteisti: 1) 11 556,71 Eur defektų šalinimo bei pasekmių (pažeidimų) šalinimo išlaidų; 2) 860 Eur vandens nugeležinimo sistemos įrengimo išlaidų; 3) 250 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą; 4) 423,50 Eur išlaidų už defektų nustatymo aktą; 5) 141,16 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 16 ct) išlaidų už vandens kokybės tyrimus; 6) 580,80 Eur dydžio išlaidas už advokatės paslaugas ikiteisminėje stadijoje; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priimant galutinį procesinį sprendimą taip pat prašo spręsti klausimą dėl ieškovų sumokėto žyminio mokesčio permokos grąžinimo. Nurodo, kad 2022 m. liepos 7 d. tarp R. G. ir T. D. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Pardavėja pardavė, o Pirkėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine G. G. įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sutarties 8.1. punkte atsakovė garantavo, kad ,,Daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra Pardavėjui žinomų paslėptų trūkumų, dėl kurių Daikto nebūtų galima naudoti pagal jo paskirtį, arba dėl kurių Daikto naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų Daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po Daikto perdavimo dėl Pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos”. Taigi sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, joje jokie gyvenamojo namo trūkumai nebuvo aptarti. Ieškovai prieš įsigydami gyvenamąjį namą jį apžiūrėjo du kartus, tačiau akivaizdžių daikto trūkumų nebuvo pastebėta, daikto būklė vizualiai atrodė tvarkinga ir atitiko Sutarties sąlygas. Tačiau netrukus po įsigijimo buvo pastebėti gyvenamojo namo defektai – sudrėkusios sienos ir pro jas pradėjęs sunktis vanduo, iš čiaupo bėgantis labai geležingas, nemalonų kvapą skleidžiantis vanduo ir t.t. Nors atsakovei apie defektus buvo pranešta vos tik juos pastebėjus, ji buvo kviesta apžiūrėti trūkumų ir aptarti nuostolių, tačiau atsakovė nesiėmė jokių realių priemonių, bandydama taikiai išspręsti susidariusią situaciją. Paskutinis epizodas buvo, kai 2023 m. birželio mėn. po smarkaus lietaus rūsys pradėjo tvinti, vanduo ėmė bėgti pro sienų plyšius į Namo vidų. 2023 m. liepos 4 d. antstolės Terezos Gerasimovič faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 45-23-8 konstatuota, jog rūsio patalpose, pažymėtose R-1, ant sienų, taip pat prie kampų yra tamsios spalvos pelėsis, plytos yra įmirkusios nuo drėgmės, dalis plyšių tarp plytų nutrupę, matyti sulūžinėjusių plytų ir tuščių vietų siūlėse tarp plytų. Taip pat faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog rūsio grindys betonuotos – įdrėkusios, pažeistos nuo drėgmės, kampuose pajuodusios nuo drėgmės, ant USB plokščių vizualiai matyti tamsios spalvos žymės, kiek buvo pakilęs vanduo rūsyje, patalpoje gulintį linoleumo paviršių dengia pelėsis, daugelis jo vietų pajuodusios nuo drėgmės. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, jog perėjus į rūsio patalpas, kurios plane pažymėtos R-2, jose esančios grindys betonuotos – įdrėkusios, pažeistos nuo drėgmės, kampuose pajuodusios nuo drėgmės, grindyse matyti ertmių, kurios iš dalies pripildytos statybinėmis šiukšlėmis, stiklo atliekomis. Kad gyvenamasis namas yra su defektais neabejotinai patvirtina ir 2023 m. liepos 18 d. MB ,,Laupetra” apžiūros – defektų nustatymo aktas Nr. 2. Be to, buvo kreiptasi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kuri atliko geriamojo vandens adresu (duomenys neskelbtini) cheminius tyrimus. 2023 m. liepos 14 d. geriamojo vandens cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch 6308/2023 buvo konstatuota, jog vandenyje esantis geležies kiekis yra 424, kai tuo tarpu leidžiama norma pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ yra iki 200 (Priedas Nr. 5). Pagal UAB „LT Aqua“ 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateiktą komercinį pasiūlymą, siekiant iš vandens pašalinti įvairias nuosėdas, geležį, amonio likučius bei nemalonų šalto vandens kvapą yra reikalinga įrengti vandens nugeležinimo sistemą su oksidacine talpa, o toks nugeležinimo sistemos įrengimas kainuotų 860 Eur. 2023 m. rugpjūčio 10 d. ieškovai su pretenzija kreipėsi į atsakovę, jog ši per 15 darbo dienų nuo pretenzijos gavimo dienos į G. G. banko sąskaitą sumokėtų 13 819,99 Eur defektų šalinimo išlaidų, 860 Eur vandens nugeležinimo sistemos įrengimo išlaidų, 250 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 423,50 Eur išlaidų už defektų nustatymo aktą, 141,16 Eur išlaidų už vandens kokybės tyrimus bei 580,80 Eur dydžio išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Atsakovės atstovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė su pretenzijoje nurodytais defektais nesutinkanti ir prašomų atlyginti sumų nemokėsianti. 2024 m. lapkričio 6 d. byloje buvo gautas teismo ekspertizės aktas, kurio išvados taipogi patvirtina, jog pirkimo – pardavimo metu gyvenamasis namas buvo su defektais, kurie turi būti pašalinti, o jų šalinimui reikalingos lėšos priteistinos iš Namo pardavėjos, atsakovės. Atsakovei buvo puikiai žinoma, kokiu tikslu ieškovai perka daiktą, t.y. kad būstas skirtas ieškovams gyventi, todėl atsakovė turėjo dėti maksimalias pastangas suteikti ieškovams kuo detalesnę informaciją apie parduodamą daiktą, ypatingai esant aplinkybei, jog pati atsakovė pirkimo – pardavimo sutartyje ieškovams suteikė garantijas, kad nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie šiuos trūkumus, nepirktų jų, arba mokėtų mažiau už juos. Ieškovai, sudarę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog gyvenamasis namas atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui. Įsigyjant gyvenamąjį namą rūsyje buvo senas virtuvės komplektas, šaldytuvas, sienos buvo apkaltos plokšte, grindys išklotos kilimais, viskas nepriekaištingai išvalyta. To pasekoje viskas iš vizualiosios apžiūros atrodė tvarkinga, todėl gyvenamojo namo defektai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu ieškovams nebuvo ir negalėjo būti žinomi, ieškovai juos pastebėjo tik pradėję minėtus daiktus šalinti. Prašymas atlyginti teismo ekspertizės akte nurodytas defektų šalinimo bei pasekmių (pažeidimų) šalinimo išlaidas 11 556,71 Eur sumoje bei UAB „LT Aqua“ komerciniame pasiūlyme nurodytas vandens nugeležinimo sistemos įrengimo išlaidas 860 Eur sumoje yra adekvatus ir proporcingas pardavėjos prievolių dėl daikto kokybės užtikrinimo pažeidimo mastui. Kadangi teismo ekspertizę atliko ekspertas, turintis specialių žinių ir ilgą darbo patirtį, todėl ieškovai pasitikėdami eksperto kompetencija sutinka su ekspertizės akte nurodytomis defektų bei pažeidimų šalinimo išlaidomis ir mano, jog vadovaujantis būtent teismo ekspertizės aktu turi būti nustatomas defektų šalinimo išlaidų dydis. Ieškovai, siekdami nustatyti defektus ir jų atsiradimo priežastis kreipėsi į antstolį ir specialistus, ko pasekoje buvo parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, už kurio parengimą ieškovai sumokėjo 250 Eur, geriamojo vandens cheminių tyrimų protokolas, už kurio parengimą ieškovai sumokėjo 141,16 Eur bei defektinis aktas, už kurio parengimą ieškovai patyrė 423,50 Eur išlaidų. Šios išlaidos (jų kilimas) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės veiksmais, todėl jas taip pat prašoma atlyginti. Ieškovai susidariusį ginčą bandė spręsti ikiteisminiu būdu, ko pasekoje už pretenzijos atsakovei parengimą, teisines konsultacijas bei derybas ikiteismine tvarka patyrė 580,80 Eur (su PVM) išlaidų už advokato teisines paslaugas. Ieškovai neturi kompetencijos patys nustatyti Namo defektų, todėl tam buvo pasitelkti savo srities specialistai, ko pasekoje ieškovai patyrė papildomų išlaidų nuostoliams nustatyti. Ieškovų teigimu, iš susirašinėjimo su turtą pardavusia brokere V. M. matyti, kad ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio mėnesį atsakovė buvo informuota apie Name esančius defektus, t.y. ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Apie pastebėtus trūkumus atsakovė buvo informuota vos tik juos aptikus, atsakovė buvo pakviesta apžiūrėti Namo trūkumų ir aptarti nuostolių. Nors pati atsakovė apžiūrėti trūkumų neatvyko, tačiau juos apžiūrint dalyvavo tiek atsakovės dukros, tiek atsakovės žentas, tiek ir brokerė V. M. Taigi atsakovė apie ieškinyje nurodytus Namo trūkumus žinojo dar gerokai iki pretenzijos jai pateikimo. Ieškovai pažymi, kad ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvejų metų termino pareikšti reikalavimams dėl daikto trūkumų jie nepraleido. Be to, įsigyjant gyvenamąjį namą rūsyje buvo senas virtuvės komplektas, šaldytuvas, sienos apkaltos plokšte, grindys išklotos kilimais, viskas nepriekaištingai išvalyta ir sutvarkyta. Defektai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu ieškovams nebuvo ir negalėjo būti žinomi, ieškovai juos pastebėjo tik 2022 metų antroje pusėje, kai ieškovui pradėjus nuiminėti sienų plokštes paaiškėjo, kad sienos yra įdrėkusios, kaupiasi pelėsis. To pasekoje ieškovai nedelsiant kreipėsi į atsakovę ir pasiūlė atvykti apžiūrėti Namą, spręsti susidariusią situaciją. Kadangi atsakovė elgėsi pasyviai ir nuostolių kompensuoti nesutiko, ieškovai, praradę viltį, pradėjo svarstyti galimybę pastebėtus trūkumus patys susitvarkyti, tačiau 2023 m. birželio mėnesį po smarkaus lietaus rūsys pradėjo tvinti, vanduo ėmė bėgti pro sienų plyšius į Namo vidų, kas galiausiai ir lėmė ieškovų apsisprendimą kreiptis į atsakovę su pretenzija, nes jie suvokė, jog situacija išties rimta ir galimai pareikalausianti didelių išlaidų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu MB ,,Laupetra” akte nurodyti trūkumai neegzistavo. Nepriklausomai nuo to, ar pardavėja statė Namą ūkio būdu ar ne, ji yra atsakinga už Namo defektus, kurie buvo pardavimo metu ir, kurie pirkėjams nebuvo atskleisti. Pagal teismų praktiką už išryškėjusių defektų pašalinimą yra atsakingas ir pardavėjas, ir rangovas, atlikęs statybos darbus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-706-464/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020), kas iš esmės reiškia, jog pirkėjas turi teisę pasirinkti į ką kreiptis dėl nuostolių atlyginimo. Defektų šalinimo kaštai yra gana dideli, todėl ieškovai neturėjo pareigos savo sąskaita imti šalinti trūkumus. Juolab, kad remiantis teismų praktika, pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą gali būti priteistos ne tik realiai patirtos išlaidos, bet ir apskaičiuotos trūkumų šalinimo išlaidos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimas civ. b. Nr. e2-449-1092/2022, 39 punktas). Ieškovų teigimu, nors vandenyje ištirpusi geležis ir nepriskiriama prie medžiagų, kurios yra žalingos žmogaus sveikatai, tačiau, jei geležies koncentracija vandenyje viršija 0,2 mg/l, gali nukentėti vandens kokybė (skonis bei kvapas) ir atsirasti įvairių buitinių problemų, tokių kaip dėmių atsiradimas, užsikimšę vamzdžiai, neigiamas poveikis odai ir plaukams. Apsigyvenę Name ieškovai iš karto pastebėjo, jog vanduo yra negeras, pradėjo tyrinėti vandens kokybę, ko pasekoje buvo pastebėta, jog vanduo turi kvapą, todėl nusprendė pasikeisti vandens filtrus, tikėdamiesi, jog tai pagerins vandens kokybę. Tačiau praėjus maždaug savaitei po filtrų keitimo vandens savybės sugrįžo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą, kitais teiktais procesiniais dokumentais (atsiliepimas į ieškinį, triplikas) atsakovė ieškinį prašė atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad per visą gyvenime Name laikotarpį atsakovė niekada nebuvo susidūrusi su ieškinyje minimais tariamais defektais – trūkumais, geležingu vandeniu ir pan. Gyvenamasis namas pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu neturėjo absoliučiai jokių trūkumų. Atsakovė sąžiningai aprodė Namą ir kitus parduodamus nekilnojamuosius daiktus, papasakojo apie jo priežiūrą, atliktus vidaus kosmetinio remonto darbus ir pan. Savo, kaip pardavėjos, pareigas įvykdė tinkamai, buvo sąžininga ir atskleidė visą turimą ir jai žinomą svarbią informaciją sutarčiai sudaryti. Per visus ieškovės ir jos šeimos gyvenimo Name metus niekada nebuvo jokios drėgmės, sudrėkusių sienų, pro jas sunkiančio vandens,taip pat bėgančio pro sienų plyšius bei tvinstančio rūsio. Ieškovai į atsakovę dėl tariamų trūkumų, defektų kreipėsi bei pretenziją pareiškė daugiau nei po metų po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kas pagrįstai leidžia abejoti tiek ieškinio pagrįstumu, tiek ieškovų sąžiningumu. Į antstolį, statybos specialistus taip pat kreiptasi tik praėjus metams po sutarties sudarymo. Ieškovai nurodo, kad iš čiaupo bėgo labai geležingas, skleidžiantis nemalonų kvapą vanduo, tačiau tik 2023 m. liepos 14 d. buvo užsakyti jo cheminės sudėties tyrimai. Visa tai, atsakovės teigimu, įrodo, kad ieškovai, nusprendę atlikti Namo remontą ar pan., nutarė tai padaryti atsakovės sąskaita. Iš pateikto MB ,,Laupetra“ akto nėra aišku, kada ieškovai nuardė sienas, ar jie šildė patalpas ir pan., pačių ieškovų pateikti duomenys įrodo jų pačių netinkamą pastato eksploataciją ir priežiūrą. Ieškovų sienų nuardymas ir pamatų atkasimas bei palikimas be tinkamos apsaugos galėjo lemti ir drėgmės susikaupimą (drėgnas sienas) ir pan. Atsakovės teigimu, minimas pelėsis rūsio patalpose yra netinkamo patalpų eksploatavimo (vėdinimo) pasekmė. Ieškovai kelis kartus apžiūrėjo visą Namą (taip pat ir rūsio patalpas). Tad, jei rūsio sienos, kaip nepagrįstai teigiama, būtų permirkusios nuo vandens, pro jas sunktųsi vanduo, ar rūsio grindys būtų pažeistos nuo drėgmės, ieškovai būtų pajutę drėgmės ir / ar pelėsio kvapo, kurio neįmanoma paslėpti, nepriekaištingai išvalyti. Tokius trūkumus (defektus) bet kuris žmogus gali pastebėti be specialių tyrimų. Jei plyšiai tarp plytų būtų nutrupėję ar būtų sulūžinėjusių plytų, ar tuščių vietų siūlėse tarp plytų, visus išvardintus defektus būtų buvę galima nesunkiai pastebėti Namo apžiūros metu (jų taip pat neįmanoma nuslėpti). Minėtų defektų atsiradimas (su sąlyga, kad jie tikrai atsirado) metų laikotarpyje pagrindžia tik netinkamą patalpos eksploatavimą. Prie ieškinio pridėtoje pretenzijoje atsakovei teigiama, kad rūsys pavasarį tvinsta, nuo sienų sunkiasi vanduo, tačiau Namo apžiūros dieną Namo rūsyje sienos buvo apkaltos plokštėmis, grindys išklotos kilimais, stovėjo šaldytuvas, įrengta virtuvė ir t.t. Minimi baldai, kilimai, plokštės tokiu atveju būtų turėjusios drėgmės kvapą, kurio neįmanoma nuslėpti. Net darant hipotetinę prielaidą, kad nuėmus plokštes, sienos buvo įdrėkusios, atsakovė apie tai galėjo sužinoti tik nuimdama plokštes. Atsakovė to niekada nedarė, virtuve naudojosi pagal paskirtį. T. D. gyvenant Name rūsio grindyse niekada nebuvo jokių ertmių, juolab pripildytų statybinėmis šiukšlėmis ir stiklo atliekomis. Be to, vėl gi, jei minimos rūsio grindų ertmės egzistuotų, jas būtų galima nesunkiai pamatyti Namo apžiūros metu (net kilimas nepaslėptų ertmių). Atsakovė nėra statybininkė, ji pati šio Namo nestatė, todėl jai niekaip negalėjo būti žinoma, jog galimai nėra termoizoliacinio ar kitokio sluoksnio (su sąlyga, kad jų nebuvo statant, ir kad jų neišardė ieškovai, pradėję remontus). Jei ir yra kokie nors statinio konstrukcijos defektai (su sąlyga, kad jie yra), atsakomybę turėtų nešti rangovas, bet ne atsakovė. MB ,,Laupetra“ nustatė galimus defektus apžiūros dieną, tačiau ieškovai neįvykdė savo pareigos ir neįrodė, kad jų minimi defektai atsirado būtent dėl atsakovės ir jai buvo žinomi. Atskovė taip pat nurodo, kad ji nepardavinėjo vandens ieškovams, todėl geriamojo vandens kokybė negali būti laikoma nei užslėptų, nei apskritai defektu. Tai nelaikytina ir esminiu trūkumų, trukdančiu Namu naudotis pagal paskirtį. Atsakovė nėra geriamojo vandens tiekėja, ji jo negamina, todėl objektyviai negali žinoti jo cheminės sudėties ar būti atsakinga už jo kokybę. Atsakovė atsakingai pareiškia, kad jai ir jos šeimai gyvenant Name vanduo niekada nebuvo geležingas, vanduo neturėjo jokios specifinio kvapo ar specifinės spalvos. Vandenyje ištirpusi geležis yra priskirta prie indikatorinių rodiklių, kurie tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai ir neturi įtakos gyvenamojo namo naudojimui pagal paskirtį. Ieškinyje minima, kad šaltas vanduo turi nemalonų kvapą, tačiau tokio trūkumo, jei jis egzistuotų pirkimo-pardavimo metu taip pat neįmanoma nuslėpti. Be to, jei vandenyje pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną būtų buvęs padidintas geležies kiekis, vanduo būtų rausvo atspalvio (t.y. atsukus čiaupą, bėgtų rausvo atspalvio vanduo). Ieškovai apžiūrėdami Namą, buvo atsukę vandens čiaupus, netgi gėrė vandenį. Jokių pretenzijų dėl vandens skonio, kvapo, spalvos ir pan. nebuvo išsakę. Dėl geležies suteikiamos spalvos, skonio vandeniui, per didelį kiekį geležies galima įtarti ar pastebėti ir be specialių tyrimų. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė pažymėjo, kad pirkimo – pardavimo sandorio dienai atsakovei nebuvo žinomi jokie Namo trūkumai (defektai). Aplinkybė, kad Namo pamatai buvo be hidroizoliacijos atsakovei tapo žinoma tik iš Teismo ekspertizės akto. Teismo ekspertas pažymėjo, kad nustatyto defekto priežastis – nesilaikymas projekto ir statybos techninių reglamentų reikalavimų. Akcentuotina, kad atsakovė su šeima ginčo Name išgyveno 20 metų, jokie defektai nepasireiškė. Dėl Namo statybos buvo kreiptasi į kompetentingus specialistus: atsakovė ieškovams perdavė visus Namo dokumentus, tame tarpe ir Namo projektą, parengtą UAB „Šalčininkų dizaino ir architektūros studija“, architektas S. Č.; Namo statybos buvo prižiūrimos techninio prižiūrėtojo T. Atsakovės teigimu, pardavėjas neneša atsakomybės už tai, kad jis nežinojo ir neturėjo (negalėjo) žinoti, jog perduodamas daiktas galėtų neatitikti (neatitinka) pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Atsakovė tiesiogiai ir betarpiškai nestebėjo, nekontroliavo statybų proceso, netikrino ir negalėjo patikrinti parengtų dokumentų ar atliktų darbų (tokių kaip pvz., pamatų hidroizoliacijos buvimą). Pagal NTR išrašą ginčo Namas baigtumas 100 proc. (tokio baigtumo Namo buvo registruotas). Tokiais atvejais surašoma pastato priėmimo į eksploataciją deklaracija, kurią pasirašo visi projekto dalyviai. Tai reiškia, kad net kompetentingi specialistai savo parašais patvirtino, kad namas atitiko jam keliamus reikalavimus (tiek bendruosius, tiek projektinius). Atsakovė negali būti atsakinga už tai, ko objektyviai net negalėjo žinoti. Ieškovai pirko senos statybos Namą (Namas statytas prieš 20 metų), tad privalėjo imtis priemonių patikrinti Namo būklę. Ieškovai Namo apžiūrą inicijavo 2023 m. liepos 18 d., t. y. praėjus metams po įsigijimo (2022 m. liepos 7 d.). Šių aplinkybių kontekste vertintina, kad Namo įsigijimo metu jokių esminių trūkumų (defektų), neleidžiančių jo naudoti pagal paskirtį, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad Namas jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį, o ir šiuo metu ieškovai jame gyvena, t.y. naudoja pagal paskirtį. Taigi, šių aptartų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovai, turėdami galimybę įsitikinti ketinamo pirkti Namo būkle, tačiau to nepadarę, prisiėmė riziką įsigyti jų lūkesčių nepateisinantį Namą.
Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
2022 m. liepos 7 d. tarp R. G. ir T. D. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią Pardavėja pardavė, o Pirkėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine G. G. įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Dėl Namo rūsio defektų
CK 6.327 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (to paties straipsnio 2 dalis).
Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 3, 4 dalys).
Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).
Ieškovai į Namą įsikėlė 2022 m. rugsėjį. Reikalavimus atsakovei pareiškė per protingą terminą – iš į bylą pateiktų G. G. susirašinėjimų su brokere V. M. (dubliko priedai) matyti, kad pirmą kartą dėl pastebėtų namo defektų ieškovai į atsakovę kreipėsi iki 2022 m. lapkričio 30 d., kadangi minimos datos laiške brokerė nurodo, jog pardavėja nesutinkanti mokėti už pirkėjų planuojamą namo pagerinimą (CK 6.338 straipsnio 1, 2 dalys). Susirašinėjime G. G. įvardina namo defektus, dėl kurių byloje šiuo metu ir vyksta ginčas, – neizoliuotas namo rūsys bei geležingas vanduo (tai, kad brokerė tai įvertina kaip pagerinimus, nekeičia pateiktų pretenzijų esmės). Susirašinėjimas taip pat patvirtina ieškovų nurodomas aplinkybes, kad maždaug tuo laikotarpiu dėl iškilusios situacijos brokerė, pirkėjai bei pardavėjos atstovai buvo susitikę (V. M. mini paskutinį susitikimą, kurio metu, kaip spręstina iš laiško turinio, buvo kalbama apie ginčo namo statybos defektus). Nuosekli ieškovų pozicija procese taip pat patvirtina, kad, atsakovei į pretenzijas nereaguojant, 2023 m. birželio mėnesį po smarkaus lietaus rūsiui pradėjus tvinti, siekiant tinkamai pagrįsti, kad defektai egzistuoja, rašytinė pretenzija išsiųsta 2023 m. rugpjūtį (Failas 1, b.l. 55-60), surinkus ieškovų teiginius pagrindžiančius duomenis – 2023 m. antstolės Terezos Gerasimovič faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 45-23-8, 2023 m. liepos 18 d. MB ,,Laupetra“ apžiūros – defektų nustatymo aktas, 2023 m. liepos 14 d. geriamojo vandens cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 6308/2023. Pastaruosius dokumentus ieškovai pridėjo ir prie pretenzijos.
Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.
Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas).
Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 24 punktas). Taigi tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).
Sutarties 8.1. punktu atsakovė garantavo, kad ,,Daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra Pardavėjui žinomų paslėptų trūkumų, dėl kurių Daikto nebūtų galima naudoti pagal jo paskirtį, arba dėl kurių Daikto naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų Daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po Daikto perdavimo dėl Pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos”.
CK 6.399 straipsnyje, reglamentuojančiame netinkamos kokybės nekilnojamųjų daiktų pardavimą, numatyta, jog, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.
Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Ieškovai šiuo atveju pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pirkėjo teisių gynimo būdą ir prašo atsakovų atlyginti pastato trūkumų pašalinimo išlaidas.
2023 m. antstolės Terezos Gerasimovič 2023 m. liepos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 45-23-8 fiksuota situacija Name (vonios kambaryje bei rūsio patalpose) 2023 m. liepos 4 d. Konstatuota, kad rūsyje ant sienų, taip pat prie kampų yra tamsios spalvos pelėsi, plytos yra įmirkusios nuo drėgmės, dalis plyšių tarp plytų nutrupėję, matyti sulūžinėjusių plytų ir tuščių vietų siūlėse tarp plytų. Rūsio grindys – įdrėkusios, pažeistos drėgmės, ant OSB plokščių vizualiai matyti tamsios spalvos žymės, kiek buvo pakilęs vanduo rūsyje, patalpoje gulintį linoleumo paviršių dengia pelėsis, daugelis jo vietų pajuodusios nuo drėgmės. Grindyse matyti ertmių, kurios iš dalies pripildytos statybinėmis šiukšlėmis, stiklo atliekomis.
2023 m. liepos 18 d. MB ,,Laupetra”, kurios atstovai dalyvavo ir antstolei konstatuojant faktines aplinkybes, apžiūros – defektų nustatymo akte Nr. 2 nurodyti šie gyvenamojo namo trūkumai: atliekant vizualią apžiūrą objekte ir specialiuosius giluminės drėgmės matavimus rūsio sienose nustatyta, kad silikatinių plytų mūro rūsio išorinės sienos, atstojančios ir pastato pamatą (laikančioji pastato konstrukcija), dėl neįrengto pastato lauko drenažo bei hidroizoliacijos, yra kiaurai permirkusios. Dėl permirkimo plaunamos laikančiosios pastato konstrukcijos. Atliekant vizualią apžiūrą objekte nustatyta, kad rūsio lubas ir pirmo aukšto grindų pagrindą atstojančios perdangos plokštės dėl nuolatinės iš lauko patenkančios drėgmės pradėjusios koroduoti ir irti. Padaryta išvada, jog, nesilaikant Statybų tvarkos reglamento: 2.04.01:2018 ,,Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorės įėjimo durys“ 7.8 punkto reikalavimų, neįrengtas armavimo ir hidroizoliaciniai sluoksniai skirti pastato sienos termoizoliaciniam ir po juo esantiems atitvaros sluoksniams apsaugoti. Todėl nuolatinio drėgmės poveikio laikančiosioms pastato konstrukcijoms pastatas neatitinka esminių pastato mechaniniam atsparumui keliamų reikalavimų”. Remiantis MB “Laupetra” lokaline sąmata, aukščiau nurodytų trūkumų šalinimo išlaidos sudarytų 13 819,99 Eur.
2024 m. lapkričio 5 d. surašytam Teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad: 1) rūsio patalpų R-1 ir R-2 užliejimą lemia rūsio sienų (pamatų) hidroizoliacijos nebuvimas, R-4 – nesandari vakarinio įėjimo į namą laiptų aikštelės ir rūsio perdangos sandūra. Pelėsio ir drėgmės kaupimąsi rūsyje lemia trys veiksniai – defektai: pamatų hidroizoliacijos nebuvimas, pamatų neapšiltinimas tinkamai ir galimas vėdinimo nefunkcionavimas; 2) pamatų / rūsio sienų nehidroizoliavimas ir tinkamas neapšiltinimas atsirado namo statybos metu, priežastis – statybos darbų atlikimas ne pagal projekto ir normatyvų reikalavimus. Vėdinimo tikėtino netinkamo funkcionavimo atsiradimo priežastis taip pat namo statybos metai, kuomet neįrengta oro tiekimo į rūsį anga. Vakarinio įėjimo į namą laiptų aikštelės sandūros nesandarumas su rūsio perdanga galėjo atsirasti dėl statybinio broko įrengiant laiptus su aikštele tarp 2008 ir 2021 metų; 3) defektai – pamatų / rūsio sienų nehidroizoliavimas ir tinkamas neapšiltinimas, vakarinio įėjimo laiptų aikštelės sandūros nesandarumas su rūsio perdanga, galimai netinkamai funkcionuojantis vėdinimas – 2022 m. liepos 7 d. t. y. namo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, egzistavo; 4) po 2022 m. liepos 7 d. iš lauko ties namo rūsio R-1 ir R-2 cokoliu dalinai atkasta buvusi akmenų skalda, nuimta plėvelė, demontuoti palei pamatą išdėlioti šiferio lakštai. Rytinė pusė demontuota visa, šiaurinė dalinai, vakarinė neliesta. R-1 rūsio patalpoje buv. virtuvėje ties šiaurės rytiniu kampu demontuotas sienų aptaisymas OSB plokšte, po keletą metrų į šalis, demontuota vata buvusi už plokščių, išnešta dauguma baldų, kitų daiktų. R-1 rūsio patalpoje demontuotas grindų linoleumas. R-2 rūsio patalpoje demontuota pertvara. R-2 rūsio patalpos katilinės zonoje pakeistas hidroforas. I-o aukšto vonios patalpoje 1-2 vonios dešiniajame kampe demontuotos kelios apatinės dalies aptaisymo keraminės plytelės ir OSB plokštėje prie grindų padaryta ertmė. Visi išvardinti darbai negalėjo lemti, nelemia patalpų užliejimo ir drėgmės, pelėsio patalpose kaupimosi išskyrus šiferio lakštų demontavimą palei pamatą iš išorės. Pažymėtina, kad šiferio lakštų išdėliojimas palei pamatą kaip vienintelė apsauga nuo vandens patekimo į rūsį yra defektas, todėl šalintinas bet kokiu atveju; 5) atlikus tyrimą teigtina, kad nustatytas pamatų hidroizoliacijos ir tinkamo apšiltinimo iš išorės neįrengimo defektas taisytinas, atkasant rūsio sienas / pamatus iš trijų namo pusių ir įrengiant hidroizoliaciją, šiltinimą, drenažą bei užkasant atgal. Vakarinio įėjimo laiptų aikštelės ir rūsio perdangos nesandarumas taisytinas, demontuojant grindų plytelių dangą, keičiant apačioje esančią hidroizoliaciją ir atstatant dangą, galimai nepakankamas rūsio vėdinimas taisytinas įrengiant oro cirkuliacijai skirtą trūkstamą angą; 6) atlikus sąmatinius skaičiavimus teigtina, jog defektų šalinimo kaina yra 8 701,11 Eur, o pasekmių (pažeidimų) šalinimo kaina – 2 855,60 Eur.
Paskutiniuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimas į patikslintą ieškinį DOK-11146) atsakovė iš esmės nustatytų namo defektų – pamatų hidroizoliacijos trūkumo – neginčijo, tik nurodė, kad jai su šeima gyvenant ginčo name jokie defektai nepasireiškė, už defektus, neva, turėtų būti atsakinga ne atsakovė, o asmenys, atlikę ginčo namo statybos darbus.
Pažymėtina ir tai, kad, nors atsakovė buvo išsakiusi, kad, neva, dėl rūsio užliejimo kalti patys ieškovai, defektai atsirado po Namo pardavimo, Teismo ekspertizės akte padaryta vienareikšmiška išvada, jog ieškovų atlikti darbai negalėjo lemti ir nelemia patalpų užliejimo ir drėgmės, pelėsio patalpose kaupimosi, išskyrus šiferio lakštų demontavimą palei pamatą iš išorės, tačiau šiferio lakštų išdėliojimas palei pamatą kaip vienintelė apsauga nuo vandens patekimo į rūsį yra defektas, todėl šalintinas bet kokiu atveju. Atsakovė taip pat kėlė hipotezes, kad vanduo rūsyje galbūt dėl to, kad ieškovai žiemai neužsuko vasaros vandens ar nepakankamai vėdino patalpas, tačiau neteikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o šiuos teiginius paneigia atliktos teismo ekspertizės išvados.
Teismas kritiškai vertina ir atsakovės teiginius, neva, ji visai nemumaniusi apie tai, kad rūsys turi defektų. Namas statytas atsakovės / jos šeimos samdytų asmenų. Dėl drėgmės tiek pati atsakovė, tiek liudytoja apklausta jos dukra akcentavo vėdinimą, todėl manytina, kad vis tik drėgmės problema tikėtinai buvo. Be to, kaip nurodoma Teismo ekspertizės akte, apsaugą nuo vandens aplink Namą atstojo plėvelė, šiferio lakštai. Tai, kaip galima spręsti iš ieškovo paaiškinimų teisme, pateiktų nuotraukų, dengė akmenukai, augalai. Taigi mažai tikėtina, kad atsakovė, rūpindamasi Namo aplinka, nebūtų žinojusi tokios konstrukcijos (plėvelė, šiferis, akmenukai) paskirties.
Ieškovai neginčijo aplinkybių, kad Namą iki pirkimo apžiūrėjo keletą kartų, tačiau, įvertinus ir pačios atsakovės teiktas fotonuotraukas, spręstina, kad defektų rūsyje, dėl kurių vyksta ginčas, jie negalėjo pastebėti. Rūsyje buvo virtuvės komplektas, minkšti baldai, šaldytuvas, sienos buvo apkaltos plokšte, grindys išklotos kilimais, viskas nepriekaištingai išvalyta ir sutvarkyta. Tai, kad Name buvo švaru ir tvarkinga, teigė ir pati atsakovė, paaiškinimuose nurodžiusi, kad patys pirkėjai teiravosi, kokias priemones ji naudojanti, kad taip švaru. Taikant apdairaus ir rūpestingo pirkėjo standartą, akivaizdu, kad Namo trūkumų apžiūros metu ieškovai negalėjo pastebėti, apžiūros metu paprastai nesiekiama atidengti sienų / grindų dangos ir pan.
Tai, kad ieškovai prieš įsigyjant Namą buvo pardavę jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą, įsigiję keletą butų, nesudaro pagrindu jo vertinti kaip asmens, turinčio specialių žinių statybų srityje.
Teismas sprendžia, kad, įvertinus, kaip buvo įrengta rūsio patalpa (išklota kilimais, apstatyta baldais), ieškovai, būdami pakankamai rūpestingi ir atidūs, negalėjo numanyti, kad pamatai yra be hidroizoliacijos, dėl ko dalimi Namo patalpų iš esmės neįmanoma naudotis, ir tai sukelia didelius nepatogumais bei papildomas išlaidas trūkumų ištaisymui.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad Namas būtų buvęs parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, kas leistų spręsti, jog tokia kaina galėjo būti būtent dėl nekilnojamojo turto defektų.
Remiantis 2024 m. lapkričio 5 d. Teismo ekspertizės aktu, Namo defektų šalinimo kaina yra 8 701,11 Eur, o pasekmių (pažeidimų) šalinimo kaina – 2 855,60 Eur, todėl ši suma ieškovams priteistina iš atsakovės (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsakovė neįrodinėjo, kad 11 556,71 Eur defektų bei pasekmių šalinimo kaina būtų per didelė ar nepagrįsta, Teismo ekspertizės akto išvadų neginčijo. Atsakovė procese pasirinko poziciją ne įrodinėti, o iš esmės deklaratyviai neigti ieškovų teikiamus įrodymus.
Ieškovai iš atsakovų taip pat prašo priteisti 250 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 423,50 Eur išlaidų už defektų nustatymo aktą, 580,80 Eur dydžio išlaidas už advokatės paslaugas ikiteisminėje stadijoje. Teismo vertinimu, šios išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei siekiu nuostolių išieškoti ne teismo tvarka, todėl ieškovams priteistinos iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 4 dalis 2 ir 3 punktai).
Dėl nugeležinimo sistemos įrengimo išlaidų atlyginimo
Ieškovai taip pat prašo priteisti 860 Eur vandens nugeležinimo sistemos įrengimo išlaidų bei 141,16 Eur išlaidų už vandens kokybės tyrimus.
Teismas sprendžia, kad ieškovams iš atsakovės priteisti vandens nugeležinimo sistemos įrengimo išlaidų bei su šiuo reikalavimu susijusių vandens kokybės tyrimo išlaidų, nėra pagrindo, todėl reikalavimai šioje dalyje atmestini. Šis trūkumas Namu netrukdo naudotis, yra nesudėtingai ir nebrangiai pašalinamas. Be to, pats ieškovas, duodamas paaiškinimus teisme, pripažino, kad prieš įsigyjant Namą atsakovė sakė, kad gręžinys 50 m, pasirodė keista. Perkant Namą ieškovai nusiderėjo, galvojo, kad už tą sumą susitvarkys gręžinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Ieškovai byloje prašo iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 311 Eur žyminis mokestis (ieškovai yra sumokėję 362 Eur žyminio mokesčio, skirtumą prašoma grąžinti), 5 614,80 Eur atstovavimo išlaidos, 32,60 Eur išlaidų už ieškovės parodymų pas notarą patvirtinimą, 2 150 Eur už ekspertizę, 200 Eur sumokėto užstato už liudytojų apklausą teisme.
Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalių patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
Ieškinys pinigine išraiška tenkintas 92,75 proc., atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.
Dėl 200 Eur užstato už liudytojo apklausą teisme nustatyta teismas neturi duomenų apie užstato sumokėjimą, todėl nurodytos išlaidos tarp šalių neskirstytinos. Ieškovams turint kitus duomenis, pagal pateiktą prašymą nepanaudota užstato suma galės būti grąžinama.
32,60 Eur išlaidos už ieškovės parodymų pas notarą patvirtinimą iš atsakovės nepriteistinos. Ieškovė pasirinko paaiškinimus teikti tokiu būdu, nors galėjo pati atvykti į teismą ir paaiškinimus surašyti. Nėra pagrindo šių išlaidų perkelti atsakovei.
Kitos ieškovų patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir susijusiomis su byla.
Ieškovams iš atsakovės priteistina 7 490,30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovei iš ieškovų priteistina 175,45 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Šias išlaidas užskaičius, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės priteistina 7 314,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui – 3 657,43 Eur G. G. ir 3 657,42 Eur R. G..
Ieškovams sumažinus reikalavimus, jiems grąžintina 51 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pagal bylos duomenis žyminį mokestį mokėjo G. G., jai 51 Eur suma ir grąžintina. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 811,01 Eur (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus vienuolika eurų ir 01 ct) defektų šalinimo išlaidoms bei nuostoliams atlyginti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 657,43 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 657,42 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Grąžinti ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51 Eur (penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, mokėto 2023 m. spalio 11 d. pavedimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.