Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1992 m. gegužės 20 d. V. Z. Šiaulių rajono Kuršėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą parduoti 0,3464 ha žemės sklypą, esantį P. kaime bei įmokėjo už jį 3 292 investicinius čekius. 1998 m. balandžio 14 d. sutartimi Z. Z. ir V. Z. sudarė santuokoje įgyto turto dalybų sutartį, pagal kurią Z. Z. atiteko 3 292 investiciniai čekiai, įmokėti sutuoktinio už žemės sklypą, esantį P. k., (duomenys neskelbtini)

Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1998 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 462 „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ buvo leista įsigyti privačiai nuosavybei Šiaulių rajone, atlikus geodezinius matavimus, namų valdų žemės sklypus, pagal priedą. Priedo „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sąrašas“ VI dalies „Kuršėnų kaimiškoji seniūnija“ eilutėje Nr. 1 nurodyta, kad Z. Z., turi teisę pirkti 3 500 kv. m. žemės sklypą.

1998 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P(duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja pardavė Z. Z. 3 500 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyta, kad už perkamą žemės sklypą sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis 32 Lt 92 ct.

1998 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P(duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas Z. Z. nuosavybės teise 0,3500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) P. k.v., (duomenys neskelbtini)

1998 m. gegužės 22 d. Sutartimi, notarinio registro Nr. 5939, patvirtinta patvirtintą Šiaulių rajono 2 - ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės, Z. Z. perleido S. P. 0,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) P. k.v., (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype esančius statinius. Sutartyje nurodyta, kad už parduodamą žemės sklypą Z. Z. prieš pasirašant sutartį gavo iš pirkėjo S. P. 1000,00 Lt (289,62 Eur), o už statinius - 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur).

2000 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apskrities viršininkas įsakymu Nr. 1574 „Dėl Šiaulių rajono P. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ kuriame valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga atkarpoje nuo 0,014 iki 0,938 km suprojektuotas tik 8 metrų pločio kelias.

UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atliko Kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga 0,014 - 0,938 km kadastrinius matavimus, kurių metu paaiškėjo, kad į Kelio Nr. 4026 atkarpą nuo 0,014 km iki 0,938 km patenka 3 (trijų) privačių žemės sklypų dalys, tame tarpe ir ginčo Žemės sklypo dalis - 0,0053 ha, taip susiaurinant minimalų - 18 m kelio juostos plotį.

VĮ ,,Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. 5-858(7.35) nurodė, kad Kelias Nr. 4026, Šiaulių Valstybinės kelių valdybos (vėliau pakeistas pavadinimas į VĮ „Šiaulių regiono keliai“) balanse buvo nuo LTSR laikų. Nuo 1983 metų keitėsi kelio numeris ir pavadinimas, tačiau kelio priklausomybė ir kategorija nesikeitė. 1983 m. liepos 4 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarime Nr. 173 nurodytas kelio Nr. 8H1002 P. - nuo valstybinės reikšmės automobilių kelio Daugpilis - Palanga per Subatę, Šiaulius. 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 550 patvirtintame Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąraše šis kelias nurodytas kaip kelias Nr. 4026 Privažiavimas prie P. gyvenamosios vietovės nuo kelio Šiauliai - Palanga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ kelio pavadinimas pakeistas į „privaž. prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga“, o 2005 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 284 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių surašo patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintas kelio pavadinimas „Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga“. Be to, VĮ ,,Šiaulių regiono keliai“ pažymėjo, kad dar 1997 m. lapkričio 6 d. buvo suderintas su tuometine Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja valstybinės reikšmės kelių Šiaulių rajone sąrašas, kuriame buvo nurodyta, kad Kelio Nr. 4026 atkarpa nuo 0,0 km iki 2,6 km yra V kelio kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 m.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 31 SD-3500( 14.31.104) atsisakė duoti išvadą UAB „Šiaulių hidroprojektas“, kad Kelio Nr. 4026 matavimai atlikti teisingai ir nepripažino, kad žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti neteisingai, nes 2000 m. parengtame ir Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1574 patvirtintame Šiaulių rajono P. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane Kelio Nr. 4026 juostą numatyta 8 metrų pločio, todėl, pasak jų, turi būti vadovaujamasi būtent šiuo patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu ir Kelio Nr. 4006 matavimai turi būti atliekami būtent pagal šį Projektą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 31SD-4174-(14.31.7.) informavo prokurorą, kad Šiaulių apskrities Šiaulių rajono P. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dokumentacijos byloje nėra duomenų apie 1997 m. lapkričio 6 d. tuometinės Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos suderinimus dėl kelių. Reformos projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad per teritoriją eina 28 metrų pločio magistralinis kelias Šiauliai - Palanga, 18 metrų pločio kelias Kuršėnai - Luokė, todėl tokio pločio keliai ir buvo įbraižyti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius nurodė, kad projekto rengėjas VĮ ,,Valstybinis žemėtvarkos institutas“, rengdamas P. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo numatyti ir suprojektuoti kelią tokio pločio, koks tokio kelio kategorijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašų patvirtinimo“ buvo būtinas. Dėl kokių priežasčių žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjai neprojektavo platesnių kelių nei faktiškai įrengti keliai, duomenų neturi (aiškinamajame rašte, sąrašuose, viešo svarstymo protokole ir kitose projekto formose jokių išsamesnių aprašymų apie kelius nėra).

Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751, 2 punkte buvo numatyta, kad kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas nustatytųjų gabaritų ir svorio transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, pėsčiųjų ir dviračių takai, skiriamosios juostos, sankryžos, kelio grioviai, taip pat kelio statiniai ir eismo reguliavimo priemonės. Šių nuostatų 3 punkte nurodyta, kad keliai yra valstybiniai ir vietiniai. Valstybiniai keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius (apskričių). Valstybiniai keliai yra valstybės nuosavybė. Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų 8 punkte numatyta, kad keliui skiriamos žemės juostos (kelio juostos) ribos nustatomos ne arčiau kaip per metrą nuo sankasos kraštų, kelio griovio ar iškasos išorinių kraštų. Ši juosta turi būti ne siauresnė kaip: automagistralėms ir I kategorijos keliams - 60 metrų, II kategorijos keliams - 32 metrai, III kategorijos keliams - 26 metrai, IV kategorijos keliams - 20 metrų, V kategorijos keliams - 18 metrų. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pripažintas netekusiu galios 1995 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1450.

Pagal 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. 1-891 (1997 m. rugsėjo 25d įstatymo Nr. VIII-426 redakcija) 2 straipsnį Kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas nustatytų gabaritų ir masės transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio staliniai, eismo reguliavimo priemonės. Keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis 1997 m. rugsėjo 25d įstatymo Nr. VIII-426 redakcija). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad Žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias (toliau - kelio juosta), minimalus plotis nustatomas: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių - 39 metrai; 2) II kategorijos kelių - 28 metrai; 3) III kategorijos kelių - 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių - 19 metrų; 5) V kategorijos kelių - 18 metrų.

Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos kelių įstatymo redakcijoje numatyta, kad Kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio staliniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (2 straipsnio 5 dalis). Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius; 2) krašto kelius; 3) rajoninius kelius (3 straipsnio 1, 2 dalys). Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. (4 straipsnio 2 dalis). Valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių - 39 metrai; 2) II kategorijos kelių - 28 metrai; 3) III kategorijos kelių - 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių - 19 metrų; 5) V kategorijos kelių - 18 metrų (11 straipsnio 1 dalis).

1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VII1-370 redakcija) nurodyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus.

1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. 1-446 4 straipsnyje (1997 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. VIII-315 redakcija) nustatyta, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams. Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinei nuosavybei negalima.

Valstybinės reikšmės kelių sąrašą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kurio Nr. 1109 nurodytas kelias Nr. 4026 privaž. prie P. nuo kelio Šiauliai -Palanga, nuo 2005 m. kovo 20 d. Kelio Nr. 4026 pavadinimas pakeistas į Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga. Nagrinėjamu atveju Kelias Nr. 4026 priklauso V kategorijai, kelio juostos plotis yra 18 m. Šios nuostatos yra imperatyvios. Pažymėtina, kad Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga rajoniniams keliams buvo priskirtas jau 1992 m, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 550, kelio Nr. 4026 Privažiavimas prie P. gyvenamosios vietovės nuo kelio Šiauliai - Palanga.

2000 m. liepos 18 d, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandorio negaliojančiu taikomos tos normos, kurios galiojo jį sudarant.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad Šiaulių apskrities viršininkas, priimdamas 1998 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 462 „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“, kuriuo buvo leista įsigyti privatinės nuosavybės teise Šiaulių rajone, atlikus geodezinius matavimus, namų valdų žemės sklypus pagal priedą, bei 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 1574 „Dėl Šiaulių rajono P. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga atkarpoje 0,014 iki 0,938 km suprojektuotas 8 metrų pločio kelias, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis. To pasėkoje, formuojant 0,3500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) P. k.v., (duomenys neskelbtini) sav., šio žemės sklypo dalis 0,0053 ha pateko į valstybinės reikšmės Kelią Nr. 4026, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos, todėl Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 462 „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ priedo „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sąrašas“ VI dalies „Kuršėnų kaimiškoji seniūnija“ eilutės Nr. 1 dalis, kuria į valstybinės reikšmės kelią - rajoninį kelią Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga pateko 0,0053 ha 0,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) P. k. v., (duomenys neskelbtini) 2000 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. 1574 „Dėl Šiaulių rajono P. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias - rajoninis kelias Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga 8 metrų pločio per P. kaimą (atkarpa nuo 0,014 iki 0,938 km) priimti, bei 1998 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P(duomenys neskelbtini) dalis, kuria Z. Z. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga dalį - 0,0053 ha 0,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) P. k. v., (duomenys neskelbtini) sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį ir kitus teisės aktus ir turi būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (1964 m. Civilinio kodekso 47 straipsnio 1 d. ir 59 straipsnio 1 d. )

Panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turėtų būti taikoma restitucija (LAT CBS teisėjų kolegijos aprobuota nutartis 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 44 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso, patvirtinto 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 šeštosios knygos X skyriaus (Restitucija) normos dėl restitucijos taikomos ir sprendžiant ginčus, kilusius iš civilinių santykių, atsiradusių iki šio kodekso įsigaliojimo, jeigu restitucija taikoma įsigaliojus šiam kodeksui.

Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimų į status quo - iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Kadangi perleidžiant minėtą Žemės sklypą privačiai nuosavybei buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas - valstybinės reikšmės kelių plotas, restitucija turėtų būti taikoma natūra.

Prokuroro nuomone, būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl atsakovui S. P. taikytina laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į 0,3500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) P. k. v., (duomenys neskelbtini)

Todėl prokuroro ieškinys, paduotas siekiant išsiaiškinti ar valstybės nuosavybė, netapo privačia nuosavybe pažeidžiant teisės aktų nuostatas, laikytinas paduotu ginant viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2016 m. birželio 6 d. gavus VĮ ,,Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. birželio 3 d. raštą Nr. 5-785(7.35) dėl žemės sklypų, patenkančių į valstybinės reikšmės kelių juostas, įvertinimo ir viešojo intereso gynimo.

Nors prie šio rašto ir buvo pridėti priedai, tačiau juose pateikta informacija nebuvo pakankama padaryti išvadai, kad pažeidžiamas viešasis interesas ir tinkamai formuluoti ieškinio reikalavimus. Prokuroras nedelsdamas pradėjo rinkti duomenis reikalingus tyrimui atlikti: 2016 m. birželio 7 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių, VĮ ,,Šiaulių regiono keliai“, VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialą dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su ginčo Žemės sklypo suformavimu, pardavimu bei perdavimu VĮ ,,Šiaulių regiono keliai“. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus informacija ir dokumentai gauti 2016 m. birželio 23 d., iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo - 2016 m. birželio 13 d., iš VĮ ,,Šiaulių regiono keliai“ - 2016 m. birželio 20 d. Tyrimui šie dokumentai buvo būtini, nes tik juos išnagrinėjus buvo galima spręsti apie administracinių aktų bei sandorių neteisėtumą, jo apimtį. Kreipimosi į teismą terminas nepraleistas, nes vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. birželio 23 d.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Vertinant pareiškėjo teisę kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo klausimą, t. y. ar pareiškėjas siekdamas apginti viešąjį interesą į teismą kreipėsi nepažeisdamas tokiam veiksmui nustatytų terminų, manome reikėtų pažymėti, kad jog prokuroras, ginantis - viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet kuris kitas pareiškėjas. Tai tiesiogiai įtvirtinta ABTĮ 56 straipsnyje, pagal kurį viešąjį interesą ginantys subjektai, tarp jų ir prokuroras, turi bylos šalies procesines teises ir pareigas. Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui taikytinos ABTĮ 33 ir 34 straipsniuose nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo taisyklės, t. y. taikomas bendrasis vieno mėnesio terminas. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje konkrečiai nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Šiaulių apskrities viršininko sprendimai Nr. 31-9437, Nr. 31-9475, Nr. 3-9476 priimti 1999 balandžio 22 d. ir šiuo ieškiniu į teismą buvo kreiptasi praėjus 17 metų.

Prokuroro pareiškimu siekiama panaikinti administracinius aktus, o tai betarpiškai palies privačių fizinių asmenų nuosavybės interesus.

Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir /arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimui).

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pasitaiko atvejų, kai privatūs asmenys nuosavybės teises į žemės sklypus, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus priskiriami išimtinei valstybės nuosavybei, įgyja dėl neteisėtų ir (ar) nepagrįstų viešojo administravimo subjektų sprendimų (veiksmų). Nesant konkrečioje individualioje byloje susiklosčiusių išimtinių aplinkybių, paprastai tai lemia tokių sprendimų pripažinimą neteisėtais ir šiais sprendimais sukeltų pasekmių panaikinimą. Tačiau, kai kyla tokių sprendimų pagrindu įgytų subjektinių teisių apsaugos problema, Vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną, Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo principą ir konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvą, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pripažinęs tokios apsaugos reikalingumą. Pasak Vyriausiojo administracinio teismo, ypatingais atvejais galima saugoti bei ginti ir tokias teisei paklususio, įstatymų reikalavimų besilaikiusio, valstybe ir jos teise pasitikėjusio asmens įgytas teises, kylančias iš valdžios individualių teisės aktų, nors ir valdžios institucijos priimtų pažeidžiant teisės normas, kurių neapgynus ir neapsaugojus, šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią Šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės nebūtų visiškai arba iš dalies apsaugotos ir apgintos (2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1576/2008). Šiuo požiūriu Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pripažinęs, kad net ir tais atvejais, kai administraciniai aktai yra neteisėti dėl to, kad jais privačion nuosavybėn buvo perduoti žemės plotai, kurie yra išimtinė valstybės nuosavybė, sprendžiant dėl šių aktų panaikinimo, be kita ko, turi būti paisoma asmens teisėtų lūkesčių bei asmens nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų, įtvirtintų Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia padėtis, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas - kelio Nr. 4026 dalis yra perleistas privačion nuosavybėn administraciniais aktais ir sandoriais, kurie buvo priimti daugiau kaip prieš dešimt metų.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1- 8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Respublikos Prezidentės aiškinamuoju raštu dėl ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies teigiama, jog situacija, kai panaikinamas valstybės institucijos sprendimas praėjus 10 metų, sukuria nepasitikėjimo teisine sistema ir visa valstybe atmosferą, nes asmenys niekada negali žinoti, ar jiems suteikta subjektinė teisė nebus atimta. Be to, bylų nagrinėjimas praėjus ilgam laiko tarpui nuo administracinio akto priėmimo sukuria padidintą neteisingo teismo sprendimo priėmimo riziką, nes per 10 metų išnyksta daugelis su byla susijusių įrodymų (pvz., pasimiršta tam tikrų įvykių aplinkybės, sunaikinami, neišsaugomi ar dingsta tam tikri dokumentai ir pan.). Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą, taip pat viešąjį interesą, kad nebūtų keičiami nusistovėję teisiniai santykiai ir nebūtų panaikinamos valstybės institucijų sprendimais asmenims suteiktos subjektinės teisės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis LR ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, LR CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, atsakovas 1 teismo prašė:

1. pareiškėjo ieškinio 2, 3 reikalavimams dėl administracinių teisės aktų panaikinimo taikyti administracinio teisės akto apskundimo senaties terminą.

2. ieškinio reikalavimams dėl pripažinimo negaliojančios 1998 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P(duomenys neskelbtini) dalyje, kuria Z. Z. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga dalį, patenkančią į 0,3500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) P. k.v., (duomenys neskelbtini) P. k., Kuršėnų kaimiškoji sen. Šiaulių r. taikyti ieškinio senatį.

3. ieškinio reikalavimui dėl pripažinimo negaliojančia 1998 m. gegužės 22 d. sutartį, notarinio registro Nr. 5939, patvirtintą Šiaulių rajono 2- ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės, dalyje, kuria S. P. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai - Palanga dalį, patenkančią į 0,3500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) P. k.v., (duomenys neskelbtini) P. k., Kuršėnų kaimiškoji sen. Šiaulių r. taikyti ieškinio senatį.

4. netenkinus ir atmetus prieš tai išvardintų reikalavimų, atmesti kaip išvestinius iš jų 5, 6 pareiškimo reikalavimus.

Atsakovas 1 savo atsikirtimams pagrįsti bylos nagrinėjimo metu pateikė į bylą ir papildomus duomenis.

Atsakovė 2 Z. Z. irgi pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydama, šiuos motyvus.

Su manimi, Z. Z., yra susiję du ieškovo, Šiaulių apygardos prokuratūros, reikalavimai, t. y. ketvirtas ir penktas punktai:

4. Pripažinti negaliojančiai 998 gegužės 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P(duomenys neskelbtini) dalyje, kuria Z. Z. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026. Privažiuojamasis kelias prie P. nuo kelio Šiauliai-Palanga dalį, - 0,0053 ha, 0,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), P. k.v., (duomenys neskelbtini);

5. Pripažinti negaliojančia 1998 m. gegužės 22 d. sutartį, notarinio registro Nr. 5939, patvirtintą Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatenės, dalyje, kurią S. P. nuosavybės teise įgijo 0,053 ha valstybinės reikšmės kelio Šiauliai-Palanga dalį, - 0,0053 ha, 0,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), P. k.v., (duomenys neskelbtini)

Su ieškovo, Šiaulių apygardos prokuratūros, ieškinio ketvirto ir penkto punktų reikalavimais sutinku, nes esu įsitikinusi, kad šiuose punktuose išdėstyti reikalavimai nesukelia man jokių teisinių pasekmių.

Byla bus vedama per advokatą Ričardą Lilą, kuris yra paskirtas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pageidautina, kad visi su byla susiję dokumentai būtų siunčiami advokato Ričardo Lilo kontoros adresu.

Ieškovo, Šiaulių apygardos prokuratūros, ieškinį prašau nagrinėti man, Z. Z., ir mano atstovui, advokatui Ričardui Lilui, nedalyvaujant.

Vėliau atsakovė 2 pateikė teismui papildomą procesinį dokumentą, kuriame nurodė, kad palaiko atsakovo 3 prašymą ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

Atsakovas 3 S. P. taip pat pateikė teismui į bylą atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimo nurodydamas šiuos atsikirtimus.

Atsiliepimas grindžiamas trejopo pobūdžio aplinkybėmis. Pirma, ieškinys atmestinas, kadangi ieškovė akivaizdžiai praleido ieškinio ir administracinių bylų teisenos senatį ir neprašo jo atnaujinti. Antra, ieškovė be pagrindo gina viešą interesą, kai pats trečiasis asmuo galėjo ginti savo pažeistas teises vėliausiai nuo žemėtvarkos projekto 2000 m. rugpjūčio 29 d, kreipdamasis į teismą. Trečia, atsakovui, kaip sąžiningo nekilnojamojo turto įgijėjui, negalima taikyti restitucijos.

Dėl ieškinio senaties.

Dėl pirmos aplinkybės pažymėtina, kad ieškovės reikalavimams, panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d, įsakymo Nr. 1574 „Dėl Šiaulių rajono P. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį; panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1998 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 462 „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ priedo „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teise pirkti žemės sklypus sąrašas" VI dalies „Kuršėnų kaimiškoji seniūnija“ eilutę Nr. 1 dalyje, taikytinas administracinių bylų teisenos vieno mėnesio apskundimo terminas. Ieškovės reikalavimams, pripažinti negaliojančia 1998 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P(duomenys neskelbtini) dalyje; pripažinti negaliojančia 1998 m. gegužės 22 d. sutartį, notarinio registro Nr. 5939, patvirtintą Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės, dalyje taikytinas ieškinio senaties terminas. Iš abiejų teisenų senaties taikymo teisinio reglamentavimo (išsamus argumentavimas teikiamas tekste žemiau) matyti, kad šiems reikalavimams senaties termino eigos pradžią reikėtų skaičiuoti nuo 1998 m. gegužės 18 d. o vėliausiai nuo 2000 m. rugpjūčio 29 d. Ieškovė ieškiniu, pareikšdama visus reikalavimus, kreipėsi tik 2016 m. liepos 1 d., praėjus net 18 metų, kai visiems reikalavimams yra suėję ne tik senaties, tačiau ir naikinamieji terminai.

Šioje byloje aktualu nustatyti, ar Šiaulių apygardos prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipdamasi į teismą, tinkamai realizavo teisminės gynybos prielaidas ir sąlygas, t. y. ar ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl administracinių teisės aktų ir išvestinių reikalavimų - sandorių panaikinimo, nepraleido kreipimosi į teismą termino, atsižvelgiant į nepateisinamą trečiojo asmens delsimą dėl pažeistų teisių gynimo, o jeigu jį praleido, ar prašo jį atnaujinti ir ar apskundimo termino praleidimo priežastys yra svarbios.

Ieškovė kreipėsi į teismą, spręsdama, kad yra pažeistas viešas interesas, todėl reikia jį ginti. Negalima sutikti su tokia ieškovės pozicija.

LR CPK 49 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. LR Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Taigi, pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taigi Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal įstatymo leidėjo valia prokuratūrai suteiktus įgaliojimus kreiptis į teismą (Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.). Šia įstatymo nustatyta teise prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d.), kuris reiškia, jog niekas negali įtakoti prokuroro priimamo procesinio sprendimo, naudojasi savarankiškai ir vienašališkai sprendžia dėl pagrindo kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą egzistavimo.

Vadinasi, kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui.

Trečiojo asmens pareiškime nurodytose aplinkybėse nėra viešo intereso egzistavimo fakto ir nebuvo pagrindo prokurorui pasinaudoti Įstatymo suteikta teise ginti viešąjį interesą pagal ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, nes yra daugiau susijusi su trečiojo asmens interesais, o ne su viešuoju interesu. Kitų aplinkybių, jog yra pažeisti svarbūs valstybės ar visuomenės interesai, taip pat nėra nurodyta. Prokuratūros atliktas trečiojo asmens pareiškimo tyrimas turėjo būti laikomas pakankama trečiojo asmens teisių ir viešojo intereso apsaugos teisingos pusiausvyros užtikrinimo priemone. Ieškovė į bylą nepateikė konkrečių duomenų (nurodyti tik abstraktūs teiginiai), kad ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriais buvo pažeistas viešasis interesas ir jį reikia ginti, prokurorei kreipiantis į teismą. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kodėl po ginčijamų sandorių ir administracinių aktų priėmimo dienos, jeigu buvo privatinėn nuosavybėn perduotas valstybinės reikšmės kelias, trečiasis asmuo VĮ ,,Šiaulių regiono keliai“, kuriam įstatais suteikti platūs įgaliojimai, sužinojęs, kad yra ignoruojamas 1997 m. lapkričio 6 d. su Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja suderintas valstybinės reikšmės kelių Šiaulių rajone sąrašas, kuriame buvo nurodyta, kad Kelio Nr. 4026 atkarpa nuo 0,0 km iki 2,6 km yra V kelio kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 m., nesikreipė ieškiniu į teismą, ginant savo teises. Toks trečiojo teismo neveikimas ir pavėluotas kreipimasis į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, suponuoja išvadą, kad suprasdamas, jog administracinių aktų ir sandorių ginčijimui yra suėję naikinamieji terminai, pasirinko būtent tokį tikėtina nesąžiningą savo teisių gynimo būdą, kreipdamasis į prokuratūrą. Atsižvelgiant į tai, prokurorė turėjo atsisakyti ginti viešąjį interesą ir toks atsisakymas nebūtų traktuojamas kaip prokuroro neveikimas. Be to prokurorė nepateikė duomenų, kad ginčijamu sandoriu sudarymo metu ginčo kelias buvo prilygintas valstybinės reikšmės keliui.

Dėl atsakovo, kaip sąžiningo įgijėjo.

Neapsiribojant administracinių aktų ir sandorių apskundimui taikytina senatimi, ginčo santykius dėl žemėtvarkos projektų, kuriuose yra pažymėtas ginčo kelias, reglamentavo Teritorijų planavimo įstatymas (aktuali 2000-06-27-2000-10-11 suvestinė redakcija).

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad 8 metrų pločio kelias buvo suprojektuotas Teritorijų planavimo dokumentu - Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d, įsakymu Nr. 1574 patvirtintu Šiaulių rajono P. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriam buvo keliami Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio, 7 straipsnio reikalavimai, 18 straipsnio, 20 straipsnio ir kt. reikalavimai. Šis teritorijų planavimo dokumentas buvo suderintas su įvairiomis institucijomis, kurios nepareiškė jokiu pretenzijų. Tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, tiek ir šiuo metu ginčo vietoje - kelio atkarpoje, kurioje yra ginčo žemės sklypas, nebuvo ir nėra kelio elementų, kurie būtų kelią išplatinti iki 18 metrų pločio. Tai, kad trečiasis asmuo, galiojant teritorijų planavimo dokumentui - žemėtvarkos projektui, atliko kelio Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai kadastrinius matavimus, nepašalina abejonės, jog taip siekiama savavališkai padidinti kelio plotį, pažeidžiant teisėtus trečiųjų asmenų (atsakovų) interesus ir neatsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo matavimai buvo atliekami pagal tuo metu galiojusio žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius. Taigi, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba (tuometinė Šiaulių apskrities viršininko administracija) 1998 m. gegužės 20 d. jau turėjo įstatymines galias parduoti žemės sklypą, o 2000 m. rugpjūčio 29 d, įsakymu Nr. 1574 patvirtinti P. kadastro vietovės Šiaulių rajone žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į situaciją buvusią iki sandorių ir administracinių aktų priėmimo, kai Šiaulių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos parengto mokėjimo pranešimo Nr. 1648 pagrindu, 1992 m. liepos 16 d. V. Z. už parduodamą 0,35 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) P. k., Šiaulių rajone sumokėjo 3292 (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du) investicinius čekius. Būtent nuo investicinių čekių sumokėjimo momento už 0,35 ha ploto žemės sklypą (žemės sklypo plotis niekada nesikeitė), pirkėjui atsirado teisė pirkti žemės sklypą, o pardavėjui pareiga žemės sklypą parduoti. Tuo pagrindu 1998 m. balandžio 14 d. Z. Z. ir V. Z. sudarė santuokoje įgyto turto dalybų sutartį (šios sutarties ieškovė neginčija), kurios pagrindu Z. Z. nuosavybėn atiteko V. Z. už žemės sklypą (duomenys neskelbtini)įmokėti 3292 investiciniai čekiai. Ieškovė ieškinyje nepateikia teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti priešingai. Be to trečiojo asmens atlikti ginčo kelio kadastriniai matavimai, nepatvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, kurių pagrindu buvo kreiptasi į prokuratūrą, negali būti prilyginami teritorijų planavimo dokumentui. Iš to seka, kad ieškovei nepateikus jokių duomenų bei rašytinių įrodymų dėl tokio pločio kelio egzistavimo ir pažymėjimo teritorijų planavimo dokumentuose aktualiu ginčo santykiams metu, ieškovė negali remtis naujais kadastriniais matavimais ir prašyti jų galiojimą taikyti atgaline tvarka. Kita vertus, ieškovės teikiami duomenys - nauji kadastriniai matavimai patvirtina, kad atsakovui nebuvo teisinių kliūčių parduoti žemę iki naujų kadastrinių matavimų atlikimo.

Atsakovas 3 savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė teismui jokių įrodymų.

Atsakovas 3 ir jo atstovas adv. Ž. Rupšys teismo posėdžio metu duodami paaiškinimus dėl ieškovo ieškinio reikalavimų prašė teismo jį atmesti.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog VĮ „Šiaulių regiono keliai“ pažymi, kad sutinka su pareiškėjo - Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą (toliau - Pareiškėjas) ieškiniu bei prašė teismo jį tenkinti dėl žemiau nurodytų priežasčių bei motyvų.

Sutinkame su Pareiškėjo argumentais, kad Kelias Nr. 4006 buvo įteisintas, ir tokio pobūdžio kelių juostų numatytas minimalus plotis (18 m.) buvo dar iki tada, kada Atsakovai Z. Z. ir S. P. įsigijo minėtą sklypą. Ginčijamų aktų priėmimo metu (nuo 1998-ųjų metų) galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 str. numatė, kad V kategorijos kelių juostos minimalus plotis - 18 m. Tokia įstatymo nuostata išlikusi ir iki šiol, todėl tokie aktai (ar jų dalys), kuriais (kuriomis) pažeidžiama Konstitucinė nuostata, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso keliai, yra naikintini. Ypatingą reikšmę turi tai, kad dalis žemės, kurios savininkė šiuo metu yra Atsakovė Z. Z., patenka į valstybinės reikšmės kelio juostą ir jos užimtą žemę. Ginčijamais aktais privačion nuosavybėn perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, todėl, atmetus Pareiškėjo ieškinio reikalavimus, visuomenė ir valstybė patirtų didelę žalą, nebūtų užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, trečiasis asmuo ieškovo pusėje teismo prašė tenkinti Pareiškėjo, Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje savo nuomonei pagrįsti pateikė teismui ir rašytinius įrodymus.

Trečiasis asmuo atsakovų pusėje Šiaulių raj. 2 - ojo biuro notarė B. Šatienė pateikė teismui savo nuomonę dėl ieškovo ieškinio reikalavimų ir nurodė šiuos motyvus.

Tik vienas ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinyje pareikštas reikalavimas yra susijęs su mano darbu. Dėl pripažinimo negaliojančia mano, Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės 1998-05-22 patvirtintą sutartį, notarinio registro Nr. 5939, dalyje, kuria S. P. įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio, įgydamas 0,35 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) P. k., Šiaulių r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) P. k.v.

Atkreipiu dėmėsį, kad šios sutarties 1 punkto 2-oje dalyje yra įrašyta, jog parduodamas žemės sklypas priklauso pardavėjai Z. Z. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalį ieškovas taip pat prašo panaikinti (ieškinio dalyko 4 punktas). Tai reiškia, kad mano patvirtintos sutarties dalis būtų panaikinta, panaikinus pardavėjai Z. Z. 0,0053 ha ploto parduodamo žemės sklypo dalies įgijimo pagrindą. Kadangi Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties teisėtumo tikrinti aš pareigos neturėjau, ieškinyje pareikšti reikalavimai neturi reikšmės notaro interesams. Dėl šių aplinkybių aš neturiu teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinyje pareikštas motyvas, kad notarą, tvirtinusį žemės sklypo perleidimo sandorį, nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai su sandorių šalimis, ieškinio pagrindu nenurodomi jokie notarų neteisėti veiksniai, dėl šios priežasties jie netrauktini trečiaisiais asmenimis į Šį procesą, yra pagrįstas tiek faktiškai, tiek teisiškai.

Byla bus vedama ne per advokatą.

Taikos sutarties sudarymo galimybių neįžvelgiu.

CPK 12, 178 straipsnių nuostatomis, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (grindžia savo reikalavimus), o CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Dėl ieškinio senaties.

Papildomai pažymėtina, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija rengdama 1998 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 462 projektą, privalėjo vadovautis 1998 m. balandžio 23 d. Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“. Šis teisės aktas yra įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, kuriuo įgyvendinamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 5 str. nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 385 „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo“ 5.2.2. dalyje nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis fizinis ir juridinis asmuo, žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoja fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingus žemės sklypus.