Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

18 m pločio, tačiau per Raudėnų kaimą šis kelias suprojektuotas 12 m, o atkarpoje nuo Raudėnų kaimo iki Dirvonėnų vėl suprojektuotas 18 m pločio. Dėl kokių priežasčių Projekte per Raudėnų kaimą buvo suprojektuotas kelias Nr. 4006 12 m pločio nėra žinoma. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrius pažymi, kad tuometinis VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, rengdamas projektą, turėjo numatyti ir suprojektuoti nurodytą kelią tokio pločio, koks buvo būtinas tokio kelio kategorijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio

9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias

Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Tryškiai, nuo 2005 m. kovo 20 d. kelio Nr. 4006 pavadinimas pakeistas į Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo

11 straipsnis reglamentuoja kelių juostų plotį, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybinės reikšmės V kategorijos kelių juostos minimalus plotis yra 18 metrų. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad rajoninių kelių apsaugos zona yra po

20 metrų nuo kelio briaunų į abi puses. Nagrinėjamu atveju kelio Nr. 4006 atkarpa nuo 9,97 km iki 24,50 km priklauso V kategorijai, kelio juostos plotis yra 18 m, kuris yra imperatyvus. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrius, priimdamas minėtus administracinius aktus, nepagrįstai rėmėsi tik projektu, netyrė, kam kelias Nr. 4006 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis, t. y. vietoj 18 m kelio juostos pločio nustatė 12 m. To pasekoje, formuojant 0,3320 ha žemės sklypą į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis –valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006 dalis – 0,0197 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, dėl šios priežasties Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. kovo 7 d. įsakymo

Nr. V-996 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ priedo 55 eilutė dalyje, Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 31-19222 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. Š.“ dalyje, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio plotą, yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, taip pat Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 427 „D. Š. rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalyje, kurioje įbraižytas kelias Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km), yra neteisėtas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ir negaliojantys ab initio. Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turėtų būti taikoma restitucija, t. y. S. Š. privalėtų grąžinti valstybinės reikšmės kelio plotus, įsigytus neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau šie plotai sudarytų sandorių pagrindu buvo perleisti tretiesiems asmenims. S. Š. mirė (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklypą 2007 m. rugsėjo 24 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 3447, patvirtinto Palangos miesto I-ojo notarų biuro notaro R. S., paveldėjo jo sutuoktinė S. Š., kuri 2009 m. birželio 9 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 2-2085, patvirtinta Palangos miesto I-ojo notarų biuro notarės A. B., padovanojo žemės sklypą savo sūnui V. Š.. Šie sandoriai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalimi, 1.80 straipsnio 1 dalimi, dalyse dėl valstybinės reikšmės kelio ploto perleidimo yra niekiniai ir negalioja. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės kelių plotas, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0197 ha plotą, patenkantį į 0,3320 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju 0,3320 ha žemės sklypas, remiantis 2009 m. birželio 9 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 2-2085, patvirtinta Palangos 1-ojo notarų biuro notarės A. B., buvo padovanotas, tuo metu jo rinkos vertė buvo 4 600 Lt (1 332 Eur). Ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2016 m. sausio 1 d. yra 837 Eur. Lietuvos Respublikos valstybė įpareigotina paskutiniajam turto įgijėjui V. Š., iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti 49,25 Eur (0,25 Eur (837 Eur : 3 320 kv. m) x 197 kv. m).

Pareiškėjas dėl pareiškimo pateikimo termino pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2016 m. gegužės 27 d. gavus VĮ Šiaulių regiono keliai 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 5-741(7.35) dėl žemės sklypų, patenkančių į valstybinės reikšmės kelių juostas, įvertinimo ir viešojo intereso gynimo. Nors prie šio rašto ir buvo pridėti priedai, tačiau juose pateikta informacija nebuvo pakankama padaryti išvadai, kad pažeidžiamas viešasis interesas, nes nebuvo pateikta faktinių duomenų apie ginčo žemės sklypą, kada jis suformuotas, kas jo savininkai, kad nuosavybės teisių perleidimo momentu kelias Nr. 4006 turėjo valstybinės reikšmės kelio statusą. Prokuroras nedelsdamas pradėjo rinkti duomenis, reikalingus tyrimui atlikti, 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrių dėl dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu S. Š., kelio Nr. 4006 įtraukimą į projektą, ir kitų dokumentų pateikimo (reikalauti duomenys gauti 2016 m. birželio 13 d.), 2016 m. gegužės 31 d. – į VĮ Registrų centras Šiaulių filialą dėl sandorių kopijų pateikimo (reikalauti duomenys gauti 2016 m. kovo 13 d.). Tyrimui šie dokumentai buvo būtini, nes tik juos išnagrinėjus buvo galima spręsti apie administracinių aktų bei sandorių neteisėtumą, jo apimtį. Kreipimosi į teismą terminas nepraleistas, nes vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. birželio 13 d.

Atsakovas V. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, taikytina redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d., kadangi pareiškimas teisme priimtas 2016 m. birželio 22 d.) 5, 56 straipsnių taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). P. P. įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju prokuroro ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. Š., jo nuomone, valstybės institucijų ir pareigūnų yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, todėl suteikia jam ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti ginčą dėl viešojo intereso pažeidimo, siekiant ginčo žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, gindamas viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas paduoti pareiškimą turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2016 m. gegužės 27 d. gavus VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 5-741(7.35) dėl žemės sklypų, patenkančių į valstybinės reikšmės kelių juostas, įvertinimo ir viešojo intereso gynimo. Akivaizdu, jog gauta tokio pobūdžio informacija savo apimtimi ir pobūdžiu negali būti pakankama, kad būtų galima objektyviai bei patikimai nuspręsti dėl viešojo intereso pažeidimo. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir/ ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju prokuroras 2016 m. gegužės 27 d., gavęs VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 5-741(7.35), pradėjo rinkti duomenis, reikalingus tyrimui atlikti, 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl dokumentų, susijusių su kelio Nr. 4006, nustatant kelio juostos plotį 12 m, įtraukimu į Raudėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427, ir kitų dokumentų pateikimo. Prašomi duomenys prokuratūroje gauti 2016 m. birželio 13 d. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroras, teisingai įvertinęs viešąjį interesą, jo pažeidimų esmę, paduodamas pareiškimą teismui 2016 m. birželio 22 d. kreipėsi operatyviai ir nepasibaigus vieno mėnesio terminui nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2016 m. birželio 13 d. rašto bei kitos pakankamos informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimo dienos, todėl darytina išvada, jog nėra praleistas terminas kreiptis su pareiškimu į teismą.

Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, jog teisinių reikalavimų senatis netaikoma tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su ypatingų vertybių gynimu; senatis administraciniam reikalavimui pareikšti, sąžiningo įgijėjo apsauga ar kiti institutai negali būti taikomi siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn, nes priešingu atveju teismo sprendimas įteisins Konstitucijai tiesiogiai prieštaraujančią teisinę padėtį; jei pažeistas Konstitucijos itin saugomas turtinis režimas, tai administracinio akto stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininkas 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame piliečiams suformuotų žemės sklypų plotus pagal priedą, šiems sklypams specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus <...>. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2016 m. birželio 10 d. raštu informavo Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių apie tai, kad 2000 metais parengtame ir Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 patvirtintame projekto plane kelias Nr. 4006, einantis nuo Tryškių iki Raudėnų kaimo, buvo suprojektuotas 18 m pločio, tačiau tokio pločio kelias tęsiasi tik iki Raudėnų kaimo, per kurį kelio plotis suprojektuotas 12 metrų; atkarpoje nuo Raudėnų kaimo iki Dirvonėnų kelias žemėtvarkos projekto plane taip pat nurodytas 18 m pločio. Šiaulių apskrities viršininkas 2007 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. V-996 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ priedo „Žemės (miško) sklypų, kuriems nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos Šiaulių rajone, sąrašas“ eilutėje Nr. 55 nustatė 0,32 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini), t. y. S. Š., pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kita; žemės naudojimo būdą/pobūdį – gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“: II (kelio apsaugos zonos) – 0,1136 ha plote, VI (elektros linijos apsaugos zonos) – 0,0210 ha plote, servitutas: teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas – 0,0082 ha plote. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 31-19222 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. Š.“ atkurtos nuosavybės teisės S. Š. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,40 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 0,40 ha ploto žemės sklypą (vertė – 1 530 Lt), esantį (duomenys neskelbtini) (namų valda), (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 31-19222 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas S. Š. nuosavybės teise priklausantis 0,3320 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (namų valda), (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Šiaulių regiono keliai 2015 m. gruodžio 7 d. paaiškinime dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 juostos ribų plano parengimo nurodė, kad UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atliko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 (Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai) kelio juostos (žemės sklypo) kadastrinius matavimus ir parengė kelio juostos kadastro bylą. P. K. tvarkytojo 2015 m. rugsėjo 7 d. išvadą nuo 1995 metų kelio ruože nuo 16,348 km iki 18,038 km rekonstravimo darbai nebuvo atliekami, kelio elementai ir padėtis plane nepakitusi. Į kelio Nr. 4006 atkarpą nuo 16,348 km iki 18,038 km patenka 16-ka privačių žemės sklypų dalių, kurių bendras plotas – 0,1531 ha, tarp jų ir ginčo žemės sklypo dalis – 0,0186 ha, t. y. žemės sklypas yra įsiterpęs 4,14 m į kelią Nr. 4006 ir patenka ant kelio Nr. 4006 griovelių, šlaitų, taip susiaurindamas kelio juostą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybinės reikšmės kelių sąrašas, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai kaip rajoninės reikšmės kelias, jo atkarpa nuo 9,97 km iki 24,50 km priklauso V kelio kategorijai, kurios minimalus plotis 18 m; 1997 m. lapkričio 6 d. su Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja suderintas Valstybės išperkamų žemių Šiaulių rajone sąrašas, kuriame nurodyta, kad kelio Nr. 4006 atkarpa nuo 10,5 km iki 24,5 km yra V kelio kategorijos, kelio juostos minimalus plotis 18 metrų.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis numato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybinės reikšmės kelių sąrašas, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai, tai rajoninės reikšmės kelias, jo atkarpa nuo 9,97 km iki 24,50 km (visas kelio ilgis 14,53 km) priklauso V kelio kategorijai, kurios minimalus plotis turi būti 18 m. Šis kelias valstybinės reikšmės rajoniniam keliui priskirtas jau 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 550. 1997 m. lapkričio 6 d. tuometinio Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus suderintas Valstybės išperkamų žemių Šiaulių rajone sąrašas, kuriame nurodyta, kad kelio Nr. 4006 atkarpa nuo 10,5 km iki 24,5 km yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis 18 m.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 0,0197 ha iš 0,3320 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis patenka į valstybinės reikšmės kelią.2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkas pateikė paaiškinimą dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 juostos ribų plano parengimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atliko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 (Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai) kelio juostos (žemės sklypo) kadastrinius matavimus ir pateikus kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai gauta išvada, kad žemės sklypo negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes žemės sklypas kerta ir neatitinka kadastro žemėlapyje pažymėtų atitinkamų žemės sklypų tarp jų ir 0,3320 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal žemės sklypų schemas, kuriose grafiškai pažymėtas žemės sklypo ir kelio juostos persidengimas, žemės sklypo dalis (0,0197 ha) patenka į valstybinės reikšmės kelio juostą (b. l. 49-53).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei neteisingai nustatant valstybinės reikšmės rajoninio kelio ribą, nes, UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atlikus valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 (Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai) kelio juostos (žemės sklypo) kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad į kelio Nr. 4006 atkarpą ties žemės sklypu projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka ginčo žemės sklypo dalis – 0,0197 ha, t. y. žemės sklypas yra įsiterpęs 4,14 m į kelią Nr. 4006, neišlaikomas minimalus kelio plotis 18 m. Pažymėtina, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius), priimdama minėtus administracinius aktus, nepagrįstai rėmėsi tik Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427, kuriame valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai per Raudėnų kaimą (atkarpa ties žemės sklypu projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas 12 metrų pločio, netyrė, kam kelias Nr. 4006 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis, t. y. vietoj 18 m kelio juostos pločio nustatė 12 m. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypo 0,3320 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis – 0,0197 ha, patenka į valstybinės reikšmės kelią Nr. 4006, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ yra valstybinės reikšmės kelias. Todėl, formuojant 0,3320 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis – valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006 dalis – 0,0197 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ženklinant ginčo žemės sklypą neteisingai buvo nustatyta valstybinės reikšmės rajoninio kelio Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai riba ir taip pažeistos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punkto, numatančio, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams. Pastarojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad žemė užimta valstybės ir savivaldybių kelių, yra neprivatizuojama. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė, šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad valstybinės reikšmės kelių ir jų žemės patikėtinis yra šių kelių valdytojas. Atsižvelgiant į įvardintas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad 0,3320 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 0,0197 ha dalis patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią, t. y. rajoninį kelią Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai, darytina išvada, kad rengiant Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir vėliau priimant ginčijamą Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 31-19222 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. Š.“ ir įsakymą Nr. V-996 dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. Š. perduodant lygiavertį valstybinės žemės sklypą už kitoje vietoje turėtą žemę, turėjo būti įvertinta, kad faktiškai ši žemės dalis yra užimta valstybinės reikšmės kelio ir jos privatizavimas negalimas. Įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus išimtinai tik apskričių (kaip valstybinės žemės valdytojų) viršininkams (nuo 2010 m. liepos 1 d. funkcijų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo. Kaip minėta, priimant tokius sprendimus būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas priskirtas išimtinės valstybės nuosavybės kategorijai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnis). Nuosavybės teisių atkūrimą, Žemės sklypų nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su šia sritimi, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl institucijos, priimančios sprendimus dėl kadastro duomenų keitimo bei tikslinimo, privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas ar jo dalis kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, kadangi valstybinės reikšmės kelias, kaip ir visas išimtine valstybės nuosavybės teise priklausantis turtas, yra išimtas iš civilinės apyvartos (CK 4.7 straipsnio 2 dalis).