Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Martinavičiaus,

dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus, atstovui N. J.,

nedalyvaujant atsakovams R. Z., Z. Z.

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ (toliau – ir VĮ „Šiaulių regiono keliai“) atstovui E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, R. Z., Z. Z., L. T., G. T., trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Šiaulių regiono keliai“ dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai, įbraižytas 12 m pločio per Raudėnų kaimą atkarpoje ties žemės sklypu projektinis Nr. 533; 2) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 31-17283 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje R. A. Z.“ dalį, kuria atkurtos R. A. Z. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, į 0,0031 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 3) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-413 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ priedo 72 eilutės dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės (grąžinamam žemės sklypui pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas (pobūdis), servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) R. A. Z. į 0,0031 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 4) pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutarties notarinio registro Nr. 6799, patvirtintos Šiaulių rajono notarės N. M., dalį, kuria L. T. nuosavybės teise įgijo 0,0031 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 5) pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 7 d. turto perdavimo–priėmimo akto notarinio registro Nr. 6800, patvirtinto Šiaulių rajono notarės N. M., dalį, kuria L. T. nuosavybės teise įgijo 0,0031 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 6) taikyti restituciją – grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0031 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovei L. T. 8,06 Eur.

Atsakovai R. Z. ir Z. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, taikytina teisės akto redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d., kadangi pareiškimas teisme priimtas 2016 m. birželio 28 d.) 5, 56 straipsnių taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju prokurorės ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jos nuomone, valstybės institucijų ir pareigūnų yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, todėl suteikia jai ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti ginčą dėl viešojo intereso pažeidimo, siekiant ginčo žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, gindamas viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas paduoti pareiškimą turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2016 m. gegužės 27 d. gavus VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 5-741(7.35) dėl žemės sklypų, patenkančių į valstybinės reikšmės kelių juostas, įvertinimo ir viešojo intereso gynimo (I t., b. l. 16–19). Akivaizdu, jog gauta tokio pobūdžio informacija savo apimtimi ir pobūdžiu negali būti pakankama, kad būtų galima objektyviai bei patikimai nuspręsti dėl viešojo intereso pažeidimo. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir/ ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju prokuroras 2016 m. gegužės 27 d. gavęs VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 5-741(7.35), pradėjo rinkti duomenis, reikalingus tyrimui atlikti, 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl dokumentų, susijusių kelio Nr. 4006, nustatant kelio juostos plotį 12 m įtraukimu į Raudėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427, ir kitų dokumentų pateikimo. Prokuratūroje reikalauti duomenys gauti 2016 m. birželio 13 d. (I t., b. l. 30–31). 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą dėl sandorių kopijų pateikimo. Prokuratūroje reikalauti duomenys gauti 2016 m. kovo 13 d. (I t., b. l. 61–62). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorė, teisingai įvertinusi viešąjį interesą, jo pažeidimų esmę, paduodama pareiškimą teismui 2016 m. birželio 22 d. kreipėsi operatyviai ir nepasibaigus vieno mėnesio terminui nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2016 m. birželio 13 d. rašto bei kitos pakankamos informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimo dienos, todėl darytina išvada, jog nėra praleistas terminas kreiptis su pareiškimu į teismą.

Nors ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, teisėjų kolegija, sutinka su pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, jog teisinių reikalavimų senatis netaikoma tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su ypatingų vertybių gynimu; senatis administraciniam reikalavimui pareikšti, sąžiningo įgijėjo apsauga ar kiti institutai negali būti taikomi siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn, nes priešingu atveju teismo sprendimas įteisins Konstitucijai expressis verbis (tiesiogiai) prieštaraujančią teisinę padėtį; jei pažeistas Konstitucijos itin saugomas turtinis režimas, tai administracinio akto stabilumas turi mažesnę reikšmę, nei minimo režimo apsauga.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininkas 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame piliečiams suformuotų žemės sklypų plotus pagal priedą, šiems sklypams specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus <...>. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2016 m. birželio 10 d. raštu informavo Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių apie tai, kad 2000 metais parengtame ir Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 patvirtintame projekto plane kelias Nr. 4006 einantis nuo Tryškių iki Raudėnų kaimo buvo suprojektuotas 18 m pločio, tačiau tokio pločio kelias tęsiasi tik iki Raudėnų kaimo, per kurį kelio plotis suprojektuotas 12 metrų; atkarpoje nuo Raudėnų kaimo iki Dirvonėnų kelias žemėtvarkos projekto plane taip pat nurodytas 18 m pločio. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 31-17283 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje R. A. Z.“ atkurtos nuosavybės teisės R. A. Z. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0904 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,0904 ha ploto žemės sklypą (vertė 461 Lt), esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (namų valda). Šiaulių apskrities viršininkas 2005 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-413 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ priedo „Žemės (miško) sklypų, kuriems nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos Šiaulių rajone, sąrašas“ eilutėje Nr. 72 nustatė 0,2904 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) Raudėnų k. v., t. y. R. A. Z. grąžinamai sklypo daliai – 0,0904 ha ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos daliai – 0,2000 ha pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kita; žemės naudojimo būdą/pobūdį – gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“: I (ryšių linijos apsaugos zonos) – 0,02 ha plote, II (kelio apsaugos zonos) – 0,04 ha plote. Šiaulių apskrities viršininkas 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-2305 „Dėl valstybinio žemės sklypo pardavimo Šiaulių rajone“ leido parduoti R. A. Z. 0,200 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypo dalį iš 0,2904 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 9150/00005:86), esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. 2005 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities viršininko administracijos, sutartimi Nr. P91/05-1393 notarinio registro Nr. 9190, patvirtinta Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. M., ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 1393 pardavė R. A. Z. 2000/2904 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2904 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Už perkamą žemės sklypo dalį R. A. Z. sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis – 8,32 Lt (2,41 Eur) nebalansinės vertės ir grynais pinigai 1,34 Lt (0,39 Eur). Minėtų administracinių aktų ir sandorio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas R. A. Z. nuosavybės teise 0,2904 ha žemės sklypas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

UAB „Šiaulių hidroprojektas“ 2015 metais atliko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.4006 (Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai) kelio juostos (žemės sklypo) kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad į kelio Nr. 4006 atkarpą nuo 16,348 km iki 18,038 km patenka 16-ka privačių žemės sklypų dalių, kurių bendras plotas – 0,1531 ha, tarp jų ir ginčo žemės sklypo dalis – 0,0031 ha, t. y. žemės sklypas yra įsiterpęs 3,38 m į kelią Nr. 4006 ir patenka ant kelio Nr. 4006 griovelių, šlaitų, pralaidų, taip susiaurindamas kelio juostą. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 5-741(7.35) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai– Raudėnai–Tryškiai; V kelio kategorija ir 18 m kelio juostos minimalus plotis 1997 m. lapkričio 6 d. valstybės išperkamų žemių Šiaulių rajone sąrašu buvo suderinta su Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R.; 18 metrų kelio juostos plotis, kaip esamas pagal kadastro vietovių planus, pateiktas Šiaulių rajono žemėtvarkos ir suderintas su skyriaus vedėja R. R. 2003 m. kovo 14 d. „Valstybinės reikšmės keliai Šiaulių apskrityje Šiaulių rajone“. Nuo 1995 metų kelias nebuvo rekonstruojamas, todėl jo kategorija ir šlaitų linija nepakitusi.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis numato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybinės reikšmės kelių sąrašas, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai –Raudėnai–Tryškiai, tai rajoninės reikšmės kelias, jo atkarpa nuo 9,97 km iki 24,50 km (visas kelio ilgis 14,53 km) priklauso V kelio kategorijai, kurios minimalus plotis turi būti 18 m. Šis kelias valstybinės reikšmės rajoniniam keliui buvo priskirtas jau 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 550. 1997 m. lapkričio 6 d. tuometinio Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus suderintas Valstybės išperkamų žemių Šiaulių rajone sąrašas, kuriame nurodyta, kad kelio Nr. 4006 atkarpa nuo 10,5 km iki 24,5 km yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis 18 m.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad 0,0031 ha iš 0,2904 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalis patenka į valstybinės reikšmės kelią. 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkas pateikė paaiškinimą dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 juostos ribų plano parengimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atliko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 (Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai) kelio juostos (žemės sklypo) kadastrinius matavimus ir pateikus kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai gauta išvada, kad žemės sklypo negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes žemės sklypas kerta ir neatitinka kadastro žemėlapyje pažymėtų atitinkamų žemės sklypų tarp jų ir 0,2904 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Pagal žemės sklypų schemas, kuriose grafiškai pažymėtas žemės sklypo ir kelio juostos persidengimas, žemės sklypo dalis (0,0031 ha) patenka į valstybinės reikšmės kelio juostą (I t., b. l. 54–58).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei neteisingai nustatant valstybinės reikšmės rajoninio kelio ribą, nes UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atlikus valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 (Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai) kelio juostos (žemės sklypo) kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad į kelio Nr. 4006 atkarpą nuo 16,348 km iki 18,038 km patenka ginčo žemės sklypo dalis – 0,0031 ha, t. y. žemės sklypas yra įsiterpęs 3,38 m į kelią Nr. 4006 ir patenka ant kelio Nr. 4006 griovelių, šlaitų, taip neišlaikant minimalaus kelio pločio – 18 m. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, priimdamas minėtus administracinius aktus, nepagrįstai rėmėsi tik Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427, kuriame valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km) pažymėtas 12 metrų pločio, netyrė, kam kelias Nr. 4006 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis, t. y. vietoj 18 m kelio juostos pločio nustatė 12 m. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo žemės sklypo 0,2904 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. dalis 0,0031 ha patenka į valstybinės reikšmės kelią Nr. 4006, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ yra valstybinės reikšmės kelias. Todėl, formuojant 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis – valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006 dalis – 0,0031 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ženklinant ginčo žemės sklypą neteisingai buvo nustatyta valstybinės reikšmės rajoninio kelio Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai riba ir taip pažeistos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punkto, numatančio, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams. Pastarojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad žemė užimta valstybės ir savivaldybių kelių, yra neprivatizuojama. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė, šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad valstybinės reikšmės kelių ir jų žemės patikėtinis yra šių kelių valdytojas.

Atsižvelgiant į įvardintas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad 0,2904 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., 0,0031 ha dalis patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią, t. y. rajoninį kelią Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai, darytina išvada, kad rengiant Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir vėliau priimant ginčijamą Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 31-17283 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje R. A. Z.“ ir įsakymą Nr. V-413, turėjo būti įvertinta, kad faktiškai ši žemės dalis yra užimta valstybinės reikšmės kelio ir jos privatizavimas negalimas. Įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus išimtinai tik apskričių (kaip valstybinės žemės valdytojų) viršininkams (nuo 2010 m. liepos 1 d. funkcijų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo. Kaip minėta, priimant tokius sprendimus būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas priskirtas išimtinės valstybės nuosavybės kategorijai (LR žemės įstatymo 6 straipsnis). Nuosavybės teisių atkūrimą, Žemės sklypų nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su šia sritimi, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl institucijos, priimančios sprendimus dėl kadastro duomenų keitimo bei tikslinimo, privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas ar jo dalis kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, kadangi valstybinės reikšmės kelias, kaip ir visas išimtine valstybės nuosavybės teise priklausantis turtas, yra išimtas iš civilinės apyvartos (LR CK 4.7 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas bylų nagrinėjimo praktiką bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir aiškindamas teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą, yra nustatęs, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik į laisvą žemės sklypą, tai yra į sklypą, kuris nėra užimtas ir nėra priskirtas valstybės išperkamam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-940/2009).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kito išimtinės valstybės nuosavybės objekto – valstybinės reikšmės kelio, tačiau teisės aiškinimas dėl išimtinės valstybės nuosavybės kitų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio išvardintų daiktų atžvilgiu, turi būti tas pats, todėl tai reiškia, kad valstybinės reikšmės kelias nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Administracinėje byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, jog Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 31-17283 atkurtos nuosavybės teisės R. A. Z. į 0,2904 ha (unikalus Nr. 4400-0560-5548, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2005 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-413 atkurtos nuosavybės teisės, grąžinamam žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas (pobūdis), servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, dėl to į žemės sklypo ribą pateko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai 0,0031 ha dalis, ir tokiu būdu buvo pažeisti aukštesnės galios teisės aktai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas, todėl Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 dalis, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai įbraižytas 12 m pločio per Raudėnų kaimą atkarpoje ties žemės sklypu projektinis Nr. 533; Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 31-17283 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje R. A. Z.“ dalis dėl 0,0031 ha ginčo sklypo dalies nuosavybės teisių atkūrimo bei Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-413 priedo 72 eilutės dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0031 ha, yra naikintini kaip neteisėti.

Taip pat nustatyta, kad R. Z. ir Z. Z., valdydami ir disponuodami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklypą, 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutartimi notarinio registro Nr. 6799 ir turto perdavimo–priėmimo aktu notarinio registro Nr. 6800, patvirtintais Šiaulių rajono notarės N. M., pardavė 0,2904 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 9150/005:86), kurio dalis, t. y. 0,0031 ha patenka į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, L. T. už 2 000 Lt (579 Eur), vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 2 032 Lt (589 Eur).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, o straipsnio 3 dalis sako, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų panaikinus ginčijamų administracinių aktų dalis dėl valstybinės reikšmės kelio juostos dalies (0, 0031 ha plotas), kuri neteisėtai pateko privačion nuosavybėn, pripažintinos negaliojančiomis (0, 0031 ha plotas) 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutarties notarinio registro Nr. 6799 ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. perdavimo–priėmimo akto notarinio registro Nr. 6800 dalys dėl 0,0031 ha ginčo sklypo, nes šios sandorių dalys (valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė (kelio juosta) nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, ir jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas) prieštarauja jau minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, CK 4.7 straipsnio 2 dalis).

Pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, tai, konstatavus, todėl jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, žemės sklypai, į kuriuos patenka valstybinės reikšmės keliai, turi būti grąžinami valstybės nuosavybėn.

Nagrinėjamos bylos atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio dalį jos įgaliotam pareigūnui – Šiaulių apskrities viršininkui – priėmus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie Šie pripažintini neteisėtais ir naikintini. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus tokį administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Taigi panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju žemės sklypas, į kurį buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, 2007 m. rugpjūčio 7d. sutartimi ir turto perdavimo–priėmimo aktu perleistas (parduotas) kitam asmeniui – L. T..

Byloje atsakovo – fizinio asmens sudaryta turto, į kurį neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, sutartis ir perdavimo–priėmimo aktas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, nes prieštarauja imperatyviosioms Konstitucijos 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, CK 4.7 straipsnio 2 dalies normoms. Kaip minėta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį.

Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 priimtoje 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje pažymėjo, kad, taikant restituciją konkrečioje byloje, kurioje kyla jos taikymo klausimas, būtina įvertinti restituciją lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifiką. Šioje byloje viena restituciją lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn. Kitus restitucijos taikymo šioje byloje ypatumus lemia nuosavybės teisių atkūrimo proceso specifika (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje administracinių aktų dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo pripažintinos neteisėtomis ir naikintinos dėl jų neatitikties imperatyviosioms jau minėtų įstatymų normoms. Šioje byloje nustatyta, kad nuosavybė negalėjo būti grąžinta natūra. Byloje taip pat nenustatyta, kad nurodytas asmuo, kuriam neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į žemę, patenkančią į valstybinės reikšmės kelio dalį, būtų daręs kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant grąžintinos žemės plotus. Taigi nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės kelio perdavimą privačion nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, o šis asmuo pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija nustatyti konkretų grąžintiną žemės plotą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 priimtoje 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje pažymėjo, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, kuriuo siekiama atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir bent iš dalies atkurti teisingumą, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012, atsižvelgdama į EŽTT 1 Protokolo 1 straipsnio taikymo praktiką, pabrėžė, kad asmenims negali būti užkraunama pernelyg didelė našta, ypač tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimo procesas užtrunka dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, klaidos ar neapsižiūrėjimo; būtina dėti maksimalias pastangas, jog pretendento teisė į nuosavybės atkūrimą ne tik būtų pripažinta, bet ir galimybės naudotis nuosavybe suteikimas neužtruktų pernelyg ilgai.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012, kurioje taip pat pripažintas neteisėtu ir panaikintas administracinis aktas atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką bei pripažinti negaliojančiais vėlesni šio turto perleidimo sandoriai, paliktas nepakeistas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo restitucija tarp fizinių asmenų –sandorių šalių netaikyta, konstatuota, kad ji saisto tik paskutinįjį neteisėtai perleisto miško savininką ir valstybę, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas, atsižvelgus į tai, kad šio proceso subjektai grąžintą turtą pirkimo–pardavimo sandoriu perleido kitam asmeniui, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti, pripažintas baigtu.

Taigi, pripažinus administracinių aktų dalis negaliojančiomis, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, taikytina restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartis 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003), t. y. R. Z. privalėtų grąžinti valstybinės reikšmės kelio plotą, įsigytą neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau šis plotas sudarytų sandorių pagrindu buvo perleistas kitam asmeniui.

Kaip minėta, restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, todėl, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo R. A. Z. procesą pabaigtu, nes jis išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturėjo intereso juo disponuoti, ir neįpareigojant jo grąžinti turto įgijėjui pagal sandorį gautų pinigų, todėl restitucija taikytina valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui, iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip minėta 0,2904 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) remiantis 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutartimi notarinio registro Nr. 6799 ir turto perdavimo–priėmimo aktu notarinio registro Nr. 6800, patvirtintais Šiaulių rajono notarės N. M., buvo parduotas už 2 000 Lt (579 Eur), vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 2 032 Lt (589 Eur). Ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2016 m. sausio 1 d. buvo 743 Eur. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos valstybė įpareigotina paskutiniajai turto įgijėjai L. T., iš kurios turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti 8,06 Eur (0,26 Eur (743 Eur : 2904 kv. m) x 31 kv. m).

Atsakovas G. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad į ginčo žemės sklypo dalį (0,0031 ha) daug investavo, t. y. buvo pasodinti vaismedžiai, vaiskrūmiai ir įdėtas darbas per septynerius metus. Teismas pažymi, jog atsakovas G. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka dėl vertės nustatymo, tačiau neturi jokių kitų įrodymų ir nepageidauja jų pateikti, mano, kad teisinga kompensacija būtų 1500 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės rajoninį kelią, vėliau pirkimo–pardavimo sutartimi turtą įgijus kitam asmeniui, kurio sąžiningumas taip pat nepaneigtas, panaikinus ginčijamų administracinių aktų dalis, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai.

Šiaulių apskrities viršininkas padarė klaidą ir atsakovas praranda dalį žemės sklypo (0,0031 ha). Nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalis patenka į kelio apsaugos zonos juostą, todėl atsakovas be kelio savininko sutikimo neturėjo teisės statyti statinius (tvorą) ir sodinti medžius. Teismas konstatuoja, kad šios išlaidos negali būti atlygintos. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovui reikės persodinti gėlynus, teismas atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo kriterijus, daro išvadą, kad atsakovui priteistina vienos darbo dienos minimalaus užmokesčio suma, siekiant kompensuoti gėlynų persodinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybė įpareigotina paskutiniajai turto įgijėjai L. T., iš kurios turto dalis natūra grąžintina valstybei, atlyginti jos patirtas šio turto dalies išlaidas – 18,50 Eur (8 val. x 2,32 Eur (Minimalus valandinis atlygis). Taigi, iš viso, Lietuvos Respublikos valstybė įpareigotina paskutiniajai turto įgijėjai L. T., iš kurios turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti 26,56 Eur.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninio reglamento“ STR 2.0604:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) galiojančioje redakcijoje nurodyta, kad valstybinės reikšmės keliai, gyvenamosiose vietovėse sutampantys su gatvėmis ir esantys 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, projektuojami vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. Teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento 1 punkte nurodyta, kad šis Reglamentas nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Šiuo nagrinėjamu atveju kelias netiesiamas, nerekonstruojamas, todėl šis Reglamentas netaikomas.

Konstatavus, kad ginčijamų aktų dalys yra naikintinos, sutarties ir perdavimo–priėmimo akto dalys pripažintinos negaliojančiomis aukščiau nurodytais pagrindais bei remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai, įbraižytas 12 m pločio per Raudėnų kaimą atkarpoje ties žemės sklypu projektinis Nr. 533.

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 31-17283 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje R. A. Z.“ dalį, kuria atkurtos R. A. Z. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, į 0,0031 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-413 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“ priedo 72 eilutės dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės (grąžinamam žemės sklypui pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas (pobūdis), servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) R. A. Z. į 0,0031 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutarties notarinio registro Nr. 6799, patvirtintos Šiaulių rajono notarės N. M., dalį, kuria L. T. nuosavybės teise įgijo 0,0031 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 7 d. turto perdavimo–priėmimo akto notarinio registro Nr. 6800, patvirtinto Šiaulių rajono notarės N. M., dalį, kuria L. T. nuosavybės teise įgijo 0,0031 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją – grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0031 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai–Dirvonėliai–Raudėnai–Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2904 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovei L. T. 26,56 Eur.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba tiesiogiai per šį teismą.