Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. D. skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, Biržų rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Apsaga“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, D. D. dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Irena Bakšienė, nesutikdama su pareiškėjos skundu, 2023 m. vasario 28 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą ir jį su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Patvarkyme atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą antstolė nurodė, kad jos kontoroje vykdomas skolų išieškojimas iš skolininkės K. D. bendrai išieškomai skolų sumai – 50 338,65 Eur. 2011 m. gegužės 20 d. antstolė Turto arešto aktu areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą, tame tarpe ir pastatą – fermą, 550,92 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turto arešto akte nustatyta turto kaina 3 475,44 Eur (12 000,00 Lt). 2023 m. vasario 10 d. gavo skolininkės prašymą parduoti turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui D. D. CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininkė prašo turtą parduoti už 3 500,00 Eur, t. y. už sumą didesnę nei nurodyta turto arešto akte. Antstolei sukėlė abejonių, kad 2011 m. turto arešto akte nurodyta kaina atitinka šiuo metu galiojančią rinkos kainą, todėl siekiant apsaugoti išieškotojo ir skolininko interesus, tinkamai įvertinant parduodamą iš varžytinių turtą, areštuoto turto vertei nustatyti 2023 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė skirti ekspertizę ir tik gavus turto vertinimo ekspertizės aktą, spręsti klausimą dėl šio turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Nuo turto arešto akto surašymo praėjo daugiau kaip 10 metų, nekilnojamojo turto kainos per šį laikotarpį ženkliai pakito. Įstatymas numato antstoliui pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Įstatyme nėra numatytas draudimas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti po to, kai skolininkas pasiūlo pirkėją. Atsižvelgiant į tai, mano, kad priimtas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo pareiškėjos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės Irenos Bakšienės kontoroje nuo 2009 metų vykdomas skolų išieškojimas iš skolininkės K. D. bendroje 50 338,65 Eur sumoje. Vykdant skolų išieškojimą, 2011 m. gegužės 20 d. surašytas Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas skolininkams K. D. ir A. D. priklausantis nekilnojamasis turtas, tarp jų ir pastatas – ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nustatyta turto kaina 3 475,44 Eur (12 000,00 Lt). 2023 m. vasario 10 d. skolininkė, vadovaudamasi CPK 704 straipsniu, pateikė antstolei prašymą parduoti fermą skolininkės pasiūlytam pirkėjui D. D. už 3 500,00 Eur. Motyvuodama tuo, kad nuo turto arešto akto surašymo praėjo daugiau kaip 10 metų, turtas buvo vertintas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis kainomis, bei atsižvelgusi į tai, kad parduodama turto sumos nepakanka skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolė 2023 m. vasario 11 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolininkės K. D. prašymo ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo“, kuriuo paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, o klausimą dėl skolininkės prašymo parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui nutarė spręsti gavus turto vertinimo ekspertizės aktą. Su minėtu patvarkymu skolininkė nesutinka, todėl prašo jį panaikinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir kt.).

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

Areštuodamas turtą, kurio pats įvertinti negali arba iškilus abejonėms dėl jau areštuoto turto vertės, antstolis turi teisę skirti ekspertizę, ką nagrinėjamu atveju antstolė Irena Bakšienė ir padarė priimdama skundžiamą 2023 m. vasario 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas, siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę. CPK išvardinti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 2 dalis); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, ekspertizės aktą turi įvertinti kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prašymų dėl ekspertizės skyrimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkės K. D. areštuoto turto – fermos, esančios (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertė buvo nustatyta 2011 m. gegužės 20 d., t. y. daugiau nei prieš 10 metų, kas gali turėti įtakos areštuoto turto kainai, sprendžia, kad antstolė šiuo atveju turėjo pagrindą pasinaudoti savo diskrecijos teise ir skirti ekspertizę bei paskirti ekspertą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nutraukiant K. D. ir A. D. santuoką, teismo nutartimi buvo padalintas ir santuokoje įgytas turtas, tarp jų – ferma, esanti (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), fermos vidutinė rinkos kaina nurodyta 4 460,00 Eur, t. y. didesnė nei nustatyta turto arešto metu ar skolininkės pasiūlyto pirkėjo nurodyta suma, todėl antstolei pagrįstai iškilo abejonių dėl parduodamo turto dabartinės vertės.

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, kas suponuoja pareigą maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Duomenų, jog šie principai buvo pažeisti, byloje nėra (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybė, kad turto rinkos vertei vykdymo procese nustatyti buvo paskirta ekspertizė, antstolei iškilus abejonėms dėl areštuoto turto vertės, tačiau jau esant pasiūlytam turto pirkėjui, pati savaime nereiškia, jog antstolė pažeidė vykdymo proceso normas (CPK 681 straipsnis, 682 straipsnis). Draudimas skirti ekspertizę, skolininkei pasinaudojus CPK 704 straipsnyje suteikta teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, nenumatytas, todėl skolininkės skunde išdėstyti argumentai laikomi nepagrįstais.

Antstolio veiksmai, kai siekiama nustatyti skolininko turimo turto vertę paskiriant ekspertizę, nei skolininko nei išieškotojo teisių iš esmės pažeisti negali. Todėl įvertinus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad antstolė pagrįstai priėmė 2023 m. vasario 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo. Pateikto skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą antstolės patvarkymą, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Byloje susidarė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos K. D. skundo dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei Irenai Bakšienei vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.