Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2878-400/2023 pagal pareiškėjos K. D. skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, Biržų rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Apsaga“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, D. D. dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Antstolė Irena Bakšienė, nesutikdama su pareiškėjos skundu, 2023 m. vasario 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-115-7042 atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad antstolei sukėlė abejonių, kad 2011 m. turto arešto akte nurodyta kaina atitinka šiuo metu galiojančią rinkos kainą, todėl siekiant apsaugoti išieškotojo ir skolininko interesus, tinkamai įvertinant parduodamą iš varžytinių turtą, areštuoto turto vertei nustatyti 2023 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. S-23-115-5169 nusprendė skirti ekspertizę ir tik gavus turto vertinimo ekspertizės aktą, spręsti klausimą dėl šio turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Teigė, kad įstatyme nėra numatytas draudimas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti po to, kai skolininkas pasiūlo pirkėją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos (skolininkės) skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomųjų bylų Nr. 0115/09/04216, Nr. 0115/10/02152, Nr. 0115/09/04189, Nr. 0115/13/01361, Nr. 0115/14/01983, Nr. 0115/15/00746 nustatė, kad antstolės Irenos Bakšienės kontoroje nuo 2009 metų vykdomas skolų išieškojimas iš skolininkės K. D. bendroje 50 338,65 Eur sumoje. Vykdant skolų išieškojimą, 2011 m. gegužės 20 d. surašytas Turto arešto aktas Nr. 0511002640, kuriuo areštuotas skolininkams K. D. ir A. D. priklausantis nekilnojamasis turtas, tarp jų ir pastatas – ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nustatyta turto kaina 3 475,44 Eur (12 000,00 Lt), kaip matyti iš vykdomųjų bylų duomenų, turto vertinimo ekspertizės vykdymo procese nebuvo skirtos, vykdymo proceso dalyviai turto arešto akte nurodytai turto vertei neprieštaravo.

14. 2023 m. vasario 10 d. skolininkė, vadovaudamasi CPK 704 straipsniu, pateikė antstolei prašymą parduoti fermą skolininkės pasiūlytam pirkėjui D. D. už 3 500,00 Eur, tačiau antstolė, atsižvelgusi į tai, kad nuo turto arešto akto surašymo praėjo daugiau kaip 10 metų, turtas buvo vertintas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis kainomis, bei atsižvelgusi į tai, kad pasiūlytos sumos nepakanka skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolė 2023 m. vasario 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-115-5169 „Dėl skolininkės K. D. prašymo ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo“, kuriuo paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, o klausimą dėl skolininkės prašymo parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui nutarė spręsti gavus turto vertinimo ekspertizės aktą. Skolininkė su šiuo antstolės patvarkymu nesutiko, teigdama, kad nėra jokių duomenų, jog fermos rinkos kaina kilo, o paskirta turto vertinimo ekspertizė tik didina vykdymo išlaidas. Be to, skolininkė teigė, kad pirkėjas siūlo pirkti turtą už didesnę kainą, nei nustatyta turto vertė paskutiniame turto arešto akte. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atmesdamas skolininkės skundą, konstatavo, kad ginčo turto vidutinės rinkos vertė buvo nustatyta 2011 m. gegužės 20 d., t. y. daugiau nei prieš 10 metų, todėl sprendė, kad tai gali turėti įtakos areštuoto turto kainai, be to, nurodė, kad šiuo metu fermos vidutinė rinkos kaina – 4 460,00 Eur, t. y. didesnė nei nustatyta turto arešto metu ar skolininkės pasiūlyto pirkėjo nurodyta suma, todėl antstolei pagrįstai iškilo abejonių dėl parduodamo turto dabartinės vertės.

15. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad antstolė nenurodė jokių objektyvių įrodymų, dėl ko jai kyla abejonių dėl turto (fermos) vertės, teigia, kad ferma yra pastatyta daugiau kaip prieš 70 metų (1950 m.), pastatyta ant valstybinės žemės, kuri nėra išpirkta, fermai reikalinga keisti stogą, duris, nėra langų, viduje nėra jokios įrangos, todėl labai abejotina, kad fermos vertė yra didesnė. Be to, pasak apeliantės, antstolė, vietoje to, kad skirtų ekspertizę, galėjo pasiūlyti pirkėjui sumokėti 4 460,00 Eur, t. y. tokią sumą, kokia nurodyta viešajame registre.

16. Vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių vykdymo proceso dalyvių teises ir pareigas vykdymo procese. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artimai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina, o tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Antstolis, nustatydamas areštuoto turto vertę turi imtis priemonių, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra.

17. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CKP 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CKP 681 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Nors teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl vykdymo procese nustatytų turto verčių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turtas areštuotas ir turto arešto akte ginčo turto – fermos, vertė nustatyta 2011 m., anksčiau ekspertizė turto vertei nustatyti neskirta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės abejones, kad turto kaina per daugiau nei 10 metų galėjo padidėti iš dalies patvirtina ir vykdomoje byloje esantys duomenys, kad šiuo metu fermos vidutinė rinkos vertė viešajame registre įregistruota 4 460 Eur. Nors apeliantė teigia, kad ferma yra prastos būklės ir jos vertė negalėjo kilti, tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nei antstolei, nei teismui neteikė (CPK 178 straipsnis), vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų apie turtą (išskyrus registro išrašą), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad antstolės veiksmai, paskyrus turto vertinimo ekspertizę, buvo neteisėti, nes antstolė siekė teisingo turto įvertinimo, t. y. norėdama pašalinti kilusias abejones, skyrė pirminę ekspertizę.

18. Be to, svarbu ir tai, kad vykdomoje byloje esant duomenims, kad viešame registre vidutinė turto rinkos kaina yra didesnė, nei nurodyta turto arešto akte, antstolės veiksmai iš naujo įkainoti turtą, paskiriant ekspertizę, patvirtina siekį užtikrinti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą, t. y. šiuo atveju parduoti turtą už didžiausią galimą kainą, tam, kad būtų padengta kuo daugiau kreditorinių įsipareigojimų išvengiant tiek skolininko, tiek išieškotojų nuostolių.

19. Nors apeliantė teigia, kad ekspertizės skyrimas yra netikslingas ir tuo aspektu, kad didinamos skolininkės patiriamos vykdymo proceso išlaidos, skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Jau minėta, kad vykdymo procesas yra skirtas užtikrinti visų, tiek skolininko, tiek išieškotojų interesus, todėl skolininkės siekis už mažesnę kainą parduoti turtą tam, kad išvengtų papildomų išlaidų už ekspertizės skyrimą, negali būti iškeliamas aukščiau kreditorių intereso kuo didesne apimtimi patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės siekis kuo mažesnės turto nustatymo kainos, ypač įvertinus tai, kad pagal vykdomosios bylos duomenis, skolininkės pasiūlytas pirkėjas yra jos sūnus, iš esmės prieštarauja vykdymo tikslams ir vykdymo proceso principams.

20. Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad antstolė galėjo, pirmiausia, pasiūlyti skolininkės nurodytam pirkėjui pirkti fermą už viešame registre nurodytą kainą – 4460 Eur, o ne iš karto skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys antstolio veiklą ir vykdymo procesą, nenumato pareigos antstoliui pačiam siūlyti, kelti parduodamo turto kainą ir pan., o tokie apeliantės argumentai nepaneigia antstolei kilusių abejonių ir jos diskrecijos teisės, numatytos CPK 681 straipsnio 1 dalyje, skirti ekspertizę. Tuo pačiu, deklaratyviais pripažintini apeliantės argumentai, kad, galbūt, jos pasiūlytas pirkėjas fermą būtų pirkęs ir už 4 460 Eur, kadangi tokie argumentai pareiškėjos skunde antstolei iš viso nebuvo nurodomi ir joks siūlymas antstolei parduoti turtą už 4 460 Eur nebuvo pateiktas.

21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.