Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-21 · Civilinė byla Nr. e2A-786-855/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
e2A-786-855/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32998-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Ieškovas
UAB „Dailitransa“
Atsakovas
UAB „Rostija“, P. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-786-855/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32998-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 2.6.26. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rostija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priešieškinis patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dailitransa“ ieškinį atsakovei UAB „Rostija“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovės UAB „Rostija“ priešieškinį ieškovei UAB „Dailitransa“ ir atsakovui P. C. (P. Č.) dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Dailitransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rostija“ 1200,00 Eur dydžio skolą, 40,00 Eur dydžio baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė tuo, kad su atsakove 2017-05-24 sudarė krovinių pervežimo sutartį Nr. BM 157, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį sutartyje nustatytu laiku bei nurodytu maršrutu, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktą pervežimą 1200 Eur sumą. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir 2017-06-12 pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DAIL 17/06-011 1200 Eur sumai apmokėti. Atsakovė sąskaitą turėjo apmokėti iki 2017-07-12, tačiau neapmokėjo, į raginimus apmokėti sąskaitą nereagavo, pretenzijų ieškovei nepareiškė. Kadangi šalys yra juridiniai asmenys, atsakovė, praleidusi terminą prievolei įvykdyti, turi mokėti 6 procentų dydžio metinės palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, turi teisę be įspėjimo iš atsakovės gauti 40 Eur sumą.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Rostija“ su ieškiniu nesutiko, taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir P. Č. 1573,99 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad kroviniai buvo gabenami su CMR važtaraščiais Nr. 2017-333 ir 312/19, kurių pirmajame nurodyta, kad pirminė krovinio išsiuntimo vieta – Austrija, o antrajame – Vokietija. Važtaraščiai ieškovei buvo įteikti krovinių pasikrovimo vietoje, tokiu būdu ją informuojant apie krovinio gabenimo pobūdį. Ieškovės automobilis 2017-05-31 buvo sulaikytas patikrinimui Rusijos Federacijos Pskovo srities transporto inspekcijos. Patikrinus dokumentus nustatyta, kad ieškovė krovinį gabena neturėdama tinkamos rūšies kelionės leidimo. Ieškovės vairuotojui buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, skirta 100000 rublių bauda. Ieškovė atsisakė sumokėti baudą. Automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę. Atsakovė, siekdama, kad krovinys būtų pristatytas gavėjui laiku, ieškovės vardu sumokėjo baudą, atitinkančią 1573,99 Eur. Ieškovės pareiga yra užpildyti tinkamą leidimą krovinio gabenimui, todėl už tinkamo kelionės leidimo neturėjimą yra atsakinga ji. Kadangi baudą už ieškovę sumokėjo atsakovė, atsakovė atliko įskaitymo procedūrą ir sumokėtos baudos sumą išskaičiavo iš ieškovei mokėtino užmokesčio už atliktą pervežimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei 2017-07-21 buvo išsiųstas pranešimas, pareiškiant pretenziją ir informuojant apie įskaitymą. Papildomai pažymėjo, kad bauda ieškovės vairuotojui P. Č. (atsakovui pagal priešieškinį) paskirta už tai, kad šis neturėjo trišalio kelionės leidimo, kuris buvo būtinas. Ieškovė atsakinga už atsakovės patirtus nuostolius remiantis CMR konvencijos 3 straipsniu bei pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2011-07-04 įsakymu Nr. 2B-268 patvirtintą Užsienio valstybių leidimų vykdyti tarp tautinį krovinių vežimą keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš atsakovės UAB „Rostija“ ieškovei UAB „Dailitransa“ 1200 Eur skolą, 40 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1240 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 443 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės UAB „Dailitransa“ atsakovei UAB „Rostija“ priteisti 787 Eur nuostolių atlyginimą ir 221,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat nusprendė atsakovui P. C. (P. Č.) priešieškiniu pareikštą reikalavimą atmesti.

6. Teismas nustatė, kad pagal Krovinių vežimo 2017-05-24 sutartį Nr. BM57 tarp šalių susiklostė vežimo teisiniai santykiai. Sutartimi ieškovė (vežėja) įsipareigojo atsakovės (siuntėjos) UAB „Rostija“ jai perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o atsakovė įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį – 1200 Eur. Sutartyje nurodyta pakrovimo vieta yra UAB „Ferogama“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje; atvykimo į pakrovimo vietą data yra 2017 metų gegužės 25-26 d.; išvykimo muitinė – Vilnius; atvykimo į paskirties muitinę data 2017-05-29; atvykimo į iškrovimo vietą data 2017 metų gegužės 30-31 d; paskirties muitinė – Sebežas, Rusijos Federacija; iškrovimo vieta – Maskvos srt, Pushkino, Rusijos Federacija.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikta ieškovės 2017-06-12 išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija DAIL Nr. 17/06-011, kurioje prašoma atsakovės apmokėti 1200 Eur pagal aukščiau nurodytą sutartį iki 2017-07-12. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė per sąskaitoje nurodytą terminą pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atlikto pervežimo, ar termino nurodyto sutartyje pažeidimo, todėl teismas laikė, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus.

8. Vertindamas priešieškiniu pareikštus reikalavimus, teismas nustatė, kad CMR važtaraščio Nr. 312/19 1 grafoje siuntėju nurodytas – Scheuch GMBH, adresas (duomenys neskelbtini) from UAB „RIVI“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva. Šio važtaraščio 2 grafoje gavėju nurodytas OOO Scheuch RU, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Važtaraščio 3 grafoje – krovinio iškrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), 4 grafoje – krovinio pakrovimo vieta ir data – Vilnius, Lietuva, 2017-05-23. Kaip matyti iš CMR važtaraščio Nr. 2017-333, šio važtaraščio 1 grafoje siuntėju nurodytas – Die Arche Handel GmbH, adresas (duomenys neskelbtini) Viena, Austrija, by order UAB „RIVI“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva. Šio važtaraščio 2 grafoje gavėju nurodytas „Promoborudovanije“, (duomenys neskelbtini). Važtaraščio 3 grafoje – krovinio iškrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini); 4 grafoje – krovinio pakrovimo vieta ir data - Vilnius, Lietuva, 2017-05-24. Teismas pažymėjo, jog abiejų CMR važtaraščių 16 grafoje vežėju nurodyta ieškovė UAB „Dailitransa“, važtaraščių 23 grafoje yra ieškovės parašai ir antspaudai, o 22 abiejų CMR važtaraščių grafoje yra byloje nedalyvaujančios UAB „RIVI“ parašai ir antspaudai, kur adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismas pabrėžė, jog duomenys apie siuntėją, krovinio pakrovimo vietą ir kiti duomenys sutartyje bei CMR važtaraščiuose skiriasi. Rusijos atsakinga institucija sulaikė ieškovės transporto priemonę, vadovaudamasi būtent važtaraščio duomenimis, kur nurodyta, kad krovinio siuntėjas yra Vokietijos ir Austrijos asmenys, ir vežėjai, neturint leidimo, būtino kroviniams gabenti į šią šalį, konstatavo teisės normų pažeidimą ir skyrė ieškovės vairuotojui baudą.

9. Bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, pateiktuose CMR važtaraščiuose yra ieškovės atstovės parašai, o tai reiškia, kad ieškovei buvo žinoma, kad į važtaraštį įrašyti reikšmingi duomenys, neatitiko tų duomenų, dėl kurių šalys sutarė sudarydamos vežimo sutartį. Ieškovės atstovei, pakrovus krovinį, iš vairuotojo (atsakovo pagal priešieškinį) tapo žinoma, kad buvo pakeisti dokumentai, kad duomenys sutartyje ir duomenys CMR važtaraščiuose apie siuntėją skiriasi, tačiau, kaip matyti iš ieškovės atstovo paaiškinimų, nebuvo imtasi jokių veiksmų situacijai išsiaiškinti, arba šiuo pagrindu atsisakyti sutarties vykdymo. Teismo vertinimu, paaiškėjus jog duomenys apie krovinio siuntėją neatitinka šalių sudaryto susitarimo, ieškovė CMR važtaraščiuose pasirašė ir ėmėsi vykdyti vežimo sutartį, konstatuotina, kad dėl nuostolių atsiradimo yra mišri ieškovės ir atsakovės kaltė (CMR konvencijos 29 straipsnis), todėl pervežimo metu atsiradę nuostoliai dėl sumokėtos baudos (dėl kurios dydžio ginčo byloje nebuvo) turi tekti ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, iš ieškovės atsakovei priteisiant 787 Eur nuostolių atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rostija“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria apeliantės priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, atmetant 787,00 Eur dydžio reikalavimo dalį, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – apelianto priešieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovės pagal priešieškinį UAB „Dailitransa“ apeliantės UAB „Rostija“ naudai likusią 787,00 Eur nuostolių dalį, taip pat prašoma priimti naują rašytinį įrodymą 2015 m. spalio 14 d. Rusijos federacijos Transporto ministerijos priimtą įsakymą Nr. 301. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Rusijos pareigūnai krovinio dokumentuose nurodytą informaciją dėl krovinio siuntėjo ir gavėjo tikrino ne pagal tikslų krovinio siuntėjo ir gavėjo adresą (miestą, gatvę, namo numerį), tačiau pagal krovinio siuntėjo ir gavėjo valstybę. Tiek krovinio pervežimo sutartyje, tiek ir abiejuose važtaraščiuose šie duomenys sutapo – krovinio pakrovimo valstybė nurodyta Lietuva, krovinio pristatymo šalis – Rusija. Taigi teismo minimi dokumentų neatitikimai nebuvo teisiškai reikšmingi šio ginčo kontekste, dėl jų bauda atsakovei paskirta nebuvo. Be to, siuntėjo ir gavėjo pavadinimas ir atitinkami jų duomenys sutartyje nebuvo nurodyti, todėl šių duomenų sutartyje nesant, negalima daryti išvados apie nurodytos informacijos skirtumus.

10.2. Sprendimas yra surašytas vadovaujantis išimtinai tik 2013 m. liepos 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013, kurios ratio decidendi skiriasi.

10.3. Pirmos instancijos teismas suabsoliutino atsakovės UAB „Dailitransa“ direktoriaus R. D. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus apie tai, kad sudarant sutartį su apeliante, jam esą buvo žodžiu pasakyta, kad siuntėjas yra lietuviška įmonė, o vairuotojui pasikrovus krovinį, atsakovė pakeitė anksčiau vairuotojui pateiktus dokumentus kitais.

10.4. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo teiginiais apie tai, kad esant sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodytų duomenų neatitikimui, atsakovė turėjo vadovautis sutarties nuostatomis, nes jos atsakove turi didesnę teisinę reikšmę už važtaraščių duomenis.

10.5. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškina, kad gauti leidimą tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis (ETMK leidimą), kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga.

10.6. Atsakovė pagal priešieškinį yra verslo subjektas, krovinių gabenimas yra komercinės veiklos sritis, todėl preziumuojama, kad ji žino šalių vežimo sutartyje susitartos informacijos svarbą, atvejus, kai tarptautiniam krovinių vežimui būtinas ETMK leidimas ir atvejus, kuriems tokio leidimo nereikia, išmano tų valstybių, kurių teritorijoje gabena krovinius, įstatymus ir reikalavimus kroviniams vežti.

10.7. Iš Rusijos teisinio reglamentavimo matyti, kad ieškovė turėjo galimybes pasirinkti kitokią krovinio gabenimo įforminimo procedūrą, dėl kurios bauda jai paskirta nebūtų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė krovinį vežė dvišalio leidimo pagrindu, suprasdama, kad toks veiksmas yra neteisėtas, tačiau kitokių gabenimo įforminimo alternatyvų nesvarstė.

10.8. Atsakovė žinodama, kad ieškovė negali ir neturi teisės vežti jos siūlomo krovinio, net nebūtų sudariusi pervežimo sutarties, kadangi jau iš anksto aišku, kad tokio pervežimo, kurio atlikti vežėjas neturi teisės, metu gali kilti įvairiausių problemų.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Dailitransa“ prašė atmesti UAB „Rostija“ apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Svarbu nustatyti, kas atsakingas už nuostolių, kuriuos patyrė apeliantė, sumokėdama už ieškovę paskirtą baudą, atsiradimą. Tuo tarpu, apeliantė savo apeliaciniame skunde iš esmės nagrinėja būtent paskirtos baudos pagrįstumą ir analizuoja faktines aplinkybes bei Rusijos Federacijos teisės aktus, nurodydama, kad ieškovė galėjo išvengti baudos. Pažymėtina tai, kad apeliantė nesirėmė šiais argumentais pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

11.2. Apeliantė ieškovės atstovo duotų paaiškinimų nepaneigė, nors apeliantei buvo suteikta galimybė kviesti į teismo posėdį atstovą paaiškinimams duoti, tačiau apeliantė šio teismo pasiūlymo atsisakė.

11.3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad prieš sudarydamas sutartį su apeliante, išviešino jai aplinkybę, kad atlieka tik tuos tarptautinius pervežimus, kuriems yra reikalingas dvišalis ETMK leidimas, trišalių ETMK leidimų neturi ir tokių pervežimų neatlieka, t. y. dar prieš sutarties sudarymą išviešino savo teikiamų paslaugų apimtis. Apeliantės atstovas patikino ieškovę, kad jo siūlomam pervežimui nereikalingi trišaliai ETMK leidimai, ieškovė galės atlikti pervežimą su savo turimais dokumentais, jokių papildomų dokumentų ieškovei nereikės. Tik po tokio patikinimo sutiko atlikti pervežimą ir pasirašė su pervežimo sutartį.

11.4. Šiuo atveju abi šalys yra atsakingos už atsiradusių nuostolių atsiradimą, kadangi apeliantė, iš anksto informuota ir žinodama, kad ieškovė neturi teisės vežti krovinių iš trečiųjų šalių, nuslėpė visas šio krovinio pervežimo esmines detales ir tokiu būdu suklaidino ieškovę.

11.5. Teismas pagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013 suformuota teismų praktika, kadangi šių bylų ratio decidendi visiškai sutampa.

11.6. Apeliantė skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl teismas neturėtų vadovautis šiais naujais argumentais ir priimti naujus įrodymus. Apeliantė turėjo galimybes pateikti rašytinius įrodymus, kuriuos ji teikia su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teisme, tačiau šių įrodymų teismui nepateikė dėl pasyvumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

14. Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti naują rašytinį įrodymą – 2015 m. spalio 14 d. Rusijos federacijos Transporto ministerijos priimtą įsakymą Nr. 301 „Dėl trečiųjų valstybių krovinių tarptautinio pervežimo automobilių transportu ypatumų patvirtinimo“ (su vertimu į lietuvių kalbą). Be to, su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė ir viešai publikuotą informaciją iš internetinių tinklapių www.cargonews.lt bei www.linava.lt apie leidimus krovinių vežimui į Rusijos Federaciją. Ieškovės nuomone, apeliantė turėjo galimybes pateikti rašytinius įrodymus, kuriuos ji teikia su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teisme, tačiau šių įrodymų teismui nepateikė dėl pasyvumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nurodyti įrodymai neabejotinai galėjo būti pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nenurodė svarbių priežasčių, kodėl šie įrodymai pateikti nebuvo, nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai atsisakė pateiktus įrodymus priimti. Pažymėtina, kad šioje byloje apskirtai nekvestionuojamas klausimas dėl baudos paskyrimo ieškovei pagal atitinkamus Rusijos Federacijos teisės aktus teisėtumo, kadangi abi šalys pripažįsta, jog bauda yra paskirta, ji yra sumokėta, nėra ginčo ir dėl to, už ką bauda yra paskirta, todėl aplinkybė, ar pagal pridedamą 2015 m. spalio 14 d. Rusijos federacijos Transporto ministerijos priimtą įsakymą Nr. 301 ieškovė turėjo galimybes pasirinkti kitokią krovinio gabenimo įforminimo procedūrą, dėl kurios bauda jai paskirta nebūtų, kitokias gabenimo įforminimo alternatyvas, įskaitant vežimą be ETMK leidimo, tačiau turint kitus dokumentus, nepaneigia nuostolių atsiradimo fakto ir dydžio, ieškovės vairuotojui paskyrus baudą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliantės pateiktus apeliacinės instancijos teismui įrodymus atsisakytina priimti.

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo už krovinių pervežimą pagal 2017-05-24 krovinių vežimo sutartį Nr. BM57. Šia sutartimi ieškovė UAB „Dailitransa“ įsipareigojo apeliantės UAB „Rostija“ jai perduotą krovinį nugabenti iš pakrovimo vietos (UAB „Ferogama“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išvykimo muitinė – Vilnius) į išsikrovimo vietą ((duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija, paskirties muitinė – Sebežas, Rusijos Federacija) bei išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o apeliantė įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti 1200 Eur sumą. Sutartyje taip pat nurodyta atvykimo į pasikrovimo vietą data – 2017 m. gegužės 25-26 d. atvykimo į paskirties muitinę data – 2017-05-29 bei atvykimo į iškrovimo vietą data – 2017 m. gegužės 30-31 d. Kroviniai buvo gabenami su tarptautinio krovinių transportavimo CMR važtaraščiais Nr. 312/19 ir Nr. 2017-333. CMR važtaraščio Nr. 312/19 1 grafoje siuntėju nurodytas – Scheuch GMBH, adresas (duomenys neskelbtini) (adresas Austrijoje) nuo UAB „RIVI“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, 2; grafoje gavėju nurodytas OOO Scheuch RU, kurio adresas (duomenys neskelbtini) Maskva, Rusija, 3 grafoje – krovinio iškrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Rusija, 4 grafoje – krovinio pakrovimo vieta ir data – Vilnius, Lietuva, 2017-05-23. CMR važtaraščio Nr. 2017-333 1 grafoje siuntėju nurodytas – Die Arche Handel GmbH, adresas (duomenys neskelbtini) Viena, Austrija, pagal UAB „RIVI“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, užsakymą, 2 grafoje gavėju nurodytas „Promoborudovanije“, (duomenys neskelbtini) Maskva, Rusija, 3 grafoje – krovinio iškrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Rusija, 4 grafoje – krovinio pakrovimo vieta ir data – Vilnius, Lietuva, 2017-05-24.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės vilkikas 2017 m. gegužės 31 d. 10 val. 31 min. buvo sustabdytas SPVK-2 (Pskovas) automobilių kelio M-9 „Baltija“ 437 – ame kilometre, o Rusijos federacijos pareigūnai nustatė, kad krovinys buvo gabenamas neturint specialaus vienkartinio leidimo vykdyti pervežimą iš trečiosios valstybės teritorijos arba į trečiosios valstybės teritoriją, arba daugiašalio leidimo, galiojančio pervežimui Rusijos Federacijos teritorijoje atlikti. Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gegužės 31 d. buvo surašytas nutarimas Nr. 60310000682 byloje dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriama be kita ko nurodyta, jog trečiosios šalies kroviniu pagal Rusijos Federacijos teisės aktus yra laikomas krovinis, kurio savininku ir arba krovinio siuntėju arba krovinio gavėju yra juridinis asmuo, įregistruotas kitoje šalyje nei transporto priemonės pakrovimo ar iškrovimo šalis, o CMR važtaraščiuose Nr. 312/19 ir Nr. 2017-333 krovinio siuntėjas yra kitoje valstybėje nei krovinio pakrovimo vieta (šiame nutarime pažymima, kad abiejuose važtaraščiuose nurodytas siuntėjas yra Vokietijoje, nors iš CMR važtaraščių duomenų matyti, kad siuntėjo adresas abiejuose CMR važtaraščiuose yra Austrijoje). Nutarimu Nr. 60310000682 byloje dėl administracinio teisės pažeidimo ieškovės vairuotojui P. C. (P. Č.) buvo paskirta 100000 rublių bauda. Bylos duomenimis, apeliantė, siekdama, kad krovinys būtų pristatytas gavėjui laiku, ieškovės vardu sumokėjo baudą, atitinkančią 1573,99 Eur.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės priešieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš ieškovės ir P. Č. 1573,99 Eur nuostolius gali būti tenkinamas tik iš dalies iš ieškovės atsakovei priteisiant 787,00 Eur nuostolių atlyginimą, o kitoje dalyje priešieškinio reikalavimą atmetant. Bylą nagrinėjęs teismas nurodė, jog kadangi atsakovė pateikė CMR važtaraščius, kuriuose duomenys apie krovinio siuntėją neatitinka šalių sudaryto susitarimo, o ieškovė paaiškėjus, kad duomenys apie krovinio siuntėją neatitinka šalių sudaryto susitarimo, CMR važtaraščiuose pasirašė ir ėmėsi vykdyti vežimo sutartį, konstatuotina, kad dėl nuostolių atsiradimo yra mišri ieškovės ir atsakovės kaltė, todėl pervežimo metu atsiradę nuostoliai dėl sumokėtos baudos turi tekti ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės apeliantės UAB „Rostija“ naudai ir likusią 787,00 Eur nuostolių dalį, t. y. mano, kad dėl nuostolių atsiradimo yra kalta tik ieškovė.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė bylą nagrinėjęs teismas, teigti, jog yra duomenų apie siuntėją 2017-05-24 krovinių vežimo sutartyje Nr. BM57 bei CMR važtaraščiuose Nr. 312/19 ir Nr. 2017-333 nesutapimai, negalima, kadangi krovinių vežimo sutartyje apskritai nėra duomenų nei apie krovinio siuntėjus, nei apie krovinio gavėjus. Be to, krovinių vežimo sutartyje krovinio pakrovimo vieta nurodoma UAB „Ferogama“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo tarpu minėtuose CMR važtaraščiuose nurodyta krovinio pasikrovimo vieta – Vilnius, t. y. nurodytos pakrovimo vietos nesutapimo šiuose dokumentuose taip pat nėra.

16. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamos situacijos kontekste yra būtina atsakyti į klausimą, ar tai, jog krovinio siuntėjais CMR važtaraščiuose nurodomos įmonės, esančios Austrijoje, o iškrovimo vieta vienoje iš CMR važtaraščiuose nurodomų vietų Rusijos Federacijoje yra kita, nei nurodyta vežino sutartyje, ir šios sąlygos nėra aptartos krovinių vežimo sutartyje, kurioje tik nurodoma, kad krovinys yra pakraunamas Lietuvoje, o iškraunamas Rusijos federacijoje, turėjo įtakos nuostolių atsiradimui ieškovės vairuotojui paskiriant baudą.

17. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bauda ieškovės vairuotojui buvo paskirta vadovaujantis būtent CMR važtaraščių Nr. 312/19 ir Nr. 2017-333 duomenimis, o ne šalių sudarytos sutarties nuostatomis, ieškovės vairuotojui nepateikus leidimo, būtino kroviniams gabenti į Rusijos Federaciją, konstatavus teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą tarp ETMK šalių narių, pažeidimą. Jei vykdomas toks pervežimas, kai krovinio siuntėjas ar gavėjas yra juridinis asmuo, įregistruotas kitoje šalyje, nei transporto priemonės pakrovimo ar iškrovimo šalis, pažeidimui konstatuoti yra svarbi valstybė, kurioje yra siuntėjas ar gavėjas, o ne tikslūs jų pavadinimai ir adresai. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek CMR važtaraščiuose, tiek 2017-05-24 krovinių vežimo sutartyje Nr. BM57 iš esmės teisingai (vienodai) nurodytos krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietos, važtaraščiuose – siuntėjai ir gavėjai, o bauda ieškovės vairuotojui paskirta ne už duomenų sutartyje ir važtaraščiuose nesutapimą, bet už atitinkamo leidimo neturėjimą.

18. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė ir apeliantė yra pelno siekiančios uždarosios akcinės bendrovės, tačiau vežimo profesionalė yra būtent ieškovė UAB „Dailitransa“. Pagal 2017-05-24 krovinių vežimo sutarties 7 punktą perimant krovinį ieškovė įsipareigojo sutikrinti duomenis, surašytus į CMR važtaraščius su faktiškai pakrautu kroviniu, jo kiekį ir žymenis ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė kaip profesionalė yra atsakinga ir už leidimų, reikalingų kroviniams gabenti gavimą, todėl privalėjo pasidomėti, esant reikalui, kas yra krovinio siuntėjas ir gavėjas, išsiaiškinti krovinio vežimo pobūdį bei kitas reikšmingas sutarties sudarymui bei jos tinkamam vykdymui aplinkybes. Ieškovė turėjo galimybę patikrinti ir CMR važtaraščiuose nurodytus duomenis, o sudariusi sutartį, vežti krovinį iš Lietuvos į Rusijos Federaciją ir nustačiusi, kad pagal CMR važtaraštį krovinio siuntėjai yra Austrijoje, galėjo vežimo atsisakyti, gauti reikalingą leidimą etc. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA P. K. v. UAB „Didneriai“, bylos Nr. 3K-7-159/2013, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad gauti ETMK leidimą, kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga.

19. Kita vertus, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 11 str. 1 d. numato, jog iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Be to, kaip pažymima minėtoje kasacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013, CMR konvencijoje konkrečiai nenurodyta, kuri vežimo sutarties šalis privalo surašyti važtaraštį. Važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo, priešingu atveju jis neturi CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte nustatytos įrodomosios reikšmės. Vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, kad sutinka su jame nurodytais duomenimis. Jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys sutarė sudarydamos vežimo sutartį ir jų neatitiktis vežėjui buvo žinoma ar akivaizdi, o vežėjas tokį važtaraštį pasirašė, toks jo veikimas gali būti vertinamas kaip tyčia ar didelis neatsargumas. Taigi pareiga atlikti visa tai, kas būtina, kad važtaraštis būtų tinkamai surašytas, tenka abiem šalims.

20. Iš nurodytų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatų ir kasacinio teismo praktikos akivaizdu, jog ir apeliantei tenka atsakomybė už tinkamą CMR važtaraščių užpildymą (ypač atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog CMR važtaraščius surašė būtent apeliantė, o ieškovė juos tik pasirašė), visapusišką informacijos ieškovei suteikimą, reikiamų dokumentų savalaikį pateikimą etc., tuo tarpu ieškovė nurodė, o atsakovė nepaneigė, jog sudarant sutartį vežėja nebuvo tinkamai ir laiku informuota, jog krovinio siuntėjai yra ne Lietuvos, o trečiosios šalies subjektai. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad apeliantė sudarant sutartį būtų informavusi ieškovę apie krovinio siuntėjus – įmones Austrijoje, tinkamai atskleidusi visas sutarčiai reikšmingas aplinkybes, dėl ko visa atsakomybė dėl nuostolių sumokėtos baudos forma galėtų būti perkelta išimtinai ieškovei.

21. Nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Apeliantė nagrinėjamoje byloje tik formaliai nurodė, kad važtaraščiai ieškovei buvo įteikti krovinių pasikrovimo vietoje, tokiu būdu ją informuojant apie krovinio gabenimo pobūdį, tuo tarpu ieškovės atstovo paaiškinimais nurodytų aplinkybių, jog ieškovei žodžiu buvo nurodyta, kad krovinio siuntėjas yra lietuviška įmonė, CMR važtaraščiai buvo taisomi, sudarant sutartį jie net nebuvo pateikti, ir įteikti tik vairuotojui, apeliantė nagrinėjamoje byloje nepaneigė. Svarbu ir tai, kad būtent apeliantė sumokėjo ieškovės vairuotojui paskirtą baudą, o ne pati ieškovė. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų spręsti, kad apeliantė pareigos informuoti apie krovinio siuntėjus Austrijoje, bei apie visas krovinio gabenimui reikšmingas aplinkybes tinkamai neatliko.

22. Apibendrindama, teisėjų kolegija pabrėžia, kad viena vertus, tai, jog CMR važtaraščiuose Nr. 312/19 ir Nr. 2017-333 nurodyti tokie duomenys, kokie nebuvo nurodyti tarp šalių sudarytoje 2017-05-24 krovinių vežimo sutartyje Nr. BM57, ar nepilnai sutampa, ar tai, jog nurodyti skirtingi konkretūs adresai, nagrinėjamu atveju nėra priežastiniu ryšiu susiję su nuostolių atsiradimu ieškovės vairuotojui paskyrus baudą, kadangi pažeidimo padarymui konstatuoti esminis aspektas buvo tai, jog krovinys buvo gabenamas iš trečiosios šalies (Austrijos), t. y. svarbi siuntėjo šalis, o ne konkretūs adresai, nurodyti važtaraščiuose ir krovinio vežimo sutartyje. Kita vertus, ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi, neišsiaiškino visų sutarties vykdymui reikalingų duomenų dėl siuntėjų, o pagal CMR važtaraščius prisiėmė vežti krovinį, kur siuntėjai, pakrovimo vieta ir gavėjai yra trijose skirtingose valstybėse, nors pagal sutartį ir kasacinio teismo praktiką turėjo tai padaryti, todėl ir jai tenka atsakomybė už nuostolius atsiradusius dėl baudos paskyrimo jos vairuotojui. Apeliantė savo ruožtu neįrodė, jog informavo ieškovę ir atskleidė jai visas sutarties sudarymui reikšmingas aplinkybes apie krovinio siuntėjus ir pan. Sutartyje nėra duomenų apie tai, kad krovinio siuntėjai yra Austrijoje, apeliantė neįrodė, kad apie šias aplinkybes laiku informavo ieškovę žodžiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė tinkamai visų krovinio pervežimo aplinkybių neišviešino, todėl taip pat yra atsakinga už nuostolių sumokėtos baudos forma atsiradimą.

23. Nors pirmosios instancijos teismas ir ne visiškai tiksliai vertino faktines bylos aplinkybes, t. y. 2017-05-24 krovinių vežimo sutarties Nr. BM57 bei CMR važtaraščiuose Nr. 312/19 ir Nr. 2017-333 nurodytų duomenų neatitikimą, tačiau pagrįstai konstatavo, kad dėl nuostolių atsiradimo yra mišri ieškovės ir apeliantės kaltė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl krovinio siuntėjo nenurodymo krovinių vežimo sutartyje, apeliantei nevykdžius pareigos tinkamai išviešinti visas su krovinio gabenimu susijusias aplinkybes, o ieškovei tinkamai neįvykdžius pareigos gauti visus krovinio gabenimui reikalingus dokumentus, nesudaro prielaidų išskirti ieškovės ar apeliantės didesnį kaltės laipsnį dėl susidariusių nuostolių ieškovės vairuotojui paskyrus baudą. Abiejų sutarties šalių kaltės laipsnis yra vienodas, joms tenka pareiga lygiomis dalimis atlyginti nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės UAB „Dailitransa“ apeliantei UAB „Rostija“ 787,00 Eur nuostolių atlyginimą. Toks teisinis situacijos vertinimas be kita ko, atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog kai dėl CMR važtaraštyje įrašytų duomenų, už kuriuos atsakingi yra siuntėjas ir vežėjas, abiem žinomos neatitikties vežimo sutarties pagrindinėms sąlygoms atsiranda nuostolių, gali būti konstatuota mišri krovinio siuntėjo ir vežėjo kaltė bei taikoma jų dalinė atsakomybė už patirtų nuostolių atlyginimą (CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-915/2016).

24. Apelianto vertinimu bylą nagrinėjusio teismo sprendimas yra surašytas vadovaujantis išimtinai tik 2013 m. liepos 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013, kurios ratio decidendi skiriasi. Teisėjų kolegija su nurodytu vertinimu sutinka iš dalies, kadangi bylą nagrinėjęs teismas iš tiesų iš dalies netiksliai nustatė ir vertino nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuodamas įrašytų duomenų skirtumus važtaraščiuose ir krovinių vežimo sutartyje bei ne vietoje citavo šią kasacinio teismo nutartį. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė mišrią ieškovės ir apeliantės kaltę, o mišri kaltė, įvertinus labai panašias faktines aplinkybes, konstatuota ir šioje kasacinio teismo nutartyje, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bet kuriuo atveju buvo reikšminga ir ja galėjo būti remiamasi sprendime.

25. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos iš dalies tiksliai nustatė faktinės bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tuo tarpu ieškovei UAB „Dilitransa“ iš atsakovės priteistina 240 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias ji pagrindė teismui pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Rostija“ (kodas – 302906538) ieškovei UAB „Dilitransa“ (kodas – 125439839) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Ramunė MikonienėAndrius VerikasRenata Volodko