Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. gegužės 11 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19857 (toliau – ir Nutarimas).

Nurodo, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 5 d. gavo VDI vyr. darbo inspektoriaus R. R. nurodymą 2021 m. kovo 30 d. atvykti į nurodytą VDI skyrių protokolo surašymui už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnį (nelegalų darbą). Nuvykus į VDI skyrių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai buvo informuoti, kad Bendrovė bus baudžiama už 2019 metų birželį padarytą ir inspektoriaus 2019 metų lapkritį nustatytą pažeidimą dėl nelegalaus darbo.

Pareiškėjos teigimu, 2019 m. lapkričio 5 d. inspektorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo konstatavo, kad V. I. 2019 m. birželio mėn. 6 dienas Bendrovėje vykdė darbo funkcijas be sudarytos darbo sutarties, todėl konstatavo UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, o taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Nepaisant to, kad šis pažeidimas buvo identifikuotas, jo padarymas pačiai Bendrovei formaliai taip ir nebuvo nustatytas ir UĮ pažeidimo byla nepradėta.

VDI savo 2021 m. balandžio 1 d. rašte komentuodama šią situaciją nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas 2019 m. birželio mėn., ir nėra praėjęs 24 mėnesių terminas, VDI Kauno teritorinis skyrius turi teisę surašyti administracinį pažeidimo protokolą darbdaviui (juridiniam asmeniui) už numatytą pažeidimą. VDI taip pat nurodė, kad šiuo atveju patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo.

Pareiškėjos teigimu, reaguodama į tokią VDI poziciją, Bendrovė VDI inspektoriui pateikė papildomą raštą, kuriame nurodė, kad nors tokioje situacijoje de jure tiesioginio dvigubo baudimo nėra, tačiau de facto UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nubaudžiama antrą kartą, kadangi su nelegaliu darbu yra susiję įvairios valstybės skiriamos paramos ribojimai, kurie savo ruožtu dažnai numatomi nediferencijuojant ar už nelegalų darbą buvo bausta pati įmonė ar jos vadovas. Tai reiškia, kad inspektoriui persidengiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pažeidimą konstatavus abu iš karto, su šiuo pažeidimu susijusių ribojimų terminai Bendrovei taip pat būtų persidengę ir suėję vienu metu (ar panašiu metu). Atsižvelgiant į tai, Bendrovė kreipdamasi į Inspektorių prašė pasinaudoti Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalyje numatyta teise atsižvelgti į didelės žalos nesukėlusį administracinio nusižengimo pobūdį, visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, neegzistuojančias sunkinančias aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais (dėl ilgo ir ne dėl Bendrovės kaltės įvykusio VDI delsimo oficialiai nustatyti pažeidimą ir skirti baudą, kurios skyrimas po tiek laiko sukeltų nepagrįstas papildomas neigiamas pasekmes Bendrovei) administracinės nuobaudos neskirti, tačiau VDI skundžiamu Nutarimu Bendrovei už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirta minimali UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta 868 Eur bauda. Nutarime nebuvo pateikta mažesnės baudos, nei sankcijoje numatytos minimalios baudos skyrimo arba visai neskyrimo motyvacija.

Mano, jog egzistavo visos sąlygos Bendrovei už padarytą pažeidimą administracinio poveikio priemonės (nuobaudos) iš viso neskirti. Informacija apie šias aplinkybes UĮ pažeidimo bylą nagrinėjusiam inspektoriaus padėjėjui buvo žinoma, tačiau skiriant baudą į šias svarbias aplinkybes nebuvo atsižvelgta, nepateikta jokia tokio sprendimo motyvacija ir argumentai.

Nurodo, jog egzistavo net kelios UĮ numatytos lengvinančios aplinkybės: 1) pažeidimo padarymas iki tyrimo pradžios buvo nutrauktas; 2) Bendrovė visuomet pilnai pripažino pažeidimo padarymą; 3) Bendrovė aktyviai bendradarbiavo su VDI bei inspektoriumi padedant atlikti pažeidimo tyrimą. Visa ši informacija apie lengvinančių aplinkybių egzistavimą buvo pateikta inspektoriui, tačiau Nutarime buvo nurodyta tik viena lengvinanti aplinkybė. Pareiškėja pažymi, kad Nutarimą surašęs inspektorius nemotyvavo, kodėl buvo atmestas kitų lengvinančių aplinkybių egzistavimas. Pareiškėjos teigimu, neegzistavo jokios UĮ numatytos sunkinančios aplinkybės.

Mano, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo svarbu atsižvelgti į faktines baudos skyrimo aplinkybes ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, t. y. faktą, jog egzistavo nepagrįstas ir išimtinai dėl VDI kaltės susiklostęs delsimas po pažeidimo nustatymo beveik dvejus metus paskirti Bendrovei baudą, kurios paskyrimas po tokio ilgo laiko tarpo neišvengiamai sukeltų papildomas neigiamas pasekmes Bendrovei, kurių nebūtų kilę jei pažeidimas būtų buvęs įformintas nepagrįstai nedelsiant. Akcentuoja, kad tokio pobūdžio pažeidimo nustatymas (nelegalaus darbo) be pačios skiriamos baudos, kartu neša ir kitus, faktiškai daug svarbesnius neigiamus padarinius, t. y. įvairiais terminais nustatytus ribojimus ir draudimus Bendrovei gauti tam tikrų rūšių valstybės paramą / subsidijas. Teigia, kad su nelegaliu darbu susiję ribojimai įmonėms dažnai numatomi nediferencijuojant ar baustas pats juridinis asmuo ar jo vadovas. Taigi, iš lygiai to paties įvykio kylančius Bendrovės ir Bendrovės vadovės pažeidimus konstatavus abu iš karto paraleliai, su šiuo pažeidimu susijusių persidengiančių ribojimų terminai Bendrovei taip pat būtų persidengę ir suėję vienu metu. Tuo tarpu šiuo atveju VDI nepagrįstai beveik 2 metus delsus paskirti baudą Bendrovei, ir tą padarius tik dabar, su pažeidimu susiję ribojantys terminai Bendrovei atsinaujins ir prasitęs iš naujo.

Atsakovė VDI atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2827-668/2019) nustatyta, kad I. G., būdama darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu asmeniu, įmonės vadove, 2019 m. birželio 5, 7, 10, 11, 13 ir 14 dienomis viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), leido dirbti administratorės pareigose V. I. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. leido dirbti nelegaliai.

VDI nurodo, jog 2021 m. gegužės 11 d. priėmė Nutarimą ir atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, byloje nustatytų aplinkybių visumą, juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamam direktorės I. G., skyrė minimalią 868 Eur dydžio baudą. Taigi, skiriant sankciją - baudą - juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nutarimas priimtas vadovaujantis ANK ir UĮ nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniam asmeniui buvo skirta minimali UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta bauda, nėra pagrindo Nutarime motyvuoti mažesnės baudos, nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimo arba visai neskyrimo.

Atsakovė remiasi ANK 2 straipsnio 1 dalimi ir 95 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubausta kaip fizinis asmuo, o darbdavys tuo atveju buvo juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, jog patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas - juridinis asmuo.

Teigia, kad priimant sprendimą dėl juridinio asmens baudimo vadovautasi ANK ir UĮ, nebuvo pažeistas non bis in idem principas, konstitucinis proporcingumo principas, sprendimas nepažeidžia juridinio asmens atstovo teisėtus lūkesčius, teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą, gero viešo administravimo principą.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas nedalyvavo. Gautas prašymas bylą dalyvauti jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą pateiktais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VMI 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19857 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad VDI vyr. darbo inspektorius R. R. 2019 m. lapkričio 5 d. I. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą ANP-0843-0331, kuriame konstatavo UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, o taip pat DK 42 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį ir pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę I. G. kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir skyrė 1 000 Eur baudą.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 5 d. gavo VDI vyr. darbo inspektoriaus R. R. nurodymą 2021 m. kovo 30 d. atvykti į nurodytą VDI skyrių protokolo surašymui už pažeidimą pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Bendrovė pateikė 2021 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu prašymą dėl Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos nario UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio baudimo už nusižengimą įvykdytą 2019 metais.

VDI 2022 m. balandžio 1 d. rašte informavo pareiškėją, jog pagal UĮ 60 straipsnį, baudos už UĮ 56 straipsnio pažeidimus, gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas 2019 m. birželio mėn., ir nėra praėjęs 2 metų terminas, VDI Kauno teritorinis skyrius turi teisę surašyti administracinį pažeidimo protokolą darbdaviui – juridiniams asmeniui už numatytą pažeidimą

VDI 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19857 Bendrovei už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirta 868 Eur bauda

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas ir Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas.

Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

UĮ 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.

UĮ 60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

Pagal UĮ 60 straipsnio 5 dalį, baudos už UĮ 56 straipsnio pažeidimus, gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

UĮ 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

UĮ 60 straipsnio 4 dalį, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, nurodo, jog egzistavo visos sąlygos Bendrovei už padarytą pažeidimą administracinio poveikio priemonės (nuobaudos) iš viso neskirti.

Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, jog remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju Bendrovė pripažino, jog V. I. 2019 metų birželį 6 dienas Bendrovėje vykdė darbo funkcijas be sudarytos darbo sutarties, todėl pagrįstai buvo konstatuotas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, o taip pat DK 42 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK ir UĮ, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nors nagrinėjamoje situacijoje ir neegzistavo UĮ numatytos sunkinančios aplinkybės bei egzistavo UĮ numatytos lengvinančios aplinkybės, tačiau teismo įsitikinimu, egzistavusios lengvinančios aplinkybės nesudarė pagrindo neskirti Bendrovei administracinės nuobaudos, nes nebuvo nustatyta, jog įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad buvo svarbu atsižvelgti į faktines baudos skyrimo aplinkybes ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, t. y. faktą, jog egzistavo nepagrįstas ir išimtinai dėl VDI kaltės susiklostęs delsimas po pažeidimo nustatymo beveik dvejus metus paskirti Bendrovei baudą, kurios paskyrimas po tokio ilgo laiko tarpo neišvengiamai sukeltų papildomas neigiamas pasekmes Bendrovei, kurių nebūtų kilę jei pažeidimas būtų buvęs įformintas nepagrįstai nedelsiant pažymėtina, kad VDI Nutarimu skirdama Bendrovei baudą nepažeidė ANK 39 straipsnyje įtvirtinto administracinių nuobaudų skyrimo termino. ANK nėra įtvirtinta per kokį terminą greičiausiai turi būti paskirta administracinė nuobauda, tik nurodyta, jog gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Pareiškėja, žinodama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. G., kaip fizinis asmuo, pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, galėjo žinoti, jog pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą Bendrovė taip pat gali būti nubausta už UĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, konstatuoja, kad atsakovės priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nors pareiškėja skunde nurodo, jog Nutarime nebuvo pateikta mažesnės baudos, nei sankcijoje numatytos minimalios baudos skyrimo arba visai neskyrimo motyvacija, tačiau teismas atsakant į šiuos pareiškėjos skundo argumentus pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo skirta minimali UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta bauda, nebuvo pagrindo Nutarime skirti mažesnės baudos, nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimo arba visai jos neskirti. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Teismas nenustatė kitų ginčijamo Nutarimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas dėl VDI Nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.