Kauno apylinkės teismo nutartis

specialiame interneto tinklalapyje viešai paskelbus apie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-486-470/2020, pagal ieškovo A. R. (A. R.) ieškinį atsakovams E. B., I. B. ir R. B. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. sausio 6 d. sprendimu už akių visiškai tenkino ieškovo A. R. ieškinį - nutraukė 2019 m. kovo 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. R. ir atsakovo E. B.; iškeldino atsakovus E. B., I. B. ir R. B. iš gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovo E. B. 5713,13 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui A. R.; priteisė iš atsakovų E. B., I. B. ir R. B. po 326,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. R.; priteisė iš atsakovų E. B., I. B. ir R. B. po 1,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad pasirašęs 2019 m. kovo 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei Gyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktą, sumokėjo sutartyje numatytą avansinį mokestį – 1300,00 Eur ir apsigyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tinkamai vykdė terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, t.y. laiku mokėjo nuomos ir komunalinius mokesčius, gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini)., tinkamai prižiūrėjo, jį tvarkė ir rūpinosi gyvenamojo namo aplinka. Nesutinka, kad skola susidarė už 7 nuomos mėnesius ir sudaro 4550,00 Eur, o už komunalinius mokesčius – 1163,13 Eur skola. Paaiškino, kad su finansiniais sunkumais susidūrė tik 2019 m. spalio mėnesį ir pusę lapkričio mėnesio, taigi nuomos ieškovui nesumokėjo tik už 1,5 mėnesio, kas sudaro 975,00 Eur, tame tarpe ir komunalinių mokesčių už spalio mėnesį. Komunalinių mokesčių pareiškėjas nemokėjo tik už dalį spalio mėn., nes kaip ir nurodyta, nuo 2019 m. spalio mėnesio vidurio, ieškovo motina atjungė ir vandens ir elektros tiekimą į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pasirašydamas 2019 m. kovo 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sumokėjo sutartyje sulygtą avansinį mokestį – 1300,00 Eur (už paskutiniuosius nuomos mėnesius), iki 2019 m. spalio mėn. laiku mokėjo numos ir komunalinius mokesčius, todėl mano, kad nepagrįstas ieškinio reikalavimas priteisti iš jo A. R. naudai 5713,13 Eur dydžio skolą ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nelogiška, prasilenkia su protingumo principu, kad fizinis asmuo nesikreiptų į skolininką su raginimu ir lauktų kol skolos suma išaugs iki 5713,13 Eur. Tuo tarpu pareiškėjas (atsakovas) turi išsaugojęs susirašinėjimus per VIBER programą su ieškovo motina S. R.. Iš susirašinėjimo matyti, kad santykiai tarp E. B. ir S. R. iki pat 2019 m. spalio mėn. buvo geri, vyko susirašinėjimai apie atsiskaitymus, niekur nekalbama apie skolas. Tai tik įrodo, kad skolų už nuomą ir komunalinius mokesčius nebuvo iki pat 2019 m. spalio mėn., kai pats E. B. sąžiningai pranešė ieškovo motinai apie susidariusią sunkią finansinę situaciją. Pareiškėjas pažymi, kad šioje civilinėje byloje visiškai nepagrįstai atsakovais įtraukti jo tėvai.

A. R. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad atsakovas yra nesąžiningas, jo atžvilgiu yra vykdomi 27 priverstiniai išieškojimai ir suvokdamas, kad neturės finansinių galimybių vykdyti sutartimi prisiimto įsipareigojimo kas mėnesį mokėti 650 Eur dydžio nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas, tyčia suklaidino ieškovo įgaliotinę apie savo finansinę padėtį. Tokiu būdu atsakovas visiškai nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų apgaule savo naudai išvengė 5 713,13 Eur turtinės prievolės, kadangi sudarydamas Sutartį žinojo ir suvokė, jog ieškovas priverstiniu būdu minėtos skolos neišsiieškos atsakovas pateikia 2019 m. lapkričio 8 d. Patalpų nuomos sutartį bei 2019 m. lapkričio 18 d. Gyvenamosios patalpos perdavimo-priėmimo aktą, kaip įrodymus, neva patvirtinančius, jog 2019 m. lapkričio 18 d. jis jau gyveno naujai išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Visgi, šie rašytiniai įrodymai jokiais būdais nepatvirtina, kad 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovas su visais savo daiktais jau buvo išsikėlęs iš ginčo patalpų. Priešingai, kartu su šiuo atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikiami įrodymai patvirtina, jog iki pat 2020 m. kovo 4 d. atsakovas turėjo patalpų durų raktus (tai patvirtina Iškeldinimo protokolas Nr. 0123/20/00175), todėl galėjo netrukdomai lankytis patalpose ir gyvenamojo namo teritorijoje, jose gyventi, iš patalpų vežtis ne tik savo, bet ir ieškovui nuosavybės teise priklausančius daiktus. Akivaizdu, jog grąžinti patalpas yra nuomininko (atsakovo) pareiga, kurios atsakovas gražiuoju neįgyvendino - patalpas grąžino tik priverstinai vykdant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimą. Atsakovas, pripažindamas, jog nuomos mokesčio nemokėjo nuo 2019 m. spalio mėn., visgi neigia esantis skolingas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., t.y. už 6 mėnesius, kas iš tiesų neatitinka tikrovės.

Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, jog nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2019 m. kovo 1 d. ieškovas ir atsakovas E. B. sudarė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria susitarė, kad ieškovas atsakovui leidžia laikinai valdyti ir naudotis pastato-gyvenamojo namo patalpomis, o atsakovas įsipareigoja patalpas naudoti pagal paskirtį, tinkamai mokėti nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių, tuo pažeidė esmines nuomos sutarties sąlygas, nuomojamas patalpas grąžino tik priverstinai vykdant Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą už akių. Atsakovas pripažino, kad nuomos mokesčio nemokėjimo laiku yra susidariusi nuomos mokesčio 975 Eur skola bei skola už komunalines paslaugas už spalio mėnesį, t.y. jis pripažįsta pažeidęs sutartį. Sutarties 9.3.1 punkte nurodoma, kad „nuomotojas, nesikreipdamas į teismą, nesibaigus nuomos terminui, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį be išankstinio įspėjimo, jeigu nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius daugiau kaip 14 dienų“. Vadovaujantis sutarties 9.7 punktu, kadangi sutartis nutraukta ne dėl ieškovo kaltė, tai atsakovo sumokėtas 1300 Eur avansas atitenka ieškovui kaip bauda už sutarties nutraukimą prieš terminą. Netesybos tik iš dalies atlygino ieškovo patirtą turtinę žalą, nors iš tiesų ieškovas patyrė tiesioginius nuostolius už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 4 d., t.y. už 5 mėnesius, kuomet negalėjo nei pats naudotis patalpomis, nei jų išnuomoto tretiesiems asmenims ir iš tokios veiklos gauti pajamas.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvadą, kad teismas priimdamas 2020 m. sausio 6 d. sprendimą už akių tinkamai taikė materialines teisės normas, teisingai konstatavo faktą, kad ieškovas įrodė, kad atsakovų veiksmai pažeidžia jo kaip savininko teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. E. B. buvo įspėtas sumokėti susidariusias skolas už nuomą ir komunalines paslaugas, tačiau šių įpareigojimų neįvykdė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovo reikalavimą nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės ir iškeldinti atsakovus iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, teismas laikė teisėtu ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo teigti, kad netinkamai yra taikytos materialinės teisės normos bei atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2020 m. vasario 7 d., kuomet kai gavo antstolio Mareko Petrovskio 2020 m. vasario 7 d. raginimus (įvykdyti sprendimą) Nr. S-20-123-1397, S-20-123-1398, S-20-123-1399, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-123-1400 ir patvarkymą Nr. S-20-123-1372. Apie iškeltą bylą pareiškėjas nebuvo informuotas, nežinojo apie priimtą sprendimą, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus, atsikirtimus ir įrodymus, dėl ko teismo sprendimas yra iš esmės nepagrįstas.

Procesinių dokumentų ir teismo pranešimų bei šaukimų į posėdį įteikimo tvarka reguliuojama CPK XI skyriaus antrojo skirsnio (CPK 117–132 straipsniai) normomis. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. CPK 175 ¹ straipsnio 9 dalis nustato, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175 ¹ straipsnio 10 dalis). Taigi, pirmiau minėto straipsnio nuostatos įtvirtina, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikti proceso šalims ne tik CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ir elektroninių ryšių priemonėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir teismo pranešimas) pareiškėjui (atsakovui) E. B. buvo įteikti 2019 m. lapkričio 26 d. o sprendimas už akių 2020 m. sausio 8 d. (CPK 175 ¹ straipsnio 10 dalis). Taigi, konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad teismo pranešimas, kuriuo nustatytas terminas atsakovui atsiliepimui pateikti, bei kiti procesiniai dokumentai (ieškinio kopija) pareiškėjui (atsakovui) E. B. buvo įteikti tinkamai. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie iškeltą bylą, nežinojo apie priimtą sprendimą, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus, atsikirtimus ir įrodymus, negali būti vertinami kaip proceso teisės normos taikymo klaidos ir pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad civilinėje byloje visiškai nepagrįstai atsakovais buvo įtraukti jo tėvai – I. B. ir R. B.. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo įgalinimą atstovauti savo tėvų interesus teisme, minėtas argumentas nenagrinėtinas.

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas nenustatė jokių materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidų priimant 2020 m. sausio 6 d. sprendimą už akių, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 370 straipsnio 3 dalis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. e2-486-470/2020 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.