- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- ATP-1230-387/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09091-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. atstovės advokatės J. G. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutarimo, kuriuo R. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d., ir nubaustas 5000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-08-08 gavus VMI prie LR Finansų ministerijos pareiškimą R. K. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. R. K. nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios generalinio direktoriaus pareigas eina R. K., pagal 2014-08-03 mokestinės nepriemokos balansą turi 1520527,50 Lt mokestinę nepriemoką, kuri susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus PVM deklaracijas už 2013 metų spalio mėnesį – 2014 metų sausio mėnesį, GPM deklaracijas už 2013 metų rugsėjo mėnesį – 2013 metų lapkričio mėnesį, 2014 metų sausio mėnesį, 2014 vasario mėnesį. VMI su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-17, 2013-04-26, 2013-08-27 ir 2013-08-27 sudarė mokestinės paskolos sutartis. 2014-05-14 VMI prie FM viršininko sprendimu mokestinės paskolos sutartys nutrauktos, nes atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-03-20 turėjo galimybę dalinai padengti mokestinę nepriemoką, tačiau pirmenybę teikė kitiems kreditoriams. Tokiu būdu R. K. pažeidė CK 6.930¹ str. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti 2014-10-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad skundžiamame nutarime teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad i) tuo metu, kai buvo atliekamas mokestinis patikrinimas (t. y. kai VMI sužinojo apie tariamai daromą pažeidimą), R. K. jau nėjo Bendrovės direktoriaus pareigų; ii) R. K. tariamai daromas trunkamasis teisės pažeidimas ilgiausiai galėjo tęstis iki tol, kol jis buvo Bendrovės direktoriumi, t.y. iki 2014-03-13; iii) VMI sužinojo apie tariamą R. K. pažeidimą pažeidimui jau esant baigtam; iii) pagal teismų praktiką 6 mėn. terminas esant trunkamajam pažeidimui baigtam, skaičiuojamas ne nuo sužinojimo dienos, o nuo paskutinės dienos, kada galėjo būti padarytas pažeidimas; iv) pati VMI nurodė, kad pažeidimas buvo daromas 2014-02-03 - 2014-02-04, vadinasi, apie baigtą pažeidimą sužinojus anksčiausiai 2014-03-17, kai R. K. objektyviai nebegalėjo daryti jam inkriminuojamų veiksmų, nes nebebuvo Bendrovės direktorius, terminas administracinei nuobaudai skirti baigėsi 2014-08-04, o vėliausiai 2014-09-13; v) pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką terminas administracinei nuobaudai negali būti pratęstas šiam terminui jau pasibaigus, kaip buvo padaryta šioje byloje. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad vadovaujantis ATPK 35 str. ir 250 str. 7 p. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta.
Apeliantės teigimu, skundžiamas nutarimas taip pat buvo priimtas neištyrus byloje esančių įrodymų, taip pažeidžiant pamatinius administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principus. Anot apeliantės, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo laikytis Civilinio kodekso 6.930¹ str. numatyto mokėjimų eiliškumo. Pasak apeliantės, šiame straipsnyje nustatytas mokėjimų eiliškumas taikomas tada, kai skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kokia buvo Bendrovės finansinė padėtis VMI nurodomo pažeidimo padarymo dienoms -t.y. 2014-02-03 ir 2014-02-04. Apeliantės nuomone, tam, kad būtų galima nustatyti, ar Bendrovė privalėjo laikytis mokėjimų eiliškumo tomis dienomis, VMI turėjo įrodyti, kad 2014-02-03 ir 2014-02-04 Bendrovė neturėjo pakankamai pinigų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti ir todėl privalėjo laikytis. Tačiau jokių panašių įrodymu byloje nėra. Be to, apeliantė nurodo, kad pagal naujausią Lietuvos teismų praktiką, net ir esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto.
Skunde pažymima, kad R. K. kaltė grindžiama dokumentais, kurie buvo surašyti ir įteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau po to, kai R. K. nebėjo pastarosios bendrovės direktoriaus pareigų (pvz. Operatyvaus patikrinimo pažyma surašyta 2014-03-20, o Bendrovės generalinis direktorius R. K. su ja susipažino 2014-04-10; byloje esantys įspėjimai apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartis datuoti 2014-03-28, R. K. nežinoma jų įteikimo data Bendrovei ir t. t.). Apeliantės manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad teismas, priimdamas nutarimą, pažeidė ATPK 257 str. nustatytus reikalavimus.
Skunde taip pat nurodoma, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tačiau, pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju ATPK 50⁶str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nebuvo įrodyta. Apeliantė akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas ne tik Civilinio kodekso 6.930¹ str. pažeidimas, t. y. ATPK 50⁶str. numatyto administracinio teisės pažeidimo objektas, bet ir R. K. tyčinė kaltė, padarius šį pažeidimą. Anot apeliantės, pirmo instancijos teismo nurodomi dokumentai jokiais būdais neįrodo R. K. kaltės. Apeliantės teigimu, teismas visiškai neanalizavo ir kuo tariama R. K. kaltė pasireiškė, nenustatinėjo kaltės formos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas (toliau – VMI atstovas) prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 nutartį administracinėje byloje nepakeistą, o apelianto R. K. skundo netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas. VMI atstovas pažymi, kad trunkamasis pažeidimas paaiškėjo 2014-03-20 atlikus operatyvinį patikrinimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas. Anot VMI atstovo, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2015-03-20, taip kad jis nebuvo pasibaigęs. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri yra privaloma visiems. Nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų galima būtų nesilaikyti. Tuo tarpu Bendrovės vadovas R. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus valstybei, atsiskaitinėjo su kreditoriais, todėl VMI pagrįstai nustatė, kad yra pažeistos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos ir pradarytas ATPK 50⁶straipsnyje numatytas pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
ATPK 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus, kurių paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1491/2007).
Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pagal formuojamą teismų praktiką ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamajam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012, Vilniaus apygardos teismo byla Nr. ATP-871-200/2013, Kauno apygardos teismo byla Nr. ATP-59-238/2014).
Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).
Nagrinėjamoje byloje R. K. buvo nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-03-20, turėdama galimybę dalinai padengti mokestinę nepriemoką VMI, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog R. K. yra inkriminuojamas trunkamasis teisės pažeidimas, kuris buvo nustatytas, tai yra paaiškėjo, atlikus operatyvinį patikrinimą ir 2014-03-20 surašius operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 430-52. Apylinkės teismas pažymėjo, kad 2014-09-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pratęsus administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2015-03-20, laikytina, kad byla išnagrinėta nepasibaigus minėtam terminui. Su tokia pirmos instancijos teismo išvada negalima sutikti.
Teisės teorijoje nurodoma, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, kad tiek pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, tiek skundžiamame nutarime yra visiškai nepagrįstai nurodoma, jog R. K. pažeidimas truko laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-03-20 (operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo). Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina tik septynių mokėjimų, atliktų 2014-02-03 – 2014-02-04, buvimo faktą. Tik šie mokėjimai yra nurodomi ir pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo. Jokie kiti, vėlesni, mokėjimai, kurių atlikimas galėtų būti vertinamas kaip kreditoriaus (šiuo atveju VMI) teisių pažeidimas, minėtame pareiškime nėra nurodomi. Jų atlikimo taip pat nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Pažymėtina, kad tą faktą, jog R. K. neteisėti veiksmai pasireiškė būtent šių 7 mokėjimų kitiems kreditoriams atlikimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino pati VMI atstovė (b. l. 100), kuri nurodė, jog pirmas pažeidimas buvo padarytas 2014-02-03, o antras – 2014-02-04. Pastarąją aplinkybę konstatavo ir apylinkės teismas, nurodęs, jog nesilaikant nustatyto atsiskaitymo pinigais eiliškumo atlikti pavedimai buvo padaryti 2014-02-03 ir 2014-02-04 (b. l. 102). Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, jog operatyvinio patikrinimo metu buvo gauta informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą, tad pagal susiklosčiusią teismų praktiką šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino eiga turėjo būti skaičiuojama nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos, t. y. 2014-02-04, o ne nuo operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dienos, t. y. 2014-03-20. Taigi administracinė nuobauda R. K. galėjo būti paskirta iki 2014-08-04.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju visa informacija apie galimai padarytą pažeidimą buvo surinkta dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui, t. y. 2014-03-20. Būtent tuomet buvo gauta informacija apie 2014-02-04 baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą ir nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, tačiau VMI su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo į pirmos instancijos teismą kreipėsi tik 2014-08-08, t. y. jau šiam terminui pasibaigus.
Pažymėtina, kad byloje esanti nutartis, kuria buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 35 str. 3 d.), buvo priimta tik 2014-09-17, t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Tuo tarpu teismo jau buvo minėta, jog tuo atveju jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutarimas yra naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (ATPK 250 str. 7 p.).
Teismui nustačius, jog nagrinėjamoje byloje yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai, apeliacinio skundo argumentai dėl R. K. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, yra nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
R. K. atstovės advokatės J. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą R. K. atžvilgiu, nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.