Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „D.“ projektų vadovu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

V. K., būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, kuris numato, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „M“ priklausančias pinigines lėšas, norėdamas nuslėpti svetimo turto pasisavinimą, apgaulingai tvarkė UAB „M“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2012-10-23 iki 2015-05-19 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 614 147,14 Eur piniginių lėšų panaudojimo, dėl to minėtu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. K. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

V. K., būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą, kuris numato, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros ir kita) saugomi 10 metų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2012-10-15 iki 2015-05-19 neišsaugojo UAB „M“ buhalterinių dokumentų:

- laikotarpio nuo 2012-10-15 iki 2015-05-19 57 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė statybos darbų iš viso 626 478,96 Eur pardavimą ūkio subjektams;

- laikotarpio nuo 2014-09-30 iki 2015-04-30 6 pinigų priėmimo kvitų, kuriais pagrindė iš viso 126 591,68 Eur piniginių lėšų gavimą iš ūkio subjektų;

- laikotarpio nuo 2012-10-30 iki 2015-02-24 ūkio subjektų vardu išrašytų 529 PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo prekių, nuomos paslaugų pirkimui iš viso už 229 227,75 Eur pagrįsti;

- laikotarpio nuo 2013-05-13 iki 2015-03-20 76 pinigų sumokėjimo atvejus įrodančių dokumentų, kuriuos panaudojo iš viso 43 388,86 Eur pinigų sumos sumokėjimui ūkio subjektams pagrįsti, dėl to laikotarpiu nuo 2012-10-23 iki 2015-05-19 negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. K. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

V. K., būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje UAB „M“ turtą ir turėdamas teisę disponuoti UAB „M“ turtu bei bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2012-10-23 iki 2015-05-19 iš UAB „M“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, AB, išgrynino 607 891,35 Eur ir nurodytu laikotarpiu į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, elektroninio mokėjimo nurodymais pervedė 6 255,79 Eur.

Dokumentų, pagrindžiančių UAB „M“ priklausančių piniginių lėšų – 614 147,14 Eur panaudojimą, buhalterijai nepateikė, į UAB „M“ kasą arba UAB „M“ banko sąskaitas nurodytos pinigų sumos neįnešė ir neperdavė bankrutavusios UAB „M“ atstovės bankroto administratorės UAB „D.“ direktoriui A. G., kaip neperdavė pastarajam ir UAB „M“ turto – trumpalaikių atsargų, užregistruotų 2015-05-19 UAB „M“ įmonės balanse, sudarytame teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenimis, t. y. mišinio „Ceresit“ (25 kg) – 336 vnt., putų polistireno – 11,67 kub. m, statybinės medienos – 3 kub. m, kampinio šlifuoklio, akumuliatorinio suktuvo, perforatoriaus, OSB plokštės – 140 kv. m, stiklo paketų – 20,6 kv. m, PVC lango, bendros 4 344 Eur vertės, ir UAB „M“ priklausančių darbo įrankių – 2 vnt. akumuliatorinių gręžtuvų „Makita“, akumuliatorinio gręžtuvo „Dewalt“, diskinio pjūklo „Makita“ , akumuliatorinio gręžtuvo „Stanley“, 2 vnt. mikserių „Rebir“, gręžtuvo „Hitachi“, perforatoriaus „Boch“ , 2 vnt. siaurapjūklių „Blaukraft“, suvirinimo aparato „Technology 236HD“ , diskinio pjūklo „Festool“, 3 m liniuotės, 1,4 m liniuotės, 8 vnt. gulsčiukų, aliuminių kopėčių, bendros 4347,83 Eur vertės, tokiu būdu V. K. tyčia pasisavino UAB „M“ didelės vertės 622 838,97 Eur turtą.

Kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dėl aplaidumo neišsaugojo savo įmonės dokumentų, perduodamas juos K. L., dėl to jaučiasi kaltas. Visą kitą buhalteriją tvarkė tvarkingai, viską darė pagal įstatymus, dėl to kaltas nesijaučia. Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo jis nieko negali paaiškinti, kadangi jis jos apgaulingai netvarkė, viską darė pagal įstatymą. Visus dokumentus pristatydavo buhalterei, buhalterė suvesdavo, visus buhalterinius popierius segė į segtuvus, perdavinėjo Mokesčių inspekcijai, teikė ataskaitas „Sodrai“. Viskas buvo sutvarkyta iki tol, kol visus buhalterinius dokumentus jis perdavė K. L.. Jis pats buvo atsakingas už kasą, pinigus. Kasoje buvo laikomi grynieji pinigai. Kai jis iš kasos paimdavo pinigų, išrašydavo kasos išlaidų orderį ir iš karto pateikdavo buhalterei. Buhalterė buvo jo žmonos sesuo. Jie kartu gyvena tame pačiame name. Viskas buvo tvarkoma jo namuose, o visi dokumentai buvo sudėti pas buhalterę. Vienu metu įmonės būstinė buvo Nemuno g., po to sutartis buvo nutraukta, dėl taupumo pasirinko dokumentus tvarkyti namuose, kad nereikėtų mokėti nuomos mokesčio. Tuo metu įmonė priklausė jam, kitų akcininkų nebuvo. Bendrovėje „M“ nebuvo projekto vadovo, jis pats vykdė priežiūrą. Su K. L. jis susipažino atsitiktinai per parodą, kuri vyko Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Susipažino, pasikalbėjo ir išsiskyrė. Po to susitiko po 2 ar 3 mėnesių „Akropolio“ kavinėje, bendravo dėl darbų, tuo metu K. L. buvo be darbo, jis norėjo atidaryti savo įmonę. Jis K. L. pasiūlė dirbti jo vadovaujamoje įmonėje, perimti direktoriaus pareigas ir toliau vykdyti įmonės veiklą. Iš pradžių K. L. nieko nepasakė, tačiau po kelių dienų jis atvažiavo ir jie nutarė, kad K. L. eis direktoriaus pareigas. K. L. labai norėjo įsigyti jo įmonę, tik iš pradžių norėjo sužinoti įmonės vidinę būseną, veiklą, kas per įmonė, kokios skolos. Jie susitarė, per kiek laiko K. L. taps direktoriumi, per kiek laiko gali nupirkti įmonę, kokią veiklą vykdys. Jis pats norėjo dirbti tol, kol viskas susidėlios. K. L. jis minėjo, kad nori perleisti, po to parduoti įmonę dėl sveikatos. Jis nebenorėjo valdyti įmonės ir dirbti dėl sveikatos problemų. Su K. L. kalbėjo, kad ne anksčiau kaip po pusmečio jis pirks įmonę ir toliau to pokalbio nederino. K. L. norėjo pusmetį pasidarbuoti, pamatyti, kokie yra įmonėje reikalai, įmonės būklė. Tiksliai neprisimena, bet už kelių dienų jie vėl susitiko, K. L. pas jį atvažiavo pasirašyti sutartį dėl priėmimo į darbą. K. L. dokumentai dėl priėmimo į darbą buvo suruošti pas jį namuose. K. L. buvo atsivežęs paso kopiją, jis K. L. paso originalo nematė, nepagalvojo, kad reikia patikrinti. Paso kopiją išsiuntė į „Sodrą“ ar į Registrų centrą, tiksliai neprisimena. Pagal pasą tas asmuo buvo K. L., Rumunijos pilietis, leidimo dirbti Lietuvoje nereikėjo. K. L. sakė, kad turi deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje, bet adreso šiuo metu jis negali pasakyti. Su K. L. jie bendravo rusiškai, pastarasis kelis žodžius mokėjo pasakyti lietuviškai. Perdavimo aktas buvo surašytas lietuvių kalba. K. L. mokėjo skaityti lietuviškai, perskaitė aktą, nežino, ar šis jį suprato. K. L. sakė, kad ne vienerius metus yra Lietuvoje. Dokumentų buvo apie 38 segtuvai. Segtuvus jie abu sunešė ir sudėjo K. L. į automobilį. Tai vyko dienos metu. Dokumentų sunešimas užtruko apie 5 min. Buhalterė galėjo matyti, kai buvo atvykęs K. L., jis buvo atvykęs baltu autobusiuku lietuviškais valstybiniais numeriais. Iš viso su K. L. jis buvo susitikęs 5 kartus, vieną kartą susitiko parodoje, paskui – „Akropolyje“ kavinėje, mieste ir du kartus pas jį kieme. Buvo susiskambinę, apsitarė dėl įmonės valdymo. 2015 m. pradžioje K. L. buvo priimtas į darbą. Kai pasirašė sutartį, išsiuntė ją į Registrų centrą dėl direktoriaus pasikeitimo. Jis tapo projektų vadovu. Jis K. L. perdavė visus buhalterinius dokumentus, pasirašė priėmimo–perdavimo aktą. Dokumentų perdavimas vyko pas jį namuose, kieme. Visus dokumentus K. L. turėjo atiduoti finansų įmonei, kuri atlieka auditą, ir patikrinti visą buhalteriją. Bendrovė veikė nuo 2012 m. iki 2015 m. Iki tol jis dirbo kitose įmonėse, buvo darbų vadovu, turėjo patirties. Bendrovėje „M“ per 3 metus auditas atliekamas nebuvo, buvo keletą kartų atliktas Darbo inspekcijos patikrinimas. Su K. L. buvo sutarta, kad jis atliks įmonės auditą, buvo sutarę, už kokią sumą jis tai padarys, t. y. už 3000 Lt. K. L. norėjo žinoti įmonės finansinę būklę. Pasitikėdamas jis atidavė visus dokumentus auditui atlikti. Taip pat jis sumokėjo iš įmonės pinigų 3000 Lt, buvo pasirašytas raštelis dėl 3000 Lt sumokėjimo. Raštelį turėjo, tačiau jis vėliau dingo. Po to K. L. išvažiavo, porą savaičių negavo jokių žinių ir pradėjo K. L. ieškoti, bet nerado. Jis neįsitikinęs tapatybe atidavė K. L. visus dokumentus, pripažįsta padaręs klaidą. Priėmimo–perdavimo akto, kurį pasirašė, neranda. Kadangi K. L. nenuvyko į Registrų centrą ir nepateikė dokumentų, neužregistravo, kad pasikeitė direktorius, buhalterė sutvarkė dokumentus ir jis vėl tapo direktoriumi. Įmonėje tuo metu buvo likę iki 10 darbuotojų. Darbuotojai iki pat paskutinio momento dirbo „P.“ objekte, Plungėje, Mačernio g., dirbo renovacijos darbus, kurių iki galo nepabaigė. Buvo renovuotas daugiabutis namas pagal sutartį. Visi jo įmonės darbai buvo stambesni, vykdė daugiabučių renovaciją, statė kaimo turizmo sodybas. Kai nebebuvo galimybių dirbti ir nebeturėjo įmonės dokumentų, tada jis inicijavo bankroto bylos iškėlimą, nes ir UAB „M“ padėtis buvo sunki. Kai iškėlė bankrotą, kreipėsi į policiją dėl buhalterinių dokumentų dingimo. Inicijuodamas bankroto bylos iškėlimą, nurodė, kad įmonėje yra bloga padėtis, kad yra skolų, skolos sudarė apie 70 000 Eur. Skolų buvo dėl medžiagų pirkimo, kai kurios įmonės parduodavo prekes atidėdamos mokėjimą, pagrindinis jų tiekėjas buvo „L“, tai įmonei buvo nesumokėta apie 30 000–35 000 Eur, likusios sumos buvo smulkios už metalą, už medieną, buvo po 2000–3000 Eur skolų „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai. Bendra skola buvo apie 70 000 Eur. Bankrotas buvo inicijuotas dėl to, kad įmonė buvo nemoki, negalėjo atsiskaityti. Bankroto administratorius prašė perduoti jam visus dokumentus. Jis pasakė, kad tų dokumentų neturi, prarado atiduodamas K. L.. Jam buvo pasakyta, kad tai yra vagystė ir jis turi kreiptis į policiją dėl dokumentų dingimo. Įmonė turėjo automobilį „Dodge Caravan“, smulkių įrankių, medžiagų likutį už 4000 Eur. Automobilis buvo 1200 Eur vertės, kuris perduotas bankroto administratoriui. Įrankiai buvo laikomi jo namuose ir objektuose, kur buvo dirbama. Medžiagos buvo laikomos mieste, viena pažįstama bankroto administratorė jam buvo leidusi pasidėti uždaroje teritorijoje tas medžiagas ir jis jas ten laikė. Jis norėjo medžiagas perduoti bankroto administratoriui A. G., tačiau pastarasis atsisakė paimti medžiagas, įvertino jas kaip šiukšles. Dėl įrankių – tai jie 2015 m. sausio mėn. Plungėje, vykdant renovacijos darbus objekte Juciaus g. ar Mačernio g., buvo sukrauti metaliniame jūriniame konteineryje, tačiau juos išsinešė darbuotojai, išeidami į kitą darbą dirbti. Atvykęs į objektą rado konteinerį be įrankių, tada kreipėsi į policiją, surašė, kokie dingo įrankiai. Su policija nuvažiavo į objektą, kur manė, kad yra tie įrankiai, ten įvyko incidentas, jie nebuvo įleisti. Po kelių dienų darbuotojai įrankius grąžino geranoriškai ir jis atsisakė pareiškimo. Darbuotojai argumentavo, jog galvojo, kad įrankiai yra kito žmogaus. Dalis įrankių buvo įmonės, dalis įrankių buvo pačių darbuotojų. Bankroto administratorius A. G., gavęs iš policijos raštą, surašė, kad tie visi įrankiai priklausė įmonei UAB „M“, surašė kaip neperduotą turtą. Tačiau įrankius, kurie buvo įmonės, jis norėjo perduoti, bet bankroto administratorius jų neėmė, kadangi jie yra netinkami ir neveikiantys. Įrankiai tikrai buvo seni, metų ar dvejų, nusidėvėję, bet veikiantys. Įrankių kainą jis buvo nurodęs pats, kai kreipėsi į Palangos policiją dėl įrankių dingimo. Buvo surašyta bendra vertė. Įrankius buvo pirkęs iš parduotuvių, turėjo sąskaitas faktūras. Į Palangos policiją buvo pristatęs įrankių dokumentus. Jis buvo nuvažiavęs į parduotuves, surinko sąskaitas. Įrankius pirko 2013 m. gale ar 2014 m. pradžioje. Jis juos įvertino kaip naujus, nes turėjo įvardyti naujų įrankių kainą, kadangi jam reikėjo juos nupirkti. Buvo du suktukai, perforatorius, įmonės kopėčios, porą gulsčiukų, iš viso 6 daiktai. Kai kurie įrankiai buvo pačių darbuotojų, buvo sudarę panaudos sutartį. Kai darbuotojai išėjo iš darbo, savo įrankius atsiėmė. Įmonėje liko du akumuliatoriniai gręžtuvai „Devaltė“ ir „Stanlej“, perforatorius „Bosh“. Įrankius jis turi ir gali pateikti. Perforatorius kaina apie 30 Eur. Dviejų gulsčiukų vertė gali būti apie 50 Eur. Kopėčių kaina apie 50 Eur. Mišinys buvo sudėtas saugomoje teritorijoje, A. G. jo nepaėmė, pasakė, kad tai yra šiukšlės, taip pat neėmė plokščių ir suktuko. Dalį daiktų jis padėjo namuose, mišinys per tą laiką sugedo, jį reikia utilizuoti. Dar jis turi putų polistireno, medienos, stiklo paketų, langų, kurių nepaėmė bankroto administratorius. Buhalterė kartu su juo pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis sudarė įmonės balansą. Instrumentų nerašė, nes jis jų neturėjo. A. G. visus įrankius pats surašė iš policijos nutarimo, kad neva jis juos turėjo. Įmonės balanse yra keli įrankiai, kuriuos jis įvardijo, visi kiti yra atiduoti žmonėms. Įrankiai buvo naudojami pagal panaudos sutartį, todėl pareiškimą rašė įmonės vardu. Įmonė valdė turtą – įrankius, bet jie priklausė žmonėms. Piniginių lėšų – 600 000 bankroto iškėlimo dienai jis nepasisavino. Jis turėjo visus tai įrodančius dokumentus, kol jų neperdavė K. L.. Visi pirkimai buvo padaryti oficialiai, iš statybinių medžiagų parduotuvių tinklų ar kitų parduotuvių, medžiagas atveždavo į vietą. Buhalterei visus pirkimo–pardavimo dokumentus buvo pateikęs. Įmonė užsiėmė statybos ir renovacijos darbais, daugiabučių namų renovacija. Įmonėje pastovus darbuotojų skaičius buvo 5–6 darbuotojai. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais ir pervedimu. Įmonė turėjo vieną bankinę sąskaitą. Darbo užmokestis daugiausia buvo mokamas grynaisiais pinigais. Darbuotojai norėjo gauti grynaisiais, kadangi turėjo reikalų su antstoliais. Atlyginimus darbuotojams mokėdavo skirtingai, buvo minimumas ir daugiau kaip minimumas. Į mėnesį mokėdavo vidutiniškai apie 800 Lt. Buvo projektų, pirko medžiagas, didžioji dalis atsiskaitymų už prekes vyko grynaisiais pinigais. Pinigus taip pat leido medžiagoms, atlyginimams, naudojo kurui, todėl paimdavo daug pinigų. Buvo rašomos sąskaitos, išlaidų orderiai, juos pristatydavo į buhalteriją. Dėl turto pasisavinimo kaltės nepripažįsta, turto nepasisavino. Pati pirmoji didesnė sutartis buvo pasirašyta su „P.“ Klaipėdos filialu „K.“, tai buvo fasado šiltinimo darbai Ketvergiuose. Kita sutartis buvo pasirašyta su tais pačiais Plungėje, Mačernio g. 1, Mačernio g. 10, Jucio g. 20, darbai – viso namo langų statymas. 2013–2014 metais pasirašė sutartį su R. V. dėl kaimo turizmo sodybos statymo. Statė sodybą iš savo medžiagų nuo pat pamatų. Statė pastatus ir iš rangovo, ir iš savo medžiagų. Po to buvo pasirašyta sutartis su I. K., buvo statoma kaimo turizmo sodyba Darbėnuose. Buitinę techniką pirko iš tinklo „V“, baldus užsakinėjo iš furnitūros, paskui surinkinėjo. Ieškojo, kur yra pigiau, iš ten pirkdavo. Jis daugiausia atsiskaitydavo grynaisiais, labai mažai mokėdavo pervedimais. Visi gauti duomenys buvo pateikiami buhalterei. Visus darbus, atliktus R. V. ir I. K. sodybos statyme, pabaigė 100 procentų, turėjo patikrinimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros net du kartus, gavo pinigų. Vieno objekto vertė – apie 1 milijonas litų, kito – apie 600 000 litų. Apie 60–70 procentų išėjo medžiagoms. Visos sutartys buvo pasirašomos, kad darbai bus atliekami su jo įmonės pirktomis medžiagomis. Jei „P“ norėdavo duoti savo medžiagas, jo įmonė iš jų pirkdavo tas medžiagas ir išrašydavo sąskaitas. Pačioje Klaipėdoje objektų neturėjo, visi objektai buvo už Klaipėdos ribų. Visas medžiagų kiekis ir medžiagos yra fiksuotos statybų žurnaluose. Statybos žurnale matosi visos specifinės dalys, įvardytos pagal pavadinimus, kurios medžiagos buvo naudojamos. Šiems objektams visi dokumentai yra privalomi ir jie buvo pasirašyti. Byloje esančioje lokalinėje sąmatoje atsispindi sunaudotų medžiagų kiekis ir kaina. Visas kiekis surašytas statybos žurnale, o kaina nurodyta lokalinėje sąmatoje. Gali būti, kad „P“ lokalinė sąmata gali būti subendrinta, nėra išvardytos ir išskirtos smulkios detalės, gali būti įtraukta į bendrą kainą. Su „P“ yra pasirašytos 5 sutartys. Civilinėje byloje buvo priimtas teismo sprendimas priteisti 650 000 Eur, t. y. visą žalos atlyginimą, kuri nurodyta pareiškus įtarimus, kad nebuvo pagrįstas pinigų išgryninimas. Jis sprendimo neskundė, kadangi tuo metu gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta akių operaciją. Žalos jis neatlygino, neturi tiek pinigų, kad galėtų atlyginti.

Liudytojas A. G. parodė, kad teismo sprendimu UAB „M“ bankroto byloje buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Bankroto byla iškelta 2015 m. gegužės 8 d. Kaip priklauso pagal Bankroto įstatymą, iškėlus bankroto bylą paprašė įmonės vadovo, kad jis įvykdytų teismo nutarties reikalavimus ir per nustatytą terminą perduotų bankroto administratoriui įmonės turtą bei dokumentus. Bankroto bylą inicijavo pats įmonės vadovas, todėl galvojo, kad nebus jokių problemų, kas susiję su dokumentais ir turtu, bet buvo gana nemažai problemų. Kada įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, jie iš karto susisiekė su vadovu, aptarė, kaip organizuos perdavimą. Klaipėdoje buvo susitikę, iš karto buvo perduotas automobilis. Buvo pareikalauta, kad vadovas vykdytų teismo nutartį. Iš viso turto, kurį deklaravo keldami bankroto bylą, jie praktiškai perėmė vienintelį automobilį. Kitas turtas, kuris buvo nurodytas balanse, iki šios dienos nebuvo perduotas. Buvo perduota dalis nereikšmingų dokumentų. Paprašius vadovo V. K. nurodyti priežastį, kodėl negali perduoti, jis pasakė, kad dokumentai buvo perduoti nepažįstamam asmeniui, kuris žadėjo toje įmonėje įsidarbinti, turėjo atlikti šių dokumentų peržiūrą, įvertinti įmonės dokumentus, tačiau dokumentai ir tas žmogus dingo. Tada jie prašė pateikti dokumentą apie perduotus dokumentus, tačiau tas aktas jiems nebuvo perduotas, taip pat nebuvo perduoti kiti dokumentai. Jis turėjo atleisti darbuotojus pagal Bankroto įstatymą per 15 kalendorių darbo dienų. Gavęs keletą dokumentų, pagal juos galėjo atleisti darbuotojus. Nustatyti įmonės finansinę, ūkinę veiklą, sandorius jie neturėjo jokios galimybės. Savo iniciatyva užklausė bankus, kadangi matė didžiules sumas, kad pinigai buvo išgryninami vadovo. Paprašė pateikti vadovo pateisinančius dokumentus, prašė kreiptis į klientus, kad būtų galima gauti kopijas, tačiau nepavyko gauti jokių dokumentų. Buvo priversti kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo. 2016 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu bankrutavusiai UAB „M“ priteistas iš V. K. 664 705,37 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme nuo 2015-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kreditoriai sprendė, ką daryti, šiuo metu priteista skola yra pardavinėjama. Matydami nusikalstamos veikos požymius, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jiems buvo parodytas įmonės turtas – nenaudotos atsargos, tačiau tai buvo šiukšlės. Buvo pažadėta, kad įmonės vadovas atlygins pinigais, bet iki šiol pinigų nesulaukė. Apie įrankius informaciją sužinojo iš policijos pareigūnų, kadangi jie buvo gavę vadovo pareiškimą, jog iš objekto dingo įrankiai, buvo nurodyti konkretūs asmenys, kurie vykdė nusikalstamą veiką. Po kelių dienų suprato, kad direktorius kreipėsi į policiją, prašydamas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi įrankiai yra grąžinti. Rašte buvo nurodyta, kad įrankių vertė yra nuo 13 iki 15 000 litų. Oficialiai buvo parašyta, kad tai yra bendrovės turtas. Pagrindinis turtas buvo piniginės lėšos, neperduotos atsargos, įrankiai, automobilis, kurį vienintelį perėmė. Piniginių lėšų negavo, sąskaita buvo tuščia. V. K. pareiškime policijai buvo nurodęs, kad 2014 m parodos metu susipažino su asmeniu, vardu K. L.. V. K. teigė, kad susipažino su tuo asmeniu, kuris nurodė, kad dirba analogišką darbą, susijusį su renovacija, turi įvairių kontaktų visoje Lietuvoje, gali laimėti renovacijos konkursus, turi pažįstamų, galinčių teikti statybines medžiagas su nuolaidomis. Minėtas asmuo ieškojo Lietuvoje įmonių, kurios vykdydavo analogišką veiklą, ketino su jomis bendradarbiauti. Tai sužinojo iš pareiškimo ir tą patį pasakojo V. K.. Tas žmogus sudarė pasiturinčio žmogaus įvaizdį, iš pokalbio su juo V. K. suprato, kad pastarasis turi supratimą apie statybas ir renovacijos darbus. V. K. sakė, kad po kiek laiko prekybos centre „Akropolis“ kavinėje „Čarli pica“ netikėtai susitiko su K. L., paklausė, gal šis žino kokį asmenį, kuris galėtų dirbti direktoriumi jo bendrovėje. K. L. sakė, kad pats yra išėjęs iš įmonės ir planuoja steigti įmonę. K. L. nurodė, kad vadovavimu užsiimtų po to, kai įvertins įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir žinos apie tikrą įmonės finansinę būklę. K. L. aiškino, kad buhalteriniams dokumentams patikrinti žino audito kompaniją, kuri už 3000 litų atliks auditą ir surašys išvadas. Pareiškime V. K. nurodė, kad 2015-02-06 surašė dokumentų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, pagal kurį jis perdavė K. L. visus turimus apskaitos dokumentus. K. L. nurodė, kad dokumentų auditas bus atliktas per 2 savaites ir tada jis susisieks su V. K.. Tačiau praėjus 3 savaitėms su K. L. susisiekti nepavyko, o nuvykęs jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), rado biurą, kur jam paaiškino, kad tokio piliečio nėra buvę ir apie tokį asmenį niekas nieko nežino. V. K. dėl negrąžintų dokumentų kreiptis į policiją delsė, kadangi tikėjosi, kad K. L. kažkas nutiko ir su juo negali susisiekti. Tačiau praėjus keliems mėnesiams V. K. suprato, kad nebėra ko delsti, ir nutarė kreiptis į policiją su prašymu padėti surasti K. L., susigrąžinti UAB „M“ dokumentus bei 3000 litų už dokumentų auditavimą. K. L. neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Pažymi, kad pareiškimas policijai pateiktas 2015-06-26, kai bankroto administratorius pakartotinai pareikalavo pateikti bendrovės buhalterinius dokumentus. Bendrovės balansą matė, jį buvo sudariusi įmonė. Informaciją dėl įrankių gavo iš Palangos policijos komisariato. Policija jiems pateikė sąrašą, įrankių, kurie įmonės balanse nebuvo nurodyti. Pareiškime buvo oficialiai nurodoma, kad tai yra įmonės turtas, kad jis buvo užvaldytas įmonės darbuotojų ir buvo grąžintas. Dėl įrankių V. K. motyvavo, kad įrankiai buvo jo asmeniniai. Vadovas turi įrodyti dokumentais, kad yra kitaip, kad yra jo turtas, pateikti nuosavybę įrodančius dokumentus, bet iki šios dienos jiems niekas nėra pateikta. Įrankiai yra įtraukti į civilinį ieškinį ir yra priteista ta suma. Baudžiamojoje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. V. K. su jais nevengė bendrauti, susitikę aptardavo, kas bus daroma. Jie skatino V. K., jam buvo duotas laikas atkurti dokumentų kopijas, tačiau jokie rezultatai nebuvo pasiekti, niekas nesikeitė, nei turtas buvo perduotas, nei piniginės lėšos kompensuojamos. V. K. bendrauja gana paviršutiniškai. Matė, kad pats vadovas kiekvieną dieną iš banko sąskaitos paimdavo grynųjų pinigų, tokie veiksmai kėlė daug klausimų, dėl to paprašė pateikti pateisinančius dokumentus. Kur buvo padėti pinigai, to nemato. V. K. sakė, kad pinigų nėra, jie buvo panaudoti, nesakė, kaip buvo panaudoti, tik sakė, kad buvo naudojami įmonėje. Bandė kalbėti su V. K., buvo sutarta, kad iš pradžių padengs neperduotą turtą, atsargas. Automobilis buvo menkavertis, pardavę gavo simbolinę kainą. Šiuo metu realaus įmonės turto neturi.

Liudytoja R. J.-B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sesers vyras. Ji nuo 2012 metų iki 2015 metų tvarkė įmonės UAB „M“ apskaitą. UAB „M“ užsiimdavo statybos darbais, renovacija. Kiek pamena, pirmais metais įmonėje buvo nedidelis nuostolis, po to buvo pelningi metai. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonė turėjo nuostolių. Koks buvo nuostolis, negali pasakyti. Direktoriumi buvo V. K.. Ji ėjo antraeiles pareigas, jos pagrindinė darbovietė buvo visiškai kita. Apskaitą tvarkydavo namuose laisvu laiku. Dirbo praktiškai nuo įsikūrimo dienos. Vadovas jai pateikdavo visus dokumentus namuose, nes jie gyvena bendrame name. Dokumentai buvo laikomi kambaryje, po to, kai nebetilpo, iškėlė į pagalbines patalpas, dokumentai buvo sudėti į segtuvus, jų buvo virš 30. Galėjo būti gauti ir elektroninių laiškų, bet mažai. Iš pradžių pirmus dvejus metus buvo gerai, trečiais metais prasidėjo problemos V. su sveikata, atsirado problemų su darbais, atsirado darbų trūkumas. Įmonė turėjo sąskaitą banke, turėjo kasą, kasininku buvo vadovas ir bankinius pavedimus darydavo jis. Ji neturėjo priėjimo prie bankinių dokumentų. Ji negalėjo paimti pinigų iš banko. Jei vadovas paimdavo iš kasos grynųjų pinigų, jis pateikdavo sąskaitas, kasos išlaidų orderius. Dokumentus gaudavo kartą per savaitę. Atlyginimai buvo mokami įvairiai, būdavo pervedami per banką ir išmokami per kasą. Buvo didelė darbuotojų kaita statybos sektoriuje, apie 20 darbuotojų būdavo. Ji atsiskaitymų nedarydavo, kiek žino, buvo kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, grynaisiais mokama ir per banką vedama. Atsiskaitymai su užsakovais vykdavo įvairiai, būdavo ir vėlavimų, vėluodavo, kai nebuvo pinigų. Su ja atsiskaitydavo įvairiai, ji gaudavo ir grynaisiais pinigais, ir per banką, priklausomai nuo to, kokių pinigų buvo. Atlyginimus mokėjo vadovas. Ji tik suruošdavo žiniaraščius. Buvo registruojami pirkimai, pardavimai, buvo darytas balansas, nuostolių ataskaitos, buvo bendras žurnalas, didžioji knyga. Įsakymus, darbo sutartis ruošdavo, duomenis pateikdavo „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai ji. Dėl žmogaus priėmimo dokumento kopiją jai paduodavo direktorius, ji pateikdavo „Sodrai“ pranešimus, surašydavo darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo nurodoma, kokiomis dienomis bus mokamas atlyginimas, negali pasakyti, ar buvo tiksliai parašyta, kad bus mokama per banką ar per kasą. Atskaitingo asmens registrą taip pat pildė ji. Pas atskaitingą asmenį likučio didelio nebūdavo, apie 1000 litų. Direktorius jai pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, didelio trūkumo nebuvo. Direktorius pats mokėdavo atlyginimus, po to jai pateikdavo išmokėjimo žiniaraščius, žmonės patys pasirašydavo. Daugiausia buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Įmonė ilgalaikio turto turėjo nedaug – tik automobilį, jei gerai pamena, vieną ar du. Vienas tai tikrai buvo, o kitas galbūt buvo nurašytas, tiksliai nepamena. Trumpalaikis turtas buvo minimalus, buvo įrankių, bet nedaug. V. K. jos paprašė suruošti dokumentus, nurodė, kad norės atiduoti auditui, liepė sukrauti segtuvus. Ji suruošė, surašė perdavimo–priėmimo aktą ir perdavė V.. Perdavimo aktas tikrai buvo surašytas, tačiau ji jo neišsaugojo, visur ieškojo, tačiau neranda. Visus dokumentus ji perdavė V., jie pasirašė, kad ji atsiskaito su visais dokumentais, akte buvo surašyti segtuvai. Ji atidavė dokumentus V., o kur jie paskui dingo, negali pasakyti. Dokumentai buvo sudėti į dėžes ir atiduoti, pats V. K. išnešė dokumentus. Jokių dokumentų pas ją neliko. Kaip toliau vyko dokumentų perdavimas, ji nematė. Prisimena, jog K. L. buvo priimtas dirbti vietoje V., kadangi V. K. tuo metu buvo sveikatos problemų. Paties K. L. ji nematė, su juo bendrauti jai neteko, ji gavo dokumento kopiją, kuri buvo labai prastos kokybės, nuotraukos tikrai nematė, kas buvo per žmogus. Tautybės nežiūrėjo, tai jai buvo neaktualu. Tačiau pasas buvo ne Lietuvos Respublikos. Į „Sodrą“ buvo išsiųstas pranešimas dėl K. L. priėmimo į darbą direktoriaus pareigoms. Įsakymas dėl V. K. atleidimo dar nebuvo priimtas, turėjo būti akcininko sprendimas pakeisti vadovą. Ji tokio sprendimo nematė. Pasikeičiant vadovui į Registrų centrą pranešimą teikė ji, nes akcininkas to nepadarė. Formas pildė ji, pasirašė akcininkė – tai V. mama. Po to akcininkai pasikeitė, negali pasakyti, nuo kada K. tapo akcininke. Sprendimą priimti į darbą K. L. turėjo priimti K.. Negali pasakyti, ar tai buvo iki galo padaryta, ar Registrų centras spėjo užfiksuoti. Jai V. pasakė, kad jie planuoja atlikti įmonės auditą, iki tol įmonė nebuvo audituota, būdavo daromos kasmetinės inventorizacijos. Jai nebuvo pateikti dokumentai, kad iš kasos buvo paimta 3000 litų ir sumokėta K. L. už audito atlikimą. Po to tas žmogus dingo, o V. pasakė, kad reikia atšaukti vadovo pakeitimą. Kadangi dokumentai buvo dingę, buvo nuspręsta kelti bankroto bylą. Bankrotas buvo iškeltas 2015 m. birželio mėn. Po dokumentų perdavimo įmonė dar kažkiek dirbo, tačiau praktiškai nieko neturėjo. Ji teikė ataskaitas „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai. Negali pasakyti, ar direktorius toliau sudarinėjo sandorius. Sutarčių ji daugiau neturėjo. Įmonė pateikdavo mėnesines deklaracijas, būdavo, kad užsitęsdavo mokėjimai, įmonė deklaruodavo draudžiamąsias pajamas „Sodrai“, mokėdavo įmokas, būdavo, kad uždėdavo inkasinius mokėjimus, kadangi nebuvo pinigų, iš ko sumokėti. Dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, dokumentų saugojimo aktas nebuvo pasirašytas.

Liudytojas A. L. parodė, kad 2013–2014 metais dirbo UAB „M“ darbininku – statybininku. Įsidarbino pagal skelbimą, V. pateikė vairuotojo pažymėjimą, ar buvo padaryta jo kopija, nepamena. Atlyginimą mokėjo pats V. K., mokėjo grynaisiais pinigais, nors jis to neprašė, su antstoliais jokių reikalų neturi, jis pasirašydavo algalapyje, gaudavo apie 300–400 Eur. Atlyginimus mokėjo laiku, tik paskutiniu metu vėlavo, bet išmokėdavo. Įmonė su juo atsiskaitė. Nelabai žino apie įmonės finansinę padėtį. Jiems vadovavo pats V. K.. Į darbą jį priėmė taip pat V. K., sutartį pasirašė objekte. Turėjo įrankius, aprangą, dalį įrankių turėjo savo. Kiek žino, buvo vienas įmonės automobilis, keli įrankiai. Teko dirbti Ketvergiuose, Plungėje, renovavo gyvenamąjį namą Mačernio g., Skuodo rajone teko dirbti, Kretingos rajone, prie Agluonėnų kaimo turizmo sodyboje. Medžiagų teikimu rūpindavosi Agluonėnuose šeimininkai, o kas rūpindavosi kitur, nežino. Plungėje vykdė renovacijos projektą, buvo naudojami pastoliai, buvo naudojama ir samdoma technika, kadangi įmonė savo technikos neturėjo, negali atsakyti, kas rūpindavosi, turbūt V. K.. Objektuose dirbdavo po 2–3 žmones. Palangoje nėra dirbęs. Girdėjo apie atvejį, kad iš objekto dingo įrankiai, kad išvogė ir negrąžino. Dėl įrankių su bendrove jokia sutartis nebuvo sudaryta. Apie K. L. nieko negirdėjo, toks žmogus pas juos nedirbo.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2., b. l. 34-35) liudytojo A. L. duotus parodymus, jis nurodė, jog parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad nuo 2013 m. vasaros iki 2015 m. pradžios dirbo UAB „M“ plataus profilio statybininku. Įmonės finansinė padėtis buvo prasta, vėluodavo atlyginimai. Direktorius V. K. vadovavo statybos darbams. Darbo užmokestį V. K. išmokėdavo objekte. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo darbo užmokesčio dokumentuose. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais. UAB „M“ turto neturėjo, galbūt turėjo mašiną bei darbo įrankius: pjūklą, perforatorių, gręžtuvus ir kitus. UAB „M“ turėjo sandorių su „P.“, kuris buvo pagrindinis užsakovas. Jis dirbo Plungėje, Ketvergiuose, Kretingos rajone. Apie K. L. negirdėjo, jo nepažįsta.

Liudytojas A. L. (A. L.) parodė, kad jis yra UAB „S.“ vadovas. K. L. dirbo pas juos. Negali pasakyti, ar šiuo metu K. L. yra mokamose atostogose, ar yra atleistas iš darbo. K. L. dirbo suvirintoju, kurį jis pažįsta kaip specialistą 4–5 metus. K. L. yra Rumunijos pilietis, atvažiavo į Lietuvą, įsidarbino, dirbo jų gamybiniame ceche, buvo komandiruotas į Suomiją dirbti. K. L. Lietuvoje gyveno, nuomojosi patalpas. Pagal K. L. išvaizdą sunkiai tikėtina, kad šis galėtų pirkti įmonę, lietuviškai visai nemokėjo kalbėti, bendravo angliškai arba rusiškai. Rašyti lietuviškai taip pat nemokėjo. Įmonėje „S.“ K. L. buvo įdarbintas nuo 2016 m. Ankstesnis jo darbdavys V. J. telefonu rekomendavo kaip gerą darbuotoją. Žinojo, kad V. J. turėjo savo įmonę ir K. L. ten buvo įdarbintas. Po to K. L. buvo įdarbintas Estijoje. Jie K. L. pirkdavo lėktuvo bilietą ir šis į darbą atskrisdavo. Pirmą kartą, atrodo, atvažiavo autobusu. Visi dokumentai laikomi personalo skyriuje. Jis buvo pristatęs V. L. paso kopiją.

Liudytojas J. R. parodė, kad dirbo UAB „M“ nuo 2013 m. iki 2014 m. Atlyginimą gaudavo per banką, grynaisiais negaudavo. Būdavo, kad atlyginimas kelias dienas vėluodavo, bet išmokėdavo. Teko dirbti Plungėje, Toleikių k., Doviluose. Įmonė turėjo įrankių, turėjo automobilį, jie turėjo ir savo įrankių. Jis dirbo su savo įrankiais ir įmonė duodavo įrankių. Panaudos sutarties sudarę nebuvo. Teko dirbti Palangoje. Pirmą kartą girdi apie tai, kad buvo dingę įrankiai. Jo atlyginimas buvo 1100–1200 litų. Darbuotojų buvo nemažai. Darbą surado pagal skelbimą. Direktoriui pateikė savo asmens kortelę, direktorius padarė dokumento kopiją. K. L. jam negirdėtas. V. K. rūpindavosi visais klausimais, technikos pristatymu, medžiagomis. Visus nurodymus gaudavo iš V. K.. Įmonė savo technikos neturėjo. Paskutinius du atlyginimus gavo iš bankroto administratoriaus, įmonė nebuvo atsiskaičiusi, kadangi neturėjo pinigų.

Liudytojas S. Š. parodė, kad buvo įsidarbinęs į UAB „M“, kurios direktorius buvo V. K.. Toje įmonėje jis dirbo statybininku. Dirbo Mickų k. apdailos darbus. Teko dirbti Plungėje. Dirbo virš metų. Atlyginimą mokėdavo direktorius grynaisiais pinigais, o jis pasirašydavo žiniaraštyje. Bendrovė turėjo smulkių įrankių, technikos neturėjo, turėjo nuosavą automobilį. Viskam vadovaudavo direktorius, jie paskambindavo, kad reikia medžiagų, ir direktorius atveždavo. Įsidarbindamas V. K. pateikė asmens dokumentą – pasą. Darbo užmokestis buvo 300–400 litų. Tekdavo dirbti su savo įrankiais, geranoriškai atsinešdavo savo įrankius, jokia panaudos sutartis sudaryta nebuvo. Jie buvo sutarę, kad mokės atlyginimą grynaisiais pinigais, kad negali daryti pervedimų per banką. Jis reikalų su antstoliais neturėjo. Teko dirbti ir Palangoje. Jis buvo neperdavęs 2–3 įmonės įrankių, direktorius parašė pareiškimą, jis įrankius grąžino. Medžiagų pristatymų rūpindavosi V. K.. Kelis kartus matė, kad buvo samdoma technika. Buvo ir pastoliai, kam jie priklausė, negali pasakyti. Jis su kitais darbuotojais bendraudavo, tačiau K. L. jam negirdėtas.

Liudytoja R. R. parodė, kad dirbo UAB „M“ 2013 m., nuo vasario iki balandžio mėnesio. Dirbo vadybininke, turėjo surasti klientų, kuriuos domino langai, ir perduoti juos V. K.. V. K. jai pasakė, kad užsiima langų prekyba, kad jos tikslas yra surasti kuo daugiau klientų. Jis jai neminėjo apie statybas. Kiek surado klientų, negali pasakyti. Įmonė langų negamindavo, kiek supranta, atsiveždavo pagamintus langus. Jos tikslas buvo tik surasti klientų, visą kitą informaciją perduodavo V. K., daugiau nieko nežino. Įmonė turėjo interneto puslapį, tačiau ji klientų ieškojo per pažįstamus, kam ko reikėdavo, perduodavo V. K.. Daugiau V. K. viską vykdydavo. Jos darbo vieta buvo jos namuose, ji turėjo savo namų kompiuterį. Jokių dokumentų ji nepildė. Atlyginimą mokėjo įmonė. Darbo atlyginimą jai atveždavo pats V. K., ji pasirašydavo už pinigų gavimą. Užmokestis jai buvo mokamas grynaisiais pinigais. Tais metais gaudavo minimalų atlyginimą, tiksliai neatsimena, turi būti dokumentai, kuriuos ji pasirašydavo. Kiek buvo nupirkta langų, ji nežino, nes dirbo tik du mėnesius. Nežino, ar įmonė turėjo biurą, mano, kad jo nebuvo. Įmonėje „M“ įsidarbino per pažįstamus. Ją į darbą priėmė V. K.. Kiek pamena, darbo sutartį pasirašė Šilutės pl. patalpose. Kiek įmonėje buvo darbuotojų, pasakyti negali, ji kontaktavo tik su V. K..

Liudytoja T. L. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, atliko byloje ikiteisminį tyrimą, apklausinėjo visus žmones. V. K. jai nurodė, kad visus įmonės dokumentus perdavė K. L.. UAB „M“ ir „Sodros“ duomenų bazėje K. L. yra registruotas kaip direktorius. Per duomenų bazę ieškojo jo pagal asmens kodą, kadangi jis yra Rumunijos pilietis. K. L. ji surado per duomenų bazę, buvo „Sodros“ numeris, pagal „Sodros“ duomenis surado, kad jis tuo metu dirbo, nepamena, kokioje įmonėje. Ji su vertėja apklausinėjo K. L.. Jis kalbėjo rusų kalba. K. L. parodė, kad jis nepažįsta V. K., statybų verslu nesidomi. K. L. visiškai apie tą įmonę nebuvo girdėjęs, nesidomėjo statybų verslu, dokumentus nebuvo pametęs. Jis dirbo suvirintoju bei žadėjo ieškotis tik suvirintojo darbo. Atpažinimas nebuvo padarytas, kadangi įtariamasis negalėjo atvykti, o K. L. turėjo išvykti į Rumuniją.

Specialistė R. K. parodė, kad tvirtina savo specialisto išvadą. Dokumentus jai pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėja T. L., tai buvo UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentai bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, 4 segtuvai, kuriuose buvo surinkti duomenys iš ūkio subjektų apie UAB „M“ pirktas ir parduotas prekes ir paslaugas. Remdamasi šiais dokumentais surašė išvadą. Išvadą padarė pagal tuos dokumentus, kurie jai buvo pateikti. Nustatyta, kad UAB „M“ direktorius V. K. nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 9-574. Jis laikotarpiu nuo 2012-10-23 iki 2015-05-19 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 614 147,14 Eur piniginių lėšų panaudojimo, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugojo iš viso 57 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė statybos darbus, iš viso už 626 478,96 Eur pardavimo ūkio subjektams; laikotarpio nuo 2014-09-30 iki 2015-04-30-6 pinigų priėmimo kvitų, kuriais pagrindė iš viso 126 591,68 Eur piniginių lėšų gavimą iš ūkių subjektų; laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2015-02-24 ūkio subjektų vardu išrašytų 529 PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo prekių ir nuomos paslaugų pirkimui iš viso už 229 227,75 Eur pagrįsti; laikotarpio nuo 2013-05-13 iki 2015-03-20-76 pinigų sumokėjimą įrodančių dokumentų, kuriuos panaudojo 43 388,86 Eur pinigų sumokėjimui ūkio subjektams pagrįsti. Pagrindinė išvada – laikotarpiu nuo 2012-10-23 iki 2015-05-19 negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvadoje konstatavo, kad iš dalies negali atsakyti į klausimus, kadangi nebuvo pateikti apskaitos registrai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys iš „Sodros“ kompiuterinės duomenų bazės. Jai papildomai teisiamojo posėdžio metu pateikti UAB „P“ apskaitos dokumentai bei 2015-02-20 PVM sąskaita faktūra jos specialisto išvados nekeičia.

Išnaudojus visas galimybes ir nepavykus teismo posėdyje apklausti liudytojo K. L. (C. L.), teisiamajame posėdyje buvo paskelbti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. L. parodė (t. 2, b. l. 85–87), kad pirmą kartą jis kirto Lietuvos sieną 2006 m. birželio mėn., vyko į komandiruotę (tranzitu) į Taliną. Tuo metu dirbo Rumunijos įmonėje „T“. Taline buvo apie mėnesį laiko. 2011 m. birželio mėn. jis įsidarbino UAB „L“. Į Lietuvą atvyko su specialiai užsakytu autobusu. Prie Lenkijos sienos teko tik parodyti savo pasą, niekam jo nedavė, kopijos nedarė. UAB „L“ direktorius V. J. jam išėmė socialinio draudimo pažymėjimą. Įmonės direktoriui V. J. K. L. pateikė savo rumunišką pasą, sertifikatą dirbti suvirintoju ir mokyklos baigimo atestatą. V. J. padarė pateiktų dokumentų kopijas ir atidavė originalus. Kad galėtų dirbti suvirintoju, jis turėjo laikyti egzaminą. Į egzamino vietą jį nuvežė UAB „L“ direktorius V. J.. Kokius dokumentus V. J. pateikė įstaigai, kurioje laikė egzaminą, nežino. Įsidarbinęs UAB „L“ gyveno „V.“ bendrabutyje nuo 2011 m. birželio ar liepos mėn. Kai dirbo „V.“, savo dokumentus laikė bendrabutyje, su savimi nesinešiojo. Bendrabutyje gyveno su keturiais kolegomis, kurie buvo taip pat iš Rumunijos. Po dviejų savaičių darbo „V.“ iškart išvyko į komandiruotę į Taliną, kur prabuvo iki 2012-08-01. Grįžęs iš Talino gyveno „V.“ bendrabutyje apie tris dienas. Pamena, kad grįžus iš komandiruotės V. J. jo vėl paprašė rumuniško paso originalo. Jis V. J. pasakė, kad šis turi jo paso kopiją, tačiau V. J. teigė, kad turi vėl sudaryti naują sutartį su juo. Kai jis padavė V. J. savo rumuniško paso originalą, V. J. pasakė, kad neturi laiko iš karto padaryti jo paso kopijos. Pasas buvo grąžintas po kelių dienų. Antros terminuotos darbo sutarties su UAB „L“ nesudarė, kadangi jo netenkino apmokėjimo sąlygos. 2012 m. rugpjūčio mėn. išvyko iš Klaipėdos į Taliną ir įsidarbino Estijos įmonėje OU „B.“, kur pradirbo nuo 2012-08-13 iki 2015-07-06. 2014 m. rugpjūčio mėn. porai mėnesių vyko į komandiruotę į Klaipėdą. Privažiavo Estijos ir Latvijos pasienį, pasieniečiams parodė savo pasą, daugiau niekam savo asmens dokumentų nerodė. Atvykus į Klaipėdos stotį, juos pasitiko meistras iš „B.“, kuris nuvežė į viešbutį prie „B.“. Klaipėdoje jis dirbo „B.“. Lietuvoje jis lankėsi tik Klaipėdos mieste. Klaipėdos mieste truputį pažįsta pastatus, esančius prie „Avitelos“ ir „B.“, žino, kur yra „Akropolio“ prekybos centras. Jokiose „Akropolio“ kavinėse, baruose, picerijose nesilankė, ten nevalgė. „Akropolyje“ su jokiais žmonėmis nebendravo. Statybų versle nieko neišmano, moka tik suvirinimo darbus. Jam niekada neteko dirbti vadovaujamo darbo, būti direktoriumi. Būdamas Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje, jokios įmonės dokumentų jis neturėjo, niekas jam neperdavė. Jo asmens duomenis Lietuvoje (Klaipėdoje) žinojo (turėjo jo rumuniško paso, socialinio draudimo pažymėjimo ir mokyklos baigimo atestato kopijas) tik UAB „L.“ ir UAB „S.“ direktoriai ir administracijos darbuotojai. Dirbdamas Lietuvoje nebuvo pametęs savo rumuniško paso ar kito dokumento.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas K. L. pateiktų asmenų, tarp jų ir V. K., nepažįsta (2 t., b. l. 101–103, 104, 105).

2016-08-18 specialisto išvadoje Nr.5-3, atlikus UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, konstatuota, kad UAB „M“ (direktorius V. K.) laikotarpiu nuo 2012-10-15 iki 2015-05-19 neišsaugojo:

- laikotarpio nuo 2012-10-15 iki 2015-05-19 57 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė statybos darbų iš viso už 626 478,96 Eur pardavimą ūkio subjektams,

- laikotarpio nuo 2014-09-30 iki 2015-04-30 6 pinigų priėmimo kvitų, kuriais pagrindė iš viso 126 591,68 Eur piniginių lėšų gavimą iš ūkio subjektų,

- laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2015-02-24 ūkio subjektų vardu išrašytų 529 PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo prekių, nuomos paslaugų pirkimui iš viso už 229 227,75 Eur pagrįsti,

- laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2015-03-20 76 pinigų sumokėjimo atvejus įrodančių dokumentų, kuriuos panaudojo iš viso 43 388,86 Eur pinigų sumos sumokėjimui ūkio subjektams pagrįsti,

- laikotarpio 2012-10-15 iki 2015-05-19 apskaitos registrų.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, AB, išrašą nustatyta, kad UAB „M“ (direktorius V. K.) laikotarpiu 2012-10-23 iki 2015-05-19 nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 614 147,14 Eur piniginių lėšų, iš jų: 607 891,35 Eur grynųjų pinigų, 6 255,79 Eur avanso, pervesto į UAB „M“ direktoriaus V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, panaudojimo. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04251-16 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus dėl UAB „M“ (direktorius V. K.) padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-10-23 iki 2015-05-19 negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (7 t., b. l. 22–38).

2017-01-12 apžiūros protokole konstatuota, kad apžiūrėti įtariamojo V. K. pateikti dokumentai – sutartys, sąskaitos faktūros, dalyvaujant specialistei R. K., kuri nurodė, kad pateikti dokumentai neturi įtakos duotai 2016-08-18 specialisto išvadai Nr. 5-3 (9 t., b. l. 197–200).

2015-05-08 priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis iškelti UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal V. K. ieškinį. Nutartyje nurodyta, kad, pagal teismui pateiktą atsakovės 2015-04-02 sudarytą balansą, atsakovės turto yra už 17 304 Eur, įsipareigojimų dydis sudaro 61 629 Eur, visi finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti, susidarę 2013 metais. Nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise turi 2 transporto priemones (1 t., b. l. 7–8).

2015-12-01 priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis pripažinti UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą adresu (duomenys neskelbtini), bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Patvirtintas galutinis BUAB „M“ kreditorių sąrašas, kurių bendri reikalavimai sudaro 67 681,97 Eur (2 t., b. l. 147–149)

2016-05-09 priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „M“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „D.“, ieškinys atsakovui V. K. dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas. Priteista ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 664 075,37 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo V. K. ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (664 075,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendime nurodyta, kad buvęs vadovas V. K. atliko šias operacijas: nuo 2012-10-16 iki 2012-12-31 išėmė 9 000 Lt (2 606,58 Eur), tačiau pateisino 11 793,92 Lt (3 415,76 Eur) išlaidų bendrovės poreikiams tenkinti; įmonė vadovui liko skolinga 2 793,92 Lt (809,18 Eur). Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 atsakovas išėmė 612 491 Lt (177 389,65 Eur), pateisino 11 154,90 Lt (3 230,68 Eur) išlaidų bendrovės poreikiams tenkinti, nepateisintas likutis – 601 336,10 Lt (174 158,97 Eur). Atėmus 2012 m. bendrovės 2 793,92 Lt (809,18 Eur) skolą V. K., nepateisintas likutis sudaro 598 542,18 Lt (173 349,80 Eur). Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 išėmė 1 433 340 Lt (415 123,96 Eur), atsakovas pateisino 26 321,66 Lt (7 623,28 Eur) išlaidų bendrovės poreikiams tenkinti, nepateisino 1 407 018,34 Lt (407 500,68 Eur) likučio. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-05-19 (bankroto bylos iškėlimo data) išėmė 75 205 Eur, pateisino 699 Eur sumą bendrovės poreikiams tenkinti, nepateisino 74 506,00 Eur likučio. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad buvęs bendrovės direktorius V. K. per laikotarpį nuo 2012-10-11 iki 2015-05-19 iš UAB „M“ sąskaitos išėmė 655 356,47 Eur, tačiau jų teisėtos paskirties – įmonės reikmėms – dokumentais nepatvirtino. Atsiliepime jokių įrodymų ir naujų aplinkybių dėl jų paskirties nenurodė, nors, kaip anksčiau minėta, pareiga atsikirsti ir paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes tenka būtent jam. Šiais savo veiksmais atsakovas pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat pažeidė CK 2.87 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimus, kai atsakovo veiksmai prieštarauja įmonės interesams ir asmeninis turtas yra painiojamas su juridinio asmens turtu (2 t., b. l. 152–155).

2015-05-25 – UAB „D.“ raginimas direktoriui V. K. perduoti UAB „M“ dokumentus ir turtą (1 t., b. l. 10).

2015-09-22 – UAB „D.“ pakartotinis raginimas direktoriui V. K. perduoti UAB „M“ dokumentus ir turtą (1 t., b. l. 11–12).

2015-05-19 –UAB „M“ balansas Nr. 1 (1 t., b. l. 15).

Atsargų apyvartoje 2015 m. gegužės mėnesį likęs turtas: mišinys „Ceresit“ (25 kg) – 336 vnt., putų polistirenas – 11,67 kub. m, statybinė mediena – 3 kub. m, kampinis šlifuoklis, akumuliatorinis suktuvas, perforatorius, OSB plokštė – 140 kv. m, stiklo paketas – 20,6 kv. m, PVC langas, bendros 4 344,07 Eur vertės (1 t., b. l. 17).

2015-02-18 – nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „M“ direktoriaus V. K. pareiškimą dėl darbo įrankių pasisavinimo (1 t., b. l. 18).

UAB „M“ AB „Swedbank“ banko sąskaitų išklotinė nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, debeto apyvarta sudaro 280 385,76 Lt; kredito apyvarta – 28 430,00 Lt (1 t., b. l. 20–24).

BUAB „M“ direktoriaus V. K. pinigų paėmimo ir išlaidų suvestinė nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31; paimta 9000 Lt, išleista 11 793,92 Lt, BUAB „M“ skolinga direktoriui 2793,92 Lt (1 t., b. l. 19).

UAB „M“ AB „Swedbank“ banko sąskaitų išklotinė nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, kurioje nurodyta, kad debeto apyvarta – 840 204,28 Lt; kredito apyvarta – 865 993,60 Lt, likutis –25 833,56 (1 t., b. l. 28–78).

BUAB „M“ direktoriaus V. K. pinigų paėmimo ir išlaidų suvestinė nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31; BUAB „M“ skolinga direktoriui 2793,92 Lt, paimta 61 2491 Lt, išleista 11 154,9 Lt, direktorius nepateisino 598 542,18 Lt pajamų (1 t., b. l. 25–27).

UAB „M“ AB „Swedbank“ banko sąskaitų išklotinė nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, kurioje nurodyta, kad debeto apyvarta – 2 324 188,07 Lt; kredito apyvarta – 2 298 362,61 Lt, likutis 10,10 (1 t., b. l. 82–154).

BUAB „M“ direktoriaus V. K. pinigų paėmimo ir išlaidų suvestinė nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31; paimta 1 433 340 Lt, išleista 26 321,66 Lt, direktorius nepateisino 2 005 560,52 Lt pajamų (1 t., b. l. 79–81).

UAB „M“ AB „Swedbank“ banko sąskaitų išklotinė nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, kurioje nurodyta, kad debeto apyvarta – 116 701,91 Eur; kredito apyvarta – 116 701,91 Eur, likutis 2,93 Eur (1 t., b. l. 156–170).

BUAB „M“ direktoriaus V. K. pinigų paėmimo ir išlaidų suvestinė nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31; paimta 75 205 Eur, išleista 699 Eur, direktorius nepateisino 655 356,47 Eur pajamų (1 t., b. l. 155).

K. L. paso kopija, K. L. „Sodros“ duomenys, K. L. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo 2016 m. duomenys (2 t., b. l. 69, 79, 90–91).

K. L. pateiktos el. paštu darbo sutartys (2 t., b. l. 93–100).

UAB „M“ juridinio asmens duomenys (2 t., b. l. 106–109).

UAB „M" darbuotojų „Sodros“ duomenys (2 t., b. l. 110–111).

Visais šiais įrodymais nustatyta, kad V. K. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „M“ didelės 622 838,97 Eur vertės svetimą turtą, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino iš dalies, jis prisipažino, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, neišsaugojo įmonės dokumentų, bet neigė pasisavinęs įmonės pinigus, aiškino, jog pinigus panaudojo įmonės veikloje, tik neišsaugojo tai patvirtinančių dokumentų. Kaltinamasis teigia, kad pinigus panaudojo pirkdamas medžiagas, išmokėjo darbuotojams atlyginimus. Pablogėjus sveikatai, nusprendė parduoti įmonę K. L., kuriam perdavė visus įmonės dokumentus. Dokumentų perdavimo akto neišsaugojo, neturi ir įmonės dokumentų. Kaltinamasis aiškino, kad K. L. sumokėjo 3000 Lt už įmonės auditą, po to K. L. dingo. Šią kaltinamojo versiją paneigė ne tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. L., kuris aiškino dirbęs suvirintoju, jokios įmonės nepirkęs ir nesiruošęs pirkti. Liudytojas A. L. parodė, kad įmonėje „S.“ Rumunijos pilietis K. L. dirbo suvirintoju, neatrodė, kad K. L. galėtų pirkti įmonę, nes lietuviškai nemokėjo, bendravo angliškai arba rusiškai. Liudytoja T. L. ikiteisminio tyrimo metu apklausė K. L., kuris aiškino, kad V. K. nepažįsta, statybų verslu nesidomi, apie tą įmonę nieko negirdėjo, dirbo suvirintoju ir žadėjo ieškoti tik suvirintojo darbo. Liudytoja R. J.-B., dirbusi įmonėje buhaltere, aiškino visus įmonės dokumentus atidavusi V. K., kuris turėjo juos perduoti naujam direktoriui K. L.. Liudytoja K. L. nematė, jai V. K. buvo davęs tik šio asmens dokumento kopiją, kurią ji buvo pateikusi „Sodrai“. Jokio dokumento, patvirtinančio, kad iš kasos paimta 3000 litų ir sumokėta K. L. už audito atlikimą, buhalterė nematė. Vėliau V. K. liepė atšaukti vadovo pakeitimą, sakė, kad tas žmogus dingo. Tada buvo nuspręsta kelti bankroto bylą. Kaip matyti iš šių parodymų, liudytoja R. J.-B. taip pat nepatvirtina V. K. keliamos versijos, kad įmonės dokumentus pasiėmė K. L.. Apklausti įmonės darbuotojai apie pasikeitusį direktorių K. L. nieko negirdėjo. Akivaizdu, kad K. L. neketino tapti UAB „M“ vadovu ar įsigyti šią įmonę. Taip pat neįtikėtina, kad kitas asmuo, turėdamas K. L. dokumento kopiją, prisistatinėtų V. K. svetimu vardu, siekdamas gauti UAB „M“ buhalterinius dokumentus.

Jeigu, kaip teigia kaltinamasis, jis, būdamas įmonės vadovu, nepažįstamam asmeniui, atidavė įmonės dokumentus ir dar 3000 Lt, o dokumentų ir pinigų perdavimo aktą pametė, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip bandymas neatskleisti įmonės pinigų panaudojimo. Tai patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pagal UAB „M“ apskaitos ir banko dokumentus nustatyta, jog nuo 2012-10-23 iki 2015-05-19 bendrovės direktorius V. K. nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 614 147,14 Eur piniginių lėšų panaudojimo.

Kaltinamasis V. K. teigė, kad bendrovės pinigų nepasisavino, o juos panaudojo pirkdamas statybines medžiagas, mokėjo atlyginimus darbuotojams. Kaltinamojo manymu, turėtų būti įvertintos visos jo sunaudotos statybinės medžiagos objektuose, kuriuos statė UAB „M“, surinkti duomenys iš parduotuvių, kuriose jis pirko statyboms reikalingas prekes. Kaltinamasis aiškino, kad paimdavo iš banko pinigų ir parduotuvėse už statybines medžiagas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, bijodamas, jog sumokėjus mokesčius gali neužtekti pinigų įmonės sąskaitoje. Tačiau toks aiškinimas neįtikinamas, nes ir pats kaltinamasis patvirtino, kad dažnai gaudavo medžiagas atidėjus mokėjimą. Kaltinamasis suprato, kad atsiskaičius grynaisiais pinigais ir po to dar praradus buhalterinius dokumentus nebus jokios galimybės nustatyti, kiek jis išleido įmonės pinigų pirkdamas medžiagas ir kiek jų pasisavino. Nėra jokios abejonės, kad UAB „M“ galėjo pirkti įvairių reikalingų statyboms prekių, tačiau ar šios prekės buvo nupirktos už pinigus, kurių panaudojimo V. K. nepagrindė apskaitos dokumentais, ir ar jos buvo panaudotos įmonės veikloje, nesant buhalterinių dokumentų, nėra galimybės nustatyti. Kaltinamojo papildomai pateikti dokumentai, PVM sąskaitos faktūros, lokalinės sąmatos, atliktų darbų aktai buvo įvertinti specialistės ir padarytai išvadai įtakos neturi. Nors ir nustačius kiek sunaudota medžiagų objektuose, kuriuose dirbo UAB „M“, nebūtų galima nustatyti už kokią kainą jas įsigijo UAB „M“, ir ar tikrai šios medžiagos buvo UAB „M“ , o ne užsakovo. Be to liudytojas A. L., dirbęs UAB „M“ parodė, kad statant kaimo turizmo sodybą Aglonėnuose, statybinėmis medžiagomis rūpinosi šeimininkai. Todėl tokie kaltinamojo pateikti duomenys negali būti patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Kaltinamasis neprisipažino pasisavinęs UAB „M“ turtą. Teigia, kad BUAB „M“ atstovės bankroto administratorės UAB „D“ direktorius A. G. atsisakė paimti turtą, teigdamas, kad tai šiukšlės, o darbo įrankiai, dėl kurių pasisavinimo kreipėsi į policiją, įmonei nepriklausė, buvo sudarytos panaudos sutartys su darbuotojais. Tokius kaltinamojo parodymus paneigė surinkti įrodymai. Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamasis neperdavė UAB „M“ 4347,83 Eur vertės turto, tai yra trumpalaikio turto atsargų, užregistruotų 2015-05-19 UAB „M“ įmonės balanse. Liudytojas patvirtino, kad V. K. jam rodė šiukšles teigdamas, kad tai įmonės turtas, bet jis atsisakė paimti. Liudytojas taip pat nurodė, kad kaltinamasis nepateikė ir įrankių, išvardytų V. K. pareiškime policijai. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti daiktai, dėl kurių pasisavinimo kreipėsi UAB „M“ direktorius V. K.. Liudytojas S. Š. parodė, kad dirbo UAB „M“, jis jokios panaudos sutarties nebuvo sudaręs, kai neperdavė 2 ar 3 įmonės įrankių, direktorius parašė pareiškimą policijai, tada jis įrankius grąžino. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad V. K. melagingai pranešė policijai apie UAB „M“ turto pagrobimą.

Tačiau vien tai, kad kaltinamasis nurodo, jog bendrovės pinigus panaudojo bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltinamojo tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Kaltinamojo tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009).

Nekyla jokių abejonių, kad UAB „M“ turtas buvo pasisavintas ir įmonei padaryta žala, tai patvirtina ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esanti informacija, bet ir objektyvių aplinkybių visuma, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl kaltinamojo veiksmų. Įmonei buvo iškelta bankroto byla, turėjo įsiskolinimų. Kaltinamasis V. K. neabejotinai suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

V. K. veika dėl jam patikėto UAB „M“ turto – 622 838,97 Eur pasisavinimo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką, bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013 2K-16/2014).

Tai, kad V. K., būdamas UAB „M“ direktoriumi, atsakingu už šio juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, patvirtina 2016 m. rugpjūčio 18 d. specialisto atlikto ūkinės, finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-3 išvada. Iš specialisto išvados, specialistės, liudytojų parodymų matyti, kad būtent dėl V. K. neteisėtų tyčinių veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „M“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros atitinkamu laikotarpiu, t. y. atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Ši V. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

V. K. prisipažino, kad neišsaugojo dokumentų, bet neigė tai daręs tyčia. Kaltinamasis aiškino įmonės dokumentus atidavęs K. L., manydamas, kad šis atliks auditą ir bus UAB „M“ direktoriumi. Kaltinamojo parodymai apie dokumentų perdavimą, iš dalies buhalterės, kuri ruošė dokumentus perduoti, liudytojo K. L. parodymai, kad jis jokių dokumentų neėmė, leidžia daryti išvadą, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo neišsaugoti, dėl V. K. kaltės. Kaltinamasis, kaip pats teigia, perdavė įmonės dokumentus K. L., neįsitikinęs šio asmens tapatybe, nepasidomėjęs kur jie bus laikomi, kitų duomenų apie tolesnį dokumentų saugojimą, jų neieškojo, kol nepareikalavo bankroto administratorius, visa tai rodo, kad V. K. privalėjo suprasti ir suprato, kad dokumentai bus prarasti ir to siekė. Kaltinamojo, liudytojų parodymais ir specialisto išvada nustatyta, kad V. K. būdamas atsakingas už UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012-10-15 iki 2015-05-19 neužtikrino, kad UAB „M“ dokumentai būtų saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatomis, nes nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos, neišsaugojo dokumentų, dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-10-15 iki 2015-05-19 iš dalies negalima nustatyti UAB „M“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. V. K. veika dėl UAB „M“ buhalterinių apskaitos dokumentų neišsaugojimo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas V. K. bausmę už padarytus nusikaltimus teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajam tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir kad skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir asmenybę.

V. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

V. K. padarė nesunkų, apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad UAB „M“ jis toliau negalėjo dirbti dėl sveikatos ir įmonė bankrutavo. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į nusikaltimų, numatytų BK 222 str. 1 d. 223 str. 1 d., pobūdį ir pavojingumą, kurį lemia tai, kad tyčia buvo neišsaugoti įmonės dokumentai, į tai, kad V. K. turi atlyginti priteistą žalą, baudos skyrimas pasunkintų žalos atlyginimą, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijose numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į V. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nusikaltimai numatyti BK 183 str. 2 d. ir BK 222 str. 1 d. sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o nusikaltimas, numatytas BK 183 str. 2 d., nuo numatyto BK 223 str. 1 d. labai skiriasi pagal savo pavojingumą, todėl bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., bendrinamos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., 303 str., teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. 2 p., subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti V. K. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.