Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-156-487/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-11-21
Bylos Nr.: 1A-156-487/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04251-2016-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Jolanta Čepukėnienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: V. K.
Advokatai: Regimantas Špelveris

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-487/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04251-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.;

1.1.8.10.3.; 1.1.9.7.; 1.1.10.1.; 1.2.14.6.2.1.;(S)1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.;2.4.6.4.3.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7.LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Kančauskienei,nuteistajam V. K.,nuteistojo gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Mackevičienės ir nuteistojo V. K. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dirbti arba mokytis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

1.1. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, kuris numato, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „M“ priklausančias pinigines lėšas, norėdamas nuslėpti svetimo turto pasisavinimą, apgaulingai tvarkė UAB „M“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 614 147,14 Eur piniginių lėšų panaudojimo, dėl to minėtu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.2. Be to, V. K. nuteistas už tai kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą, kuris numato, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros ir kita) saugomi 10 metų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. neišsaugojo UAB „M“ buhalterinių dokumentų:

- laikotarpio nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. 57 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė statybos darbų iš viso 626 478,96 Eur pardavimą ūkio subjektams;

- laikotarpio nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. 6 pinigų priėmimo kvitų, kuriais pagrindė iš viso 126 591,68 Eur piniginių lėšų gavimą iš ūkio subjektų;

- laikotarpio nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2015 m. vasario 24 d. ūkio subjektų vardu išrašytų 529 PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo prekių, nuomos paslaugų pirkimui iš viso už 229 227,75 Eur pagrįsti;

- laikotarpio nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. kovo 20 d. 76 pinigų sumokėjimo atvejus įrodančių dokumentų, kuriuos panaudojo iš viso 43 388,86 Eur pinigų sumos sumokėjimui ūkio subjektams pagrįsti, dėl to laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.3. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: jis, būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje UAB „M“ turtą ir turėdamas teisę disponuoti UAB „M“ turtu bei bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. iš UAB „M“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, AB, išgrynino 607 891,35 Eur ir nurodytu laikotarpiu į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, elektroninio mokėjimo nurodymais pervedė 6 255,79 Eur. Dokumentų, pagrindžiančių UAB „M“ priklausančių piniginių lėšų – 614 147,14 Eur panaudojimą, buhalterijai nepateikė, į UAB „M“ kasą arba UAB „M“ banko sąskaitas nurodytos pinigų sumos neįnešė ir neperdavė bankrutavusios UAB „M“ atstovės bankroto administratorės UAB „D“ (duomenys pakeisti) direktoriui A. G., kaip neperdavė pastarajam ir UAB „M“ turto – trumpalaikių atsargų, užregistruotų 2015 m. gegužės 19 d. UAB „M“ įmonės balanse, sudarytame teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenimis, t. y. mišinio „Ceresit“ (25 kg) – 336 vnt., putų polistireno – 11,67 kub. m, statybinės medienos – 3 kub. m, kampinio šlifuoklio, akumuliatorinio suktuvo, perforatoriaus, OSB plokštės – 140 kv. m, stiklo paketų – 20,6 kv. m, PVC lango, bendros 4 344 Eur vertės, ir UAB „M“ priklausančių darbo įrankių – 2 vnt. akumuliatorinių gręžtuvų „Makita“, akumuliatorinio gręžtuvo „Dewalt“, diskinio pjūklo „Makita“ , akumuliatorinio gręžtuvo „Stanley“, 2 vnt. mikserių „Rebir“, gręžtuvo „Hitachi“, perforatoriaus „Boch“ , 2 vnt. siaurapjūklių „Blaukraft“, suvirinimo aparato „Technology 236HD“ , diskinio pjūklo „Festool“, 3 m liniuotės, 1,4 m liniuotės, 8 vnt. gulsčiukų, aliuminių kopėčių, bendros 4347,83 Eur vertės, tokiu būdu V. K. tyčia pasisavino UAB „M“ didelės vertės 622 838,97 Eur turtą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį ir V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams. Už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes palikti nepakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. K. galutinę subendrintą bausmę – 3 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,66 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

2.1. Valstybinio kaltintojo nuomone, vertinant baudžiamojoje byloje esančius duomenis, svarbius bausmės individualizavimui, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu V. K. skyrė per švelnias bausmes, kurios yra neproporcingos ir neadekvačios padarytoms veikoms bei prieštarauja teisingumo principui. Pažymima, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 3 dalimi, bausmės vidurkis už šį nusikaltimą būtų laisvės atėmimas 5 metai. Atsižvelgiant į tai, teismo paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra nutolusi nuo nustatyto už minėtą nusikaltimą bausmės vidurkio, juolab, kad ir V. K. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

2.2. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad atidėdamas bausmės vykdymą V. K. 1 metams, teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, įpareigojo jį dirbti arba mokytis, nors pastarasis dirba UAB „De“ (duomenys pakeisti) projektų vadovu. Apelianto nuomone, įpareigojimas turi būti skiriamas atsižvelgiant į jo tikslingumą, todėl įpareigojimas kaltinamajam dirbti arba mokytis skirtas nepagrįstai.

2.3. Be to, apelianto vertinimu, nustatant bausmės dydį turi būti įvertintina ir tai, kad V. K. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „M“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas – 622838,97 Eur. Nors padaryta žala neatlyginta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau teismas nepagrįstai nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas) – kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

2.4. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino kaltu, tik teisminio nagrinėjimo metu pripažino kaltę dėl neišsaugotų dokumentų, ir tai tik dėl to, kad perdavė juos tariamai K. L.. Taigi savo elgesio jis nevertina kritiškai ir nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. K. gynėjas advokatas Regimantas Špelveris prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, išteisinant V. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 183 straipsnio 2 dalį. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.

3.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. K. veiksmus per BK 183 straipsnio dispozicijos prizmę, neišsamiai ir nevisapusiškai aprašė visus nusikalstamos veikos požymius, kurie privalomi kvalifikuojant veiką pagal minėto baudžiamojo įstatymo straipsnį. Pažymima, kad V. K. buvo pateikti kaltinimai dėl UAB „M“ atsargų pasisavinimo, pagal kurį jis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, t. y. kad jis pasisavino bendrovės trumpalaikių atsargų, užregistruotų 2015 m. gegužės 19 d. UAB „M“ balanse, sudarytame teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenimis, <...> - iš viso 4344 Eur vertės. Tačiau šio kaltinimo dalis yra suformuluota, pagal duomenis iš BUAB „M“ bankroto bylos, o konkrečiau pagal paties V. K. sudarytą atsargų, tame tarpe ir įrankių sąrašą (t. 1, b. l. 17). Dėl šio kaltinimo dalies, pats V. K. paaiškino, kad dalį šių objektų (kelis įrankius, dalį medžiagų) iki šios dienos turi, tačiau juos bankroto administratorius atsisakė priimti, ką iš dalies patvirtino ir pats bankroto administratorius A. G., nurodydamas, kad tai buvo šiukšlės dėl ko jų neapsiėmė perimti. Tuo pačiu pažymima, kad bankroto administratorius negali atsisakyti perimti jokio turto, o įvardijamas šiukšles jis turėjo įforminti dokumentu, kuriame atsispindėtų, kokios medžiagos, šiukšlės ar pan., jam perduodamos. Taip pat tai, kad pats A. G. patvirtino, jog parodant jam „šiukšles“, buvo pažadėta, jog įmonės vadovas atlygins pinigais, tačiau to padaryta nebuvo. Šios aplinkybės, anot apelianto, o būtent nuvykimo faktas ir kažkokio turto apžiūrėjimas, sąlygoja aplinkybę, kad visgi buvo parodytas kažkoks turtas, kad bankroto administratoriui buvo kažkas siūloma, tačiau pastarasis, savo subjektyviu vertinimu, siūlomo turto nepriėmė. Be to, svarbia aplinkybe tampa paties V. K. paaiškinimas, kad dalis bendrovės nurodytų atsargų (mišinys, OSB plokštės) sugedo dėl netinkamų laikymo sąlygų bei tai, kad dėl atsargų neišsaugojimo, praradimo, sugadinimo ar pan., administratoriui buvo suteikta teisė ginant kreditorių interesus pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kas ir buvo padaryta. Tokiu būdu, tai, kad V. K. neišsaugojo, prarado, sugadino dalį ar visas atsargas negali sąlygoti baudžiamosios atsakomybės vien ta prasme, kad byloje taip ir nebuvo nustatyta kad šį turtą V. K. pavertė savo turtu ir/ar jį perdavė naudotis tretiesiems asmenims. Juolab, kad ir bankroto administratorius tokio turto atsisakė ir prisiteisė toje apimtyje visą žalą. Taigi, šiuo atveju, bankroto administratorius dėl turto (kurį nurodė pats V. K. sudarydamas atsargų sąrašą) sugadinimo, neišsaugojimo, kas galimai įtakoja kreditorių interesų tenkinimo apimtis, apgynė civilinio proceso priemonėmis – pateikdamas ieškinį, kuris buvo patenkintas pilna apimtimi, t. y. bankroto administratorius apgynė pažeistas teises, o tai negali sąlygoti baudžiamosios justicijos, kaip ultima ratio priemonės, atsiradimo.

3.3. Pasisakydamas dėl UAB „M“ darbo įrankių 4347,83 Eur vertės pasisavinimo, apeliantas pažymi, kad kaltinimo dalis buvo suformuluota pagal BUAB „M“ bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, t. y. 2015 m. vasario 18 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 3-6, 18), kurio turinyje UAB „M“ direktorius V. K. buvo kreipęsis į Palangos miesto VPK dėl darbo įrankių dingimo, pateikiant jų preliminarų įvertinimą. Tačiau jokių kitų duomenų apie įrankių priklausymą UAB „M“ – nėra. Ir nors V. K. buvo paaiškinęs apie įrankių egzistavimo aplinkybes, t. y. kad dalis įrankių buvo įmonės, dalis pačių darbuotojų, nusidėvėjimą, preliminarią kainą, tačiau teismas šių jo paaiškinimų nevertino, o išimtinai rėmėsi minėtu BUAB „M“ bankroto administratoriaus pateiktu dokumentu – 2015 m. vasario 18 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, apelianto tvirtinimu, šios kaltinimo dalies nepagrįstumą atskleidžia UAB „M“ pateikti duomenys iš civilinės bylos Nr. e2-856-460/2016, o būtent – UAB „M“ 2015 m. gegužės 19 d. balansas (t. 1, b. l. 15), UAB „M“ atsargų apyvarta per 2015 metų gegužės mėnesį (t. 1, b. l. 17). Tuo pačiu pažymima, kad būtent UAB „M“ 2015 m. gegužės 19 d. balanso duomenų eilutėje „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ esantis duomuo „4 344“, parodo bankroto dienai buvusias atsargas į kurias įeina ir įrankiai, ką patvirtina kitas dokumentas – atsargų sąrašas, kuriame paminėta, kad į jį įeina „kampinis šlifuoklis, akumuliatorinis suktukas, perforatorius“. Nagrinėjamu atveju, nei bankroto administratorius, nei valstybinis kaltintojas, nei teismas, nesiėmė vertinti nurodyto duomens „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys - 4 344 Eur“ apimties, atmesdami V. K. paaiškinimus, kad dalis įrankių buvo atsinešta pačių darbuotojų, su kuriais jie dirbo. Nors šiuos duomenis patvirtino ir keletas buvusių UAB „M“ darbuotojų nurodydami, kad dalį įrankių turėjo ir patys darbuotojai (liudytojų A. L., J. R., S. Š. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu). Taigi, šio kaltinimo šaltinis – paties V. K. nurodyti duomenys (pareiškime išvardinti įrankiai bei nurodyta jų preliminari vertė). Jokių buhalterinių apskaitos dokumentų, liudijančių apie įrankių priklausymą UAB „M“, nėra. Priešingai, UAB „M“ direktorius V. K. kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo deklaravo ir nurodė įmonės trumpalaikio turto apimtis, tame tarpe ir esamus įrankius, įrašydamas šį duomenį į „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ eilutę, tačiau vienu atveju šia eilute tikima (kaltinimo dalis „Dėl UAB „M“ trumpalaikių atsargų“), kitu atveju – nebe, nors abiem atvejais kalbama apie įrankius. Tokiu būdu pažymima, kad žala yra svarbi nusikaltimo sudėties dalis, nes ji lemia ir kvalifikuojančios ar privilegijuotos sudėties buvimą/nebuvimą. Šiuo atveju, žalos elementas yra nustatytas išimtinai tik iš paties V. K. paaiškinimų, net nevertinant tai, kad pastarasis pateikdamas Palangos miesto VPK pareiškimą įrankių kainą nurodė naujų. Dėl to manoma, kad toks kaltinimo dalies ydingumas prieštarauja vienam iš pagrindinių baudžiamosios justicijos principų, kad abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

3.4. Dėl UAB „M“ piniginių lėšų pasisavinimo, pažymima, kad šio kaltinimo dalies vada yra UAB „M“ bankroto administratoriaus įmonės sąskaitos analizės pasekmė, t. y. vadovaujantis paprastu ir elementariu principu: iš į įmonės sąskaitą pervestų piniginių lėšų (kreditas) atėmus kitiems subjektams bankinių pervedimų (debetas) sumas, gautą sumą, pagal išgryninimo faktus, „paversti“ V. K. pasisavinta pinigų suma. Tokiu pačiu metodu vadovavosi ir valstybės kaltintojas organizuodamas ikiteisminį tyrimą.

3.4.1. Apelianto nekvestionuojama bylos aplinkybė, kad UAB „M“ direktorius V. K. dėl savo tam tikrų veiksmų prarado, neišsaugojo UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Nepaisant to, ikiteisminio tyrimo metu dalis buhalterinių apskaitos dokumentų buvo atkurti užklausiant kitus ūkio subjektus bei iš jų gaunant informaciją, o konkrečiau:

- užklausiant ūkio subjektus, kurie į UAB „M“ bankinę sąskaitą pervedė pinigines lėšas, t. y. UAB „M“ suteiktų paslaugų, parduotų prekių pirkėjus. Specialisto išvada nustatyta (t. 8, b. l. 23-39), jog laikotarpiu 2012 m. spalio 15 d. – 2015 m. gegužės 19 d., UAB „M“ išrašė PVM sąskaitas faktūras ir gavo apmokėjimus iš UAB „P“ (duomenys pakeisti), UAB „B“ (duomenys pakeisti), UAB „K“ (duomenys pakeisti), UAB „M“ (duomenys pakeisti), VšĮ K (duomenys pakeisti), UAB „O“ (duomenys pakeisti), UAB „D“ (duomenys pakeisti), UAB „R“ (duomenys pakeisti), UAB „Ka“ (duomenys pakeisti), VšĮ „G“ (duomenys pakeisti), bendrą 770 287,55 Eur sumą.

- užklausiant ūkio subjektus, kuriems UAB „M“ pervedė pinigines lėšas iš savo bankinės sąskaitos, t. y. pardavėjus - iš ko UAB „M“ įsigijo paslaugas, prekes, specialisto išvada nustatyta, kad laikotarpiu 2012 m. spalio 30 d. – 2015 m. vasario 24 d., UAB „M“ iš kitų ūkio subjektų gavo PVM sąskaitas faktūras ir pateikė apmokėjimus UAB „Ma“ (duomenys pakeisti), UAB „S“ (duomenys pakeisti), UAB „K“ (duomenys pakeisti), UAB „V“ (duomenys pakeisti), UAB „T“ (duomenys pakeisti), VšĮ „G“, UAB „A“ (duomenys pakeisti), UAB „Do“ (duomenys pakeisti), UAB „Ke“ (duomenys pakeisti), UAB „S“ (duomenys pakeisti), UAB „Gi“ (duomenys pakeisti), UAB „L“ (duomenys pakeisti), UAB „E“ (duomenys pakeisti), UAB „F“ (duomenys pakeisti), UAB „To“ (duomenys pakeisti), UAB „Le“ (duomenys pakeisti), UAB „Me“ (duomenys pakeisti), bendrą 229 227,75 Eur sumą.

3.4.2. Apelianto nuomone, vien analizuojant šiuos suvestinius duomenis laikotarpiu 2012 m. spalio 15 d. – 2015 m. gegužės 19 d., UAB „M“ suteikė kitiems subjektams darbų, paslaugų, prekių už 770 287,55 Eur bei gavo tokią sumą į įmonės sąskaitą. Nepaisant to, šie surinkti duomenys yra tik dalis duomenų, kuriuos galėjo surinkti ikiteisminio tyrimo institucija. Tačiau, dėl nesuprantamų ikiteisminio tyrimo atrankos kriterijų buvo užklausti tik dalis ūkio subjektų - surinkta informacija tik iš 10 subjektų, nors UAB „M“ bankroto administratoriaus pateiktoje medžiagoje – UAB “ „M“ bankinės sąskaitos išklotinėje (t. 1, b. l. 19-170), yra gausu informacijos. Kaip pavyzdžiui UAB „D“: 2012 m. spalio 24 d. „Statybos rangos sutartis Nr. S-12/1-08/M1210-01“ 2 000 Lt; 2012 m. lapkričio 12 d. „PVM s.f. serija Mur Nr. 0003“ 2 750 Lt; UAB „N“: 2012 m. gruodžio 13 d. „avansinis apmokėjimas“ 1 000 Lt; G. L.: 2013 m. sausio 7 d. „avansas už duris“; 2013 m. sausio 17 d. „s-ta MUR Nr. 0008“ 1 600 Lt; AB „O“: 2013 m. kovo 15 d. „P-I užsakym 2013/03/01-1“ 494,04 Lt; 2013 m. gegužės 3 d. „P-I s.00005“ 1 152,77 Lt; 2013 m. liepos 23 d. mokėjimai 2 190,67 Lt; T. L.: 2013 m. gegužės 13 d. „avansinis mokėjimas medžiagoms“ 10 000 Lt; 2013 m. gegužės 17 d. „avansinis mokėjimas medžiagoms“ 10 000 Lt; 2013 m. gegužės 29 d. „avansinis mokėjimas neoporo blokeliu užsakymui ir pirkimui“ 19 321,20 Lt; 2013 m. liepos 1 d. „namo statybai (duomenys neskelbtini)“ 1 243 Lt; 2013 m. liepos 1 d. „namo statybai (duomenys neskelbtini)“ 9 000 Lt; 2013 m. liepos 11 d. „medžiagos namo statybai (duomenys neskelbtini)“ 30 000 Lt; 2013 m. liepos 18 d. „namo statybai (duomenys neskelbtini)“ 6 333,91 Lt; 2013 m. rugsėjo 20 d. „neoporo blokeliai| 656,27 Lt; 2013 m. spalio 1 d. „stogo medžiagos“ 10 000 Lt; 2013 m. lapkričio 18 d. „statybines medžiagos“ 12 000 Lt; R. L.: 2013 m. rugsėjo 10 d. – 4 000 Lt; 2013 m. rugsėjo 10 d. – 4 000 Lt; R. V.: bendrai pervedė 158 316,68 Eur; I. K.: bendrai pervedė 291 309,83 Eur. Pasak apelianto, visi šie subjektai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užklausti (išvardinti ne visi subjektai iš UAB „M“ sąskaitos išrašų), nors ir V. K. papildomai pateikė iš ūkininkių R. V. ir I. K. gautus dokumentus, pagal kuriuos UAB „M“ už atliktus darbus gavo bendrai 449 626,50 Eur sumą bei paaiškino kokie darbai buvo atlikti ir pastariesiems reikėjo gausių medžiagų, prekių, įrankių, technikos ir pan., tačiau teismas šių aplinkybių visai nevertino. Be to, dėl tų pačių nesuprantamų priežasčių, ikiteisminio tyrimo metu buvo užklausti ir tik dalis UAB „M“ pardavėjų, t. y. iš ko UAB „M“ įsigijo paslaugas, prekes. Tokių subjektų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tik 17 už bendrą 229 227,75 Eur sumą.

3.4.3. Apibendrinus visus duomenis ir suvedus tik dalį duomenų, apelianto tvirtinimu, gaunasi situacija, kad UAB „M“ atliko darbų, suteikė paslaugų 10-čiai subjektų už bendrą 770 287,55 Eur sumą. Prie šios sumos pridėjus dar du subjektus, kuriems UAB „M“ atliko rangos darbus – tai R. V. ir I. K., kurios į UAB „M“ sąskaitą pervedė bendrai 449 626,50 Eur sumą, gaunama, kad 12-kai subjektų UAB „M“ atliko darbų, suteikė paslaugų už bendrą 1 219 914,05 Eur (770 287,55 + 449 626,50) sumą (net nebevertinant kitų subjektų iš UAB „M“ sąskaitos išrašų, kurie atliko pavedimus). Taip pat suvedus duomenis, kurie nustatyti ikiteisminio tyrimo metu apie patirtas UAB „M“ išlaidas (iš ko UAB „M“ įsigijo paslaugas, prekes) – iš 17 subjektų už bendrą 229 227,75 Eur sumą, gaunama nenormali, neracionali, ekonomiškai nesuvokiama disproporcija, kuri sąlygoja kad UAB „M“ atlikusi kitiems subjektams darbus, suteikusi paslaugas už bendrą 1 219 914,05 Eur sumą, patyrė tik 229 227,75 Eur sumos išlaidų.

Šalies argumentai

3.4.4. Be šių aplinkybių, apeliaciniame skunde nurodoma, kad esant tokiai situacijai ir ikiteisminio tyrimo neišsamumui, pabaigus ikiteisminį tyrimą, V. K. pateikė prašymą dėl papildomų duomenų išreikalavimo (2017 m. sausio 24 d. prašymas), nurodydamas konkrečius subjektus. Vienok, šis prašymas nebuvo prokuroro patenkintas. Analogiškas prašymas nebuvo tenkintas ir teisme. Tokiu būdu yra nesuprantama, kodėl esant galimybei užklausus tam tikrus subjektus bei iš pastarųjų gaunant informaciją – apie visus atsiskaitymus (tiek bankinius, tiek grynaisiais pinigais), išrašytų sąskaitų turinį, atliktus darbus, pirktas prekes, patirtas sąnaudas ir kitą informaciją, kuri besąlygiškai susijusi su UAB „M“ vykdyta veikla, gautomis pajamomis, patirtomis išlaidomis – tokiomis procesinėmis galimybėmis nebuvo pasinaudota, o visą įrodinėjimo naštą perkeliant pačiam kaltinamajam V. K.. Nepaisant to, V. K. užklausė eilę subjektų, tame tarpe ir Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA), apie duomenų pateikimą. Deja, tik AB „P“ filialas „K“ pateikė informaciją, kurią V. K. pateikė į bylą. Apelianto nuomone, galimai matydami didelę ikiteisminio tyrimo apimtį, dėl informacijos surinkimo ir jos analizės gausos, kaltinimas V. K. buvo sukonstruotas pagal elementarų modelį – paimtos UAB „M“ direktoriaus V. K. pinigų išgryninimo ir jų išlaidų suvestinės (t. 1, b. l. 19, 25-27, 79-81, 155 ir Specialisto išvados 32 priedas – t. 9, b. l. 72-77), kurių bendra suma 663 792,62 Eur, atimant UAB „M“ grynais pinigais sumokėtą 55 901,27 Eur (Specialisto išvados 12 psl., 4 pastraipa nuo viršaus) sumą, o visą gautą 607 891,35 Eur (663 792,62 - 55 901,27) sumą „priskiriant“ V. K., kaip pasisavintą, nebesigilinant kokiuose objektuose UAB „M“ vykdė rangos darbus, kokioje apimtyje juos atliko, kokias sąnaudas patyrė ir pan.

3.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. K. atsižvelgęs į atlikto ikiteisminio tyrimo neišsamumą, buvo pateikęs užklausą į NMA iš kurios buvo prašoma pateikti informaciją, dokumentus apie sąmatinius žiniaraščius; kalendorinius darbų grafikus; tarpinius atliktų darbų aktus; pažymas apie atliktų darbų vertę; baigiamuosius atliktų darbų aktus; lokalines sąmatas; statybos darbų žurnalus; naudotų medžiagų sertifikatus, atitikties deklaracijas. Deja, ryšium su tuo, kad V. K. užklausos metu nebuvo BUAB „M“ atsakingas subjektas, pastarajam ir jo atstovui nebuvo suteikta jokia informacija (duomenys byloje prijungti apie atsakymą iš NMA). Apelianto vertinimu, ši ir kita informacija būtų naudinga ir esminė V. K. kaltinimo apimtyje, kadangi iš pastarosios būtų aišku kiek ir kokių sąnaudų (medžiagų, technikos, darbo užmokesčio kontekstu) patyrė UAB „M“ vykdydamas įvairius rangos darbus. Juolab, kad šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų buvę išrašyta kokių nors fiktyvių dokumentų, veikla nevykdyta, koks nors objektas nepastatytas ar koks nors sandoris panaikintas. Ir nors tokie gauti duomenys nėra pirminiai apskaitos dokumentai ir jie negali būti vertinami tiesiogine buhalterine prasme, tačiau tai atskleistų kur kaltinimo apimtyje, buvo panaudoti iš UAB „M“ bankinės sąskaitos išgryninti pinigai.

3.5.1. Šiai aplinkybei pagrįsti, apeliaciniame skunde apelianto pateikiama ir tam tikrų dokumentų, o būtent susijusių su R. V., I. K., VšĮ „G“ suteiktų darbų, paslaugų (medžiagų, mechanizmų, darbo užmokesčio), kurie buvo pateikti į bylą, analizė. Pasak apelianto, iš šių fragmentinių dokumentų, analizuojant tik esamas lokalines sąmatas (iš ūkininkės R. V. objekto), matyti, kad galima išskirti kiek ir kokiam konkrečiam objektui buvo sunaudota medžiagų, kokių mechanizmų šiam objektui reikėjo, kiek darbai kainavo žmogiškųjų išteklių prasme. Taigi, turint tokius duomenis bei tai, kad visi objektai priduoti užsakovams, būtų galima patvirtinti V. K. parodymus, kad visi pinigai, tame tarpe ir išgryninti pinigai, buvo panaudoti UAB „M“ veikloje. Tuo pačiu pažymima, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paprašyta atlikti statybų vertinimo dokumentinę ekspertizę, t. y. kad specialiųjų žinių turintis subjektas iš pateiktų detalių statybos dokumentų, duotų išvadą apie sunaudotų medžiagų kiekį, kainą, panaudotus mechanizmus ir pan., tačiau teismas tokį gynybos prašymą atmetė.

3.6. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu atskleisti ir buvusį UAB „M“ grynųjų pinigų modelį, t. y. nuo kada toks modelis atsirado, kas jį įtakojo ir pan. Šias aplinkybės, apelianto teigimu, atskleidžia Specialisto išvados 32 priedas (t. 9, b. l. 72-77) „Duomenys apie UAB „M“ iš sąskaitų banke grynųjų pinigų išėmimą ir pavedimus į direktoriaus V. K. sąskaitą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2015 m. kovo 22 d.“. Šioje suvestinėje yra suvesti duomenys apie V. K. įvykdytus išėmimus iš UAB „M“ bankinės sąskaitos. Šių duomenų visumoje, akivaizdu, kad pinigų išėmimas iš UAB „M“ bankinės sąskaitos vyko reguliariai, t. y. dar nuo 2012 m. spalio 16 d. Iš to seka, kad įmonėje nuo pat 2012 m. spalio mėn. buvo pasirinktas toks grynųjų pinigų turėjimo modelis ir kaip paaiškino pats V. K. iš jų jis „<...> pirkdavo medžiagas reikalingas statyboms, nuomodavosi techniką, pildavosi kurą, mokėdavo atlyginimą ir kt.“, t. y. patirdavo išlaidų, kaip atskaitingas asmuo ir vykdydamas turimus UAB „M“ įsipareigojimus. Be kita ko, apie tai, kad V. K. vadovavo visoms statyboms, rūpinosi medžiagų tiekimu ir pan., teisiamojo posėdžio metu patvirtino apklausti liudytojai – buvę UAB „M“ darbuotojai A. L., J. R., S. Š.. Be to, iš tų pačių UAB „M“ banko sąskaitos išrašų (t. 1, b. l. 19-170) matyti, jog pavyzdžiui 2013 m. liepos 11 d. T. L. pervedus UAB „M“ 30 000 Lt už medžiagas namo statybai, iš UAB „M“ sąskaitos tą pačią dieną yra išgryninama 10 000 Lt suma, sekančią dieną vėl 10 000 Lt suma; 2013 m. spalio 8 d. R. V. pervedus UAB „M“ 15 000 Lt kaip avansą už statybos darbus, po to seka pinigų išgryninimas ir smulkūs atsiskaitymai kitiems subjektams; 2013 m. liepos 29 d. R. V. pervedus UAB „M“ 30 000 Lt kaip avansą už statybos darbus, po to taip pat seka pinigų išgryninimas ir smulkūs atsiskaitymai kitiems subjektams. Atkreipiamas dėmesys, jog vien tik analizuojant šiuos fragmentus, kyla pagrįstas klausimas – už ką pervedinėjami pinigai ir kaip UAB „M“ įsigyja prekes, medžiagas, užsisako techniką jei nėra jokių operacijų per UAB „M“ bankinę sąskaitą? Tačiau atsakymas paprastas ir ne kartą V. K. paminėtas – įmonėje pinigų modelis buvo teikiamas gryniesiems pinigams, o ne atsiskaitymams per banką. Juo labiau, kad UAB „M“ neturėjo jokių apribojimų iš mokesčio administratoriaus dėl draudimo atsiskaityti grynaisiais pinigais.

3.7. Apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog atlikto ikiteisminio tyrimo apimtyje nebuvo aiškintasi, kokius atlyginimus gaudavo UAB „M“ darbuotojai, kaip jiems buvo mokama, kiek dirbdavo, kokiomis komandomis, kokiose objektuose ir pan. Nors ir buvo atliktas UAB „M“ ūkinis finansinis tyrimas bei surašyta specialisto išvada, tačiau vien iš pastarosios matosi, kad dėl bendrovės patirtų sąnaudų darbo užmokesčio prasme, trūksta duomenų. Antai, specialisto išvados 34 priede „Duomenys apie UAB „M“ kasos išlaidų orderiais pagrįstą piniginių lėšų sumokėjimą laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d.“ (t. 9, b. l. 79-80) yra suvesti duomenys, apie UAB „M“ darbuotojams mokėtą darbo užmokestį. Per šį laikotarpį yra suvesti duomenys už bendrą 12 800,48 Lt (3 707,27 Eur) sumą, kuri buvo išmokėta šiems darbuotojams: V. K., R. R., R. J.-B., A. J.. Kitų duomenų apie kitiems UAB „M“ darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį – tiesiog nėra. Visa tai kelia pagrįstą klausimą, ar įmonė atlikusi darbų, suteikusi paslaugų už 1 219 914,05 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., patyrė sąnaudų darbo užmokesčio išmokėjimo srityje, tik 3 707,27 Eur sumą, minėtiems keturiems darbuotojams. Akivaizdu, kad tokia disproporcija yra nelogiška ir neadekvati.

3.8. Apelianto vertinimu, apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad atliktas ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus ir atliktas „ne ta kryptimi“. Tyrimo trūkumus atskleidžia tai, kad dėl nesuprantamų atrankos kriterijų, buvo užklausti tik dalis UAB „M“ pirkėjų ir pardavėjų, t. y. tik tuos kurie atsiskaitė ar su jais buvo atsiskaityta per banką. Nors akivaizdu, kad ir su neužklaustais pirkėjais ir/ar pardavėjais UAB „M“ turėjo galimybę atsiskaityti ir grynaisiais pinigais. Be to, šioje byloje yra tik 8 liudytojai: penki UAB „M“ buvę darbuotojai, C. L. ir jo darbdavys, bankroto administratorius. Visi kiti tiriamuoju laikotarpiu dirbę UAB „M“ darbuotojai, aiškinantis tokias elementarias aplinkybes kaip: dėl darbo užmokesčio mokėjimo modelio, dydžio, medžiagų tiekimo, atliktų darbų objektuose, naudotos technikos ir t. t., neapklausti. Taip pat nebuvo surinkti duomenys iš mokesčių administratorių apie mokėtą darbo užmokestį – gaunant duomenis apie draudžiamąsias pajamas, sumokėtus mokesčius, kurie atskleistų kokie mokesčiai buvo mokami, t. y. nuo kokios apmokestinamos vertės. Jei ikiteisminio tyrimo dalyje, kurią gynyba įvardina „dėl UAB „M“ vykdytos veiklos su kitais ūkio subjektais, patirtų veiklos sąnaudų ir kitų aspektų“ būtų įdėta tiek pat pastangų kaip ikiteisminio tyrimo dalyje, kaip gynyba įvardina „dėl C. L. suradimo ir aiškinimosi dėl dokumentų perdavimo“, tai rezultatas būtų kitas. Deja, ikiteisminio tyrimo trūkumai yra perkeliami į teismą, o valstybinio kaltintojo pozicija formuojama tai, kad pats „<...> V. K. gali rinkti ir teikti dokumentus bei duomenis ir tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga yra perkeliama įtariamajam ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija“. Ir nors visi šie be išimties aukščiau aptarti aspektai buvo išsamiai išdėstyti baigiamųjų kalbų metu, tačiau skundžiamame nuosprendyje apsiribota tik teisminės praktikos pacitavimu, neaptariant nei vieno iš nurodytų elementų, kas daro skundžiamą nuosprendį nepagrįstu.

3.9. Skunde aptardamas teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą dėl turto pasisavinimo, apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų (tiksliau jų surinkta tik maža dalis), kad V. K., kaip atskaitingas asmuo turėdamas UAB „M“ grynuosius pinigus, kuriuos pastarasis išėmė iš UAB „M“ sąskaitos, juos panaudojo ne pagal paskirtį. Pagal esamus duomenis matyti, kad UAB „M“ vykdė realią veiklą, išrašinėjo ir gaudavo PVM sąskaitas faktūras, mokėjo mokesčius. Kita vertus, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, praradimas negali sąlygoti turto pasisavinimo, kaip nusikalstamos veikos. Nei kaltinimo apimtimi, nei skundžiamame nuosprendyje nėra atskleista ir paties V. K. subjektyvusis turto pasisavinimo požymis – tyčios turinys (kryptingumas). Nėra jokių duomenų, kad V. K. būtų siekęs bendrovės turtą (išgrynintas pinigines lėšas) panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti. Priešingai, byloje gausu informacijos (netiesioginės, kuri išsamiai aptarta ankstesniuose skyriuose), kad išgrynintos piniginės lėšos buvo išimtinai naudojamos UAB „M“ vykdomoje veikloje. Aukščiau aptarti elementai sąlygoja aplinkybę, kad būtent V. K. tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms yra ne deklaratyvūs, o paremti konkrečiais duomenimis:

- UAB „M“ atlikusi kitiems subjektams darbus, suteikusi paslaugas už bendrą 1 219 914,05 Eur sumą, patyrė tik 229 227,75 Eur sumos išlaidų, juo labiau, kad nėra jokių duomenų apie išrašytus kokius nors fiktyvius dokumentus, nevykdytą veiklą, nepastatytą objektą, panaikintą sandorį ar pan.;

- UAB „M“ pinigų modelis ir išgryninimo aplinkybės;

- UAB „M“ patirtos sąnaudos: medžiagų, technikos, darbo užmokesčio, kuro ir pan.

3.9.1 Apelianto aiškinimu, visos šios aplinkybės gali būti patikrintos procesinėmis priemonėmis, atliekant jau nurodytus ir aptartus veiksmus, kurie privalėjo būti padaryti dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Teismų praktikoje pasisakyta, kad tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą.

Žemesnės instancijos teismas

3.10. Taip pat, apelianto nuomone, kitas aspektas, kurį būtina aptarti, tai turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Nors šiuo nagrinėjamu atveju įmonės buhalteriniai apskaitos dokumentai neišsaugoti, tačiau ši aplinkybė negali sąlygoti pasisavinimo sudėties elementų atsiradimo. Kalbant apie realią žalą, tai jos „tikrą“ vaizdą galėtų atspindėti 2015 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje dėl bankroto bylos UAB „M“ iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-1219-730/2015) nustatytas kreditorių sąrašas: I eilės 4.233,42 Eur; II eilės 10.996,53 Eur; III eilės 52.452,02 Eur, t. y. iš viso: 67.681,97 Eur, o ne „mistinė“ 622 838,97 Eur turtinė žala. Nagrinėjamu atveju, svarbu ir tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-856-460/2016 iš V. K. buvo priteista visa žala: dėl atsargų, dėl įrankių, dėl išgrynintų piniginių lėšų, todėl esamo kaltinimo apimtyje akivaizdu, jog būtent civilinėmis pažeistų teisių atstatymo priemonėms bankroto administratorius sėkmingai pasinaudojo prisiteisdamas žalą: dėl atsargų ir dėl įrankių, todėl šie santykiai negali transformuotis į baudžiamuosius teisinius santykius.

3.11. Visų šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pagrindu, apelianto vertinimu, šioje byloje esantys duomenys neatitinka kvalifikuojamos veikos dispozicijoje privalomųjų elementų buvimo, o tai sąlygojo netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymą ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio V. K. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį priėmimą.

3.12. Apeliaciniu skundu, taip pat nesutinkama ir su V. K. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį. Šioje skundo dalyje apelianto pažymima, kad baigiamųjų kalbų metu buvo iškeltas teisės taikymo klausimas, t. y. ar galima atitinkamai tą pačią veiką išskaidyti į du atskirus straipsnius. Taip pat tinkamai kvalifikuoti veiką tampa svarbūs tokie elementai, kaip:

- veikos laikotarpis: kaltinimo dalyje dėl BK 223 straipsnio 1 dalies – „nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d.“; kaltinimo dalyje dėl BK 222 straipsnio 1 dalies – „nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. gegužės 19 d.“. Išvada – laikotarpis beveik identiškas;

- subjektas: kaltinimo dalyje dėl BK 223 straipsnio 1 dalies - „V. K.“; kaltinimo dalyje dėl BK 222 straipsnio 1 dalies – „ V. K.“. Išvada – subjektas tas pats;

- padariniai: kaltinimo dalyje dėl BK 223 straipsnio 1 dalies - „negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“; kaltinimo dalyje dėl BK 222 straipsnio 1 dalies - „negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Išvada - padariniai tie patys.

3.12.1. Atsižvelgiant į išdėstyta, mano, kad tokiu būdu teismas turėjo palikti tik vieną straipsnį, kadangi vienas kvalifikuojamas straipsnis yra perteklinis, o tai sąlygojo netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 223 straipsnio 1 dalį turi būti keistina.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo V. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o prokurorės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės D. Mackevičienės ir nuteistojo V. K. gynėjo advokato R. Špelverio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir V. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

6. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą bei išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal pakeistą kaltinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Tačiau skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, kadangi buvo netiksliai nustatytas V. K. neteisėtai pasisavinto UAB „M“ turto dydis (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Šalies argumentai

7. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „M“ didelės vertės 622 838,97 Eur turtą. Nuteistojo V. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymiai nuteistojo veikoje yra nustatyti, šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014). Atsižvelgiant į tai, kad turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, turi būti nustatyta padaryta žala, o kaltininko pasisavinimo veiksmus su tokia žala turi sieti aiškus priežastinis ryšys. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kaltininko tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. UAB „M“ direktoriumi ir kasininku buvo V. K. (t. 2, b. l. 106-109). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Taigi, šiuo atveju V. K. UAB „M“ valdymo klausimus, tarp jų ir dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo, galėjo spręsti ir sprendė vienasmeniškai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog V. K. einamų pareigų pagrindu buvo atsakingas už jo žinioje buvusį bendrovės turtą, tačiau nesilaikė įstatymų reikalavimų, savo naudai, neatsakingai ir neteisėtai elgėsi su bendrovės turtu.

9.1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3 konstatuota, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, išrašą nustatyta, kad UAB „M“ (direktorius V. K.) laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 614 147,14 Eur piniginių lėšų, iš jų: 607 891,35 Eur grynųjų pinigų, 6 255,79 Eur avanso, pervesto į UAB „M“ direktoriaus V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, panaudojimo (t. 7, b. l. 22-38).

9.2. Nuteistasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, neigė pasisavinęs UAB „M“ priklausantį turtą, keldamas versiją, jog jo žinioje buvusias UAB „M“ pinigines lėšas (614 147,14 Eur) panaudojo įmonės reikmėms, trumpalaikių atsargų bendros 4344 Eur vertės nepriėmė įmonės bankroto administratorius, o darbo įrankiai bendros 4347,83 Eur vertės priklausė arba įmonės darbuotojams, arba buvo nusidėvėję, todėl įmonės bankroto administratorius taipogi jų nepriėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija, neigiant minėto UAB „M“ turto pasisavinimą, vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo V. K. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.

Motyvuojamoji dalis

9.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad, darant išvadą dėl bendrovės vadovo veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš bendrovės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su bendrovės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos bendrovės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-382-489/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012 ir kt.).

9.4. Nuteistasis V. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kai UAB „M“ finansinė padėtis buvo sunki (skolos sudarė apie 70 000 Eur) ir nebebuvo galimybių dirbti dėl prarastų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, jis inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Tuo metu įmonė turėjo automobilį, kuris buvo perduotas bankroto administratoriui, smulkių įrankių, medžiagų likutį už 4000 Eur. Jis norėjo medžiagas perduoti bankroto administratoriui, tačiau pastarasis atsisakė jas paimti, šias medžiagas įvertino kaip šiukšles. Dėl įrankių – tai jie 2015 m. sausio mėn. Plungėje, vykdant renovacijos darbus, buvo sukrauti metaliniame jūriniame konteineryje, tačiau juos išsinešė darbuotojai. V. K. kreipėsi į policiją, surašė, kokie įrankiai dingo. Po kelių dienų darbuotojai įrankius grąžino geranoriškai ir jis atsisakė pareiškimo. Dalis įrankių buvo įmonės, dalis įrankių buvo pačių darbuotojų. Bankroto administratorius surašė, kad tie visi įrankiai priklausė įmonei UAB „M“ ir nebuvo perduoti bankroto administratoriui. V. K. įrankius, kurie buvo įmonės, norėjo perduoti, bet bankroto administratorius jų neėmė, kadangi jie yra netinkami ir neveikiantys. Įrankių kainą jis buvo nurodęs pats, kai kreipėsi į policiją dėl įrankių dingimo. V. K. taip pat parodė, kad UAB „M“ piniginių lėšų – apie 600 000 Eur jis nepasisavino. Šias pinigines lėšas V. K. panaudojo įmonės reikmėms, pirkdamas statybines medžiagas, kurą, mokėdamas atlyginimus darbuotojams. Didžioji dalis atsiskaitymų už prekes vyko grynaisiais pinigais. Darbo užmokestis taip pat daugiausia buvo mokamas grynaisiais pinigais. Visi pirkimai buvo padaryti oficialiai, iš statybinių medžiagų parduotuvių tinklų ar kitų parduotuvių. Jis turėjo visus tai įrodančius dokumentus, kol jų neperdavė K. L. (t. 10, b. l. 59-63). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. K. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 9, b. l. 139-141).

9.4.1. Nuteistasis V. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, patvirtino savo ankstesnius parodymus. Papildomai parodė, kad didžioji dalis trumpalaikių atsargų (cementas, skiediniai, lentos, medžių drožlių plokštės ir kt.), kurias atsisakė paimti bankroto administratorius, dėl laikymo sąlygų šiuo metu jau yra sugedusios. Iš nurodytų trumpalaikių atsargų V. K. turi tik akumuliatorinį suktuvą ir perforatorių. Dėl jam inkriminuoto įrankių pasisavinimo nuteistasis paaiškino, kad dėl įrankių vagystės buvo kreipęsis į policiją. Tie įrankiai priklausė kitiems UAB „M“ darbininkams, todėl atgavęs šiuos įrankius, V. K. jiems juos grąžino. V. K. taip pat nurodė, iš kokių įmonių daugiausia pirkdavo statybinių medžiagų, įrankių ir kuro, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais. Nuteistasis taipogi patvirtino, kad įmonės darbuotojams atlyginimai buvo mokami daugiausia grynaisiais pinigais (t. 11, b. l. 91-94).

9.5. Nuteistojo V. K. gynėjas dėl trumpalaikių atsargų pasisavinimo apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje taip ir nebuvo nustatyta, jog šį turtą V. K. pavertė savo turtu ir/ar jį perdavė naudotis tretiesiems asmenims. Pats V. K. paaiškino, kad dalį šių objektų (kelis įrankius, dalį medžiagų) iki šios dienos turi, tačiau juos bankroto administratorius atsisakė priimti. Apelianto nuomone, bankroto administratorius negali atsisakyti perimti jokio turto, o įvardijamas šiukšles jis turėjo įforminti dokumentu. Apeliantas pažymi, kad bankroto administratorius kreditorių interesus dėl atsargų sugadinimo, neišsaugojimo apgynė civilinio proceso priemonėmis – pateikdamas ieškinį, kuris buvo patenkintas pilna apimtimi. Dėl šios priežasties tai negali sąlygoti baudžiamosios atsakomybės atsiradimo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

9.5.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. K. bankroto administratoriui neperdavė trumpalaikių atsargų, užregistruotų 2015 m. gegužės 19 d. UAB „M“ įmonės balanse, sudarytame teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenimis, t. y. mišinio „Ceresit“ (25 kg) – 336 vnt., putų polistireno – 11,67 kub. m, statybinės medienos – 3 kub. m, kampinio šlifuoklio, akumuliatorinio suktuvo, perforatoriaus, OSB plokštės – 140 kv. m, stiklo paketų – 20,6 kv. m, PVC lango, bendros 4 344 Eur vertės (t. 1, b. l. 17). Liudytojas A. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš viso turto, kurį UAB „M“ deklaravo keldami bankroto bylą, jie praktiškai perėmė tik automobilį. Kitas turtas, kuris buvo nurodytas balanse, iki šios dienos nebuvo perduotas. Jiems buvo parodytos nenaudotos atsargos, tačiau tai buvo šiukšlės. Buvo pažadėta, kad įmonės vadovas atlygins pinigais, bet iki šiol pinigų nesulaukė (t. 10, b. l. 64-66). Taigi, liudytojas A. G. paneigė V. K. nurodytas aplinkybes, kad bankroto administratoriui buvo siūloma pasiimti minėtame balanse nurodytą įmonės turtą. Liudytojas kategoriškai nurodė, kad jam buvo parodytos tik šiukšlės. Dėl šios priežasties buvo pagrįstai konstatuota, kad V. K. pasisavino minėtas trumpalaikes atsargas. Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu BUAB „M“ iš V. K. buvo priteista 664 075,37 Eur žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 152-155), nepašalina pastarojo baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto pasisavinimą. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl turtinės žalos atlyginimo.

9.6. Nuteistojo V. K. gynėjas dėl įrankių pasisavinimo apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie įrankių priklausymą UAB „M“. V. K. buvo paaiškinęs apie įrankių egzistavimo aplinkybes, t. y. kad dalis įrankių buvo įmonės, dalis pačių darbuotojų, nusidėvėjimą, preliminarią kainą. Tačiau teismas šių jo paaiškinimų nevertino, o išimtinai rėmėsi 2015 m. vasario 18 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. K. pareiškimą dėl darbo įrankių dingimo. Gynėjas pažymi, kad aptariami įrankiai nebuvo įtraukti į 2015 m. gegužės 19 d. UAB „M“ įmonės balansą ir atsargų apyvartą. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

9.6.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. vasario 18 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „M“ direktoriaus V. K. pareiškimą dėl darbo įrankių pasisavinimo. V. K. pareiškime nurodė, kad 2015 m. vasario 11 d. atvykęs į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur UAB „M“ vykdė renovacijos darbus, pastebėjo, jog buvę darbuotojai S. Š. ir V. M. pasisavino bendrovei priklausančius darbo įrankius: akumuliatorinį gręžtuvą „Makita“ (2 vnt.), akumuliatorinį gręžtuvą „Dewalt“, diskinį pjūklą „Makita“, akumuliatorinį gręžtuvą „Stanley“, mikserį „Rebir“ (2 vnt.), gręžtuvą „Hitachi“, perforatorių „Boch“, siaurapjūklį „Blaukraft“ (2 vnt.), suvirinimo aparatą „Technology 236HD“, diskinį pjūklą „Festool“, 3 m liniuotę, 1,4 m liniuotę, gulsčiukus (8 vnt.), aliumines kopėčias. Šiais veiksmais darbuotojai padarė bendrovei 4347,83 - 5217,40 Eur žalą. V. K. 2015 m. vasario 18 d. pateikė policijai prašymą toliau nebenagrinėti jo pareiškimo, nes 2015 m. vasario 15 d. šie darbuotojai grąžino visus nurodytus UAB „M“ priklausančius darbo įrankius, todėl V. K. jiems pretenzijų nebeturi (t. 1, b. l. 18).

9.6.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad minėtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti UAB „M“ priklausantys įrankiai bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Liudytojas A. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog informaciją dėl įrankių sužinojo iš policijos pareigūnų. Jie buvo gavę V. K. pareiškimą, jog iš objekto dingo įrankiai, buvo nurodyti konkretūs asmenys, kurie pasisavino įmonei priklausančius darbo įrankius. Po kelių dienų suprato, kad direktorius kreipėsi į policiją, prašydamas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi įrankiai yra grąžinti. Oficialiai buvo parašyta, kad tai yra bendrovės turtas, kad jis buvo užvaldytas įmonės darbuotojų ir buvo grąžintas. Policija jiems pateikė sąrašą, įrankių, kurie įmonės balanse nebuvo nurodyti. Dėl įrankių V. K. motyvavo, kad įrankiai buvo jo asmeniniai. Vadovas turi įrodyti dokumentais, kad yra kitaip, kad yra jo turtas, pateikti nuosavybę įrodančius dokumentus, bet iki šios dienos jiems niekas nėra pateikta (t. 10, b. l. 64-66).

9.6.3. Tai, kad minėtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti įrankiai priklausė būtent UAB „M“, patvirtino ir buvęs įmonės darbuotojas S. Š.. Pastarasis apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme parodė, jog kai neperdavė 2 ar 3 įmonės įrankių, direktorius parašė pareiškimą policijai. Tada jis įrankius grąžino (t. 10, b. l. 70-71).

9.6.4. Šie įrodymai patvirtina, kad aptariami įrankiai priklausė UAB „M“. V. K. jokiais įrodymais nepatvirtino, kad minėti įrankiai priklauso jam ar kitiems UAB „M“ darbuotojams, o ne įmonei. Kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad V. K. melagingai pranešė policijai apie UAB „M“ turto pagrobimą. Taigi, šiuo atveju buvo pagrįstai konstatuota, kad V. K., neperduodamas šių įrankių bankroto administratoriui, juos pasisavino. Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, tai, kad aptariami įrankiai nebuvo įtraukti į 2015 m. gegužės 19 d. UAB „M“ įmonės balansą ir atsargų apyvartą, nepaneigia šių įrankių pasisavinimo fakto.

9.7. Nuteistojo V. K. gynėjas dėl UAB „M“ piniginių lėšų (614 147,14 Eur) pasisavinimo apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, kad V. K., kaip atskaitingas asmuo turėdamas UAB „M“ grynuosius pinigus, kuriuos pastarasis išėmė iš UAB „M“ sąskaitos, juos panaudojo ne pagal paskirtį. Apelianto vertinimu, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, dėl nesuprantamų atrankos kriterijų buvo užklausti tik dalis UAB „M“ pirkėjų ir pardavėjų, t. y. tik tie, kurie atsiskaitė ar su jais buvo atsiskaityta per banką. Apeliantas pažymi, kad UAB „M“ už prekes, medžiagas, techniką ir pan. daugiausia atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, t. y. įmonėje vyravo grynųjų pinigų modelis. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad ir su neužklaustais pirkėjais ir/ar pardavėjais UAB „M“ turėjo galimybę atsiskaityti ir grynaisiais pinigais.

9.7.1. Nuteistasis V. K., siekdamas patvirtinti keliamą versiją, jog išgrynintas pinigines lėšas (614 147,14 Eur) jis panaudojo įmonės reikmėms, apeliacinės instancijos teismui pateikė ūkio subjektų sąrašą, su kuriais UAB „M“ turėjo sandorių (pirko medžiagas, įrankius, kuriuos naudojo įmonės veikloje), už kuriuos atsiskaitė grynaisiais pinigais (t. 11, b. l. 99-101). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šią versiją, įpareigojo prokurorę pagal V. K. pateiktą sąrašą surinkti duomenis iš nuteistojo nurodytų ūkio subjektų apie UAB „M“ atsiskaitymus grynaisiais pinigais su jais (t. 11, b. l. 94). Prokurorė šį pavedimą įvykdė, duomenys nebuvo gauti tik iš UAB „Kr“ (duomenys pakeisti), kadangi, kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. baudžiamojo įsakymo, šios bendrovės direktorius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl visų minėtos bendrovės laikotarpio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimo. Vėlesnio laikotarpio apskaita nebuvo tvarkoma (t. 11, b. l. 146-156). Išreikalavus papildomus duomenis dėl UAB „M“ atsiskaitymo grynaisiais pinigais su ūkio subjektais, buvo nutarta pavesti specialistams šiuos duomenis ištirti kartu su kitais bylos duomenimis. Dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi buvo paskirta teismo apskaitos ir finansų ekspertizė (t. 11, b. l. 139-142).

9.7.2. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-335(18) konstatuota, kad per 2012 m. spalio 15 d. – 2015 m. gegužės 19 d. laikotarpį iš UAB „M“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, buvo paimta 657 356,45 Eur grynaisiais pinigais. UAB „M“ 2012 m. spalio 15 d. – 2015 m. gegužės 19 d. laikotarpiu, pirkdamas prekes ir paslaugas iš ūkio subjektų, jiems sumokėjo 326 107,72 Lt ir 5625,08 Eur (iš viso 100 072,40 Eur) grynais pinigais. Per 2012 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpį UAB „M“ darbuotojams buvo išmokėta 3706,68 Eur darbo užmokesčio grynais pinigais. Nepanaudotų UAB „M“ grynų piniginių lėšų likutis 2015 m. gegužės 19 d. buvo 553 577,37 Eur (t. 12, b. l. 2-9).

9.7.3. Taigi, apeliacinės instancijos teismui atlikus įrodymų tyrimą, išreikalavus papildomus duomenis dėl UAB „M“ atsiskaitymo grynaisiais pinigais su ūkio subjektais, atlikus apskaitos ir finansų ekspertizę, buvo nustatytos naujos aplinkybės dėl UAB „M“ piniginių lėšų pasisavinimo, t. y. buvo nustatyta patikslinta – mažesnė V. K. pasisavintų UAB „M“ piniginių lėšų suma. Atsižvelgiant į naujai nustatytas aplinkybes, 2018 m. rugsėjo 24 d. prokurorė pateikė prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (t. 12, b. l. 57-61).

9.7.4. Apeliacinės instancijos teisme pagal pakeistą kaltinimą apklausus nuteistąjį V. K., pastarasis parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Nuteistasis papildomai parodė, kad apie 500 000 Eur jo paimtų, dokumentais nepateisintų pinigų turėjo būti išleista apsiperkant statybinių prekių parduotuvėse, degalinių tinkle ir išmokant atlyginimus darbuotojams. Jo teigimu, ekspertizei buvo pateikti ne visi duomenys apie UAB „M“ atsiskaitymus su ūkio subjektais grynaisiais pinigais. Ekspertams nebuvo pateikti duomenys iš UAB „Kr“, UAB „N“ ir UAB „B“. Parduotuvė ,,B“ buvo pagrindinis UAB „M“ tiekėjas, šioje parduotuvėje buvo išleista didžioji dalis įmonės grynųjų pinigų. Be to, nebuvo gauti duomenys iš degalinių. V. K. mano, kad degalams per aptariamą laikotarpį buvo išleista apie 50 000 Eur, tačiau nurodė, jog neturi jokių dokumentų, kurie patvirtintų įmonės automobilių nuvažiuotus kilometrus ir išnaudotą kurą, kadangi jų neišsaugojo. Be to, dar reikėdavo pirkti dyzelinį kurą pastatų šildymui, kai objektuose buvo dirbama žiemą. Todėl, be minėtų 50 000 Eur, dar papildomai buvo perkamas kuras už 5000 - 10 000 Eur. Dėl darbo užmokesčio V. K. parodė, kad jie buvo sumokėję apie 35 000 Eur mokesčių, todėl pagal šią sumą įmonės darbuotojams kaip darbo užmokestis turėjo būti išmokėta apie 100 000 Eur grynųjų pinigų. Didžioji dalis UAB „M“ dirbusių žmonių atlyginimus norėjo gauti grynais pinigais.

9.7.5. Nors nuteistasis V. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad iš UAB „M“ banko sąskaitos paimtus grynuosius pinigus (553 577,37 Eur) panaudojo įmonės reikmėms, pirkdamas kurą, medžiagas ir prekes statybų objektams, atsiskaitydamas su darbuotojais, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui išreikalavus papildomus duomenis dėl UAB „M“ atsiskaitymo grynaisiais pinigais su ūkio subjektais, buvo atlikta apskaitos ir finansų ekspertizė. Nors ekspertizės aktu nustatyta mažesnė V. K. pasisavintų UAB „M“ piniginių lėšų suma nei jis buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, tačiau šis įrodymas iš esmės paneigia nuteistojo keliamą versiją dėl aptariamų piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms.

9.7.6. Priešingai nei nurodo nuteistasis V. K., ekspertams buvo pateikti duomenys apie UAB „M“ atsiskaitymus grynaisiais pinigais tiek iš pagrindinio bendrovės statybinių medžiagų tiekėjo UAB „B“ (pakeistas pavadinimas į UAB „S“) ir UAB „N“ (t. 11, b. l. 146, 157, 170-171), tiek iš nuteistojo pateiktame ūkio subjektų sąraše nurodytų degalinių (kiek buvo įmanoma pagal V. K. pateiktą informaciją) (t. 12, b. l. 81). Dėl jau aptartų objektyvių priežasčių duomenys nebuvo negauti tik iš UAB „Kr“ (t. 11, b. l. 146-156). Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius, kad UAB „M“ galėjo atsiskaityti už prekes UAB „Kr“ grynaisiais pinigais, V. K. nenurodė, kad iš pastarosios bendrovės būtų buvę įgytos stambios partijos statybinių medžiagų ar kitokiu pagrindu šiai bendrovei išmokėtos didelės pinigų sumos, todėl išgryninta suma laikytina akivaizdžiai per didele. Nors degalinių pateikti duomenys patvirtina sąlyginai nedidelį UAB „M“ grynųjų pinigų panaudojimą, perkant kurą (110,63 Eur), tačiau iš šios įmonės banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „M“ įvairiose degalinėse daug kartų už prekes ar paslaugas atsiskaitė ir banko kortele (t. 1, b. l. 20-170). Todėl nėra pagrindo tikėti nuteistojo V. K. pateikta versija, kad degalams per aptariamą laikotarpį buvo išleista apie 50 000 Eur grynaisiais pinigais.

9.7.7. Nuteistojo V. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi, kokius atlyginimus gaudavo UAB „M“ darbuotojai ir kaip jiems buvo mokama. Nors ir buvo atliktas UAB „M“ ūkinis finansinis tyrimas bei surašyta specialisto išvada, byloje pagal V. K. pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. UAB „M“ darbuotojams (V. K., R. R., R. J.-B., A. J.) buvo išmokėta 12 800,48 Lt (3 707,27 Eur) darbo užmokesčio. Apelianto nuomone, ši suma yra nelogiška ir neadekvati. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

9.7.8. Iš 2018 m. birželio 14 d. ekspertizės akto Nr. 11-335(18) matyti, kad ekspertiniam tyrimui buvo pateikti 2012 m. spalio mėn. – 2015 m. birželio mėn. UAB „M“ darbuotojų darbo užmokesčio priskaitymo-išskaitymo žiniaraščiai. Ekspertizės akte nurodyta, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų – kasos išlaidų orderių matyti, jog 2012 m. – 2014 m. laikotarpiu UAB „M“ darbuotojams – direktoriui V. K., vyr. buhalterei R. J.-B., vadybininkei R. R. ir statybininkui-apdailininkui A. J. darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais. Per 2012 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpį UAB „M“ darbuotojams buvo išmokėta 3706,68 Eur darbo užmokesčio grynais pinigais (t. 12, b. l. 2-9). Nors pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti buvę UAB „M“ darbuotojai A. L. ir S. Š. (b. l. 68-69, 70-71) taipogi nurodė darbo užmokestį gaudavę grynaisiais pinigais, tačiau byloje nėra duomenų apie kitiems UAB „M“ darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį. Todėl nėra jokios galimybės nustatyti, kad jiems ar kitiems buvusiems UAB „M“ darbuotojams buvo sumokėta iš kaltinime nurodytų piniginių lėšų. V. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jie buvo sumokėję apie 35 000 Eur mokesčių SoDrai, todėl pagal šią sumą įmonės darbuotojams turėjo būti išmokėta apie 100 000 Eur grynųjų pinigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau VSDFV) sumokėtos įmokos už įmonės darbuotojus objektyviai nepatvirtina, kokios sumos grynaisiais pinigais buvo išmokėtos kaip darbo užmokestis, kadangi ne visada grynaisiais pinigais yra išmokami atlyginimai taip, kad jie atitiktų įmokas VSDFV. Be to, net padarius išvadą, kad ir kiti darbuotojai, nei nustatyta ekspertizės akte, galėjo gauti atlyginimą grynaisiais pinigais, ko nepatvirtina byloje ištirti objektyvūs įrodymai, V. K. išsigryninta piniginių lėšų suma yra akivaizdžiai per didelė tokioms išlaidoms.

9.8. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nuteistojo V. K. teiginio, jog piniginės lėšos 553 577,37 Eur buvo panaudotos bendrovės reikmėms – apsiperkant statybinių prekių parduotuvėse, degalinių tinkle ir išmokant atlyginimus darbuotojams – nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Taigi, jie yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais ir konkrečiais duomenimis, jų negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis. Byloje nenustatyta, kokiems kitiems, nesusijusiems su bendrovės interesais ir veikla, tikslams šios lėšos buvo panaudotos, tačiau veikos kvalifikavimui tai neturi reikšmės. Kaip minėta, teismų praktikoje tokiais atvejais esminėmis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad bendrovės lėšos buvo naudojamos ne jos reikmėms ir kad dėl to jai buvo padaryta žala. Priešingai nei nurodoma nuteistojo V. K. gynėjo apeliaciniame skunde, UAB „M“ buvo padaryta reali žala, kadangi dėl neteisėtų nuteistojo V. K. veiksmų pavertus įmonės turtą savo turtu atitinkamai sumažėjo įmonės turimas turtas. Išnagrinėti įrodymai ir jau aptartos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad V. K. jo žinioje esantį UAB „M“ turtą, t. y. pinigines lėšas panaudojo ne įmonės reikmėms, šių pinigų panaudojimą patvirtinančių objektyvių dokumentų nepateikė, taip pat neperdavė bankroto administratoriui trumpalaikių atsargų, užregistruotų 2015 m. gegužės 19 d. UAB „M“ įmonės balanse, ir UAB „M“ priklausančių darbo įrankių. Todėl daroma išvada, kad nurodytą svetimą turtą (iš viso 568 524,99 Eur), nuteistasis neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, V. K. neabejotinai suvokė, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jo žinioje esantį svetimą turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

9.9. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 11-335(18) buvo nustatyta patikslinta – mažesnė V. K. pasisavintų UAB „M“ piniginių lėšų suma, taip pat į 2018 m. rugsėjo 24 d. prokurorės prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Nors nuteistajam inkriminuotas pasisavinto turto dydis mažinamas nuo 622 838,97 Eur iki 568 524,99 Eur, tačiau jis viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą didelės vertės dydį, t. y. 250 MGL. Todėl tai neturi įtakos V. K. inkriminuotos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

9.10. Taigi, laikoma nustatyta, jog V. K. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

9.10.1. V. K., būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. iš UAB „M“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Swedbank“, paėmė 657 356,45 Eur grynais pinigais, iš kurių dalį panaudojęs UAB „M“ reikmėms: 100 072,40 Eur - pirkdamas prekes ir paslaugas iš ūkio subjektų; 3706,68 Eur išmokėjęs UAB „M“ darbuotojams darbo užmokesčio grynais, likusios sumos grynųjų pinigų – 553 577,37 Eur neįnešė nei į UAB „M“ kasą, nei į banko sąskaitą, taip pat neperdavė UAB „M“ bankroto administratoriui, tačiau panaudojo nenustatytiems, su UAB „M“ veikla nesusijusiems poreikiams ir tokiu būdu juos pasisavino, neteisėtai paversdamas savo turtu.

9.10.2. Be to, jis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. iš minėtos UAB „M“ banko sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, elektroninio mokėjimo nurodymais pervedė 6255,79 Eur, juos panaudojo nenustatytiems, su UAB „M“ veikla nesusijusiems poreikiams ir tokiu būdu juos pasisavino, neteisėtai paversdamas savo turtu.

9.10.3. Be to, jis pasisavino ir kitą jam patikėtą bei jo žinioje buvusį UAB „M“ turtą - trumpalaikes atsargas, nurodytas 2015 m. gegužės 19 d. UAB „M“ balanse, sudarytame teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienai: mišinio „Ceresit“ 25 kg - 336 vnt., putų polistireno - 11,67 m³, statybinės medienos - 3 m³, kampinį šlifuoklį, akumuliatorinį suktuvą, perforatorių, OSB plokštes - 140 m², stiklo paketus - 20,6 m², PVC langą, bendros 4344 Eur vertės, bei UAB „M“ priklausančius darbo įrankius: 2 vnt. akumuliatorinių gręžtuvų „Makita“, akumuliatorinį gręžtuvą „Dewalt“, diskinį pjūklą „Makita“, akumuliatorinį gręžtuvą „Stanley“, 2 vnt. mikserių „Rebir“, gręžtuvą „Hitachi“, perforatorių „Boch“, 2 vnt. siaurapjūklių „Blaukraft“, suvirinimo aparatą „Technology 236HD“, diskinį pjūklą „Festool“, 3 m liniuotę, 1,4 m liniuotę, 8 vnt. gulsčiukų, aliuminines kopėčias, bendros 4347,83 Eur vertės.

9.10.4. Minėtais veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. V. K. tyčia pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „M“ didelės 568 524,99 Eur vertės turtą, padarydamas UAB „M“ 568 524,99 Eur turtinę žalą.

9.10.5. Tokiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir V. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį.

10. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą bei išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal pakeistą kaltinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Tačiau skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, kadangi buvo netinkamai nustatyta, kokiu būdu pasireiškė V. K. apgaulingas apskaitos tvarkymas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu.

11. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „M“ buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 614 147,14 Eur piniginių lėšų panaudojimo, dėl to minėtu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį V. K. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „M“ buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. neišsaugojo UAB „M“ buhalterinių dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad V. K. turėjo būti nuteistas tik dėl vienos iš šių nusikalstamų veikų, kadangi nuteistojo veikos kvalifikavimas pagal du BK straipsnius yra perteklinis. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

12. 2018 m. rugsėjo 24 d. prokurorė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Prašyme prokurorė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai ir apeliacinės instancijos teismo atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu ištirti įrodymai leidžia teigti, jog V. K. tyčia paslėpė UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdamas nuslėpti neteisėto bendrovės piniginių lėšų bei turto pasisavinimo faktą bei apsunkinti galimybes nustatyti UAB „M“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Todėl kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį nurodytos faktinės aplinkybės turi būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nurodant, kad V. K. tyčia paslėpė UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl to turi būti pakeistas ir veikų kvalifikavimas, kadangi buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas kvalifikuotinas tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o veikos kvalifikavimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį šalintinas kaip perteklinis (t. 12, b. l. 57-61).

12.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal pakeistą kaltinimą, atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi V. K., daro išvadą, kad kaltinimas V. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tyčia paslėpus UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pasitvirtino. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

12.2. Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3 konstatuota, kad UAB „M“ (direktorius V. K.) laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. neišsaugojo:

- laikotarpio nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. 57 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė statybos darbų iš viso už 626 478,96 Eur pardavimą ūkio subjektams,

- laikotarpio nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. 6 pinigų priėmimo kvitų, kuriais pagrindė iš viso 126 591,68 Eur piniginių lėšų gavimą iš ūkio subjektų,

- laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2015 m. vasario 24 d. ūkio subjektų vardu išrašytų 529 PVM sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo prekių, nuomos paslaugų pirkimui iš viso už 229 227,75 Eur pagrįsti,

- laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. kovo 20 d. 76 pinigų sumokėjimo atvejus įrodančių dokumentų, kuriuos panaudojo iš viso 43 388,86 Eur pinigų sumos sumokėjimui ūkio subjektams pagrįsti,

- laikotarpio 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. apskaitos registrų.

12.2.1. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, AB, išrašą nustatyta, kad UAB „M“ (direktorius V. K.) laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 614 147,14 Eur piniginių lėšų, iš jų: 607 891,35 Eur grynųjų pinigų, 6255,79 Eur avanso, pervesto į UAB „M“ direktoriaus V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, panaudojimo. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04251-16 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus dėl UAB „M“ (direktorius V. K.) padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 7, b. l. 22-38).

12.3. Apeliacinės instancijos teismui atlikus įrodymų tyrimą, išreikalavus papildomus duomenis dėl UAB „M“ atsiskaitymo grynaisiais pinigais su ūkio subjektais, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi buvo paskirta teismo apskaitos ir finansų ekspertizė (t. 11, b. l. 139-142). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-335(18) konstatuota, jog kadangi ekspertiniam tyrimui pateikti tik UAB „M“ 2012 m. – 2015 m. apskaitos dokumentai ir finansinės ataskaitos, o to laikotarpio apskaitos registrai ir Didžioji knyga nepateikta, kurie pasak liudytojos R. J.-B. ir kaltinamojo V. K. buvo surašomi, tačiau neišsaugoti, nėra galimybės nustatyti, ar bendrovės apskaita buvo tvarkoma laikantis norminių aktų reikalavimų. Tačiau UAB „M“ neišsaugojęs apskaitos registrų ir Didžiosios knygos nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio reikalavimų. UAB “M” 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti iš dalies, kadangi tyrimui nepateikti bendrovės apskaitos registrai ir Didžioji knyga (t. 12, b. l. 2-9).

12.4. Nuteistasis V. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dėl aplaidumo neišsaugojo savo įmonės dokumentų, perduodamas juos K. L., dėl to jaučiasi kaltas. Visą kitą buhalteriją tvarkė tvarkingai, viską darė pagal įstatymus, dėl to kaltas nesijaučia. Visus dokumentus pristatydavo buhalterei, kuri juos suvesdavo ir segdavo į segtuvus, perduodavo Mokesčių inspekcijai, teikdavo ataskaitas „Sodrai“. Viskas buvo sutvarkyta iki tol, kol visus buhalterinius dokumentus jis perdavė K. L.. Su pastaruoju jis susipažino atsitiktinai per parodą, kuri vyko Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Po to susitiko po 2 ar 3 mėnesių „Akropolio“ kavinėje, bendravo dėl darbų, tuo metu K. L. norėjo atidaryti savo įmonę. Jis K. L. pasiūlė dirbti jo vadovaujamoje įmonėje, perimti direktoriaus pareigas ir toliau vykdyti įmonės veiklą. K. L. labai norėjo įsigyti jo įmonę, tik iš pradžių norėjo sužinoti įmonės vidinę būseną, veiklą. Jie susitarė, per kiek laiko K. L. taps direktoriumi, per kiek laiko gali nupirkti įmonę, kokią veiklą vykdys. K. L. pas jį atvažiavo pasirašyti sutartį dėl priėmimo į darbą. K. L. buvo atsivežęs paso kopiją, jis K. L. paso originalo nematė, nepagalvojo, kad reikia patikrinti. Su K. L. jie bendravo rusiškai, pastarasis kelis žodžius mokėjo pasakyti lietuviškai.

12.4.1. V. K. taip pat parodė, kad jis K. L. perdavė visus buhalterinius dokumentus, pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, tačiau jo neranda. Perdavimo aktas buvo surašytas lietuvių kalba. K. L. mokėjo skaityti lietuviškai, perskaitė aktą, nežino, ar šis jį suprato. Dokumentų buvo apie 38 segtuvai. Segtuvus jie abu sunešė ir sudėjo K. L. į automobilį. Dokumentų perdavimas vyko pas jį namuose, kieme. Visus dokumentus K. L. turėjo atiduoti finansų įmonei, kuri atlieka auditą, ir patikrinti visą buhalteriją. Su K. L. buvo sutarę, kad jis tai padarys už 3000 Lt. Šiuos pinigus V. K. sumokėjo iš įmonės pinigų, buvo pasirašytas raštelis dėl 3000 Lt sumokėjimo, tačiau jis vėliau dingo. Po dokumentų perdavimo V. K. porą savaičių negavo jokių žinių iš K. L., pradėjo jo ieškoti, bet nerado. Kai įmonei iškėlė bankrotą, kreipėsi į policiją dėl buhalterinių dokumentų dingimo (t. 10, b. l. 59-63).

12.5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. K. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 9, b. l. 139-141). Nuteistasis V. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, patvirtino savo ankstesnius parodymus. Papildomai parodė, kad kartu su visais UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentais K. L. perdavė ir kompiuterį, kuriuo buvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita (t. 11, b. l. 91-94). Apeliacinės instancijos teisme pagal pakeistą kaltinimą papildomai apklausus nuteistąjį V. K., pastarasis parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Nuteistasis papildomai parodė, kad iš pradžių buvo surašytas UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, kurį jam perdavė buhalterė ir kurį jie abu pasirašė. Vienas iš šio akto egzempliorių liko pas buhalterę, kitas pas jį. Vėliau buvo surašytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas K. L., kad V. K. perdavė pastarajam dokumentus. Šiame akte viskas buvo surašyta taip pat kaip ir pirmame akte, tik jį pasirašė V. K. ir K. L.. Vienas akto egzempliorius liko pas K. L., kitas pas jį. Iš 4 priėmimo–perdavimo akto egzempliorių nei vieno nėra, jų niekas negalėjo pateikti. V. K. taip pat parodė, kad dokumentų priėmimo–perdavimo aktas buvo surašytas 2015 m. vasario 6 d., bankroto byla UAB „M“ iškelta 2015 m. gegužės 8 d., o į policiją dėl įmonės buhalterinių dokumentų dingimo jis kreipėsi 2015 m. birželio 26 d., kai bankroto administratorius pasiūlė ieškoti dokumentų ir kreiptis į policiją. Pats kreiptis į policiją nuteistasis nepagalvojo.

12.6. Taigi, nuteistasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose prisipažino, kad neišsaugojo UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentų, bet neigė tai daręs tyčia, keldamas versiją, jog visus įmonės dokumentus perdavė K. L., kuris, prieš pirkdamas įmonę, norėjo įvertinti jos būklę ir atlikti auditą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo V. K. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.

12.7. Išnaudojus visas galimybes ir nepavykus teismo posėdyje apklausti liudytojo K. L. (C. L.), pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo paskelbti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas K. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Rumunijos pilietis. 2011 m. birželio mėn. jis atvyko į Lietuvą dirbti UAB „L“ (duomenys pakeisti) suvirintoju. 2012 m. rugpjūčio mėn. išvyko iš Klaipėdos į Taliną ir įsidarbino Estijos įmonėje OU „B“, kur pradirbo nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. liepos 6 d. Lietuvoje jis lankėsi tik Klaipėdos mieste. Jokiose „Akropolio“ kavinėse, baruose, picerijose nesilankė, ten nevalgė, su jokiais žmonėmis nebendravo. Statybų versle nieko neišmano, moka tik suvirinimo darbus. Jam niekada neteko dirbti vadovaujamo darbo, būti direktoriumi, jis apie tai niekada negalvojo ir neplanavo. Būdamas Lietuvoje, jokios įmonės dokumentų jis neturėjo, niekas jam neperdavė. UAB „M“ ir V. K. jam negirdėti (t. 2, b. l. 75-76, 85-87).

12.7.1. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas K. L. iš pateiktų asmenų V. K. neatpažino (t. 2, b. l. 101-103).

12.8. Liudytoja T. L. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu su vertėjos pagalba vykdė K. L. apklausą. Pastarasis kalbėjo rusų kalba, paaiškino, kad V. K. nepažįsta, statybų verslu nesidomi, apie tą įmonę nieko negirdėjo, jokių dokumentų nepametė, dirbo suvirintoju ir žadėjo ieškoti tik suvirintojo darbo (t. 10, b. l. 80).

12.9. Liudytojas A. Li. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis yra UAB „S“ (duomenys pakeisti)vadovas. Rumunijos pilietis K. L. dirbo pas juos suvirintoju. Pagal K. L. išvaizdą, bendravimą, kalbos žinojimą, suvokimą sunkiai tikėtina, kad šis galėtų pirkti įmonę. K. L. lietuviškai kalbėti ir rašyti nemokėjo, su juo buvo bendraujama angliškai arba rusiškai (t. 10, b. l. 69).

12.10. Liudytoja R. J.-B. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. K. jos paprašė suruošti dokumentus, nurodė, kad norės atiduoti auditui. Ji suruošė visus dokumentus, surašė perdavimo–priėmimo aktą ir perdavė V. K.. Perdavimo akto ji neišsaugojo. Kaip toliau vyko dokumentų perdavimas ir kur jie vėliau dingo, ji nematė ir nežino. Prisimena, jog K. L. buvo priimtas dirbti vietoje V. K., kadangi pastarasis tuo metu turėjo sveikatos problemų. Paties K. L. ji nematė, su juo bendrauti jai neteko, ji gavo dokumento kopiją, kuri buvo labai prastos kokybės. Į „Sodrą“ buvo išsiųstas pranešimas dėl K. L. priėmimo į darbą direktoriaus pareigoms. Pasikeičiant vadovui į Registrų centrą pranešimą teikė ji, nes akcininkas to nepadarė. Jai nebuvo pateikti dokumentai, kad iš įmonės kasos buvo paimta 3000 Lt ir sumokėta K. L. už audito atlikimą. Vėliau V. K. liepė atšaukti vadovo pakeitimą, sakė, kad tas žmogus dingo. Kadangi dokumentai buvo dingę, buvo nuspręsta kelti bankroto bylą (t. 10, b. l. 66-68).

12.11. Taigi, liudytojų K. L., T. L., A. Li. parodymai paneigia V. K. keliamą versiją apie K. L. perduotus UAB „M“ buhalterinius dokumentus bei pastarojo ketinimą įsigyti šią įmonę. UAB „M“ buhalterė R. J.-Breivienė taipogi nepatvirtino V. K. keliamos versijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo versija, kad asmuo, būdamas užsienio valstybės piliečiu, nemokėdamas lietuvių kalbos, būdamas samdomu darbuotoju ir neturėdamas jokios vadovaujamo darbo patirties bei jos neplanavęs, neišmanydamas statybų verslo, sutiktų tapti bendrovės, užsiimančios statybomis ir veikiančios tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, direktoriumi bei akcininku, yra neįtikima ir nelogiška. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, akivaizdu, kad K. L. neketino tapti UAB „M“ vadovu ar įsigyti šią įmonę ir kad V. K. tik imitavo pastarojo įdarbinimą šioje įmonėje, jog pagrįstų savo versiją dėl apskaitos dokumentų perdavimo šiam asmeniui.

12.12. Liudytojos R. J.-B. parodymai patvirtina, kad UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti būtent V. K. ir kad pastarasis buvo paskutinis asmuo, savo žinioje turėjęs šiuos dokumentus. Pažymėtina, kad nebuvo išsaugoti nei perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo minėti dokumentai buvo buhalterės perduoti V. K., nei perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo dokumentai buvo tariamai V. K. perduoti K. L.. Be to, V. K. neišsaugojo ir raštelio, kuriuo tariamai perdavė 3000 Lt K. L. už audito atlikimą. R. J.-B. parodė, kad jai nebuvo pateikti dokumentai, jog iš įmonės kasos buvo paimta 3000 Lt ir sumokėta K. L. už audito atlikimą. Šios aplinkybės taip pat verčia abejoti nuteistojo V. K. keliamos versijos apie dokumentų perdavimą K. L. tikrumu.

12.13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentai dingo įmonei esant sunkioje finansinėje padėtyje, finansiniai įsipareigojimai sudarė apie 70 000 Eur, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi UAB „M“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 7-8). Liudytojas A. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog UAB „M“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui buvo perduota dalis nereikšmingų dokumentų. Paprašius vadovo V. K. nurodyti priežastį, kodėl negali perduoti visų dokumentų, jis pasakė, kad dokumentai buvo perduoti nepažįstamam asmeniui, kuris žadėjo toje įmonėje įsidarbinti, turėjo atlikti šių dokumentų peržiūrą, įvertinti įmonės dokumentus, tačiau dokumentai ir tas žmogus dingo. Tada jie prašė pateikti dokumentą apie perduotus dokumentus, tačiau tas aktas jiems nebuvo perduotas, taip pat nebuvo perduoti kiti dokumentai. Liudytojas pažymėjo, kad kai bankroto administratorius pakartotinai pareikalavo pateikti bendrovės buhalterinius dokumentus, V. K. kreipėsi į policiją dėl dokumentų dingimo (t. 10, b. l. 64-66). Kaip minėta, V. K. parodė, kad dokumentų priėmimo–perdavimo aktas buvo surašytas 2015 m. vasario 6 d., o į policiją dėl įmonės buhalterinių dokumentų dingimo jis kreipėsi 2015 m. birželio 26 d. (t. 1, b. l. 13-14), kai bankroto administratorius pasiūlė ieškoti dokumentų ir kreiptis į policiją. Pats kreiptis į policiją nuteistasis nepagalvojo. Iš šių įrodymų matyti, kad nuteistasis V. K. delsė kreiptis į policiją dėl neva dingusių įmonės dokumentų ir tai padarė tik raginamas bankroto administratoriaus.

12.14. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. K., UAB „M“ esant sunkioje finansinėje padėtyje, siekdamas nuslėpti didelės vertės įmonės turto pasisavinimą, tyčia paslėpė UAB „M“ buhalterinius dokumentus. V. K., paslėpdamas įmonės buhalterinius dokumentus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti UAB „M“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros atitinkamu laikotarpiu, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp V. K. neteisėtų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, t. y. būtent dėl nuteistojo veiksmų, paslepiant įmonės buhalterinius dokumentus, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „M“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros atitinkamu laikotarpiu. Ši V. K. veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

12.15. Dėl nurodytų priežasčių Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, kadangi buvo netinkamai nustatyta, kokiu būdu pasireiškė V. K. apgaulingas apskaitos tvarkymas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas kvalifikuotinas tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, V. K. veikos, neišsaugant UAB „M“ buhalterinių dokumentų, kvalifikavimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Dėl to V. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje V. K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

12.16. Taigi, laikoma nustatyta, jog V. K. paslėpė apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

12.16.1. V. K., būdamas UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, pažeisdamas Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punktą, kuris numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, turėdamas tikslą nuslėpti UAB „M“ didelės vertės turto pasisavinimą bei apsunkinti galimybes nustatyti UAB „M“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. paslėpė UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentus:

- laikotarpio nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. 57 PVM sąskaitas faktūras, kuriomis pagrindė statybos darbų už bendrą 626 478,96 Eur sumą pardavimą ūkio subjektams;

- laikotarpio nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. 6 pinigų priėmimo kvitus, kuriais pagrindė piniginių lėšų gavimą iš ūkio subjektų už bendrą 126 591,68 Eur sumą;

- laikotarpio nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2015 m. vasario 24 d. ūkio subjektų vardu išrašytas 529 PVM sąskaitas faktūras, kurias panaudojo prekių, nuomos paslaugų pirkimui už bendrą 229 227,75 Eur sumą pagrįsti;

- laikotarpio nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. kovo 20 d. 76 atvejų pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos panaudojo pinigų sumokėjimui ūkio subjektams pagrįsti už bendrą 43 388,86 Eur sumą;

- kitus UAB „M“ buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus bei UAB „M“ apskaitos registrus (Didžiąją knygą bei kitus apskaitos registrus), dėl ko negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

12.6.2. Tokiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių.

13. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį ir paskirti V. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes palikti nepakeistas ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo. Prokurorė taip pat prašo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,66 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

14. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

15. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis V. K. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei ir apysunkį nusikaltimą finansų sistemai. Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. V. K. pasisavinto UAB „M“ turto vertė (568 524,99 Eur) daugiau nei 60 kartų viršijo BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą atitinkantį didelės vertės turtą. V. K. anksčiau neteistas (t. 9, b. l. 110-111) (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendis, kuriuo V. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, apskųstas apeliacine tvarka, todėl neįsiteisėjęs), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 9, b. l. 101). Nuteistasis dirba (t. 9, b. l. 108-109; t. 11, b. l. 10), turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus (t. 9, b. l. 104; t. 11, b. l. 11-13). Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad jis turi polinkį nusikalsti ir kad nusikaltimų darymas tapęs jo gyvenimo būdo dalimi. Be to, V. K. yra nustatytas 30 procentų darbingumas, todėl jo sveikatos būklė nėra gera, jis dažnai gydomas (t. 11, b. l. 9, 14-23). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

15.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. K., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per švelnios. Kita vertus, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustačius patikslintą nuteistojo pasisavinto UAB „M“ turto dydį (pasisavinto turto dydis sumažėjo 54 313,98 Eur), yra pagrindas daryti išvadą apie mažesnį nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą nei buvo nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šios priežasties bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, nežymiai sumažinus pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. K. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. K. paskirtų bausmių subendrinimo keičiama ir nuteistajam skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė. Dėl nurodytų priežasčių Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

15.2. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ilgesniam terminui (3 metams) nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, taip pat pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę. Šie prokurorės prašymai yra pagrįsti tik iš dalies. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad V. K. charakterizuojantys duomenys rodo, jog kaltininkas nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau mano, kad nuteistajam bausmės vykdymas atidėtas per trumpam laikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam V. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 2 metams ir paskyrus prokurorės prašomą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,66 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui. Priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, pakeisti V. K. paskirto įpareigojimo dirbti arba mokytis nėra pagrindo. Nors V. K. šiuo metu ir dirba, tačiau pastarajam darbo netekus, jis būtų įpareigotas vėl įsidarbinti arba mokytis. Atsižvelgiant į V. K. darbo pobūdį (projektų vadovas statybų įmonėje), įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų šiuo atveju būtų perteklinis. Dėl nurodytų priežasčių Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, bei priimti naują nuosprendį – išteisinti V. K. dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti.

V. K., pripažintam kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, paskirtą bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, V. K. paskirtąsias bausmes už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis, BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems), įpareigojant dirbti arba mokytis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,66 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Albinas BielskisJolanta ČepukėnienėLinas Šiukšta