Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Headex“ dėl darbo ginčo teisme išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Ginčas apeliacinėje byloje kilo dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių teisinių padarinių.

14. Byloje nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 6 d. tarp ieškovo R. M. ir atsakovės UAB „Headex“ buvo sudaryta Laikinojo darbo sutartis Nr. HEAD016553, kuria ieškovas įdarbintas prekių surinkėju. Darbo sutartis neterminuota (sutarties 2 punktas). Darbuotojas darbo funkcijas įsipareigojo atlikti Lietuvoje, taip pat komandiruotėje užsienyje, skirtingose užsakymų vietovėse. 2023 m. rugsėjo 6 d. susitarimu pakeisti laikinojo darbo sutartį į darbo sutartį, šalys susitarė pakeisti darbo sutarties rūšį: iš laikinojo darbo sutarties į darbo sutartį (toks pakeitimas nustatomas komandiruotės laikotarpiui). 3-čias susitarimo punktas numatė, kad pasibaigus komandiruotei darbuotojui toliau galioja Laikinojo darbo sutartis, išskyrus kitus susitarime numatytus atvejus. Šalys taip pat susitarė, jog ieškovas nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. pradės darbą pas užsakovą Tom & Co Belgijoje, darbo aprašymas – užsakymų surinkimas (skeržneriu/elektriniu vežimėliu), jis šį darbą ir pradėjo. 2023 m. rugsėjo 21 d. UAB „Headex“ įsakymu R. M. nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. atšauktas iš komandiruotės, kadangi kaip nurodo atsakovė, gavo nusiskundimų iš darbų vadovo, kad ieškovas per lėtai dirba, buvo nutarta darbuotojui surasti kitą darbo poziciją, kur greitis ne toks svarbus. Toks darbas jam buvo siūlytas (2 t. b.l. 35-37). Ieškovas atsakė, kad kur kas daugiau patirties turi administracinio pobūdžio darbuose, derybose, kolektyvo valdyme, jam reikalingas darbas užsienio valstybėse, su pasiūlyta pozicija nesutiko. Kaip matyti iš tokio ieškovo nurodymo, jis pageidavo visai kitokio pobūdžio darbo, negu buvo sutaręs Laikinojoje darbo sutartyje (prekių surinkėjas).

15. Toliau Laikinojo darbo sutartyje buvo susitarta, kaip šalys bendrauja tarp darbų, į kuriuos ieškovas buvo deleguojamas (1.2 punktas), t. y. kaip darbuotojas yra iškviečiamas, siunčiamas, ir atšaukiamas dirbti darbo naudotojui, numatyta darbuotojo sutikimo pateikimo tvarka. Susitarta, jog darbdavys iškviečia darbuotoją naujam siuntimui pas darbo naudotoją ir informuoja apie darbo pradžią ir kitas sąlygas per įmonėje veikiančią elektroninę dokumentų valdymo sistemą (EDVS), o nesant tokios galimybės, el. paštu, nurodytu 1.2.6 punkte (1.2.1 p.). Šios darbo sutarties galiojimo metu (įskaitant laikotarpius tarp siuntimų) darbuotojas privalo išlikti pasiekiamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Tai pat darbuotojas įsipareigojo elektroninį paštą tikrinti darbo dienomis, o laikotarpiu tarp siuntimų – kasdien. Jeigu darbuotojas pažeidžia šią pareigą ir neatsako ar pavėluoja atsakyti, jis prisiima visas iš to kylančias neigiamas pasekmes, be to, tai gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tarpusavio komunikacijai šalys naudoja aukščiau nurodytą darbuotojo elektroninio pašto adresą ir mobilaus telefono numerį. Darbuotojas savo prašymus, sutikimus, pranešimus, informacijos gavimą bei susipažinimą su darbdavio sprendimais ir kitus valios pareiškimus teiks ir tvirtina bei gaus darbdavio sprendimus, pranešimus ir kitus dokumentus įmonėje veikiančia EDVS. Tik nesant galimybės dėl techninių kliūčių, kaip alternatyva šiems procesams bus naudojamas el. paštas arba telefonas (1.2.6 p.).

16. Laikinojo darbo sutarties 11 punktu šalys taip pat susitarė, kad darbuotojui grįžus iš siuntimo, ne vėliau kaip per 5 d. d. per EDVS, o nesant galimybės, Laikinojo darbo sutartyje nurodytu el. pašto adresu, darbuotojui yra pateikiamas konkretus pasiūlymas kitam siuntimui. Darbuotojui neatsakius į pasiūlymą ar jo atsisakius, darbdavys kviečia darbuotoją į susitikimą tikslu rasti geriausiai darbuotojui tinkantį pasiūlymą. Kai darbuotojas kviečiamas neatvyksta į susitikimą su darbdaviu, per 2 d. d. darbuotojui per EDVS, o nesant tokios galimybės, darbo sutartyje nurodytu el. pašto adresu yra siunčiamas pakartotinis kvietimas atvykti pas darbdavį. Jei po antro kvietimo darbuotojas neatvyksta pas darbdavį, toks darbuotojo elgesys, atsisakant bendradarbiauti su darbdaviu, yra laikomas šiukščiu darbo pareigų pažeidimu ir darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo pagal DK nuostatas (11 p.)

17. Taigi, šalys aiškiai susitarė, kad darbuotojo bei darbuotojui prašymai bei pranešimai siunčiami per EDVS, o nesant tokios galimybės – elektroniniu paštu, išskyrus atvejus, kai vidaus teisės aktai ar susitarimai tarp darbdavio ir darbuotojo nustato kitokią prašymų ir pranešimų teikimo tvarką (16 p.). Kolegija daro išvadą jog dėl šalių bendravimo tarpusavyje buvo susitarta aiškiai ir detaliai, ieškovas dėl to neprieštaravo. Ginčo dėl Laikinojo darbo sutarties nuostatų nekilo.

18. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymu darbuotojas įpareigotas 2023 m. spalio 2 d. 10.00 atvykti pas darbdavį UAB „Headex“. Taip pat išaiškinta, kad dėl kito atvykimo adreso arba laiko suderinimo galima kreiptis telefonu (duomenys neskelbtini) arba el. paštu (duomenys neskelbtini) darbdavio laiku (pirmadienis –penktadienis nuo 8.00 iki 17.00), bet ne vėliau, kaip likus 2 val. iki nurodyto šiame įsakyme atvykimo laiko. Įspėtas, kad neatvykus pas darbdavį nurodytu laiku ir adresu, bus laikoma, kad darbuotojas yra padaręs darbo pareigų pažeidimą. Pakartotinai ieškovas įpareigotas atvykti pas darbdavį 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu, kuriuo taip pat buvo išaiškintos ieškovo teisės ir galimos pasekmės jo neįvykdžius. Ieškovui nustatytu laiku neatvykus pas atsakovę ir nesusitarus dėl kito atvykimo laiko, 2023 m. lapkričio 22 d. darbdavio įsakymu R. M. įpareigotas raštu pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą iki 2023 m. lapkričio 24 d. 17.00 val., išaiškinta, jog pasiaiškinimas gali būti pateiktas el. paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas įspėtas, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu per 12 mėnesių darbuotojas padarys antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Visi šie pranešimai buvo siunčiami per EDVS, kaip ir numatyta Laikinojo darbo šalių pasirašytoje sutartyje.

19. Kadangi ieškovas niekaip nereagavo į atsakovės jam teikiamus dokumentus, 2023 m. lapkričio 27 d. darbdavys priėmė įsakymą, kuriame nurodė, jog ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, kadangi 2023 lapkričio 21 d. įsakyme nurodytu laiku neatvyko į UAB „Headex“ ir nesusitarė dėl kito atvykimo laiko. Taip pat ieškovas įspėtas, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu per 12 mėnesių darbuotojas padarys antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. 2023 m. lapkričio 30 d. įsakymu ieškovas įpareigotas 2023 m. gruodžio 4 d. atvykti pas darbdavį, išaiškinant teises ir galimas pasekmes jo neįvykdžius. Minėto įpareigojimo neįvykdžius, 2023 m. gruodžio 4 d. įsakymu, R. M. įpareigotas raštu pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą iki 2023 m. gruodžio 5 d. 17.00 val., išaiškinant, jog pasiaiškinimas gali būti pateiktas el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovas įspėtas dėl atsakomybės. Kadangi ieškovas 2023 m. lapkričio 30 d. įsakyme nurodytu laiku neatvyko pas darbdavį ir nesusitarė dėl kito atvykimo laiko bei atsižvelgiant į tai, kad darbuotojui buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą iki 2023 m. gruodžio 5 d., tačiau iki nurodyto termino darbuotojas jo nepateikė, taip pat įvertinus tai, jog darbuotojas 2023 m. lapkričio 22 d. padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, darbdavys 2023 gruodžio 6 d. įsakymu nutraukė darbuotojo darbo sutartį Nr. HEAD016553 nuo 2023 m. gruodžio 7 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą dėl per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padaryto antro tokio pat darbo pareigų pažeidimo.

20. Ieškovas nepateikė atsakovei jokių paaiškinimų, kodėl nevykdė darbdavio reikalavimų, nors akivaizdu, kad rūpestingas ir atsakingas darbuotojas, turėdamas suinteresuotumą dirbti, per tokį ilgą laikotarpį (3 mėn.), negaudamas iš darbdavio jokių žinių (kaip jis teigė), būtų pasidomėjęs, kodėl negauna jokios informacijos. Tai, kad jis nesutiko su vienu darbo pasiūlymu ir norėjo gauti administracinio pobūdžio darbą, nereiškia, kad jam toks darbas turėjo būti siūlomas, nes jis buvo įdarbintas prekių surinkėju. Bylos nagrinėjimo metu teisme ieškovas taip pat nenurodė jokių objektyvių neatvykimo pas darbdavį ar nesusisiekimo su juo priežasčių.

21. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino ieškovo nurodomas aplinkybes, jog jis negavo įsakymų dėl atvykimo pas darbdavį, įsakymų pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo ir įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo, kaip gynybinę taktiką, siekiant sušvelninti atleidimo iš darbo pasekmes ir išvengti atsakomybės, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, laikinojo darbo sutartimi šalys sutarė, kad darbuotojas savo prašymus, sutikimus, pranešimus, informacijos gavimą bei susipažinimą su darbdavio sprendimais ir kitus valios pareiškimus teiks ir tvirtins bei gaus darbdavio sprendimus, pranešimus ir kitus dokumentus įmonėje veikiančia EDVS (1.2.6 p.).

22. Kaip nurodė atsakovės atstovė, per EDVS išsiuntus laišką, darbuotojas apie tai gauna pranešimą į elektroninį paštą. Ieškovas įsipareigojo kasdien tikrinti savo elektroninį paštą, būtent tuo tikslu. Taigi, net ir naudodamasis tik elektroniniu paštu, darbuotojas mato, jog per EDVS jam yra siunčiami pranešimai. Ieškovas neneigė gavęs tokius pranešimus, tačiau nesusipažinimą su darbdavio dokumentais paaiškino tuo, jog jis nuolat ryšį palaikė tik su G. R., ir nežinojo, kas tuos elektroninius laiškus parašė. Tačiau iš atsakovės pateiktų ataskaitų iš EDVS apie el. laiško išėjusius pranešimus, matyti jog gavėjas mato, kas yra dokumento siuntėjas. Taigi, toks ieškovo argumentas neatidarinėti el. laiškų laikytinas nepagrįstu.

23. Kolegija taip pat pažymi, jog Laikinojo darbo ir Darbo sutartis ieškovas pasirašė būtent per EDVS sistemą, kas patvirtina, jog ieškovui prieiga prie sistemos buvo suteikta, jam buvo aišku, kaip šia sistema reikia naudotis. Taigi, ieškovo teiginys, jog negalėdamas prisijungti prie sistemos, jis negalėjo žinoti apie priimtus įsakymus, yra nepagrįstas ir neįrodytas.

24. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog šiuo atveju neprisijungti prie sistemos buvo paties ieškovo pasirinkimas neveikti. Byloje taip pat nenustatyta, jog EDVS nebūtų galima naudotis dėl techninių kliūčių, nes ieškovas neįrodinėjo, jog būtų bandęs prie jos jungtis, tačiau negalėjęs to padaryti.

25. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas, turi reikšmės darbdavio sprendimui, nes tokios aplinkybės parodo, ar darbdavys ateityje gali pasitikėti darbuotoju, kad jis pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ir nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Įvertinus aplinkybių visumą, darbdavys sprendžia ar galima darbuotoju pasitikėti. Jei išvardintos aplinkybės rodo darbuotojo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai tokį pasitikėjimo praradimą ir jo nulemtą darbdavio pasirinkimą nutraukti darbo santykius teismas gali pripažinti proporcinga priemone ginant darbdavio interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-441/2014, Nr. 3K-3-55-248/2018, e3K-3-130-701/2019).

26. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal darbdavio nurodymą į darbą neatvyko du kartus, pareikalavus pasiaiškinimo dėl tokio elgesio, jo neteikė, kaltindamas darbdavį, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas, nors pats ieškovas nevykdė sutartinio įsipareigojimo su darbdavio sprendimais susipažinti per EDVS, ignoruodamas elektroniniu paštu apie tai gaunamus pranešimus.

28. Kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, visų išvardintų aplinkybių kontekste priėjo teisingos išvados, kad tenkinti ieškovo reikalavimą, pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą neteisėtu, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje darbuotojo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimą, tiek vėliau, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Darbdavys atsižvelgė ir tinkami įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas.

29. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog aplinkybė, kad šalys buvo sutarusios, jog bendraus laikinojoje darbo sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ir dokumentai bus teikiami per EDVS, neįrodo, kad ieškovas apie priimtus įsakymus buvo informuotas tinkamai, elektroniniu paštu dokumentai jam nebuvo siųsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiekviena įstaiga turi diskrecijos teisę nustatyti, kokiu būdu bendraus su darbuotoju. Nagrinėjamu atveju šalys Laikinosios darbo sutarties 1.2.1 punktu susitarė, kad darbdavys darbuotoją išsikviečia naujam siuntimui pas darbo naudotoją, informuoja apie darbo pradžią ir kitas sąlygas per įmonėje veikiančią EDVS, o nesant tokios galimybės – el. paštu. Kaip matyti, ieškovas su atsakove būtent dėl tokio bendravimo susitarė, jis tam neprieštaravo, pastabų nereiškė. Ieškovas nenurodė darbdaviui, kad jam nėra galimybės prisijungti prie EDVS, todėl atsakovė pagrįstai visą informaciją siuntė būtent per šią sistemą. Pažymėtina, kad ieškovas akivaizdžiai žinojo, kad jam grįžus iš darbo užsienyje darbdavys dokumentus teiks per EDVS, akivaizdu, kad jam ieškos kitos darbo vietos, todėl pagal minėtos darbo sutarties nuostatas privalėjo prie jos jungtis, tikrinti paštą, o neturint galimybės to padaryti – informuoti darbdavį kitais būdais apie tokios galimybės nebuvimą, tačiau apie tai įrodymų byloje nepateikta.

30. Taip pat atmestinas argumentas dėl tyrimo neatlikimo dėl ieškovo padaryto pažeidimo, nes Darbo kodeksas tokios pareigos darbdaviui nenustato.

31. Dėl apelianto argumentų, kad jis nežinojo apie jam siunčiamus dokumentus ir priimtus įsakymus, todėl neturėjo galimybės laiku į juos reaguoti, apeliacinės instancijos teismas pasisakė šios nutarties 22-24 punktuose, todėl pakartotinai dėl jų nepasisako.

32. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

33. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino Darbo kodekso normas reglamentuojančias atleidimo iš darbo pagrindus (DK 58 straipsnis), teisingai aiškino darbo sutartyje numatytus susitarimus dėl bendravimo tarp šalių tvarkos ir tarpusavio pareigų, padarė, pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, todėl sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo panaikinti DGK sprendimą

34. Ieškovas nagrinėjamoje byloje buvo pareiškęs reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. DGKS-1127. Pirmos instancijos teismas šį reikalavimą tenkino.

35. Kaip nurodė ir pats pirmos instancijos teismas, įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčo byloje, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Taigi, toks ieškovo reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme, kadangi DGK sprendimo galiojimo pabaigą po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustato įstatymas, DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas tikslintinas, byla šioje dalyje nutrauktina (DK 231 straipsnio 4 dalis, CPK 293 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų nagrinėjamoje byloje patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 177, 178 straipsniai). Apelianto apeliacinio skundo netenkinus, jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dalyje dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pripažinimo netekusiu galios panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.