Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Headex“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl termino atnaujinimo ir ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Aptariamu atveju, ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 14 d. sprendimo (anksčiau ir toliau – darbo ginčų komisijos sprendimas) panaikinimo ir darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, kartu pateikus prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti, tokį prašymą motyvuojant sveikatos būkle, Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo nurodytų su jo sveikatos būkle susijusių priežasčių nelaikė svarbiomis ir ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė. Ieškovas atskirajame skunde su tokiu procesiniu sprendimu nesutinka, vertindamas, kad teismas neteisingai taikė CPK nustatytas praleisto termino atnaujinimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, toliau laikydamasis pozicijos (ieškovas), kad aptariamas terminas buvo praleistas dėl svarbių, su ieškovo pablogėjusia sveikatos būkle susijusių priežasčių.

9. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą byloje – išrašą iš esveikata.lt (2024 m. gegužės 22 d. medicinos dokumentų išrašą), kurį prašo prijungti prie bylos, nurodydamas, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, jo priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, kartu paaiškindamas, kad šis įrodymas patvirtina, jog apelianto sveikatos būklė yra kintanti, kad vaistų dozė, atsižvelgiant į sveikatos būklę, skyrėsi, buvo didinama ir mažinama. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, minėtą naują įrodymą atsisakytina priimti, atkreipiant dėmesį, kad šis įrodymas gautas jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, be kita ko ir nesant pagrindo manyti, kad šis įrodymas turėtų reikšmingą įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

10. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. CPK 78 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

12. Aptariamu atveju, ieškovas DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą praleistą terminą ieškiniui pateikti iš esmės grindė pablogėjusia sveikata, anot ieškovo, gavus darbo ginčų komisijos sprendimą, pablogėjus jo psichologinei būklei, nuo 2013 m. sergant (duomenys neskelbtini), dėl kurios vartoja nervų sistemą veikiančius vaistus. Byloje pateikti duomenys, kuriuos vertino ir pirmosios instancijos teismas, be kita ko, 2023 m. gruodžio 5 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, patvirtina, kad asmuo serga minėta liga, yra gydomas psichiatro; pateiktas 2024 m. kovo 5 d. elektroninis receptas patvirtina, kad gydytojas psichiatras gydymui ieškovui išrašė ir kompensuojamus vaistus. Pirmosios instancijos teismas paminėtų aplinkybių nevertino kaip pakankamo pagrindo konstatuoti svarbias priežastis dėl aptariamo termino praleidimo, nusprendus, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo pablogėjusią sveikatos būklę. Visgi, apeliacinės instancijos teismas tokias išvadas vertina kritiškai, pažymint, kad iš byloje esančių duomenų kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės nagrinėjamu aspektu objektyviai įvertinti tokia psichikos liga sergančio asmens psichinę būklę aptariamų aplinkybių (praradus darbą, siekiant tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, ir pan.) kontekste.

13. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad ieškovas turi tam tikrų paminėtų sveikatos problemų, kurių gydymui vaistai jam buvo išrašyti ir praėjus maždaug trims savaitėms po aptariamo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, kartu nei patvirtinant, nei paneigiant (pagal turimus duomenis) pirmosios instancijos teismo pastebėjimo, kad tikėtina, jog dėl vaistų išrašymo asmuo profilaktiškai kreipdavosi į gydytojus, tačiau pažymint, kad ši aplinkybė savaime neįrodo, kad asmens psichinė būklė aptariamu laikotarpiu negalėjo įtakoti jo veiksmų laiku pareikšti ieškinį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar aplaidumą jas įgyvendinant, tai, kad terminas ieškiniui teisme pareikšti praleistas tik kiek daugiau nei du mėnesius, tačiau tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo asmuo kreipėsi dar 2024 m. kovo 26 d., taigi, praėjus mažiau nei dviem savaitėms po praleisto termino, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovas siekia, kad jo galimai pažeistas teises apgintų teismas, į ieškovui kylančias pasekmes (teisės į teisminę gynybą netekimas), taip pat atsižvelgiant į ieškovui taikomų pasekmių ir jo siekiamo tikslo proporcingumą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas laiko, kad yra pagrindas ieškovo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis, kartu vertinant, kad ir teisės į teismą ribojimas būtų neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui.

14. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatnaujinęs ieškovui termino ieškiniui paduoti, pernelyg formaliai vertino praleisto termino atnaujinimo aplinkybes, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui paduoti. Atitinkamai, atnaujinus ieškovui terminą ieškiniui pateikti, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą ieškiniui dėl darbo ginčo pateikti ir ieškovo R. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.