Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-12 · Administracinė byla Nr. eI2-9350-644/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
eI2-9350-644/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01678-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Geras meistras”
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9350-644/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01678-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Geras meistras”, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-04-05 sprendimą Nr. 24S93542.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu sprendimu Migracijos departamentas nepagrįstai nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pažymėjo, kad jis 2023-06-19 iš UAB „HOPTRANS1“ gavo pranešimą, jog Migracijos departamentui yra pateiktas prašymas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas 2023-09-25 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tačiau bendrovės darbuotoja nurodė jam atvykti nuo 2024 m. sausio mėnesio pabaigos. 2024-01-14 pareiškėjas atvyko į Lietuvą per Minską. 2024-01-15 pareiškėjas dalyvavo UAB „HOPTRANS1“ organizuojamame egzamine, tačiau jo neišlaikė. Nors 2024-01-19 pareiškėjas egzaminą išlaikė, tačiau bendrovėje nebuvo įdarbintas. Netrukus pareiškėjas įsidarbino UAB „Geras meistras“, 2024-01-22 buvo pasirašyta darbo sutartis. UAB „Geras meistras“ 2024-01-22 Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Prašymas buvo teikiamas skubos tvarka ir turėjo būti išnagrinėtas iki 2024-03-01. 2024-03-20 Migracijos departamento sistemoje buvo gautas pranešimas, jog prašymo nagrinėjimas sustabdytas, kol bus gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris yra būtinas sprendimui priimti. 2024-04-22 pareiškėjas per Migracijos departamento vidinę sistemą gavo pranešimą apie priimtą sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką UAB „HOPTRANS1“ kvietimu ir neatsisakė dirbti. Kai kviečianti įmonė atsisako įdarbinti užsienio pilietį, norint dirbti Lietuvoje pas kitą darbdavį, užsienietis turi kreiptis į Migracijos departamentą ir pateikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, pateikė visus reikiamus dokumentus, o iki nustatytos datos priimto sprendimo taip ir nesulaukė. Nebuvo jokio realaus pagrindo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Vertinant tai, kad panašiu metu yra priimti trys identiški Migracijos departamento sprendimai dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trims UAB „Geras meistras“ būsimiems darbuotojams iš Kirgizijos, Kazachstano, akivaizdu, kad yra diskriminacijos požymiai dėl rasės ir tautybės. Sprendimas uždrausti atvykti 3 metus apriboja pareiškėjo galimybes įsidarbinti kitose šalyse, nes asmuo gali būti vertinamas kaip nepatikimas ir / ar grėsmę šalies saugumui keliantis asmuo.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2024-03-13 sprendimu Nr. 24S78222 panaikino Tadžikistano Respublikos piliečiui A. A. išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad asmuo kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Hoptrans1“ pagrindu, tačiau leidimo laikinai gyventi laikotarpiu nebuvo įdarbintas. Migracijos departamento 2024-03-13 sprendimo Nr. 24S78222, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjas neginčijo.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi panaikintas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neketino dirbti UAB „Hoptrans1“. Leidimas laikinai gyventi darbo UAB „Hoptrans1“ pagrindu jam įteiktas 2023-10-31, o į Lietuvą pareiškėjas atvyko 2024-01-14. Darbdavys patvirtino, kad asmens kvalifikacija netinkama. Pasinaudodamas tuo, kad yra Lietuvoje teisėtai (turi leidimą gyventi), pareiškėjas 2024-01-29 pateikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Bendra veiksmų visuma rodo piktnaudžiavimą migracijos procedūromis.

Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi (kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), darytina išvada, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų - užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą. Atitinkamai ginčijamu sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti. Šiuo atveju, leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. Pareiškėjas Migracijos departamento sprendimo panaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi neskundžia, todėl pareiškėjas savo skundu nepaneigia imperatyvių pagrindų, kuriais ginčijamas sprendimas buvo priimtas.

Pažymėjo, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas priimtas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius bei į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, Tadžikistano Respublikos pilietis A. A., ketindamas dirbti UAB „HOPTRANS1“ tarptautinio krovinio vežimo transporto priemonės vairuotoju, Tadžikistane 2023-06-26 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2023-09-25 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760292188 Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. UAB „HOPTRANS1“ 2024-01-29 Migracijos departamentui pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, t. y., kad užsienietis neįdarbintas, nes neatitiko reikalavimų. Pareiškėjas 2024-01-29 Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais 2024-03-13 sprendimu Nr. 24S78222 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Hoptrans1“ pagrindu, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu pareiškėjas UAB „Hoptrans1“ nebuvo įdarbintas. Be to, buvo nustatyta, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento 2024-03-13 sprendimas Nr. 24S78222 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nėra nuginčytas.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Tvarkymo taisyklės) 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais, 2024-04-05 priėmė sprendimą Nr. 24S93542 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, grindžiamas tuo, kad asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau - Tvarka).

Pagal Tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: a) jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; b) užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Teismas pažymi, kad ginčijamas Migracijos departamento 2024-04-05 sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento 2024-03-13 sprendimu Nr. 24S78222, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokį sprendimą, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ar ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis, Migracijos departamentas priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, pareiškėjas nebuvo įdarbintas ir neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde neneigia aplinkybės, jog jis nebuvo pradėjęs dirbti UAB „HOPTRANS1“, darbo sutartis su minėta bendrove nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą nėra, o ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad pragyvenimo lėšų pareiškėjas neturėjo.

Vertindamas ginčijamą Migracijos departamento 2024-04-05 sprendimą Tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų apimtimi, teismas pažymi, kad Migracijos departamentas aiškiai išdėstė faktinį ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindą, įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika ir nustatė, kad asmeniui nebuvo išduotos vizos ar leidimai laikinai gyventi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Minėto teisinio reguliavimo kontekste, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui leidimas panaikintas, be kita ko, ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), taip pat tai, kad Migracijos departamentas skundžiamame sprendime dėl draudimo atvykti nurodė teisinį pagrindą, nustatydamas draudimą įvertino faktinį pagrindą – pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, sprendžia, kad skundžiamas sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas pagrįstai, juo pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką minimaliam trejų metų terminui individualioje situacijoje yra proporcingas, todėl nėra pagrindo šį sprendimą naikinti.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą dėl nustatyto termino sutrumpinimo ar jo išbraukimo iš sąrašo (Tvarkos 51 p., Tvarkymo taisyklių 28 punktas).

Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su skundžiamu sprendimu.

Tvarkymo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde nurodo, kad pranešimas apie priimtą sprendimą elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo gautas 2024-04-08, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su skundžiamu sprendimu.

Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436, 15 punktą, duomenys iš Sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Sąrašą atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS reglamentas) 24 ar 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Prieš įvedant perspėjimą valstybės narės turi užtikrinti, kad bus surinkti minimalūs duomenys (SIS reglamento 22 str.), patikrinti perspėjimų suderinamumą (SIS reglamento 23 str.).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS motyvuojamas tuo, kad panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, nustačius, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Remdamasis tuo, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas gali ir ateityje nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno valstybėse. Departamentas pareiškėjo teisės atvykti į Šengeno erdvę ribojimą grindė tikslu užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvesti į SIS, nes, prieš tai, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023-11-15 nutartį byloje Nr. eA-2450-624/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš į SIS įvedant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju – Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Atitinkamai teisėjų kolegija apibendrino, kad Departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., LVAT 2024-04-17 nutartį byloje Nr. eA-1044-789/2024, 2024-07-17 nutartį byloje Nr. eA-1909-662/2024).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Migracijos departamentas būtų priėmęs administracinį sprendimą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teismo vertinimu, Migracijos departamento sprendimo dalis dėl perspėjimo įvedimo yra grindžiama prielaidomis, bet ne objektyviais duomenimis, o pateikta išvada nėra pagrįsta individuliu aplinkybių vertinimu. Teismas pažymi, kad motyvų, individualaus vertinimo stokojantys sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (2023-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 20212-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024). Dėl šių priežasčių Migracijos departamento 2024-04-05 sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Likę neaptarti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas - 22,50 Eur žyminį mokestį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (dalis ginčijamo sprendimo panaikinta), jis turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo ½ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina 11,25 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-04-05 sprendimo Nr. 24S93542 dalį, kuria nutarta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-04-05 sprendimo Nr. 24S93542 dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo A. A. naudai 11,25 Eur (vienuolika eurų, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėAsta Vailionė