Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-3658-294/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
e2YT-3658-294/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35470-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Pareiškėjas
D. D. C.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Kategorijos
  • 3.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-3658-294/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35470-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. C. pareiškimą dėl gimimo įrašo atkūrimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu atkurti pareiškėjos D. D. C. senelės I. M. (taip pat žinomos kaip (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) (kituose dokumentuose gimimo data taip pat nurodoma kaip - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvai A. M. (taip pat žinomas kaip (duomenys neskelbtini), tiksli gimimo data nėra žinoma) ir C. R. M., merg. (duomenys neskelbtini) (taip pat žinoma kaip (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateiktas D. D. C. (toliau – Pareiškėja) prašymas dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo. Minėtu prašymu Pareiškėja prašė atkurti savo senelės I. M. (taip pat žinomos kaip (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) (kituose dokumentuose gimimo data taip pat nurodoma kaip - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą, kadangi šis įrašas nėra išlikęs. Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą Nr. A136-2818/20(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“. Išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose nėra duomenų apie I. M. gimimą (duomenys neskelbtini) ir nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų pagal kuriuos būtų galima nustatyti jos gimimo datą, vietą ir valstybę, o be patvirtinančių dokumentų nėra teisinio pagrindo atkurti jos gimimo įrašą. Pareiškėja, neturėdama kitos galimybės atkurti civilinės būklės aktą, CPK V dalyje nustatyta tvarka teikia šį pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo. Pareiškėjos senelės gimimo akto įrašo atkūrimas yra reikšmingas, kadangi pareiškėja ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė (vaikaitė).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos D. D. C. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės

metrikacijos skyrius pateikė išvadą Nr. A136-2818/20(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“, kuria pareiškėjos prašymas netenkintas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nei Vilniaus miesto CM skyriaus surinktuose dokumentuose nėra jokio įrašo, patvirtinančio I. M. gimimą (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės istorijos archyvas taip pat negavo (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės metrikų knygų saugojimui, todėl santuokos pažymos išduoti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 514 straipsnio 2 dalį, teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Pagal CPK 514 straipsnio 3 dalį, pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

2020 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius priėmė išvadą Nr. A136-2818/20(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašo atkurti jos senelės I. M. (taip pat žinomos kaip (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) (kituose dokumentuose gimimo data taip pat nurodoma kaip - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvai A. M. (taip pat žinomas kaip (duomenys neskelbtini), tiksli gimimo data nėra žinoma) ir C. R. M., merg. (duomenys neskelbtini) (taip pat žinoma kaip (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą. Pagal pareiškėją informaciją apie jos senelę patvirtina šie įrodymai:

1) (duomenys neskelbtini) išduotas pareiškėjos gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad pareiškėja yra motinos Y. R., duktė. (duomenys neskelbtini) išduotas Pareiškėjos motinos gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad Pareiškėjos motina Y. R. yra E. L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), duktė;

2) Pareiškėjos motinos Y. C. išduotas oficialus pareiškimas (ang. Affidavit,), kuriame nurodoma, kad: Y. C. (mergautinė pavardė - (duomenys neskelbtini)) yra P. R. ir E. L. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaikas; vardų variacijos E. L. [Ita/Ida], mergautinės pavardės (duomenys neskelbtini) [(duomenys neskelbtini)], gimimo datos (duomenys neskelbtini) nurodo vieną ir tą patį asmenį – Y. C. motiną – E. L. M.; E. L. M. yra A. M. ir C. R. M. (mergautinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) duktė; E. L. M. kartu su savo tėvais A. M. ir C. R. M. (mergautinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) ir broliais ir seserimis M., B., J. [(duomenys neskelbtini)], R. ir S. gyveno (duomenys neskelbtini), iki tol kol visa šeima atvyko į (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui būdami Lietuvos Respublikos piliečiais;

3) (duomenys neskelbtini) išduotas E. L. M. santuokos liudijimas, kuriame nurodoma, kad E. L. M., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini);

4) (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos senelei išduotas Natūralizacijos liudijimas, kuris patvirtina, kad: (i) E. L. M. anksčiau buvo žinoma kaip I. M., (ii) E. L. M. gimė (duomenys neskelbtini), (iii) E. L. M. tėvai yra A. M. ir C. R. V.;

5) (duomenys neskelbtini) išduota Pareiškėjos senelės laidojimo paraiška, kurioje nurodoma, kad E. L.C. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad E. L. C. vardas hebrajų kalba E. L. B. A. (atitinkamai B. A. hebrajų kalboje reiškia A. duktė);

6) Pareiškėjos senelės motinai C. R. M. išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, kuris patvirtina, kad Pareiškėjos prosenelė C. R. M. gimė (duomenys neskelbtini) bei gyveno (duomenys neskelbtini). Taip pat dokumente, įvardijami C. R. M. vaikai: M., B., J., I., R., Š.;

7) (duomenys neskelbtini) miesto senato kultūros ir žiniasklaidos departamento valstybės archyvo išrašas iš (duomenys neskelbtini) laivų keleivių sąrašo, kuriame nurodoma, kad R. M., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini). laivu „(duomenys neskelbtini)“ išvyko į (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodomi kartu su R. M. vykę šeimos nariai: M. M. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), B. M. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), J. M. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), I. M. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus, Pareiškėjos senelė), S. L. ((duomenys neskelbtini)metų amžiaus), R. M. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Atitinkamai pagal nurodytą dokumentą Pareiškėjos senelės I. M. gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini).;

8) (duomenys neskelbtini) archyvo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 13), kuriame nurodoma,

9) kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus duotųjų pasų žinių lape, (duomenys neskelbtini) m. žinių lape įrašyti: (duomenys neskelbtini) miesto gyventojai A. M. bei C. M., kuriems išduoti vidaus pasai. Taip pat, kartu su archyvo pažyma gauta (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) apskrities mokyklų skyriaus anketa dėl mokyklinio amžiaus vaikų, kurioje įrašyta I. M., „(duomenys neskelbtini) metų amžiaus“ (t. y. atitinkamai jos gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini));

10) (duomenys neskelbtini) archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus duotųjų vidaus pasų žinių lape įrašyta M. C., gyvenusi (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gavusi vidaus pasą bei M. C. R, gyvenusi (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gavusi vidaus pasą.

Civilinės būklės aktų įrašai atkuriami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111 ir Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 140 punkte nustatyta, kad atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Šių Taisyklių 141 punkte numatyta, kad atkuriant gimimo įrašą nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, - gydytojų konsultacinės komisijos išvada.

Taigi, kaip nurodyta aukščiau, atkuriant neišlikusius gimimo įrašus pareiškėjai būtina pateikti atitinkamus civilinės būklės aktus ir (ar) kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti asmens vardą ir pavardę bei gimimo datą. Minėtas Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas konkrečiai nenumato, pagal kokius dokumentus turėtų būti nustatoma gimimo vieta, atkuriant gimimo įrašą, taip pat ar pastaroji turėtų būti nustatyta tiksliai, ar užtektų nurodyti tik valstybę. Be to, aukščiau nurodytų Taisyklių II skyriuje, įtvirtinančiame gimimo registravimą, numatyta, jog vaiko gimimo vieta registruojant gimimą, nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta (Taisyklių 42 punktas).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai - civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2008).

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Pažymėtina, kad pareiškėjos paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. pareiškėjo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Aptariant tai, kad aukščiau nurodyta, atsižvelgiant į pridėtus įrodymus, į tai, kad jie yra ganėtinai nuoseklūs, prieštaravimai yra iš esmės tik dėl gimimo metų skaičiavimo, kas atsižvelgiant į laikotarpį būdavo dažnas dalykas, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjos D. D. C. senelė gimė (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, nebuvo nustatyta priešingų duomenų, todėl laikytina, kad yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.

Be to, šis gimimo įrašo atkūrimas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, suteikdamas galimybę kreiptis dėl pilietybės atkūrimo.

Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius priėmė išvadą, kuria gimimo įrašą atsisakyta atkurti, teismas minėtą 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2818/20(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“ panaikina.

Vadovaujantis CPK 516 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas atkurti pareiškėjos senelės I. M. gimimo akto įrašą yra pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui šį įrašą atkurti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442, 514-516 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. D. C. pareiškimą tenkinti visiškai.

Panaikinti 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2818/20(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“

Atkurti pareiškėjos D. D. V. senelės I. M. (taip pat žinomos kaip (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) (kituose dokumentuose gimimo data taip pat nurodoma kaip - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvai A. M. (taip pat žinomas kaip (duomenys neskelbtini), tiksli gimimo data nėra žinoma) ir C. R. M., merg. (duomenys neskelbtini) (taip pat žinoma kaip (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą.

Pavesti gimimo akto įrašą atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis