Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

jos atstovui advokatui G. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., L. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B. ir L. V. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo L. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimų neišreiškė.

2013-09-19 teisme priimtas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M. pareiškimas suinteresuotiems asmenims J. B. ir L. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, D. M. po tėvo Juliaus J. B., mirusio 2001-10-04, mirties priėmė jo palikimą, faktiškai valdydama likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį palikėjo turtą. Mano, jog po tėvo mirties būtent ji faktiškai priėmė jo palikimą, kadangi užbaigė dar tėvui gyvam esant pradėtą nuosavybės teisių į jam grąžintą žemę atkūrimą, sutvarkė 0,19 ha ploto žemės sklypo greta savo namų Saulažolių k., Klaipėdos r., registraciją, o taip pat faktiškai valdė tėvui priklausančią ½ sodo sklypo ir statinių (duomenys neskelbtini), leidusi ten gyventi savo dukrai L. R. su šeima. Būtent jos dukters šeima po tėvo mirties iš esmės remontavo, perstatė sodo pastatus, prieš tai parengę projektą ir gavę reikalingus leidimus bei kaimynų sutikimus, mokėjo mokesčius bei prižiūrėjo šį turtą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (b.l. 28-32).

Suinteresuotas asmuo D. M. posėdžio metu prašė J. B. pareiškimą tenkinti tik ta apimtimi, kuria prašoma nustatyti, jog jos tėvo Juliaus J. B. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), kur jis iki mirties gyveno. Kitos pareiškimo dalies ji prašė netenkinti, palaikė savo patikslinto pareiškimo reikalavimus ir parodė, jog ji kaip būsima paveldėtoja sutvarkė nuosavybės dokumentus į 0,19 ha ploto žemės sklypą, esantį prie jos namų Saulažolių k., ir iki šiol jį naudoja. Kadangi pačiai J. B. reikėjo pagalbos tvarkytis namų valdoje, 2007 m. jos dukra L. R. bendru sutarimu su J. B. įsikėlė gyventi į sodo namą (duomenys neskelbtini), labai daug investavo į šį nekilnojamąjį turtą, perstatė pastatus, darė kapitalinį remontą, sutvarkė kiemą ir aplinką, mokėjo mokesčius, todėl faktiškai pareiškėja per dukrą ir yra priėmusi valdyti tėvo palikimą. Pripažįsta, kad laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl prašo dabar nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Suintersuotas asmuo L. V. palaikė pareiškėjos J. B. reikalavimus ir parodė, kad J. B. yra jos motina, o D. M. – sesuo, daugiau vaikų šeimoje nebuvo. Tėvai jau seniai iki tėvo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), tėvas čia gyvendamas ir mirė, todėl čia turi būti nustatyta jo palikimo atsiradimo vieta. Po tėvo mirties mamos prašymu kelis metus pas ją gyveno nepilnametė L. V. dukra D. V., o pati L. V. ir jos sugyventinis J. U., gyvendami netoliese soduose, padėdavo mamai apsirūpinti kuru, susikasti daržą, padirbti kitus sunkesnius darbus. Dukrai išvažiavus studijuoti, mama ilgą laiką prižiūrėjo kitos anūkės, D. M. dukters L. R., vaikus, kol 2007 m. pati pasiūlė šiai anūkei su šeima persikelti pas ją į sodą, kad nereiktų vargti vežiojant vaikus ir gyventi nuomojamame bute. Savo nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą mama iki mirties neketino niekam perleisti, ir pati klaidingai galvojo, kad yra pilnateisė sodo sklypo su statiniais savininkė, nes šis turtas buvo registruotas tik jos vardu, todėl ir į notarą laiku nesikreipė, tačiau rūpinosi visu šiuo turtu, mokėjo mokesčius, tvarkėsi kaip šeimininkė. Reimontų šeima gyveno pas ją 6-7 metus, remontavo sodo namą, pristatė priestatą prie ūkinio pastato J. B., kaip buvo sutarę, tvarkė kiemą, tačiau nebesutardami su J. B., 2013 m. gegužės mėn. išsikraustė ir nuo tada nebesirūpina nei paliktu turtu, nei J. B.. Dėl žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurta nuosavybės teisė J.J. B., nurodė, kad didesnįjį sklypą visada siekė užvaldyti D. M. su vyru, jie iš esmės ir rūpinosi jo įregistravimu, tačiau nei ji, nei mama nesutiko, kad šis sklypas vien dėl įregistravimo formalumų atlikimo taptų vien D. M. nuosavybe. Beje, mažesnįjį sklypą tėvo vardu įregistravo mama, padedama D. V.. Mano, kad kol mama yra gyva, ji turėtų būti pripažinta priėmusi tėvo palikimą, o L. R. gali reikšti reikalavimą dėl savo išlaidų į sodo statinių pagerinimą.

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji yra pareiškėjos J. B. anūkė. 2001 metais, mirus seneliui, ji, dar būdama mokinė, iki mokyklos baigimo gyveno pas močiutę Stirnų g. 16, „Minijos“ sodininkų bendrijoje, paskui išvažiavo mokytis. Vėliau ji padėjo močiutei įregistruoti senelio vardu 0,08 ha ploto žemės sklypą Saulažolių k. Nei žemės sklypų, nei sodo močiutė niekam neperleido, iki mirties pati norėjo juos valdyti, sodo sklypą su statiniais laikė savo vienos nuosavybe, nes jos vardu buvo įregistruota, o sklypus Saulažolių k. norėjo su laiku padalinti visiems.

Liudytoja M. Ž. parodė, kad ji yra pareiškėjos J. B. sesuo, jos artimai bendrauja, dažnai susitinka. Paliudijo, kad norėdama padėti anūkės šeimai, J. B. 6-7 m. po vyro mirties pasikvietė gyventi Savo sodo sklype L. R. šeimą, tačiau perleisti nekilnojamąjį turtą ar jo dalį iki savo mirties neketino, bijojo pati neteksianti vietos, sodą laikė vien tik savo nuosavybe. Anūkės šeima ten išties tvarkėsi, statėsi, remontavosi, bet vėliau nebesutarė su J. B. ir išsikėlė. Žemės sklypų reikalus pareiškėja buvo palikusi sutvarkyti žentui, D. M. vyrui, kuris ilgą laiką įkalbinėjo perleisti šiuos sklypus jam ir D. M., bet J. B. ir jos dukra L. V. su tuo nesutiko.

Liudytojai J. U. ir A. A. patvirtino suinteresuoto asmens L. V. parodymus, kad po tėvo mirties J. B. ilgą laiką padėjo tik L. V., jos dukra ir sugyventinis, o L. R. šeima atsikraustė apie 2007 metus.

Liudytoja I. O. Rudienė parodė, kad ji yra sodininkų bendrijos „Minija“ buhalterė, renkanti iš gyventojų mokesčius. Sodo sklypo adresu Stirnų takas 16 savininkė visada buvo J. B., jos vardu mokami mokesčiai, o jei kada ir buvo atėjusi sumokėti L. R. ar kitas žmogus, tai jie neprašė nurodyti, kad moka savo pinigais už J. B., todėl tai ir nėra užfiksuota.

Liudytojas B. M. parodė, kad jis yra suinteresuoto asmens D. M. sutuoktinis ir jos prašymu tvarkė 0,19 ha ploto žemės sklypo, į kurį jos tėvui buvo atkurtos nuosavybės, teisės, įregistravimo dokumentus. Sklypas buvo įregistruotas jos tėvo vardu, jie su žmona nuo tada tą sklypą ir naudoja bei prižiūrė, todėl jis mano, kad žmona turėtų jį ir paveldėti. Dėl sodo sklypo ir statinių paaiškino, kad dukra Lina su šeima ten įsikėlė gyventi susitarusi su J. B. dėl nuosavybės teisių perėmimo, pati su vyru labai daug ten dirbo ir investavo, ėmė 20 000,00 Lt paskolą, gavo iš jo su žmona 10 000,00 Lt, kuriuos jis tam tikslui buvo paėmęs paskolon, ir dar daugiau pinigų iš asmeninių sąskaitų, todėl turėtų bent dalį ir paveldėti.

Liudytoja L. R. parodė, kad ji yra J. B. anūkė. 2006 ar 2007 metais, sutarus, kad ji su šeima persikraustys gyventi į sodą (duomenys neskelbtini), J. B. jai surašė testamentą, kuriuo paliko visą savo turtą. Parsikraustę čia gyventi, ji su vyru iš esmės remontavo sodo namą, pristatė močiutei priestatą prie ūkinio pastato, tvarkė kiemą, kitus statinius ir aplinką, mokėjo mokesčius, prie kurių pati J. B. tik kartais prisidėdavo. Į visa tai jos šeima investavo daug pinigų, ėmė paskolą, gavo pinigų iš tėvų, daug dirbo patys ir vyro draugai statybininkai padėjo, todėl mano, kad yra įgiję teisę į šį turtą. Pragyvenus 6-7 metus, pradėjo labai nebesutarti su močiute ir 2013 m. gegužę dėl to išsikraustė. Taip pat ji patvirtino, kad senelio žemės sklypų nuosavybės dokumentus tvarkė jos tėvai Malakauskai, vežėsi kažkur tais reikalais ir senelį, kol dar buvo gyvas.

Liudytojas S. R. parodė, kad jam žmona Lina patvirtino, jog yra sutarusi su savo močiute dėl teisės gyventi „Minijos“ soduose, Stirnų tako 16 sklype ir šio turto palikimo, todėl jis, būdamas statybininkas, rūpinosi statybomis ir remontais; pastatė močiutei priestatą prie ūkinio pastato, remontavo sodo namą, kuriame jų šeima ir apgyveno, grindė kiemą, tvarkė kitus ūkinius reikalus, o dokumentais neužsiėmė. Mokesčius sodininkų bendrijai yra mokėjęs ir jis, ir žmona, kaip ji dėl to buvo sutarusi su J. B. – jis nežino.

Liudytojai M. B., A. B., V. B., G. Š., G. Š., A. Š., L. D. patvirtino L. R. ir S. R. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jie po 2007 m. pristatė priestatą prie ūkinio pastato J. B., o patys apsigyveno didžiajame sodo pastate, jį remontavo, tvarkė aplinką, grindė kiemą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Julius J. B. mirė Gargždų m. 2001-10-04 ( 5 b.l.), jis nuo 1958-09-26 buvo susituokęs su J. B. ( 6 b.l.), turėjo dvi dukteris – L. V. ir D. M. (7 b.l.). Klaipėdos rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biurų liudijimai patvirtina, kad po Juliaus J. B. mirties, nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 12-13). VĮ Registrų centro duomenimis, J. B. nuosavybės teise nuo 1998-10-13 buvo įregistruotas žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais – sodo nameliu, šiltnamiu, ūkiniu pastatu ir kiemo aikštele (8 b.l.), kur yra deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą ( 4 b.l.). Juliaus J. B. nuosavybės teise nuo 2013-06-20 įregistruotas žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (9 b.l.), o nuo 2009-12-03 – žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (10 b.l.) ( abu sklypai (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisė į buvusio savininko I. V. turėtą 0,19 ha žemės sklypą J.J. B. buvo atkurta 2009-10-12 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu (42-43 b.l.). 2009-12-03 D. M., o 2013-06-11 – J. B. apmokėjo VĮ Registrų centro paslaugas dėl nuosavybės teisių įregistravimo (44-45, 116-117 b.l.). 2007-12-20 ir 2008-10-12 prašymais D. M. dėl žemės sklypų pamatavimo kreipėsi į Klaipėdos rajono Dauparų – Kvietinių seniūnijos žemėtvarkos skyrių, nurodydama, kad yra pateikusi prašymą dėl turto paveldėjimo (154, 157 b.l.), 2008-10-24 buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo katas (155-156, 158 b.l.).159-164 b.l. esančios fotografijos iliustruoja statybos – remonto darbus, atliktus (duomenys neskelbtini).

Iš vartojimo kredito sutarties (49 - 54 b. l.) matyti, kad L. R. ir S. R. 2006-12-05 pasiskolino iš Hansabanko 20 000,00 Lt. Iš 2007-08-09 AB Vilniaus banko sąskaitos išrašo matyti, kad B. M. 2007-08-09 padovanojo savo dukrai Reimontienei 10 000,00 Lt (55 b.l.). Iš pirkimo-pardavimo sutarties ir statybinių medžiagų įsigijimo čekių matyti, kad S. R. 2008-01-07 sudarė sutartį dėl langų ir durų įsigijimo, savo adresu nurodydamas Gargždų m., Stirnų taką, bei kad buvo pirkta įvairių statybinių medžiagų (56, 58-73 b.l.). 2004-11-08 sutartis tarp J. B. ir UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ patvirtina, kad šalys susistarė dėl buitinių atliekų išvežimo iš Stirnų tako, 469 sklypo s.b. „Minija“(118-119 b.l.). Sodininkų bendrijos „Minija“ 2013-11-07 pažyma patvirtina, kad nuo 2002 iki 2012 metų J. B. mokėjo nario mokestį ir už elektrą (120 b.l.), dėl kurios montavimo darbų buvo susitarusi su UAB „Ulinta“ 2003 m. (121-126 b.l.).

Pareiškėjos reikalavimai tenkinami visiškai, suinteresuoto asmens savarankiški reikalavimai atmetami.

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 str.). Kadangi Julius J. B. mirė 2001-10-04, jau įsigaliojus 2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, jo normos ir taikomos šioje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsniu, palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Byloje nustatyta ir nei vienas proceso dalyvis neginčijo, kad Julius J. B. iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Nors jis nebuvo čia deklaravęs savo nuolatinės gyvenamosios vietos, jokios kitos gyvenamosios vietos jis neturėjo, jokios kitos vietos, laikytinos jo asmeninių ir ekonominių interesų vieta, nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, šis pareiškėjos reikalavimas tenkinamas visiškai.

Spręsdamas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens ginčo dalyku tapusį J.J. B. palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika. Čia nustatyta, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto (įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti) ir jų pobūdžio (įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). Reikšmingi asmens veiksmai gali būti atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Kadangi CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, tačiau ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu; tai nustatoma pagal turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Paprastai palikimo priėmimu laikoma palikėjui priklausančio nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto priėmimas, taip pat veiksmų, skirtų turtinėms palikėjo teisėms atkurti, atlikimas; kitų daiktų paėmimas vertinamas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis ir pasitvirtinus, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina teises palikėjo ar savo vardu ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Šioje byloje paaiškėjo, kad į 2001-10-07 mirusio Juliaus J. B. palikimą sudarė žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), kur iki mirties gyveno palikėjas, o po jo mirties liko gyventi jo sutuoktinė, teisė atkurti nuosavybės teises į 0,27 ha žemės bei kiti smulkesni namų apyvokos bei jo asmeniniai daiktai. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, buvusi santuokoje su palikėju iki pat jo mirties, ir po jos liko gyventi jų namuose – sodo pastate su priklausiniais (duomenys neskelbtini), bei rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu – mokėjo už jį priskaičiuojamus mokesčius sodininkų bendrijos buhalterijoje, rūpinosi elektros ūkio sutvarkymu, yra sudariusi sutartį dėl šiukšlių išvežimo kaip sklypo savininkė ir nepertraukiamai rūpinasi šiuo turtu iki šiol. Nors byloje nustatyta, kad J. B. pilnai nesuvokė, jog tokiu būdu ne tik rūpinasi savo turtu, bet ir priima vyro palikimą, nes buvo įsitikinusi, jog visas šis turtas jai vienai ir priklauso, šis klaidingas teisinis situacijos vertinimas nepaneigia įstatymo nuostatas atitinkančio faktinio jos elgesio, liudijančio, kad būtent pareiškėja, o ne koks nors kitas asmuo, kaip numatyta CK 5.50 str., nuo pat palikimo atsiradimo juo rūpinosi ir faktiškai valdė jį kaip savą. Palikimo priėmimas faktiniu valdymu ir yra numatytas įstatymų leidėjo tokiems atvejams, kai asmenys nėra labai teisiškai išprusę, nesuvokia būtinybės oficialiai įtvirtinti savo teisių, tačiau faktiškai niekas kitas daugiau už juos jų ir neturi ir tai turi būti pripažįstama, siekiant užkirsti kelią apsukresniems asmenims vien formaliais būdais iš jų tas teises paveržti. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjos garbingą amžių, nedidelį išsilavinimą ir dar mažesnį teisinį išprusimą, faktinį ir nuolatinį rūpinimąsi jai ir palikėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamu turtu bei CK 5.51 str. nuostatas, pripažįstama, kad J. B. priėmė mirusio savo sutuoktinio J.J. B. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti iškart po sutuoktinio mirties.

Pats šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas neužkirstų kelio nustatyti ir suinteresuoto asmens prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir ji tokiu pat būdu yra priėmusi tėvo palikimą, kadangi jos abi yra lygiateisės įpėdinės pagal CK 5.11 str. 1d. 1p. ir 5.13 str. nuostatas, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vieno įpėdinio palikimo priėmimas kuriuo nors iš įstatyme įtvirtintų būdų neužkerta kelio ir kitiems įpėdiniams priimti šį palikimą. Byloje iš tiesų yra nustatyta, kad būtent D. M. ėmėsi visų reikalingų veiksmų tėvo nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkurti, pažymėdama, kad daro tai kaip būsima įpėdinė, o teismų praktikoje, kaip jau minėta, tai pripažįstama pagrindu faktiniam palikimo priėmimui konstatuoti. Lemiamą reikšmę teismo sprendimui netenkinti suinteresuoto asmens reikalavimų šioje byloje turi ta svarbi ir įstatyme įtvirtinta aplinkybė, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog juridiškai svarbius faktinius veiksmus, nukreiptus į palikimo priėmimo tikslą, suinteresuotas asmuo būtų atlikęs per įstatymo nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos laikotarpį. Nors minėtoje teismų praktikoje priimta kompleksiškai įvertinti ir vėliau atliktus veiksmus, sudarančius faktinio valdymo turinį, tačiau nustačius, kad D. M. veiksmai prasidėjo po kelių metų nuo tėvo palikimo atsiradimo dienos, tampa svarbu įvertinti ir pareiškėjos bei kito suinteresuoto asmens L. V. parodymus, kad D. M. dokumentus žemei susigrąžinti tvarkė tėvo vardu, kad vėliau jos visos galėtų šį turtą teisingai pasidalinti, nei J. B., nei L. V. nuo nuosavybės teisių į jį atsisakiusios nebuvo, nuosavybės dokumentai galutinai sutvarkyti jau pačios J. B. prieš pat pareiškimo teismui padavimą, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog D. M. šiais veiksmais būtent pati asmeniškai priėmė tėvo palikimą, o ne tik sudarė sąlygas jį priimti savo motinai, kuri vėliau padalintų jį dukroms.

Suinteresuotas asmuo D. M. savo poziciją dėl tėvo palikimo priėmimo grindė taip pat ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad nuo 2007 metų, kaip faktiškai priėmusi palikimą savo tėvo įpėdinė, leido dukrai L. R. su šeima gyventi sodo sklypo (duomenys neskelbtini), name. Byloje buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 iki 2013 metų L. R. šeima iš tiesų gyveno šiame sodo sklype ir nemažai į jį investavo, remontuodami sodo namą, kuriame gyveno patys, ir statydami bei įrengdami priestatą prie ūkinio pastato J. B., tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Šiuo atveju esminės reikšmės turi ne tik jau aptarta aplinkybė, kad šie veiksmai atlikti seniai pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, per kurį palikimas turi būti priimamas valdyti, bet ir tai, kad byloje nustatyta, jog L. R. su šeima į sodo sklypą ir statinius jame gyventi pasikvietė pati J. B., taip vėlgi realizuodama savo kaip palikimą priėmusio asmens teises disponuoti turimu turtu. Jokių įrodymų, kad šį sprendimą būtų priėmusi D. M., tokiu būdu realizuodama savo kaip įpėdinės teises, byloje nėra. Tiek J. B., tiek L. V., tiek L. R., tiek kiti byloje apklausti liudytojai – D. V., S. R. ir kiti – nurodė, kad sprendimą Reimontų šeimai persikelti gyventi pas J. B. pasiūlė pati pareiškėja, siekdama padėti anūkei apsirūpinti gyvenamuoju plotu ir neatmesdama galimybės jai šį turtą testamentu ir palikti, tačiau iki šiol jokių juridinių veiksmų dėl nuosavybės ar jos perleidimo neatlikusi. Taip pat liko neįrodyta, kad atsikėlusi gyventi pas senelę, L. R. būtų perėmusi visą mokesčių, komunalinių ir kitų išlaidų, susijusių su šiuo nekilnojamu turtu, apmokėjimą. Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad L. R. ir S. R. statybos ir remonto darbus šiame sklype ir jo statiniuose atliko ir savo bei L. R. tėvų dovanotas bei skolintas lėšas į jį investavo savo rizika, neturėdami nuosavybės teisių į šį turtą, ir gali pretenduoti tik į savo išlaidų atlyginimą, kuris nėra šios bylos dalykas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei žyminio mokesčio dalis, nuo kurios buvo atleista pareiškėja, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.). Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d., iš jos priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų ( ta dalis, kurią pareiškėja patyrė, turėdama gintis nuo pareikštų savarankiškų reikalavimų) pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. B. pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M. pareiškimo netenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Juliaus J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2001-10-04, palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė savo sutuoktinio Juliaus J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2001-10-04, palikimą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 50,47 Lt (penkiasdešimt litų ir 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 84,00 Lt ( aštuoniasdešimt keturis Lt 00 ct) žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo buvo atleista pareiškėja, iš viso 134,47 Lt ( vieną šimtą trisdešimt keturis Lt 47 ct) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1100,00 Lt ( vieną tūkstantį vieną šimtą Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai J. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.