Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01160-2013-5

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-20 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., L. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B. ir L. V. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Liudytojas S. R. parodė, kad jam žmona L. patvirtino, jog yra sutarusi su savo močiute dėl teisės gyventi (duomenys neskelbtini) ir šio turto palikimo, todėl jis, būdamas statybininkas, rūpinosi statybomis ir remontais; pastatė močiutei priestatą prie ūkinio pastato, remontavo sodo namą, kuriame jų šeima ir apgyveno, grindė kiemą, tvarkė kitus ūkinius reikalus, o dokumentais neužsiėmė. Mokesčius sodininkų bendrijai yra mokėjęs ir jis, ir žmona, kaip ji dėl to buvo sutarusi su J. B. – jis nežino.

Liudytojai M. B., A. B., V. B., G. Š., G. Š., A. Š., L. D. patvirtino L. R. ir S. R. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jie po 2007 m. pristatė priestatą prie ūkinio pastato J. B., o patys apsigyveno didžiajame sodo pastate, jį remontavo, tvarkė aplinką, grindė kiemą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-20 sprendimu pareiškėjos J. B. pareiškimą tenkino, o suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M. pareiškimo netenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., faktiškai priėmė savo sutuoktinio J. J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Nurodė, kad šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat priteisė iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M. 50,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 84 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo buvo atleista pareiškėja, iš viso 134,47 Lt valstybei. Priteisė iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M., 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai J. B..

Teismas remdamasis rašytiniais įrodymais nustatė šias faktines bylos aplinkybes. J. J. B. mirė (duomenys neskelbtini), jis nuo (duomenys neskelbtini) buvo susituokęs su J. B., turėjo dvi dukteris – L. V. ir D. M.. Klaipėdos rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biurų liudijimai patvirtina, kad po J. J. B. mirties, nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. VĮ Registrų centro duomenimis, J. B. nuosavybės teise nuo 1998-10-13 buvo įregistruotas žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais – sodo nameliu, šiltnamiu, ūkiniu pastatu ir kiemo aikštele, kur ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą. J. J. B. nuosavybės teise nuo 2013-06-20 įregistruotas žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2009-12-03 – žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į buvusio savininko I. V. turėtą 0,19 ha žemės sklypą J. J. B. buvo atkurta 2009-10-12 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu. 2009-12-03 D. M., o 2013-06-11 – J. B. apmokėjo VĮ Registrų centro paslaugas dėl nuosavybės teisių įregistravimo. 2007-12-20 ir 2008-10-12 prašymais D. M. dėl žemės sklypų pamatavimo kreipėsi į Klaipėdos rajono Dauparų–Kvietinių seniūnijos žemėtvarkos skyrių, nurodydama, kad yra pateikusi prašymą dėl turto paveldėjimo. 2008-10-24 buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Fotografijos iliustruoja statybos–remonto darbus, atliktus (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito sutartimi L. R. ir S. R. 2006-12-05 pasiskolino iš Hansabanko 20 000 Lt. 2007-08-09 AB Vilniaus banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad B. M. 2007-08-09 padovanojo dukrai R. 10 000. Iš pirkimo–pardavimo sutarties ir statybinių medžiagų įsigijimo čekių nustatė, kad S. R. 2008-01-07 sudarė sutartį dėl langų ir durų įsigijimo, savo adresu nurodydamas (duomenys neskelbtini). 2004-11-08 sutartis tarp J. B. ir UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ patvirtina, kad šalys susitarė dėl buitinių atliekų išvežimo iš (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad nuo 2002 iki 2012 metų J. B. mokėjo nario mokestį ir už elektrą, dėl kurios montavimo darbų buvo susitarusi su UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m.

Motyvuodamas CK 5.4 straipsniu, nustatęs, kad nei vienas proceso dalyvis neginčijo, kad J. J. B. iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini) ir nors jis nebuvo čia deklaravęs savo nuolatinės gyvenamosios vietos, jokios kitos gyvenamosios vietos ar kitos vietos, laikytinos jo asmeninių ir ekonominių interesų vieta, nėra, sprendė, kad pagrįstas pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad sutuoktinio palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Motyvuodamas CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str., kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, pažymėdamas, kad palikimo priėmimas faktiniu valdymu ir yra numatytas įstatymų leidėjo tokiems atvejams, kai asmenys nėra labai teisiškai išprusę, nesuvokia būtinybės oficialiai įtvirtinti savo teisių, tačiau faktiškai niekas kitas daugiau už juos jų ir neturi ir tai turi būti pripažįstama, siekiant užkirsti kelią apsukresniems asmenims vien formaliais būdais iš jų tas teises paveržti, atsižvelgdamas į pareiškėjos garbingą amžių, nedidelį išsilavinimą ir dar mažesnį teisinį išprusimą, faktinį ir nuolatinį rūpinimąsi jai ir palikėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamu turtu bei CK 5.51 str. nuostatas, teismas pripažino, kad J. B. priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti iškart po sutuoktinio mirties. Nurodė, kad pats šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas neužkirstų kelio nustatyti ir suinteresuoto asmens prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir ji tokiu pat būdu yra priėmusi tėvo palikimą, kadangi jos abi yra lygiateisės įpėdinės pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p. ir 5.13 str. nuostatas, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vieno įpėdinio palikimo priėmimas kuriuo nors iš įstatyme įtvirtintų būdų neužkerta kelio ir kitiems įpėdiniams priimti šį palikimą. D. M. dokumentus žemei susigrąžinti tvarkė tėvo (palikėjo) vardu, tačiau nei J. B., nei L. V. nuo nuosavybės teisių į palikėjo turtą atsisakiusios nebuvo ir nuosavybės dokumentus iki galo sutvarkė J. B. prieš pat pareiškimo teismui padavimą, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog D. M. šiais veiksmais būtent pati asmeniškai priėmė tėvo palikimą, o ne tik sudarė sąlygas jį priimti savo motinai, kuri vėliau padalintų jį dukroms.

Aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2007 iki 2013 metų L. R. šeima gyveno sodo sklype, nemažai į jį investavo, remontuodami sodo namą, statydami bei įrengdami priestatą prie ūkinio pastato J. B., nesudaro pagrindo prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, nes esminę reikšmę turi tai, kad šie veiksmai atlikti seniai pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, per kurį palikimas turi būti priimamas valdyti, bet ir tai, kad byloje nustatyta, jog L. R. su šeima į sodo sklypą ir statinius jame gyventi pasikvietė pati J. B., taip realizuodama savo kaip palikimą priėmusio asmens teises disponuoti turimu turtu. Jokių įrodymų, kad šį sprendimą būtų priėmusi D. M., tokiu būdu realizuodama savo kaip įpėdinės teises, byloje nėra. Tiek J. B., tiek L. V., tiek L. R., tiek kiti byloje apklausti liudytojai – D. V., S. R. ir kiti – nurodė, kad sprendimą R. šeimai persikelti gyventi pas J. B. pasiūlė pati pareiškėja, siekdama padėti anūkei apsirūpinti gyvenamuoju plotu ir neatmesdama galimybės jai šį turtą testamentu ir palikti, tačiau iki šiol jokių juridinių veiksmų dėl nuosavybės ar jos perleidimo neatlikusi. Neįrodyta, kad atsikėlusi gyventi pas senelę, L. R. būtų perėmusi visą mokesčių, komunalinių ir kitų išlaidų, susijusių su šiuo nekilnojamu turtu, apmokėjimą. Remiantis tuo, pripažino, kad L. R. ir S. R. statybos ir remonto darbus atliko ir savo bei L. R. tėvų dovanotas bei skolintas lėšas į jį investavo savo rizika, neturėdami nuosavybės teisių į šį turtą, todėl gali pretenduoti tik į šių išlaidų atlyginimą, kuris nėra šios bylos dalykas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė D. M. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti D. M. pareiškimą, o J. B. pareiškimo netenkinti. Nesutinka su teismo išvadomis, įrodymų vertinimu ir mano teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino J. B. veiksmus kaip aktyvius, o apeliantės kaip pavėluotus. Teismas nepagrįstai nesuteikė reikšmės paveldimo turto sudėčiai, nes kito turto palikimo atsiradimo dienai net nebuvo, o buvo tik turtinė palikėjo teisė į šį turtą, kuris taip pat yra palikimo atsiradimo objektas. Pažymi, kad tik dėl aktyvių apeliantės veiksmų ši turtinė teisė realizavosi į asmeninę palikėjo 2 žemės sklypų nuosavybę. Iš klaidingos asmens valios (J. B. klaidingo teisinio situacijos vertinimo) negali kilti teisingi ir tinkami asmens veiksmai, kuriais yra sukuriami teisiškai reikšmingi faktai. J. B. ginčo turtu naudojosi ir iki sutuoktinio mirties, ir po jo mirties, taigi kaip aktyvius vertinti jos veiksmus, mokant priklausančius mokesčius bendrijai, nėra pagrindo. Būtent įpėdino valia ir įpėdinio suvokimas savęs kaip „įpėdinio“ atskiria jį ir jo tolimesnius veiksmus nuo kitų asmenų (sugyventinių, nuomininkų ir kt.) analogiškų veiksmų. Apeliantė atliko visus nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus, o J. B. dviejų paveldimų žemės sklypų atžvilgiu nieko nepadarė. Pažymi, kad suvokdama save kaip tėvo turto paveldėtojo, į institucijas (tarnybas) dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kreipėsi tiek prieš tėvo mirtį, tiek po to, todėl neteisinga teismo išvada, kad jos veiksmai, nukreipti į palikimo priėmimą atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus, prasidėjo po kelių metų nuo tėvo palikimo atsiradimo dienos. Šie veiksmai patvirtina apeliantės veiksmų nuoseklumą, susiformavusią aiškią valią. Apeliantės dukra L. R. su šeima apsigyveno sodo name, jį suremontavo ir pagerino, tam panaudojant skolintas iš jos lėšas. Tai darydama apeliantė suvokė, kad dukra gerina jos, t. y. apeliantės paveldėto turto dalį. Mano, kad teismas turėjo konstatuoti, kad palikimą faktiškai pradėjo valdyti ir apeliantė per savo dukrą L. R.. Taip pat pažymi, kad ji yra pirmos eilės palikėjo turto paveldėtoja (CK 5.13 str.), o dabar rizikuoja nepaveldėti ateityje nieko iš tėvų turto, nors faktiškai yra priėmusi palikimą pradėdama valdyti turtą, jį gerindama, vystydama ir realizuodama turtines teises. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosiose ir apeliacinės instancijos teismuose.

Pareiškėja J. B. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliantės argumentai nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Pažymi, kad ji, J. B., po sutuoktinio mirties liko gyventi namų valdoje, kurioje gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties. Byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai akivaizdžiai patvirtina, jog valios, išreiškiamos aktyviais veiksmais siekiant priimti palikimą po tėvo mirties, nei įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu, nei vėliau – po kelerių metų, apeliantė neišreiškė ir sąmoningai to nesuvokė. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas abiejose instancijoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjos J. B. prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos sutuoktinio J. J. B., palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), ir kad ji per įstatymo nustatytą terminą faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio palikimą. Taip pat spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M. pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo J. J. B. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai valdydama likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį palikėjo turtą.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. CK 5.51 straipsnyje kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų nustatytas įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. J., P. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog palikėjas – J. J. B. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su J. B. kartu, adresu (duomenys neskelbtini), taigi teisinga teismo išvada, jog palikėjo palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties J. B. liko viena gyventi minėtu adresu, naudojosi po sutuoktinio mirties name likusiu turtu bei kitu jų gyvenant santuokoje turėtu turtu (namas, žemės sklypai). Atsižvelgiant į tai, pagrįsta ir teisėta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. B. palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, t. y. tiek faktiniais veiksmais, tiek faktiniu tokių veiksmų pobūdžiu (CPK 185 str., CK 1.5 str. 4 d.).

Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl netinkamos, jos nuomone, pareiškėjos valios išreiškimo (aktyvių veiksmų nebuvimo), iš esmės nepakankami daryti priešingą išvadą, jog J. B. palikimo nepriėmė. Atmestini apeliantės argumentai, jog ji priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, nes palikėjo turtą gerino tam duodama lėšų dukrai, gyvenusiai su pareiškėja ir kt. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2007 – 2013 m. su pareiškėja, jos kvietimu, gyveno anūkė (apeliantės dukra L. R.) su šeima (2013 m. sukonfliktavusi su pareiškėja anūkė paliko jos namus). Faktas, kad nuomininkai investavo į palikėjo turtą (remontavo namą ir kt.), nepaneigia fakto, kad po palikėjo mirties J. B. palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti ir šį turtą valdo jau daugiau kaip 12 metų. Duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantė po palikėjo mirties buvo aktyvi CK 5.50 str., 5.51 str. prasme ir (ar) siekė realizuoti ginčo teises į palikimą, byloje nėra.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi pareiškėja, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176– 185 str.).

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad naikinti arba keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Motyvuojamoji dalis

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Pareiškėjai iš apeliantės priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. pareiškėjos atsakovės advokatui G. L. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta pinigų suma (t. 2, b. l. 5, 6, CPK 98 str. 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens D. M. pareiškėjai J. B. 500 Lt (144,81 EUR) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.