Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. e2S-637-730/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
e2S-637-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11712-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
T. Ž.
Atsakovas
L. O.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-637-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11712-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.1.14.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei L. O. dėl žalos atlyginimo bei nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės padarytos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą, ne mažiau kaip 10 000 EUR, dėl 3,5 metų trukusio neteisėto, neteisingo ir nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, kartu priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šio ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovės padarytos turtinės (moralinės) žalos atlyginimą, 3 150 EUR dydžio, kartu priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šio ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovės padarytos turtinės (moralinės) žalos atlyginimą (negautos pajamos) – 5 procentus metinių palūkanų nuo žalos padarymo dienos, tai yra nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d., iki šio ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra atsakovė turi atlyginti ieškovei 5 procentus metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., kas sudaro: 3 150 EUR x 5 proc. : 100 proc. : 12 mėn. x 39 mėn.= 511,88 EUR, priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. ir teismo žyminį mokestį, kartu priteisiant ieškovės naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą uždėti areštą atsakovės nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, pensijoms ir banko sąskaitoms, kadangi tai būtinai reikia atlikti įstatymo numatyta tvarka, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tai yra taikyti L. O. laikinąsias apsaugos priemonės ir areštuoti jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sąskaitas bankuose ir kitose kredito įstaigose, pas kitus asmenis esančias lėšas, neviršijant ieškinio dydžio ribų, išreikalauti ir pridėti prie bylos Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. PK-193-659/2015 medžiagą, išreikalauti ir pridėti prie bylos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-7296-911/2016 medžiagą, atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė ieškovei T. Ž. terminą per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

Šalies argumentai

2.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, priteisiant 5 procentų metines procesines palūkanas, 3 150 EUR turtinės (moralinės) žalos atlyginimą, priteisiant 5 procentų metines procesines palūkanas, taip pat priteisti turtinės (moralinės) žalos atlyginimą (negautas pajamas) – 5 procentų metines palūkanas nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., kas sudaro 511,88 ER, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį, kartu priteisiant 5 procentų metines procesines palūkanas, todėl ieškinio suma yra 13 661,88 EUR, tačiau ieškovė nurodo, kad ieškinio suma yra 14 161,88 EUR, todėl ieškovė turi patikslinti ieškinio sumą.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra neaišku, ar reikalavimai dėl 3 150 EUR bei 511,88 EUR sumų priteisimo yra siejami su turtine ar neturtine žala, kadangi ieškovė, formuluodama ieškinio reikalavimus, nurodo, kad jai padaryta turtinė žala, tačiau taip pat nurodo, kad tai yra moralinė, tai yra neturtinė, žala. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad ieškinio dalykas yra neaiškus ir nekonkretus, ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų. Šiuo atveju ieškovė konkretaus reikalavimo teismui nesuformulavo, todėl neaiškus ir mokėtino žyminio mokesčio dydis.

2.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prie ieškinio taip pat turi būti pridėti duomenys, kad sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės teismui visiškai atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o tam, kad teismas galėtų išspręsti klausimą dėl galimybės žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, ieškovė teismui turi pateikti duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro bei valstybės įmonės „Regitra“ apie jos turimą nekilnojamąjį turtą bei registruotą kilnojamąjį turtą, banko išrašus apie jos vardu turimas pinigines lėšas bankuose ar kitose įstaigose, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė T. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti ieškovės ieškinį, atidėti klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nušalinti teisėją L. G. nuo atskirojo skundo priėmimo bei nagrinėjimo klausimo, nenušalinus teisėjos Linos Giedrės nuo atskirojo skundo priėmimo bei šios bylos nagrinėjimo klausimo arba jau pačiai geranoriškai nenusišalinus, nušalinti visą Klaipėdos apylinkės teismą nuo šios bylos ir įstatymu numatyta tvarka kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką dėl šios bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Šalies argumentai

3.1. Apeliantė dėl ieškinio pagrindo ir dalyko nurodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo yra siejami su turtine ir neturtine žala, be to, akivaizdu, jog negautos pajamos yra turtinė žala. Pažymėjo, kad 511,88 EUR yra turtinės kompensacijos palūkanos. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinio preliminari suma (kaina) yra 13 661,88 EUR, kuri taip pat turi būti patikslinta po teismo proceso užbaigimo.

3.2. Apeliantė dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nurodo, kad prie ieškinio yra pateiktas motyvuotas prašymas su įrodymais, kad apeliantės finansinė padėtis yra sunki, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai, kad ieškovė turi pateikti duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą, yra nepagrįsti. Teigia, kad bankuose jokių sąskaitų neturėjo ir iki šiol neturi ir jokiomis banko paslaugomis nesinaudoja, todėl teismo reikalavimai yra pertekliniai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atskirojo skundo argumentų

4. Apeliantė atskiruoju skundu prašo nušalinti teisėją L. G. nuo atskirojo skundo priėmimo bei nagrinėjimo klausimo, nenušalinus teisėjos Linos Giedrės nuo atskirojo skundo priėmimo bei šios bylos nagrinėjimo klausimo arba jau pačiai geranoriškai nenusišalinus, prašo nušalinti visą Klaipėdos apylinkės teismą nuo šios bylos ir įstatymu numatyta tvarka kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką dėl šios bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

5. Nustatyta, kad šie apeliantės reikalavimai išspręsti Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1443-838/2019, kuria nutarta netenkinti ieškovės T. Ž. pareiškimo dėl teisėjos Linos Giedrės nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir nutarta netenkinti prašymo dėl kreipimosi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

6. Apeliantė dėl ieškinio pagrindo ir dalyko nurodo, kad apeliantės ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo yra siejami su turtine ir neturtine žala, be to, apeliantės teigimu, akivaizdu, jog negautos pajamos yra turtinė žala. Pažymėjo, kad 511,88 EUR yra turtinės kompensacijos palūkanos. Pažymėjo, kad ieškinio preliminari suma (kaina) yra 13 661,88 EUR, kuri gali būti patikslinta po teismo proceso užbaigimo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus apeliantės pateiktą ieškinį ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes nustatyta, kad apeliantė pateiktu ieškiniu prašo priteisti 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas, kaip nuostolius 500 EUR sumą, 3 150 EUR turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas, kaip 511,88 EUR nuostolius. Nurodė, kad ieškinio suma įvertintina 14 161,88 EUR. Teigia, kad turtinė žala yra 3661,88 EUR, 5 procentų metinės palūkanos. Neturtinė žala – 10 500 EUR, 5 procentų metinės palūkanos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio suma įvertinus apeliantės reikalavimus rezoliucinėje dalyje yra 13 661,88 EUR, be to, apeliantė ieškinio rezoliucinėje dalyje formuodama reikalavimus nurodė, kad 3 150 EUR turtinė žala yra moralinė žala, negautos 511,88 EUR pajamos yra turtinė ir moralinė žala.

8. Iš apeliantės pateikto ieškinio matyti, kad apeliantė suformuluodama ieškinio reikalavimus nurodė, kad negautos 511,88 EUR pajamos yra tiek turtinė, tiek neturtinė žala (reikalavimo 3 punktas), 3 150 EUR yra tiek turtinis, tiek neturtinis (moralinės žalos) reikalavimas (reikalavimo 2 punktas). Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad minėti ieškinio reikalavimai yra turtiniai, kadangi šie reikalavimai yra apeliantės negautos pajamos.

9. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). Tačiau jeigu teisinis reikalavimas teismui yra neaiškus, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115, 135, 138 straipsniuose.

10. Kaip nustatyta šios nutarties 7-9 punktuose, būtent apeliantė, kuri nagrinėjamu atveju teikia ieškinį, privalo tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad apeliantė reikšdama ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl 3 150 EUR ir 511,88 EUR sumų priteisimo įvardyti kaip turtiniai ir neturtiniai (moralinės žalos) reikalavimai, todėl pagrįstai konstatuota, kad iš apeliantės pateikto ieškinio neaišku, ar ieškinio reikalavimai dėl 3 150 EUR bei 511,88 EUR sumų priteisimo yra siejami su turtine ar neturtine žala, nurodyti ieškinio trūkumai ne tik apsunkina teismui galimybę nustatyti ieškinio sumą, mokėtiną žyminio mokesčio sumą, tačiau ir proceso dalyviams pateikti atsiliepimus į ieškinį, kuriuo suformuoti netikslūs reikalavimai.

11. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės ieškinio reikalavimų bendra suma yra 13 661,88 EUR, apeliantė ieškinio turinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 14 161,88 EUR. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio preliminari suma yra 13 661,88 EUR, kadangi apeliantei nėra žinoma, kada pasibaigs teismo procesas. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs (CPK 135 straipsnis). CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas. Apeliantė nagrinėjamu atveju ne tik aiškiai nesuformulavo ieškinio reikalavimų, tačiau ir nenurodė tikslios ieškinio sumos, kas iš esmės apsunkina teismo galimybę nustatyti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumą. Kaip minėta, ieškinio įkainojimas yra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir turi būti įvykdytas ieškinį teikiančio asmens. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo nurodyti tikslią ieškinio sumą.

12. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pateikti duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės „Regitra“ apie apeliantės turimą turtą. Teigia, kad apeliantės kartu su ieškiniu pateikti įrodymai pagrindžia sunkią jos materialinę padėtį, pažymi, kad automobilių ir banko sąskaitų neturėjo ir iki šiol neturi ir jokiomis banko paslaugomis nesinaudoja, todėl turi būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

13. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

14. Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis, todėl pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Šio instituto tikslas – atleidimas nuo prievolės sumokėti žyminį mokestį, jei asmuo dėl turtinės padėties neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį.

15. Nagrinėjamu atveju iš kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantei yra skiriama socialinė parama, apeliantei priklauso butas (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie valdomą turtą apeliantė nepateikė. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 nustatė, kad apeliantė valdė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina minėtoje byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, tačiau šioje byloje duomenų apie šį turtą nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo pateikti duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės „Regitra“ apie apeliantės visą valdomą nekilnojamąjį turtą ir valdomas transporto priemones, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinės teisės normų taikymo pažeidimų.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 10, 11 ir 15 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.

17. Kadangi, apskundus Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, joje apeliantei nustatytas trūkumų šalinimo terminas pasibaigė, apeliacinės instancijos teismas pratęsia terminą trūkumams pašalinti – apeliantei T. Ž. nustatytinas 7 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliantei T. Ž. nustatyti 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėja Erinija Kazlauskienė