Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei,

dalyvaujant nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai L. O., kaltinamosios gynėjoms advokatėms Audronei Matiukienei, Eugenijai Galatiltienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2012-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teimo pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2) 2013-04-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 236 str. – 3 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nustatant galutinę bausmę - laisvės atėmimą 7 mėn.; 3) 2013-07-16 Šilaltės raj. apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. ( 2 epizodai) ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., - laisvės atėmimu 7 mėn., bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad apšmeižė žmogų per visuomenės informavimo priemonę, o būtent:

ji, 2012 m. rugpjūčio 26 d. iš savos dukros D. puslapio socialiniame tinklalapyje youtube.com viešai patalpino vaizdo įrašą, kurio pavadinimas yra (2012-08-26 T. Ž. kreipimasis į Lietuvos visuomenę dėl E. O. “išniekintų kapų”). Šiame vaizdo įraše T. Ž. viešai šmeižė L. O., pasakydama frazę “Taip pat noriu viešai pareikšti, neatstiktinai O. motina L. O. visur slepia savo praeitį. Nurodyta moteris yra buvusi KGB pulkininkė. Ta infomacija jai tapo žinoma visiškai neseniai, todėl neabejoju, kad nurodyta moteris tiesiog naudoja savo patirtį iš buvusių KGB-istų laikų.”

Kaltinamoji T. Ž. kaltės nepripažino ir parodė, kad vaizdo įrašas yra suklastotas, sumontuotas, pasisakymai yra galimai sūnaus J. O., kuris ją šmeižia. Buvo įrodyta, kad J. O. suklastojo ne vieną jos pasisakymą. Ji nežino jokių D. – dukros, „loginų”, nemoka naudotis youtube. Žino tik, kad reikia gauti specialų kodą, norint įkelti kokį vaizdą į šį internetinį tinklalapį. Be to, youtube nėra to pasisakymo. Ji – T. Ž., pati keletą mėnesių dirbo KGB, todėl žino, kad tai nėra įžeidimas, kad pavadino ją KGB pulkininke. L. O. ne kartą buvo atvykusi į svečius, be to ir ji pati lankėsi pas ją. L. O. sūnus J. O., jai pats sakė, kad jo mama dirbo KGB, kad ją gali sunaikinti per vieną dieną. Pati L. O. jai sakė, kad didžiules pareigas užėmė, aptarnavo viršininkus.

Nukentėjusioji-privati kaltintoja L. O. parodė, kad užėjusi į interentinę svetainę “Youtube” aptiko 2012-08-26 vaido įrašą, kuriame T. Ž. kreipiasi į Lietuvos visuomenę dėl J. O. išniekintų kapų. Ji paprašė, sūnaus atsiųsti tą įrašą ir nukopijuoti į kompiuterį. Jos kompiuteryje tas vaizdo įrašas yra. Tame įraše T. Ž. viešai ją šmeižė ir tai yra visiškas melas, kad ji dirbo KGB pulkininke. Ji nedirbo toje sistemoje, o 20 metų sąžiningai dirbo DOSAF - sportinėje organizacijoje, kol ją panaikino ir kuri nieko bendra su KGB neturi. Pradžioje dirbo kadrų inspektore, po to instruktore. Išplatinta informacija ją žemina, tie T. Ž. žodžiai diskredituoja ją. T. Ž. pavaizdavo ją kaip kokią nusikaltėlę, kuri tarnavo KGB ir žemino kitus. Peržiūrėję šį įrašą, nuo jos nusisuko kai kurie pažįstami. T. Ž. tokiais pasisakymais padarė moralinę žalą, sugadino sveikatą. T. Ž. siekia pakenkti jos nepriekaištingai reputacijai. Dėl šio vaizdo įrašo buvo nedarbinga, kreipėsi į medikus, gėrė vaistus. Dėl šio įvykio prašo iš T. Ž. priteisti neturtinę žalą – 8688,60 Eur (30 000 Lt).

Liudytoja I. Ž. parodė, kad pažįsta iš matymo L. O. nuo to laiko, kai pastarosios sūnus pradėjo lankytis jos ir dukros – T. Ž. namuose. Buvo 2012 m. liepos 27 d. ar 17 d. L. O. atvažiavo su savo vyru į jų sodybą. L. O. vyras kalbėjo apie J. O., kad jis mokėsi, bet dabar niekur nedirba, kad ne kaip išeina, kad Jevgenijus išgeriantis, mėgstantis moteris, dėl ko ji išsigando, nes J. O. draugavo su jos dukra. Pasakė jiems, kad J. O. reikėtų įdarbinti. Tada L. O. pasakė, kad gali padėti, nes yra dirbusi KGB, turi daug pažinčių. J. O. dažnai minėdavo, kad mama dirbo KGB. Žino, kad DOSAF buvo slaptas KGB struktūrinis padalinys.

Kaltinamoji dėl jai pareikšto kaltinimo išteisintina.

Inkriminuojant šmeižimą kaip nusikalstamą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti nusikalstama (kasacinė nutartis Nr. 2K-95-/2015).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. O. kaltina T. Ž. internetiniame tinklalapyje patalpinus tikrovės neatitinkančią informaciją, neva privati kaltintoja-nukentėjusioji buvo KGB pulkininkė. Kaltinamoji T. Ž. neigia, jog būtų kėlusi bet kokią informaciją į “Youtube” tinklalapį, be to, tvirtina, kad tiek J. O., tiek pati L. O. yra minėję, kad pastaroji dirbo KGB. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta I. Ž.. Teismas vertindamas kaltinamosios parodymus, atsižvelgia į tai, jog byloje jokių duomenų, kad T. Ž. būtų patalpinusi vaizdo įrašą į “Youtube” tinklalapį, nėra. Be to, šio vaizdo įrašo nėra ir pačiame minėtame tinklalapyje. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus L. O. pateiktus vaizdo įrašus, nustatyta, kad abejuose kompaktiniuose diskuose yra du analogiški vaizdo įrašai, kurie nesusiję su pareikšu kaltinimu (t. 2 b. l. 94, 194), o, teismui įpareigojus L. O. pateikti kompaktinį diską su kaltinimo turiniu susijusią vaizdo medžiagą, ir kuris turi būti patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, privati kaltintoja-nukentėjusioji pateikė diską, tačiau neaišku iš kur jis darytas, kada darytas. Todėl prie bylos jis nebuvo prijungtas ir neperžiūrėtas. Tokiu būdu T. Ž. parodymai lieka nepaneigti.

Tarp abiejų proceso šalių – nukentėjusiosios L. O. ir kaltinamosios T. Ž. santykiai yra itin priešiški. Tai yra susiję su ne tik šiame teisme išnagrinėtomis bet ir kituose teismuose nagrinėtomis bylomis, kuriose yra sprendžiami klausimai dėl konfliktinių situacijų tarp jų. Bylas tarp abiejų šalių lydi ir bylos privataus kaltinimo tvarka. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla tik tada, kai tai padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios konfliktai prasidėjo, kai buvo nutrauktos kaltinamosios sužadėtuvės su nukentėjusiosios sūnumi J. O.. Tuomet tiek nukentėjusioji, tiek J. O., tiek kaltinamoji T. Ž. ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl neva jų atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų. Dėl šalių viena kitai išsakytų žodžių, veiksmų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, vyko procesai privataus kaltinimo tvarka, tačiau galutiniame rezultate nei viena iš šalių nebuvo pripažinta kalta. Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, kaltinamosios T. Ž. išsakyti žodžiai apie nukentėjusiosios praeitį, yra jos nuomonė, susidariusi tuo metu, kai ji dar bendravo su J. O., kaip sužadėtiniu, kuris jai sakęs apie mamos darbą KGB, be to, kaltinamoji ir teisiamojo posėdžio metu tvirtai įsitikinusi teigė, kad DOSAAF organizacija, kurioje dirbo nukentėjusioji, buvo KGB padalinys. Jos išsakytos mintys – tai ne konkrečios informacijos pateikimas, o tik kaltinamosios nuomonė, tuo tarpu suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t. y. perdavusiam žinias, bet ne nuomonę.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju teismas nemano, jog už emocijomis pagrįstus T. Ž. pasisakymus apie L. O. būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi šalys inicijuoja baudžiamuosius procesus viena prieš kitą ne dėl realiai padarytų nusikalstamų veikų, bet dėl tarpusavio priešiškumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad T. Ž., išsakydama savo subjektyvią nuomonę, kuriai beje netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, ir ją argumentuodama tam tikru faktiniu pagrindu, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatytos teisės reikšti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų. Teismas nenustatė, kad pasakydama nuomonę apie L. O., T. Ž. ją siekė pažeminti ar ją kitaip paniekinti, todėl konstatuojama, kad T. Ž. pasakytuose žodžiuose nėra nusikalstamos veikos požymio – tyčios pažeminti žmogų, nes T. Ž. nesuvokė, jog jos skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę, nesuprato, kad jos neatitinka tikrovės – anaiptol ji teigia, kad yra įsitikinusi savo žodžių teisumu.

Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2A-3/2012 (šioje byloje buvo nagrinėjamas atvejis, kai televizijos laidoje kaltinamasis paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie politiką) pažymėjo, jog siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės. L. O. turėjo visas galimybes savo tariamai pažeistas teises ginti civiline tvarka. Be to, pati L. O. nesikreipė į visuomenės informavimo priemonę, siekdama paneigti išsakytą nuomonę, nesiekė savo teisių apginti reikšdama civilinį ieškinį, o iškart kreipėsi privataus kaltinimo tvarka. T. Ž. išsakytus teiginius sieja išnagrinėtos bylos tarp abiejų šalių, todėl, teismo nuomone, turi būti vertinami civilinio delikto (teisės pažeidimo) aspektu. Garbės ir orumo gynimą numato Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnis. Beje, panašią bylą neseniai išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegija (AT 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015). Byloje buvo vertinamas atvejis, kai laikraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbta nepalankus atsakovo interviu apie ieškovą. Minėtoje nutartyje kaip tik ir akcentuojama, jog kriterijus, leidžiantis nustatyti teisingą santykį tarp atsakovo saviraiškos laisvės ir ieškovo teisės į garbės ir orumo gerbimą, yra tai, ar išsakyta nuomonė buvo etiška ir sąžininga.

Kadangi padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą, nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį išteisinama, nesant jos veikoje šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Privačios kaltintojos-nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Ž. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BPK 115 straiupsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiosios L. O. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Du CD diskus po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.