Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-6646-965/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-04
Bylos Nr.: e2-6646-965/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03404-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos skyriaus
Advokatai: Artūras Jaskelevičius, Renaldas Baliūtis

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės
2.4.4.8Kito asmens turto administravimas
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.8Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-6646-965/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03404-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.4.4.8; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos skyriaus įgaliotam atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 3 034,61 Eur žalos, 297,81 Eur kompensuojamų palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022-09-16 buvo užlietas ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl trūkusio lietaus nuvedimo vamzdžio palėpėje. Pastatas, kuriame yra užlietas butas, yra administruojamas atsakovės, todėl atsakovė yra atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, išmokėjo draudėjui jo patirtą žalą, todėl prašo šią sumą priteisti iš kalto asmens, t. y. atsakovės.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja. Atsakovė savo pareigas atliko tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrino gyvenamųjų namų techninę būklę. Šias aplinkybes patvirtina teikiami statinio techninės priežiūros žurnalai, kasmetinės apžiūros, kuriuose lietaus nuotekų sistemos būklė fiksuota patenkinamos būklės. Atsakovės darbuotojai, gavę pranešimą apie įvykusią avariją, nustatė, kad nulūžo prie lietaus vamzdžio privirintas vamzdis, dėl ko operatyviai buvo atlikti remonto darbai bei likviduotas avarijos židinys. Atsakovės teigimu, palėpė yra nerakinama ir nenustatyta, kas sąlygojo vamzdžio lūžį. Taip pat kelia klausimą dėl žalos apskaičiavimo pagrįstumo. Nėra duomenų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, nenurodyta paskutinio atlikto remonto data, todėl nėra aišku, kokia buvo faktinė 15 buto patalpos būklė iki įvykio. Iš pateiktos sąmatos atsakovei neaišku, kaip paskaičiuoti darbų kiekiai. Šie kiekiai nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Ieškovė, administruodama žalą, išsamiai įvertino tiek draudėjo pateiktą informaciją, tiek ir pačio draudiko surinktus duomenis. Turto apžiūros aktas sudarytas būtent ieškovės specialisto. Šiame akte draudiko atstovai nustatė įvykio priežastį ir užfiksavo žalą, padarytą draudėjo turtui. Vien tai, kad atsakovė atliko periodinius bendrojo naudojimo įrenginių apžiūros darbus, fiksavo šių įrenginių būklę, fiksavo patenkinamą lietaus nuvedimo sistemos būklę, nereiškia, kad atsakovė tinkamai atliko pareigas ir nėra atsakinga už įvykį. Pažymėjo, kad prieš sudarant butų draudimo sutartis, nėra privaloma užfiksuoti turto būklę, todėl nusidėvėjimas apskaičiuotas tinkamai. Sąmata sudaryta per „Sistela“ programą, kuri priklausomai nuo suvestų duomenų automatiškai parenka taikomus koeficientus. Atsižvelgiant į reikalingų darbų pobūdį, „Sistela“ programa parinko reikalingą koeficientą, kuris nurodytas sąmatoje.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad avarija draudėjo patalpose įvyko dėl trūkusio lietaus nuvedimo vamzdžio palėpėje. Ieškovės teigimu, atsakovė neįrodė, kad vykdė bendro naudojimo patalpų bei vamzdynų priežiūrą. Turto sugadinimo akte nurodyti sugadinto turto (lubų, grindų) plotai, kurie nurodyti ir sąmatoje. Technologiškai neįmanoma perdažyti ar pakeisti tik dalies lubų ar grindų ploto, nes skiriasi medžiagos, spalvos, tą laiške patvirtino ir ieškovės žalų ekspertė.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo nustatinėjama žala, tiriamos įvykio aplinkybės. Nurodė, kad atsakovės darbuotojai įvykio metu nustatė, kad vamzdis lūžo, bet kodėl taip atsitiko, nenustatyta. Palėpės patalpa nerakinama, bet kas gali patekti. Vamzdynų patikrinimai atliekami nuolat, be to, gyventojams aktai pateikiami, įkeliant juos į sistemą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip apskaičiuoja žalos dydį, nusidėvėjimą, be to, nepagrįstai į žalą įskaičiuoja papildomas išlaidas bei visų lubų ir grindų remontą, nors sugadinta tik maža jų dalis.

7. Trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės poziciją. Nurodė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, nes įvyko nelaimingas atsitikimas. Be to, žala turėtų būti apskaičiuojama neįtraukiant papildomų išlaidų bei mokesčių, nes nėra duomenų, kad tokios išlaidos patirtos. Skaičiuojant žalą turėjo būti apskaičiuoti tik konkretūs sugadinti plotai, bet ne visas lubų ir grindų plotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-09-16 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl trūkusio lietaus nuvedimo vamzdžio palėpėje. Ieškovė ir draudėjas K. B. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2023-02-17 buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022-09-16 įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 3 140,23 Eur dydžio draudimo išmoką. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 3 180,23 Eur (iš kurios atimama išskaita – 40 Eur); nusidėvėjimas sudaro 105,62 Eur. Galutinė prašoma priteisti suma, atskaičius nusidėvėjimą – 3 034,61 Eur.

9. 2022-09-19 turto sunaikinimo ir apgadinimo akte bei fotonuotraukose užfiksuota, kad trūkęs lietaus nuvedimo vamzdis daugiaaukščio pastato palėpėje užliejo butą, apibėgo sienos, atšoko tapetai, liko dėmės lubose, sugadinta grindų danga, atšoko lubjuostė pagalbinėje patalpoje.

Dėl ieškinio reikalavimų

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju, draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

11. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name trūkusio vamzdyno, užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 35–36 punktai). CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Daugiabučio namo administratorė nėra bendrojo naudojimo objektų savininkė, todėl ji negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu. Dėl to žalos iš atsakovės atlyginimas gali būti priteistas tik ieškovei įrodžius visas tokios atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), o žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

12. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, subrogacijos tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“, motyvuodama tuo, jog atsakovė, būdama daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti lietaus nuvedimo vamzdžio avarijos ir žalos, todėl turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir atlyginti padarytą žalą.

14. Nesutikdama su ieškinio reikalavimais, atsakovė nurodo, jog ji tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus, veikė pagal namo administravimo nuostatas, savo pareigas vykdė tinkamai, o ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

15. Atsakovė savo poziciją dėl avarijos priežasčių grindžia vamzdžio fotonuotrauka bei UAB „Mano Būsto priežiūra“ 2024-09-11 pažyma, surašyta praėjus 2 metams po įvykio, kurioje konstatuota, jog 2022-09-17 apžiūrėjus lietaus nuotekų vamzdyną palėpėje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad prie lietaus vamzdžio nulūžo privirintas vamzdis. Kadangi palėpė nerakinama, kas sąlygojo vamzdžio lūžį, nenustatyta (1 t., b. l. 161-162). Be to, atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, jog prie lietaus vamzdžio nulūžo privirintas vamzdis (1 t., b. l. 178). Byloje nekilo ginčo, kad lietaus vamzdis lūžo.

16. Taigi, nagrinėjamoje byloje, nustačius, kad avarijos (užliejimo) židinys yra bendrojo naudojimo lietaus nuvedimo vamzdis, esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos, taip pat dėl kokių priežasčių vamzdis lūžo.

17. Pagal 2021-04-24, 2022-09-08 statinio apžiūros aktus, lietaus nuotekų sistemos būklė fiksuota patenkinama. 2021-10-04 statinio apžiūros akte fiksuoti lietaus nuvedimo sistemos vamzdyno nežymūs pakitimai; dalis vamzdyno keista (1 t., b. l. 59-66). 2022-05-05 statinio apžiūros akte prieita prie išvados, kad paviršinio vandens pašalinimui nuo stogo nuvedimo elementai (įlajos, latakai, stovai, įvadai) yra prastos būklės (1 t., b. l. 71). Visuose aktuose siūlyta atlikti nepakeistų inžinerinių sistemų modernizavimą (1 t., b. l. 52-78). Iš atsakovės pateiktos ginčo vamzdžio fotonuotraukos nustatyta, jog lietaus nuvedimo vamzdis yra nusidėvėjęs, pažeistas korozijos (1 t., b. l. 161). Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog lietaus nuvedimo vamzdis buvo nulaužtas, veikiant jį mechaniniu būdu. Aptartų įrodymų visuma, patvirtinanti, kad jau 2021 metais lietaus nuvedimo sistema buvo patenkinamos ir prastos būklės, rekomenduota ją atnaujinti, suponuoja daryti labiau tikėtiną išvadą, jog lietaus nuvedimo vamzdis lūžo dėl nusidėvėjimo ir paveiktas korozijos, o ne paveikus jį mechaniniu būdu. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovė neginčija, kad įvykus avarijai buvo pakeistas lietaus nuotekų stovas ir vandens tekėjimas liovėsi (1 t., b. l. 82). Į bylą nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, jog vamzdžio lūžis galėjo įvykti dėl kitų priežasčių.

18. Atsižvelgiant į tai, kad lietaus nuvedimo sistema yra priskirtina bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms, vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, ji daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė draudiminio įvykio atsiradimo metu teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai)).

19. Pagal nuostatus, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams, nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žala ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

20. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) redakciją, nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai, išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, laiku atliekamu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Nustačius, kad patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto (lietaus nuvedimo vamzdžio) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau atsakovė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą šių pareigų atlikimą, nepateikė.

22. Kaip minėta, byloje pateikti 2021-04-24, 2022-09-08 statinio apžiūros aktai, kuriuose lietaus nuotekų sistemos būklė fiksuota patenkinama. 2021-10-04 statinio apžiūros akte fiksuoti lietaus nuvedimo sistemos vamzdyno nežymūs pakitimai; dalis vamzdyno keista (1 t., b. l. 59-66); 2022-05-05 statinio apžiūros akte prieita prie išvados, kad paviršinio vandens pašalinimui nuo stogo nuvedimo elementai (įlajos, latakai, stovai, įvadai) yra prastos būklės (1 t., b. l. 71). Visuose paminėtuose aktuose rekomenduota atlikti nepakeistų inžinerinių sistemų modernizavimą (1 t., b. l. 52-78). Taigi, jau nuo 2021 metų rekomenduota inžinerines sistemas, taip pat ir lietaus nuvedimo, modernizuoti. Byloje nėra jokių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi namo administratorė, kad vamzdynai būtų greičiau pakeisti ar renovuoti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad apžiūros aktai buvo sukelti į sistemą, gyventojams yra prieinami, jokių susirinkimų gyventojams dėl modernizavimo administratorė nerengė.

23. Į bylą pateikti statinio apžiūros aktai, lūžusio vamzdžio fotonuotrauka leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog korozijos procesas buvo prasidėjęs anksčiau ir draudžiamojo įvykio metu turėjo įtakos avarijos kilimui. Byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki draudžiamojo įvykio, išskyrus formalią statinio apžiūrą ir apžiūros aktus, būtų ėmusis kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (lietaus nuvedimo) priežiūra, remontu, apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie šios sistemos būklę, defektus, vamzdynų būklę ir pan., būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, kad korozijos paveikti vamzdžiai būtų greičiau pakeisti, siekiant išvengti galimų avarijų, nėra.

24. Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti įrodymai (statinio apžiūros aktai) neįrodo aplinkybių, šalinančių atsakovės atsakomybę, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes vien tik formali inžinerinių sistemų apžiūra, neinformuojant gyventojų apie jos pažeidimus ir neinicijuojant modernizavimo, yra nepakankama. Byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo lietaus nuvedimo vamzdžio būklė draudžiamojo įvykio dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 16 d., buvo pakitusi, paveikta korozijos, todėl atsakovė, kaip namo administratorė, dar iki žalos atsiradimo vadovaudamasi įstatymų reikalavimais turėjo pareigą imtis veiksmų ir administruojamąjį namą privalėjo nuolat stebėti bei atlikti patikrinimus, tačiau, kad šias savo pareigas atsakovė atliko tinkamai byloje patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178, 185 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

25. Nors visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014), tačiau tai nepaneigia atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog vykdydama teisės aktuose nustatytas pareigas, dėjo kokias nors pastangas, kad namo gyventojai būtų tinkamai informuoti apie vamzdynų būklę ir būtinybę juos keisti.

26. Be kita ko, 2021 m. statinio apžiūros aktai, kuriuose užfiksuoti lietaus nuvedimo vamzdynų pakitimai, konstatuota tik patenkinama jų būklė, rekomenduota vamzdynus modernizuoti, atsakovei buvo žinomi, todėl šis faktas atsakovei buvo žinomas nuo 2021 m., tačiau nėra duomenų, kokių skubių defektus šalinančių veiksmų ar iniciatyvų, kaip juos pašalinti, atsakovė ėmėsi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė rengė susirinkimus ar kitaip kvietė gyventojus kuo greičiau spręsti vamzdžių nusidėvėjimo ir korozijos problemas, o gyventojai atsisakė tą daryti. Vien tas faktas, kad apžiūros aktai, atsakovės atstovo teigimu, buvo talpinami sistemoje ir buvo visiems gyventojams prieinami, nepašalina atsakovės atsakomybės dėl vamzdžių korozijos šalinimo ir sprendimų, kaip išvengti avarijų, paieškos.

27. Atsakovės teiginiai, kad ji atliko periodinius patikrinimus, kuriuos fiksuodavo, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta, pagal aptartas Nuostatų ir Reglamento nuostatas, administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus bei laiku atlikti būtinus remonto darbus.

28. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už lūžusio lietaus nuvedimo vamzdžio (duomenys neskelbtini), kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo inžinerine sistema (lietaus nuvedimo sistema) bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

29. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2022 m. rugsėjo 16 d. patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamai atsakovės vykdytos inžinerinės įrangos priežiūros, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Dėl žalos dydžio

30. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Draudžiamojo įvykio pagrindu draudėjui buvo išmokėta 3 140,23 Eur dydžio draudimo išmoka. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 3 180,23 Eur (iš kurios atimama išskaita – 40 Eur); nusidėvėjimas sudaro 105,62 Eur. Galutinė prašoma priteisti suma, atskaičius nusidėvėjimą – 3 034,61 Eur. Atsakovė su apskaičiuotu žalos dydžiu nesutinka, teigdama, kad ieškovė neįrodė žalos masto, sugadinto turto ploto, papildomų išlaidų pagrįstumo bei turto nusidėvėjimo.

31. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Pažymėtina, jog žalos dydis tokiuose ginčuose, kaip nagrinėjamu atveju, gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė remiasi preliminaria lokaline sąmata žalai atlyginti ir teigia, kad būtent tokias išlaidas patyrė išmokėjusi draudimo išmoką. Tuo tarpu atsakovo pareiga yra atlyginti ieškovei padarytą žalą, tačiau tik tiek, kiek realiai reikalinga atstatyti buto būklę iki užliejimo.

32. Išanalizavus ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, matyti, kad joje visų nurodytų darbų, medžiagų, mechanizmų kainos apskaičiuotos, įtraukiant papildomas išlaidas, mokesčius, jei darbus atliktų asmuo, esantis PVM mokėtoju. Teismas pažymi, kad patirtą žalą nagrinėjamu atveju sudaro išimtinai tik su buto patalpų sugadinimų pašalinimu susijusios išlaidos, t. y., išlaidos reikalingos remontui atlikti (2 717,21 Eur), o visos kitos sąmatoje numatytos papildomos išlaidos ir netiesioginės išlaidos (mokesčiai, pridėtinės išlaidos ir pan.) būtų galimos tik tam tikru atveju, jeigu buto remonto darbus atliktų būtent juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nepateikta duomenų, kad ieškovės draudėjo buto remonto darbus atliko įmonė, ar kad darbai iš viso atlikti. Kaip neįrodytos atmestinos 463,02 Eur dydžio tokios sąnaudos: papildomų medžiagų ir mechanizmų vertė, papildomas darbo užmokestis, soc. draudimo išlaidos, statinio statybvietės išlaidos, nes lėšų panaudojimas remontui turi būti susijęs išimtinai tik su sugadinimų pašalinimu ir turi būti ekonomiškai pagrįstas (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, grįsdama reikalavimą dėl papildomų išlaidų, remiasi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, tačiau minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 spręsta ir pateikti išaiškinimai dėl draudimo išmokos, bet ne dėl žalos dydžio, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis pateiktais išaiškinimais.

33. Nors atsakovė ginčijo turto sugadinimo mastą bei remonto kainas, tačiau savo paskaičiavimų ar kitų įrodymų neteikė. Ieškovė pateikė lokalinę sąmatą, kurioje remontuotinų lubų bei grindų plotai atitinka 2022-09-19 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytus plotus (1 t., b. l. 14, 21-22). Teismas neturi pagrindo šiais įrodymais nesiremti. Be to, atsakovės bei trečiojo asmens atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiuojant žalą turėtų būti vertinamas tik sugadintų lubų bei grindų plotas, nes perdažyti galima tik sugadintus plotus. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė įrodymų neteikė. Priešingai, ieškovė pateikė žalos ekspertės paaiškinimą, kad „tvarkoma ir perdažoma ne lokaliai matoma dėmė plokštumoje, o technologiškai dažoma visa apgadinta plokštuma. Žalos skaičiavimo praktikoje skaičiuojama visos pažeistos plokštumos perdažymas, jeigu yra bent menkiausia įvykio metu likusi dėmė“ (1 t., b. l. 175). Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir trečiojo asmens argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

34. Pagal atsakovo pateiktą 2022 m. balandžio mėn. kainomis sudarytą lokalinę sąmatą remonto darbams po buto užliejimo atlikti reikalinga 2 717,21 Eur suma, neįskaitant papildomų išlaidų, papildomų medžiagų ir mechanizmų vertės (sprendimo 32 punktas). Kaip nustatyta ištyrus byloje esančius įrodymus, įrodyta, kad žala buvo padaryta dviem ieškovės apdrausto buto kambariams, apibėgo sienos, atšoko tapetai, liko dėmės lubose, sugadinta grindų danga, atšoko pagalbinėje patalpoje lubjuostė. Kadangi atsakovė priešingų įrodymų nepateikė, todėl nustatydamas žalos dydį teismas remiasi ieškovės pateikta sąmata, kurios kaina 2 717,21 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, tiesioginės buto remonto išlaidos pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą sudaro 2 717,21 Eur ir nesutikti su šiomis išlaidomis nėra pagrindo.

35. Bylos nagrinėjimo metu ginčas kilo dėl turto nusidėvėjimo, kad pastarąjį kartą buvo atliktas buto remontas. Ieškovės pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad buto remontas atliktas 2018 metais (1 t., b. l. 14), tačiau atsakovės pateiktame įvykio vietos apžiūros akte, kuris pasirašytas savininko ar jo atstovo Z. B., nurodyta, kad remontas buvo atliktas 2015 metais. Lokalinė sąmata sudaryta nevertinant buto nusidėvėjimo.

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, vertinant padarytą žalą, būtina įvertinti ir turto nusidėvėjimą. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja nekilnojamojo turto patalpų nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos, skaičiuojant šiam turtui padarytos žalos dydį. Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

37. Ieškovė pateikė duomenis, kad apskaičiuojant medžiagų nusidėvėjimą, buvo taikomas 2,21 proc. metinis nusidėvėjimas. Ieškovei įvertinus, kad buto remontas atliktas 2018 m., ieškovė taikė 10,5 proc. nusidėvėjimą ir apskaičiavo 105,62 Eur nusidėvėjimą nuo lokalinėje sąmatoje nurodytos 1 005,91 Eur medžiagų kainos (1 t., b. l. 183).

38. Įvertinus byloje pateiktas sugadintų patalpų fotonuotraukas, taip pat atsakovės pateiktą įvykio vietos apžiūros aktą, kuris pasirašytas savininko ar jo atstovo Z. B., darytina labiau tikėtina išvada, kad buto remonto metai tiksliau nurodyti savininko ar jo atstovo, todėl laikytina, kad remontas iki užpylimo galėjo būti atliktas 2015 metais. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas perskaičiuoti ieškovės nurodytą nusidėvėjimą. Konstatavus, kad buto remontas buvo atliktas 2015 m., pritaikius ieškovės nurodytą 2,21 proc. metinį nusidėvėjimą, kurio atsakovė nepaneigė, laikytina, kad buto nusidėvėjimas būtų apie 15 procentų (2,21 proc. x 7 metai) (CPK 176 straipsnis). Teismui atmetus reikalavimą dėl papildomų medžiagų ir mechanizmų vertės, nusidėvėjimas skaičiuotinas nuo lokalinėje sąmatoje nurodytos 976,61 Eur medžiagų kainos ir sudaro 146,49 Eur (976,61 Eur x 15 proc). Šalys kitų duomenų, susijusių su patalpų nusidėvėjimu, nepateikė. Įvertinus remonto darbų įkainius ir 15 proc. nusidėvėjimą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei už apdraustas sugadintas patalpas priteisti 2 570,72 Eur žalai atlyginti.

39. Atsakovė priešingų įrodymų dėl žalos dydžio į bylą neteikė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 570,72 Eur žalos atlyginimo.

Dėl palūkanų

40. Ieškovė prašo priteisti 297,81 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Taigi įstatymų leidėjo įtvirtinta, jog nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Remiantis teismų praktika, tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių; kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, nes atlygina nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.

41. Remiantis išdėstytais argumentai, ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas tenkintinas iš dalies, perskaičiuojant palūkanų dydį nuo priteistino žalos dydžio. Ieškovė apskaičiavo, kad praleista 597 dienų prievolės įvykdymui, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 252,28 Eur (2 570,72 Eur x 0,06 / 365 dienų x 597 praleistų dienų), kuris priteistinas iš atsakovės.

42. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytas ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai (CPK 178, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. Byloje rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 75 Eur žyminio mokesčio, patyrė 570 Eur atstovavimo išlaidų (1 t. b. l. 95-97), iš viso patyrė 645 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 121 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 163-166). Kadangi patenkinta 85 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 548,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (15 proc.), priteistina 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ 2 570,72 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų 72 ct) turtinę žalą, 252,28 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 28 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 823 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2024 m. birželio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 548,25 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 18,15 Eur (aštuoniolika eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė