Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“ ieškinį atsakovui V. D. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė (darbo) byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Poolservice.LT“ ieškinį, kuriuo ieškovė prašo atsakovo V. D. atleidimą iš darbo pripažinti teisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. A. V. D. 2026 m. vasario 11 d. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovas nurodė, kad jis savalaikiai ir tinkamai informavo ieškovę apie negalėjimą vykdyti darbo pareigas dėl sveikatos būklės. Gavęs šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus, juos savalaikiai pateikė. Tačiau ieškovė, būdama informuota apie objektyviai egzistuojančias ir pateisinančias atsakovo nebuvimo darbe priežastis, darbo sutartį nutraukė dėl neegzistuojančio, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Šie ieškovės veiksmai vertinti kaip ypatingai grubūs ir sąmoningi, didinantys atsakovui padarytos žalos dydį.

4. Kartu atsakovas pažymėjo, jog ieškovės veiksmai neteisėtai nutraukiant darbo sutartį, ieškovės vadovo ir kitų darbuotojų elgesys su atsakovu, kuomet nebuvo įsiklausoma į atsakovo nurodomas nebuvimo darbe priežastis, visiškai nevertinami pateikti dokumentai ir pan., sukėlė atsakovui dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą, pažemino jį ir sukompromitavo buvusių bendradarbių, kitų pažįstamų akyse, nes atsakovas buvo pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidėju.

5. Be to, nutraukus su atsakovu sudarytą darbo sutartį dėl neva padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, atsakovas patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, buvo emociškai pažemintas. Atleidimas dėl neva padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąlygojo atsakovui priklausančių su darbo teisiniais santykiais susijusių išeitinių išmokų nemokėjimą, dėl ko, atsakovas patyrė nesaugumo ir neužtikrintumo jausmą. Taigi, ieškovės neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo atsakovo praradimus bei jo patirtas neigiamas pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinį.

7. Teismas nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Toks apskundimo termino nustatymas skirtas užtikrinti tam tikrą darbo teisinių santykių stabilumą bei tam tikrų šalies teisinių lūkesčių užtikrintumą. Sutinkamai su CPK 75 straipsnio nuostata, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog individualaus darbo ginčo byloje darbo ginčų komisija sprendimą priėmė 2025 m. lapkričio 27 d., todėl su juo nesutinkanti šalis ieškinį dėl jo galėjo pareikšti teismui iki 2025 m. gruodžio 27 d. imtinai. Atsakovas kreipėsi į teismą praleidęs tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatymo nustatytą terminą, jo atnaujinti neprašė.

9. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, jog pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, termino atnaujinimo aplinkybe atsakovas nesiremia, todėl priešieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Tokia teismo išvada atitinka ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2016-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1480-258/2016, 2014-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1509-431/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1251-912/2019, 2019-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1252-912/2019).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti spręst iš naujo.

10.1. Nurodo, kad, darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčą tarp atsakovo ir ieškovo, nesprendė ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes atsakovas tokio reikalavimo nereiškė. Dėl to, atsakovui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo per 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

10.2. Pabrėžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kvalifikuoja kaip darbo ginčą dėl teisės. DK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčai – darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Atsakovo keliamas ginčas tarp šalių vertintinas kaip individualus, kadangi yra savarankiškas reikalavimas, kilęs iš darbo sutarties su atsakovu neteisėto nutraukimo. Tokį priešieškinio reikalavimo aiškinimą patvirtina ir sisteminis DK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) aiškinimas.

10.3. Atskirajame skunde nurodoma, jog nors teisė reikalauti žalos atlyginimo yra numatyta DK 151 straipsnyje, tačiau prievolė atlyginti neturtinę žalą yra civilinės atsakomybės institutas, jos atsiradimo sąlygos, dydis ir kitos aplinkybės turėtų būti sprendžiamos pagal CK XXII skyriaus teisės normas, juo labiau kad DK X skyrius reglamentuoja tik darbuotojo ir darbdavio prievoles dėl turtinės žalos atlyginimo.

10.4. Atsakovo manymu reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra darbo ginčas dėl teisės, todėl, priešingai teismo išvadai, reikalavimui pareikšti netaikytinas 1 mėnesio terminas, jį skaičiuojant nuo DGK sprendimo priėmimo, ypač jeigu DGK nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės toks reikalavimas iš viso nebuvo reiškiamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas kreipėsi į teismą praleidęs tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatymo nustatytą 1 mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo terminą ir jo atnaujinti neprašė, dėl ko ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, pažymi, jog pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

15. CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje tiesiogiai numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi, joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas, nes minėta nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu. CPK XX skyriaus nuostatos, numatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, taip pat neįtvirtina priešingų nuostatų bei galimybių teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį. Tai, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta šios teismo nutarties apskundimo tvarka nepaneigia imperatyvaus išdėstytų teisės akto nuostatų pobūdžio bei nesudaro pagrindo pripažinti, jog nutarties apskundimo tvarkos nurodymas teismo rezoliucinėje dalyje leidžia nesilaikyti aptartų proceso normų.

16. Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad duomenys dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau pradėjus apeliacinį procesą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties, nutraukti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis). Atitinkamai, šioje byloje nesant CPK numatyto apeliacijos objekto, apelianto argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo, priešieškinio priėmimo pagrindų ir pan. plačiau nenagrinėtini.

17. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantas, teikdamas pirmosios instancijos teismui priešieškinį, neformulavo prašymo atnaujinti praleistą terminą bei nenurodė tokio termino praleidimo priežasčių, neprašė jų pripažinti svarbiomis. Aplinkybę, jog apeliantas neteikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo ir tuo nesirėmė, nurodė ir pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartyje.

18. Nepaisant to, atsakovas teikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri nėra skundžiama atskiruoju skundu, o ne prašymą dėl termino atnaujinimo, kuris būtų nagrinėtinas jį gavusio pirmosios instancijos teismo tiek vertinant svarbių termino praleidimo priežasčių egzistavimą, tiek darbo ginčo kompleksinį pobūdį atsižvelgiant ir į DK 218 straipsnio nuostatas, jog ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu iš esmės apima ir vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo, turtinės ir neturtinės žalos klausimus. Be to, teismo nutartis dėl prašymo atnaujinti terminą procesiniam veiksmui atlikti yra apeliacijos objektas, kadangi gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Tai užtikrina asmens teisę į teismo priimto procesinio sprendimo peržiūrą ir tokio procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties.