Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-27 · Administracinė byla Nr. I-531-609/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-27
Bylos Nr.
I-531-609/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00001-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-531-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00001-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), jam priteisti 2 850,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 3-5) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. periodiškai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant įstatymų nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kamerose, kuriose buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro. Teigia, jog dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų jis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, depresiją, nuolat jaučia baimę, apatiją, agresiją. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniškomis gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnį.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į skundą (b. l. 9-13) prašo pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d., jo buvimo Areštinėje metu 9 paras jis buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktais nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą. Nurodė, jog Areštinė buvo rekonstruota dviem etapais: 1999 metų birželio mėnesį atlikta Areštinės 1-ojo padalinio, 1-osios dalies rekonstrukcija, 2005 metų vasario mėnesį buvo atlikta Areštinės 2-osios dalies rekonstrukcija, Areštinė, buvusi adresu Jūros g. 1, Klaipėdoje, veikė iki 2015 m. gruodžio 27 d.. Teigia, jog 2005 metais Areštinės 2-ios dalies rekonstrukcija atlikta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintais Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ reikalavimais. Pažymi, jog Areštinė atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus ir buvo pripažinta tinkama eksploatacijai. 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliko Areštinės patikrinimus, patikrinimai buvo atlikti ir ir kamerose Nr. 3, Nr. 5, Nr. 39, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Nurodė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 ir 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 nurodyta, jog Areštinėje įrengtas centrinis šildymas, mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, kamerose yra skaidraus stiklo langai, kurie atidaromi, oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintus Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punkto reikalavimus, ir kt.. Pažymi, jog duomenų, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje metu jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų kreipęsis į Areštinės administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų, nėra.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, emociniais sukrėtimais, depresija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016 m. sausio 21 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir HN 37:2009).

Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2017 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-642 (b. l. 14) nurodyta, jog pareiškėjas J. S. Areštinėje kamerose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 9, Nr. 33, Nr. 39 periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d..

Iš minėto pranešimo turinio matyti, kad 2014 m. liepos 17 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 8,27 kv. m., kartu su vienu asmeniu ir vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas sudarė 3,53 kv. m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto), 2014 m. spalio 13 d. – kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv. m., kartu su dviem asmenimis ir vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas sudarė 4,56 kv. m., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. – kameroje Nr. 9, kurios plotas 6,49 kv. m., kartu su vienu asmeniu ir vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas sudarė 2,64 kv. m., laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. – kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,05 kv. m., kartu su trimis asmenimis ir vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas sudarė 4,21 kv. m., kas neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomo vienam asmeniui tenkančio 5 kv. m minimalaus ploto reikalavimo.

Nors pareiškėjas teigia, jog kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b. l. 22-23) pažymėta, kad įvertinusi tai, kad Areštinės 2-osios dalies įrengimas atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintus Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 484 patvirtintus Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir priežiūros reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-346 sudaryta komisija pasiūlė Areštinės 2-ąją dalį leisti eksploatuoti. Vadovaudamasis minėtu aktu, Lietuvos policijos generalinis komisaras 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 5-V-142 (b. l. 24) „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį“ Areštinę leido pradėti eksploatuoti nuo 2005 m. vasario 22 d..

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 (b. l. 15-18) nurodyta, jog 2015 m. kovo 30 d. atlikus operatyvųjį patikrinimą pagal HN 37:2009 reikalavimus buvo nustatyta, kad kamerose Nr. 3, Nr. 5, Nr. 39 dirbtinė šviesa neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, tačiau pažymėta, jog tokia dirbtinės apšvietos matavimų neatitiktis HN 37:2009 21 punkto reikalavimams nevertintina kaip pažeidimas, nes pagal HN 37:2009 2 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kitų HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 nurodyta, jog kamerose Nr. 3, Nr. 5, Nr. 39 oro temperatūra, oro judrumas, oro santykinė drėgmė atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, kamerose yra skaidraus stiklo langai, mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat kameros vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 (b. l. 19-21) nurodyta, jog 2015 m. spalio 2 d. atlikus patikrinimą Areštinės kamerose Nr. 14, 23, buvo nustatyta, jog jose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, kameros vėdinamos ir per atidaromus langus. Nurodyta, jog kamerų dirbtinė apšvieta, natūralaus apšvietimo koeficientas ir oro judrumas neatitinka HN 37:2009 reikalavimų. Pažymėta, kad apšvietimo ir pastato vėdinimo sistemų pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, pagal HN 37:2009 2 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl dirbtinės ir natūralios apšvietos bei oro judrumo matavimų neatitiktis HN 37:2009 reikalavimams nevertintina kaip pažeidimas. Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kadangi nustatyta, jog 10 parų Areštinėje pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punkte nurodytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina pinigais. Atsižvelgus į pareiškėjo buvimo Areštinėje trukmę, pažeidimų pobūdį, jų intensyvumą, aplinkybę, jog nėra įrodyta, kad Areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą J. S..

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė