- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- e2YT-9570-734/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03517-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Pareiškėjas
- A. N., R. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. N.
- Advokatai
- Sigita Galbuogienė
žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjų A. N., R. N. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. N., D. N. atstovaujami įstatyminės atstovės I. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą palikimui, kuris atsirado po jų senelio J. N. mirties, priimti. Nurodė, kad pareiškėjų senelis J. N. 2009-07-13 mirė. Mirties dieną jis turėjo vieną pirmos eilės įpėdinį pagal įstatymą: pareiškėjų tėvą – I. N. (a.k(duomenys neskelbtini) taip pat keturis antros eilės įpėdinius pagal įstatymą – vaikaičius: A. N. (gim. 1991-06-04), R. N. (gim.1993-02-08), D. N. (gim. 200-05-19) ir A. N. (gim. 2002-02-24). J. N. jo mirties dieną nuosavybės teise priklausė 293/2050 dalys žemės sklypo, unikalus numeris 8128-0002-0091, adresu Pavarų k., Želvos sen., Ukmergės raj., ir 79/2105 dalys žemės sklypo, unikalus numeris 4400-0199-7700, adresu Vyžių k., Tauragnų sen., Utenos raj. Velionis testamento nebuvo palikęs. Pareiškėjų tėvas ir vienintelis J. N. įpėdinis pagal įstatymą I. N., savo tėvo palikimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepriėmė. Palikimo nepriėmimo priežastys pareiškėjams nėra žinomos. Tuo metu pareiškėjai buvo nepilnamečiai, todėl negalėjo priimti savo senelio J. N. palikimo ir apie įstatymo jiems suteiktą galimybę priimti palikimą, kaip antros eilės įpėdiniai, nežinojo. Nurodė, kad 2015-07-20 mirė pareiškėjų tėvas I. N.. Po tėvo mirties praėjus keliems mėnesiams, pareiškėjai iš savo mamos sužinojo, jog jų tėvas I. N. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo priėmęs savo tėvo J. N. palikimo ir pats palikimo, kurį galėtų paveldėti pareiškėjai, neturi. Kadangi pareiškėjai savo tėvo mirties dieną jau turėjo visišką civilinį veiksnumą, pradėjo domėtis savo senelio palikimo priėmimo galimybėmis. Išsiaiškinę, jog įstatymo nustatyta tvarka turi galimybę atnaujinti praleistą senelio palikimo priėmimo terminą, pradėjo palikimo priėmimo termino atnaujinimo veiksmus.
Pareiškėjai pažymėjo, kad jie negalėjo žinoti, jog senelio palikimas jų tėvo liko nepriimtas ir, kad jie patys turi teisę paveldėti. Nei patys pareiškėjai, nei jų artimi giminaičiai neturi teisinio išsilavinimo ir iki tol nebuvo susidūrę su paveldėjimo procedūromis. Apie tokią galimybę jie sužinojo tik po tėvo mirties ir tik tada, kai jiems išaiškino teisininkai. Todėl pareiškėjų manymu aukščiau išvardytos priežastys teismo turėtų būti pripažintos svarbiomis.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. N. ir D. N., pagal įstatymą atstovaujami I. N., teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjų pareiškimu visiškai sutinka ir prašė jį patenkinti (el.b.l. 70-71).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-13 nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963), nuo 2015-03-20 mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą bei vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad palikėjo J. N. paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruoja Nacionalinė žemės tarnyba, todėl ši civilinė byla nėra susijusi su mokesčių inspekcijos teisėmis ir pareigomis (el.b.l. 27-29).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba teismo posėdyje nedalyvavo, savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjų pareiškimui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nustatyta, kad pareiškėjai A. N. ir R. N. yra I. N. (mirusio 2015-07-20, el.b.l. 13) vaikai (el.b.l. 8,9). Nustatyta, kad I. N. buvo J. N. sūnus (mirties data 2009-07-13, el.b.l. 12).
Civilinio kodekso (toliau CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008).
Kadangi pareiškėjų senelis mirė, o jų tėvas palikimo nebuvo priėmęs, ir jam pačiam mirus 2015-07-20, teisę priimti savo senelio palikimą atsirado pareiškėjams kaip antros eilės įpėdiniams pagal įstatymą (CK 5. 11 str. 1-2 d.).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nenustatyta, kad pareiškėjai būtų priėmę savo senelio palikimą. Suinteresuoti asmenys A. N. ir D. N. (pareiškėjų broliai) atstovaujami įstatyminės atstovės I. N. pareiškimui neprieštaravo, t.y. neprieštaravo, kad pareiškėjai galėtų kreiptis dėl palikimo priėmimo po jų senelio mirties.
Vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-246/2011; kt.).
Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: pareiškėjai apie galimybę priimti savo senelio palikimą, sužinojo tik po jų tėvo I. N. mirties, t.y. po 2015-07-20. Savo senelio mirties dieną (2009-07-13) pareiškėjai buvo nepilnamečiai, o be to buvo gyvas pareiškėjų tėvas, pirmos eilės įpėdinis (CK. 5. 11 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjai, tuo metu būdami nepilnamečiais, neturėdami civilinio veiksnumo (CK 2.5 str.) ir tuo metu jokio suinteresuotumo, negalėjo žinoti, jog senelio palikimas jų tėvo liko nepriimtas, ir kad jie patys turi teisę į paveldėjimą.
Remiantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ir turi būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 291, 443, 578, 582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą 2009-07-13 mirusio J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal J. N. palikimo atsiradimo vietą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.