- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1331-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16720-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- P. R.
- Atsakovas
- A. E. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovei A. E. J. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. E. J. (toliau – ir atsakovė) 500 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130 Eur išlaidas už antstolio paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys sudarė naudoto daikto – virtuvės baldų komplekto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo atsakovei 500 Eur. Atsakovė, pateikdama skelbimą dėl virtuvės komplekto pardavimo, telefoniniame pokalbyje su ieškovu nurodė, kad daiktas labai geros būklės, kokybės, už baldų komplektą pardavėja praeityje mokėjusi beveik 17 000 litų, durelės pagamintos iš natūralaus medžio, komplekto stalviršis yra 4 cm storio ir yra pagamintas iš vientisos akmens masės. Būtent ši detalė lėmė ieškovo apsisprendimą pirkti naudotą daiktą. Atvykęs pasiimti virtuvės komplekto, ieškovas pastebėjo, kad stalviršis yra ne 4 cm, bet 1,5 cm storio, ne vientisas, bet klijuotas, baldų plokštės sulietos vandeniu bei riebalais, išsipūtusios, nesilaiko spintelių nugarėles dengianti kartono plokštė, ant baldų matomas pelėsis. Baldų kokybė užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovė nesutiko grąžinti pinigų už baldus.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, siekdama parduoti naudotą virtuvės baldų komplektą, patalpino skelbimą, kuriame nurodė daikto savybes, spintelių sienos ilgį, plotį, salos plotį, ilgį, prie skelbimo pridėtojo 5 nuotraukas, kuriose matyti prekės bendras vaizdas, spintelių dalis, salos dalis, garų surinktuvo etiketė, akmeninio stalviršio nuotrauka. Ieškovas parvedė 200 Eur avansą, paprašė skelbimą pašalinti iš skelbimų portalo. Ieškovas prekę 30 min. apžiūrinėjo, matavo išorinius ir vidinius matmenis, apžiūrėjo baldo, spintelių ir stalčių vidų, patvirtino, kad prekė tinkama, pareiškė kainą sumokėsiantis dabar, o prekę atsiims vėliau. Ieškovas sutiko, sutarė, kad prekę ieškovas pasiims iki 2022 m. lapkričio 14 d. Sutartą dieną ieškovas pasiimti baldų komplekto neatvyko, jam paskambinus, jis pareiškė, kad atvyks pasiimti prekės 2022 m. lapkričio 19 d. Minėtą dieną ieškovas atsakovei pareiškė, kad prekės nenori, nes pastebėjo, kad stalviršis plonesnis, nei tikėjosi, nežinojo, kad prekės sudėčiai nepriskiriama plautuvė. Po kurio laiko ieškovas pareiškė, kad spintelės dalys išsipūtusios ir apipelijusios, todėl reikalauja grąžinti jam pusę jo sumokėtos kainos. Ieškovas prekę išrinkinėjo ir krovė į priekabą, tačiau po pokalbio telefonu su sutuoktine, nurodė persigalvojęs ir nutaręs prekės atsisakyti. Tuomet išmontuotus baldus sunešė atgal į atsakovės patalpas ir sukrovė prie durų bei pareikalavo grąžinti pinigus. Atsakovė nesutiko nurodydama, kad prekė ieškovui parduota ir buvo saugoma ilgiau kaip mėnesį, kitų pirkėjų nėra (skelbimas ieškovo prašymu pašalintas iškart po pardavimo), išrinkto baldų komplekto niekas nepirks, dėl ketinamo vykdyti remonto atsakovė prekės laikyti negali, todėl prekę teks išmesti. Ieškovas atsakovės paprašė prekę dar pasaugoti iki 2022 m. lapkričio 23 d. ir duoti jam laiko priimti galutinį sprendimą. Atsakovė sutiko ir ieškovas, palikęs sumestas baldų dalis, išvažiavo. 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovas neatvyko, su juo atsakovė nesusisiekė, ji, nesitikėdama, kad jis atvyks atsiimti prekę, 2022 m. lapkričio 23 d. ryte prekę išmontavo, bemontuojant sulaužė stalviršio elementą. Po pietų ieškovas paskambino ir pranešė nenutraukiantis sutarties ir 2022 m. lapkričio 25 d. atvyks prekės atsiimti. Tą dieną ieškovas atvyko su antstoliu Mareku Petrovskiu, su kuriuo baldai buvo apžiūrėti ir užfiksuota jų būklė. Ieškovas pareiškė atsisprendęs atsisakyti prekės dėl esminių jos trūkumų – sulaužyto stalviršio ir išsipūtusios, aplietos riebalais ir purvu spintelės, pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo P. R. ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo P. R. atsakovei A. E. J. 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 6,64 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. ieškovas pagal atsakovės patalpintą skelbimą skelbimų portale www.skelbiu.lt įsigijo už 500 Eur naudotą virtuvės baldų komplektą su garų traukikliu. 2022 m. spalio 14 d. 12 val. 57 min. ieškovas atsakovei sumokėjo 200 Eur avansą už virtuvės baldus, o 2022 m. spalio 14 d. 18 val. 56 min. – 300 Eur už virtuvės baldus. Skelbime dėl virtuvės komplekto pardavimo atsakovė nurodė naudoto baldų komplekto savybes, patalpino jo nuotraukas.
5.2. 2022 m. lapkričio 24 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad stalviršis sulaužytas ties viryklės tvirtinimo vieta, spintelės nugarinės sienelės plokštės išsipūtusios, aplietos riebalais, purvu, atsakovė pasakė, kad nesvarbu, pinigai sumokėti, todėl tegul virtuvę pasiima ir išsiveža arba ją išmes, ieškovas atsakė, kad neims tokios būklės virtuvės baldų ir išėjo namo.
5.3. Iš 2023 m. birželio 1 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad virtuvės baldų komplekto remontas kainuotų 520 Eur su PVM.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas, ar ieškovas turi teisę atsisakyti sutarties dėl esminių nupirkto baldų komplekto trūkumų, kuriuos jis galėjo pats pamatyti ir įvertinti bei atsisakyti pirkti baldus bei nesumokėti likusios kainos už baldus.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti šalių nurodytas aplinkybes, jog atsakovė ieškovo prašė virtuvės komplekto nepaimti ir leisti jai naudotis iki kol bus pagaminti nauji virtuvės baldai, ar ieškovas prašė atsakovės pasaugoti baldų komplektą iki jų sutarto laiko, kadangi negalėjo jo pasiimti iš karto sumokėjęs likusią 300 Eur kainą už baldus.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovui baldai nuosavybės teise dar neperėjo, kadangi jie nebuvo perduoti ieškovui, terminas baldams paimti buvo nustatytas iki 2022 m. lapkričio 23 d. įstatytinai, todėl atsakovė turėjo laikyti baldus iki 2022 m. lapkričio 23 d. 24 val. 2022 m. lapkričio 23 d. 13 val. 51 min. ieškovas paskambino ir susitarė, kad baldus pasiims 2022 m. lapkričio 24 d., tuomet ir atvyko. Teismas konstatavo, kad daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika netenka niekam, kadangi daikto perleidėja (atsakovė) nepraleido termino daiktą perduoti, o daikto įgijėjas (ieškovas) nepraleido termino daiktą priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.52 straipsnio 2 dalis), šalys susitarė, kad daiktas bus perduotas 2022 m. lapkričio 24 d. iki 24 val.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė, nesulaukusi 2022 m. lapkričio 23 d. iki pietų ieškovo skambučio ir atvykimo pasiimti baldus, ardė likusią dar neišardytą baldų komplekto dalį ir išmontuojant sulaužė akmeninio stalviršio dvi plonas juostas ties viryklės tvirtinimo vieta. 13 val. 51 min. ieškovui paskambinus ir pranešus, kad atvyks 2022 m. lapkričio 24 d. pasiimti komplekto, stalviršio dalys jau buvo lūžusios. 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovas atvyko, tačiau baldų komplekto ieškovas neketino pasiimti, jo tikslas, manytina, buvo surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. 2022 m. lapkričio 26 d. atsakovė dar rašė žinutę ieškovui, kad jis pasiimtų baldus.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš pokalbio su atsakove sužinojo, jog virtuvės baldo komplektas buvo naudojamas 17 metų, tačiau neatsisakė jo pirkti. Atsakovė teigia, kad lūžusias stalviršio detales galima pakeisti už 50 Eur, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, ieškovas teigia, jog baldo pataisymas kainuotų 520 Eur, atsižvelgiant į tai, kad tokios pat spalvos ir rašto akmens masės stalviršio detalių rasti bus sunku. Teismas konstatavo, kad vidinės spintelės plokštės, kurios yra paburkusios, išsipūtusios, gali būti pakeistos kitomis nenaudojant didelių piniginių lėšų ir darbo sąnaudų, t. y. didelių nepatogumų. Teismas nurodė, kad ieškovas, turintis patirtį perkant naudotus baldus, galėjo pasinaudoti teise, prieš sumokėdamas galutinę kainą už baldus, gerai apžiūrėti daiktą.
11. Teismas nurodė, kad daikto perdavimo momentas neįvyko galutinės kainos sumokėjimo metu, kadangi ieškovas daikto nepasiėmė, prašė palaukti ir pasaugoti. Perdavimo laikas sutartyje nebuvo konkrečiai nebuvo sutartas, šalys jį keitė, tarėsi, atidėjo. Protingas laikas daikto perdavimui/atsiėmimui galėtų būti CK 6.53 straipsnyje nurodytais terminais arba vėliausia iki 2023 m. lapkričio 14 d. Per šį laiką ieškovas neatsiėmė daikto, jis prarado interesą sutarčiai dėl nenustatytų priežasčių arba dėl to, kad akcentuodamas daikto trūkumus ieškovas siekė sumažinti kainą iki 250 Eur, tačiau atsakovė nesutiko.
12. Ieškovas 2022 m. lapkričio 24 d. atvyko ne atsiimti baldus, o antstolio pagalba gauti įrodymą byloje – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovo paaiškinimu, atsakovei teigiant, kad baldus ji išmes, jeigu jis jų neatsiims sutartu laiku, jis tikėjosi, kad baldų jau nebus ir 2022 m. lapkričio 24 d. pakvietė antstolį konstatuoti šį faktą.
13. Teismas konstatavo, kad trūkumai, atsiradę daiktą 2022 m. lapkričio 23 d. išmontuojant atsakovei, laikytini daikto sugadinimu per daikto saugojimo laikotarpį. Pardavėja (atsakovė) laikytina tinkamai įvykdžiusi pareigą perduoti baldus pirkėjui (ieškovui), todėl daikto sugadinimo rizika turėtų tekti pirkėjui (CK 6.320 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad daiktas sugadintas dėl pardavėjos netyčinės kaltės, šalims nepakankamai bendradarbiaujant, nesutariant dėl tikslios daikto atsiėmimo valandos, nesusipratimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas P. R. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neaiškus (gramatikos ir sintaksės prasme netvarkingas ir sunkiai suprantamas), sprendimo motyvacinėje dalyje išdėstyti argumentai yra prieštaringi, teismo padarytos išvados prieštarauja byloje to paties teismo nustatytiems faktams ir šalių paaiškinimams.
14.2. 2022 m. spalio 14 d. ieškovas neturėjo galimybės gerai apžiūrėti baldo, kadangi jis dar buvo naudojamas atsakovės buityje, su neišmontuota buitine technika, ant baldo ir viduje baldo esančių maisto produktų bei buityje naudojamų rakandų. Teismas pastebėjo, kad apie daikto trūkumus nebuvo žinoma ir pačiai atsakovei. Šalims apie baldo trūkumus (pelėsį, išsipūtusias medžio plokštės vietas, aptekėjimą riebalais) tapo žinoma tik 2022 m. lapkričio 19 d., ieškovui atitraukus baldą nuo patalpos sienos. Dėl šių aplinkybių visiškai nesuprantamas teismo argumentas, kad šie trūkumai buvo akivaizdūs ir ieškovas turėjo juos pastebėti sutarties sudarymo dieną.
14.3. Ieškovas daikto pirkimo–pardavimo sutarties atsisakė ne dėl aukščiau nurodytų baldo trūkumų, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad 2022 m. lapkričio 23 d. ryte, t. y. iki daikto perdavimo ieškovui atsakovė sulaužė akmens masės stalviršį ir jį laikantį metalinį rėmą dviejose vietose ties viryklės montavimo vieta. Šis trūkumas buvo akivaizdus, gerai matomas ir atsiradęs iki daikto perdavimo ieškovui momento.
14.4. 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovas, sužinojęs apie šį daikto trūkumą, taip pat, įvertinęs visų jam žinomų baldo trūkumų taisymo kaštus bei gresiančius nepatogumus, vertino, kad daikto trūkumai yra reikšmingi. Įvertinus tai, kad nėra galimybės daikto pakeisti nauju, atsakovė nesutiko savo lėšomis daikto trūkumus ištaisyti, nesutiko sumažinti daikto kainos, ieškovas nusprendė pasinaudoti vieninteliu teisiniu būdu savo, kaip pirkėjo, pažeistoms teisėms apginti ir atsisakė pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi dėl daikto trūkumų, atsiradusių dėl pardavėjo kaltės iki daikto perdavimo pirkėjui momento, nėra galimybės daikto naudoti pagal paskirtį, nepatiriant neproporcingai dideliu daikto taisymo išlaidu bei kitu nepatogumų.
14.5. Teismas, spręsdamas dėl daikto trūkumų reikšmingumo privalėjo atsižvelgti į tų trūkumų pašalinimo kainą ir, tik įvertinęs daikto kainos bei daikto pataisymo kainos santykį, galėjo pagrįstai spręsti dėl to, ar daikto trūkumai yra esminiai. Kitas kriterijus, pagal kurį vertintina, ar trūkumai yra reikšmingi, ir todėl vertintini kaip esminis sutarties sąlygų pažeidimas – ar daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį, nepatiriant neproporcingai didelių išlaidų bei nepatogumų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas vertinti byloje nustatytus daikto trūkumus kaip neesminius yra niekuo neargumentuotas, nepagrįstas byloje esančia medžiaga, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
14.6. Teismas, nustatęs, kad atsakovės sąmoningu nurodymu darbuotojams baldas buvo sugadintas 2022 m. lapkričio 23 d. ryte, neturėjo jokio pagrindo taikyti daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos kriterijaus. Daiktas buvo sugadintas atsakovės valia, pačios atsakovės tvirtinimu – sąmoningai, ir dar nepasibaigus šalių sutartam daikto perdavimo atidėjimo terminui.
14.7. Nepaisant aiškaus pirkimo–pardavimo sutarties šalių susitarimo dėl daikto perdavimo pirkėjui datos, teismas savo iniciatyva nusprendė pakeisti susitarimo sąlygas ir šalių valią, nurodydamas, kad pareigą perduoti daiktą ieškovui atsakovė įvykdė tinkamai, maža to – nustatė datą, nuo kada daiktas laikomas perduotas ieškovui – 2022 m. lapkričio 14 d., nors tą dieną šalys nei kontaktavo tarpusavyje, nei buvo sutarusios dėl daikto perdavimo būtent šią dieną. Toks teismo sprendimas pažeidžia šalių teisę laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų, juolab, kad toks šalių susitarimas nei pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, nei prieštarauja viešajai tvarkai, kitaip tariant, pats teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo, dėl kurio šalių susitarimas dėl daikto perdavimo momento būtų negaliojantis, taip pat, nė viena iš šalių nereiškė reikalavimo keisti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.
14.8. Akivaizdu, kad šalims susitarus dėl daikto perdavimo ieškovui 2022 m. lapkričio 24 d., 14 val., atsakovė iki šios datos turėjo pareigą, numatytą CK 6.326 straipsnyje daiktą saugoti iki perdavimo ir perduoti ii ieškovui nepablogėjusios būklės.
Atsiliepimas
14.9. Atsakovės teiginys, neva tai ieškovas siekė sumažinti daikto kainą iki 250 Eur bylos nagrinėjimo metu įrodytas nebuvo, ieškovas neigė siūlęs konkrečią daikto kainos sumažinimo sumą atsakovei.
14.10. Ieškovas antstolio pagalba siekė užfiksuoti daikto būklę iki daikto perdavimo ieškovui, ir toks užfiksavimas ieškovui buvo reikalingas tuo atveju, jei ieškovas nuspręstų reikšti reikalavimus atsakovei dėl daikto trūkumų ištaisymo kaštų. Be to, vykdamas pas atsakovę, ieškovas baiminosi, kad baldo išvis neberas, nes atsakovė ne kartą grasino daiktą išmesti, ir, vėlgi, su antstolio pagalba siekė apsaugoti savo teisinius interesus. Visiškai nesuprantama, kaip antstolio atvykimas paneigia ieškovo valią pasiimti baldą iš atsakovės namų, juolab, kad, kaip buvo nustatyta byloje, ieškovas 2022 m. lapkričio 23 d. patvirtino atsakovei, kad atvyks pasiimti baldo ir atsiėmimo dieną atvyko lengvuoju automobiliu su priekaba baldams išsivežti.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. E. J. prašo atmesti ieškovo P. R. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovas prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo atvykęs pas atsakovę ir daiktą patikrino, t. y. pasinaudojo patikrinimo teise. Ieškovas turėjo galimybę daiktą apžiūrėti tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Nors patikrinimo metu daiktas nebuvo ardomas, tačiau atsakovė gana aiškiai ir suprantamai ieškovui paaiškino, kad daiktas yra naudotas 17 metų, daiktu buvo naudojamasi nuolatos – pjaustomi maisto produktai, gaminamas maistas, plaunami indai, todėl daiktas gali turėti nusidėvėjimo požymių. Ieškovas atsižvelgdamas į šią informaciją galėjo numatyti, kad po virykle esantys mediniai baldai gali būti apibėgę, pakeitę spalvą ir nuo drėgmės išsipūtę. Dėl šių priežasčių spręstina, kad šie trūkumai yra pakankamai akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti ieškovo dar daikto patikrinimo metu, t. y. sutarties sudarymo dieną.
15.2. Ieškovas net ir žinodamas apie pirmąjį trūkumą (dalis yra išpuvusi, paveikta pelėsio, dėl supylimo išbrinkusi) pirkimo–pardavimo sutartį vis tiek apsisprendė vykdyti ir minėto trūkumo galiausiai nepripažino kaip esminio. Atsakovei buvo sukeltas lūkestis, kad sutartis bus įvykdyta, būtent dėl to ji negalėjo ieškoti bei laiku surasti kitų pirkėjų ir pasibaigus terminui daikto turėjo tiesiog atsikratyti (galutinai išmontuoti ir perkelti į saugoti lauką). Atsakovei išmontuotas daiktas neturi vertės, tokių savybių daikto (atskirų detalių „krūva“) ji neparduos kitam pirkėjui.
15.3. Nors ieškovas nurodo, kad daikto taisymo kaštai yra neproporcingai dideli, tačiau į daikto taisymo kainą negali būti įskaičiuojami stalviršio remonto kaštai, kadangi šie trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės – ieškovui pažeidus pareigą daiktą sutartu laiku atsiimti. Be to, ar daikto taisymo kaštai yra neproporcingi, tūrėtų būti vertinama ne nuo daikto kainos, o nuo daikto vertės. Atsakovei buvo aktualu daiktą parduoti ir perkelti kuo skubiau, kadangi patalpas reikėjo paruošti remonto darbams, todėl atsakovė daiktui nustatė mažesnę negu galėtų gauti daiktą pardavinėjant ilgu terminu kainą. Daiktas buvo pardavinėjamas kartu su galingu garų surinktuvu, yra pagamintas iš natūralios medienos, pasižymi akmens masyvo stalviršiais. Tokios komplektacijos ir savybių daiktas yra vertas kur kas daugiau nei 500 Eur.
15.4. Daikto atsiėmimo terminas buvo šalių sutarimu nuspręstas iki 2022 m. lapkričio 19 d. Atsakovė iki šio termino pabaigos turėjo pareigą daiktą saugoti, o ieškovas turėjo pareigą iki šio termino atvykti ir daiktą atsiimti. Šis momentas laikytinas daikto atsitiktinio žuvimo rizikos perėjimo ieškovui momentu. Kadangi daiktas buvo sugadintas (sulaužytas stalviršis) jau pasibaigus šalių sutartam terminui, taigi pasibaigus terminui per kurį pardavėjai egzistavo pareiga saugoti, o pirkėjui atsiimti daiktą, spręstina, kad pirkėjas laiku neatvykęs atsiimti daikto, taip elgdamasis aplaidžiai ir nesąžiningai nebendradarbiaudamas pažeidė sutartį, todėl daikto sugadinimo rizika tenka jam pačiam (CK 6.320 straipsnio 4 dalis).
15.5. Nustačius, kad daikto trūkumai yra neesminiai, todėl ir netinkamos kokybės daikto pardavimas nėra esminis sutarties pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – vienašališkas pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas ir reikalavimas atlyginti sumokėtą kainą, pripažintinas neproporcingu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl 500 Eur, sumokėtų už naudotą virtuvės baldų komplektą, iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal patalpintą skelbimą skelbimų internetiniame portale skelbiu.lt iš atsakovės už 500 Eur įsigijo naudotą virtuvės baldų komplektą su garų traukikliu (toliau – prekė, daiktas). Ieškovas atsakovei 2022 m. spalio 14 d. sumokėjo 200 Eur avansą už virtuvės baldus (apie 12:57 val.), o apie 18:56 val., apžiūrėjęs prekę, kurie atsakovės tuo metu vis dar buvo naudojami, ir likusius 300 Eur.
19. Šalys susitarė, kad prekę ieškovas pasiims iki 2022 m. lapkričio 14 d., vėliau šį terminą pratęsė iki 2022 m. lapkričio 23 d. Lapkričio 23 d. ieškovas paskambino atsakovei ir pasakė, kad ims prekę, bet atvažiuos kitą dieną – penktadienį (2022 m. lapkričio 25 d.). Pažymėtina, kad iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jo priedų matyti, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad šalys susitarė prekę perduoti/perimti ne 2022 m. lapkričio 25 d., o 2022 m. lapkričio 24 d. Tą pripažįsta ir atsakovė.
20. 2022 m. lapkričio 23 d. rytą atsakovė (jos pavedimu kiti asmenys) prekę išmontavo ir bemontuojant sulaužė stalviršį. 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovas atvyko su antstolio M.Petrovskiu, su kuriuo kartu baldai buvo apžiūrėti ir užfiksuota jų būklė. 2022 m. lapkričio 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame užfiksuotos 2022 m. lapkričio 25 d. faktinės aplinkybės, nurodyta, kad stalviršis sulaužytas ties viryklės tvirtinimo vieta (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukos Nr. 8, 9), spintelės nugarinės sienelės plokštės išsipūtusios, aplietos riebalais, purvu. Ieškovas į bylą pateikė UAB „Vidvalis“ 2023 m. birželio 1 d. komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad virtuvės baldų komplekto remontas kainuotų 520 Eur (su PVM).
21. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsisakė naudoto daikto pirkimo–pardavimo sutarties dėl paaiškėjusių esminių daikto trūkumų (sulaužyto stalviršio ir išsipūtusios, aplietos riebalais ir purvu spintelės), dėl kurių, ieškovo teigimu, daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl prašo iš atsakovės priteisti (grąžinti) už prekę sumokėtą 500 Eur kainą.
22. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, iš esmės motyvuodamas tuo, kad prekės trūkumai nėra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovo vienašališkas pirkimo pardavimo sutarties nutraukimas ir reikalavimas atlyginti sumokėtą kainą neproporcingas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Byloje nekilo ginčo, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
24. Remiantis CK 6.327 straipsniu, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (5 dalis).
25. Kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 23 punktas).
26. CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).
27. Byloje nustatyta, kad ieškovas apžiūrėjo prekę tiek 2022 m. spalio 14 d., kai baldų komplektas vis dar buvo naudojamas atsakovės, tiek 2022 m. lapkričio 19 d., kai iš baldų jau buvo išmontuota buitinė technika. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo nurodyti trūkumai: drėgmės paveikta spintelių plokštė, riebalais ir purvu aplietos spintelės, ieškovui buvo žinomi, ir nors jis reiškė atsakovei nepasitenkinimą dėl to, tačiau sutarties neatsisakė, ir iš esmės sutiko, kad naudotą prekę vis dar galima naudoti pagal paskirtį. Apeliantas neginčija to, kad atsakovei 2022 m. lapkričio 23 d. patvirtino sutinkąs pasiimti prekę be jokių papildomų sąlygų, t. y. už sutartą kainą, dar kartą susitarė dėl daikto perdavimo ieškovui atidėjimo iki 2022 m. lapkričio 25 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovą, nors ir su nurodytais trūkumais (drėgmės paveikta spintelių plokštė, riebalais ir purvu aplietos spintelės), kurie buvo akivaizdūs ir ieškovo matomi, tenkino naudotos prekės kokybė. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė byloje įrodė, kad šalys susitarė dėl daikto kokybės (dėl trūkumų: drėgmės paveikta spintelių plokštė, riebalais ir purvu aplietos spintelės), ir ji yra pirkėjui buvo priimtina, kad šis sudarytų sutartį. To šioje proceso stadijoje neginčija ir ieškovas.
28. 2022 m. lapkričio 25 d., ieškovui atvykus pasiimti prekės, paaiškėjo nauja aplinkybė, t. y., kad prekė sugadinta (baldo akmens masės stalviršis ir metalinis rėmas, ant kurio yra montuojamas stalviršis, ties viryklės vieta dviejose vietose sulaužytas). Byloje nekilo ginčo, kad prekę 2022 m. lapkričio 23 d. sugadino atsakovė, kad būtų lengviau išrinkti baldą. Ieškovas pamatęs, kad prekė sugadinta, taip pat, įvertinęs kitus anksčiau aptartus prekės trūkumus, 2022 m. lapkričio 25 d. atsisakė sutarties bei prekės iš atsakovės nepriėmė.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pardavėjas pagal sutartį ir įstatymą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.317 straipsnio 3 dalis). Taigi, po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau dar prekės pirkėjui neperdavus, sugadinus prekę, pardavėjas yra atsakingas už šį daikto trūkumą.
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakove, kad ji turėjo pareigą saugoti daiktą tik iki 2022 m. lapkričio 19 d., ar iki 2022 m. lapkričio 23 d. ryto, todėl pirkėjas laiku neatvykęs atsiimti daikto, taip elgdamasis aplaidžiai ir nebendradarbiaudamas, pažeidė sutartį, todėl daikto sugadinimo rizika tenka jam pačiam (CK 6.320 straipsnio 4 dalis). Kaip jau buvo minėta, šalys buvo susitarę, kad prekę ieškovas pasiims 2022 m. lapkričio 23 d. 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovas paskambino atsakovei ir pasakė, kad pasiims prekę kitą dieną – 2022 m. lapkričio 25 d., todėl nėra pakankamo pagrindo laikyti, kad pirkėjas nepakankamai bendradarbiavo su pardavėju ir tokiu būdu pažeidė sutartį, bei už daikto, už kurį pirkėjas yra sumokėjęs visą kainą, sugadinimą neigiamos pasekmės teko jam pačiam. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė nepraleido termino daiktą perduoti daikto įgijėjui ieškovui, o ieškovas nepraleido termino daiktą priimti, todėl ieškovas neturi prisiimti neigiamų pasekmių atsakovei sugadinus prekę. Juo labiau, kai byloje nustatyta, jog prekę sugadino pati pardavėja, būtent jos apsisprendimu buvo pasirinktas toks baldų išardymo būdas. Taigi, su atsakovės argumentais, jog ieškovui iki 2022 m. lapkričio 23 d. ryto nepasiėmus prekės, būtent pastarasis ir turi prisiimti atsakomybę už jos sugadinimą ir iš esmės ieškovui neperduotą prekę, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovas dar iki 2022 m. lapkričio 23 d. buvo atsisakęs sutarties ir neketino 2022 m. lapkričio 25 d. pasiimti prekės bei elgėsi nesąžiningai. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovas 2022 m. lapkričio 23 d. susitarė su atsakove, kad prekę pasiims 2022 m. lapkričio 25 d. Ieškovas 2022 m. lapkričio 25 d. atvyko automobiliu (su priekaba) baldus išsivežti. Kaip nurodė apeliantas, jis vykdamas pas atsakovę baiminosi, kad prekės neberas, nes atsakovė grasino daiktą išmesti, be to, siekė užfiksuoti daikto būklę iki jo perdavimo ieškovui, todėl atvykdamas su antstoliu siekė apsaugoti savo teisėtus interesus. Taigi aplinkybė, kad ieškovas nusprendė atvykti pas atsakovę kartu su antstoliu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad jis veikė nesąžiningai.
Dėl pirkėjo, įsigijusio naudotą netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdo
32. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).
33. Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).
34. Sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taigi kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas).
35. Ieškovas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą, prašo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą, t. y. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, nes, ieškovo vertinimu, netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovės vertinimu, ieškovo pasirinktas pirkėjo teisių gynimo būdas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas) yra neproporcingas pardavėjo atžvilgiu, nes ieškovo nurodomos trūkumų šalinimo išlaidos (520 Eur) yra per didelės bei nepagrįstos.
36. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, konstatuoja, jog ieškovo teisėtą apsisprendimą atsisakyti sutarties galėjo lemti ne tokie prekės trūkumai kaip drėgmės paveikta spintelių plokštė, riebalais ir purvu aplietos spintelės, kas pirkėjui buvo priimtina, kad šis sudarytų sutartį, o tai, kad iki prekės pirkėjui perdavimo atsakovė sulaužė akmens masės stalviršį ir metalinį rėmą, ant kurio yra montuojamas stalviršis. Taigi, byloje spręstina, dėl ieškovo, įsigijusio virtuvės baldų komplektą su sulaužytu akmens masės stalviršiu ir metaliniu rėmu, ant kurio yra montuojamas stalviršis, pasirinkto teisių gynimo būdo proporcingumo.
37. Apelianto vertinimu, jo pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas trūkumų mastui, todėl jis išreiškė valią atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas į bylą pateikė 2023 m. birželio 1 d. UAB „Vidvalis“ komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad virtuvės baldų komplekto remontas kainuotų 430 Eur be PVM. Šią sumą sudaro: 170 Eur akmens detalės, metalas; 60 Eur briaunos plokštė pakeitimui; 200 Eur darbai. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad lūžusias stalviršio detales galima pakeisti už 50 Eur.
38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Šiuo atveju akivaizdu, kad ne visos 2023 m. birželio 1 d. UAB „Vidvalis“ komerciniame pasiūlyme nurodytos išlaidos yra reikalingos tam, kad būtų atstatytos lūžusio stalviršio detalės (60 Eur briaunos plokštė pakeitimui ir papildomai darbų kaina). 2023 m. birželio 1 d. UAB „Vidvalis“ komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad reikalinga išpjauti naują akmens granito detalę ir ją įklijuoti į reikiamą stalviršio vietą, taip pat reikalingas naujas metalinis stalviršį laikantis rėmas, todėl medžiagos (akmens detalės, metalas) šiems darbams kainuotų 170 Eur (be PVM). Visų darbų, įskaitant ir 60 Eur briaunos plokštės pakeitimas, kainuotų 200 Eur (be PVM). Komerciniame pasiūlyme ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kiek kainuotų stalviršiui reikalingos akmens detalės ir metalinio rėmo pakeitimas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingiausia laikyti, kad šių darbų kaina yra proporcinga reikalingų medžiagų kainai, kas sudaro 147,83 Eur. Taigi iš viso išlaidos, susijusios su šio trūkumo šalinimu, sudarytų apie 347,83 Eur (be PVM). Kad didžiąją daikto remonto kaštų sudaro išlaidos, susijusios su lūžusio stalviršio detalės atstatymu, neginčija ir atsakovė. Nors, kaip ja buvo minėta, atsakovė teigė, kad lūžusias stalviršio detales galima pakeisti už 50 Eur (atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo argumentu nesiremia), o tokios komplektacijos ir savybių prekė yra verta kur kas daugiau nei 500 Eur, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Todėl atsakovės teiginiai dėl ieškovo nurodomų išlaidų, susijusių su šio trūkumo šalinimu, nepagrįstumu ar, kad trūkumų šalinimas yra proporcingas atsižvelgiant į jų pašalinimo kainą ir daikto vertę, vertinti kaip deklaratyvus bei neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
39. Kaip jau buvo minėta, šiuo konkrečiu atveju ieškovas pasirinko reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad prekės trūkumas (sulaužytas virtuvės baldų komplekto akmens masės stalviršis ir metalinis rėmas, ant kurio yra montuojamas stalviršis) nėra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas nėra proporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo įsigyto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę ieškovui atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėtos už prekę kainos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas, kaip pirkėjas, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją (CK 6.222 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau dar prekės pirkėjui neperdavus, sugadino prekę, kurios remonto išlaidos, susijusios su šio trūkumo šalinimu, sudarytų apie 347,83 Eur (be PVM), kai pačios prekės vertė 500 Eur, yra esminis sutarties pažeidimas. Be to, teismas sutinka su ieškovu, kad net ir pakeitus stalviršiui reikalingos akmens detalę nauja, skirsis jos spalva, nes prekė jau ilgą laiką (17 metų) naudota bei nusidėvėjusi, kas ieškovui nėra priimtina. Taigi, sutiktina su apeliantu, jog jo pasirinktas teisių gynimo būdas, remiantis CK 6.334 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktika, yra galimas ir proporcingas, atitinkantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.
40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties nesiejama su teismo sprendimo šiuo klausimu priėmimu. CK 6.217 straipsnis, reglamentuojantis sutarties nutraukimą, taip pat leidžia nutraukti sutartį, esant esminiam jos pažeidimui, nesikreipiant dėl to į teismą. Nėra ginčo, kad ieškovas pamatęs, jog prekė sugadinta, atsisakė sutarties bei prekės iš atsakovės nepriėmė, kreipėsi į teismą reikalaudamas sumokėtos kainos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, numatytas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, buvo galimas ir yra proporcingas, todėl atsakovės nesutikimas grąžinti ieškovui už prekę sumokėtus pinigus, negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu. Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė pripažįsta, jog šiuo metu daiktas yra iš esmės bevertis, nes ji jo „atsikratė “ (išmontavo ir perkėlė į lauką), todėl, teismo vertinimu, kiti CK 6.334 straipsnyje numatyti pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai iš esmės net negalėtų būti taikomi.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl pirkėjo prašomo taikyti pažeistų teisių gynybos būdo įsigijus netinkamos kokybės naudotą daiktą, šiuo aspektu netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės aktų nuostatas, todėl bylą išsprendė neteisingai. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, ir priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, spręstina dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
43. Apeliacinį skundą bei ieškinį tenkinus, atlyginamos tik ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, nes ne jos naudai priimamas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 451 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir buvo būtinos ieškovui įrodinėjant ieškinį, išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
45. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 2 522 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 22 Eur sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Nors ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (t. y. 2 547,35 Eur). Tačiau atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje kilusio ginčo sumą ir joje nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, į tai, kad ieškovo advokatas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei į advokato laiko sąnaudas rengiant apeliacinį skundą, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, mažintinos iki 1 000 Eur.
46. Taigi, iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 2 473 Eur (1 451 Eur + 1 000 Eur + 22 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
47. Byloje teismas patyrė 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apeliacinį skundą bei ieškinį tenkinus, valstybės naudai priteisiamas iš atsakovės. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. E. J. ieškovui P. R. 500 Eur (penkių šimtų eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 473 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės A. E. J. valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.