Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-10-30 · Civilinė byla Nr. e2-12432-512/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
e2-12432-512/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09901-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
E. N.
Kategorijos
  • 2.6.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Civilinė byla Nr. 2-12432-512/2017Proceso Nr. 2-06-3-09901-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4.3.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. (S)
Klaipėdos miesto apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius,

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, institucijos atstovei A.V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui E. N., vaiko teisių apsaugos institucijai, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iš to kylančių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sūnaus T. N., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Palikti santuokines pavardes.

Nurodė, kad pastaruoju laikotarpiu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, šeimoje kildavo kivirčai, nebesutarė, todėl nuo 2017 metų vasario mėnesio 1 d. nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio - atsakovas išsikėlė pastoviai gyventi kitur. Santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Nekilnojamo turto, kurį reikėtų padalinti neturi. Bendrų skolų ir kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie bylos iškėlimą, nėra.

Nebegyvenant santuokinio gyvenimo, tačiau iš bendrų lėšų 2017 m. kovo mėnesį atsakovas įsigijo keleivinį automobilį Audi 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), jo vidutinė rinkos vertė 2000,00 Eur. Ieškovė sutinka, kad automobilis liktų pas atsakovą, kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį iš jo neprašo.

Nutraukus santykius su atsakovu, nepilnametis vaikas T. N. gyvena kartu su ieškove ir, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiko gyvenamoji vieta neturėtų keistis. Dėl bendravimo su nepil­namečiu vaiku ginčo nėra. Atsakovas, nutraukęs su šeima ryšius, savo nepilnamečiui vaikui iš­laikymo neteikia visiškai, todėl, nutraukus santuoką ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.

Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo tvarka.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paaiškino, kad ginčo dėl tėvo bendravimo su sūnumi nėra.

Institucijos atstovė su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ). Sūnus T. N. gimė (duomenys neskelbtini), vaikas gyvena su ieškove, atsakovas neprisideda prie jo išlaikymo.

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl turto padalinimo

Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo automobilį Audi 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), jo vidutinė rinkos vertė 2000,00 Eur. Šis turtas priteistinas atsakovui, ieškovei piniginė kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį nepriteistina. Kito dalintino turto, bendrų kreditorių, šalys neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, jam sudarytos geros buitinės sąlygos, ieškovė rūpinasi vaiko raida, auklėjimu ir jį prižiūri, tarp jų yra susiformavę abipusiai artimi ryšiai, atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja nepastoviai, todėl teismas pripažįsta, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Ginčo dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nėra.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji sūnaus rūpinimosi našta, kadangi vaikas gyvena su ja. Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 400,00 Eur. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo po 190,00 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovės paaiškinimu jis nuolat važinėja dirbti į užsienį, o ieškovės pajamos minimalios, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Nustačius, kad atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neskiria nuo 207 m. vasario 1 d., iš jo priteistinas įsiskolinimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. už 8 mėn. po 190 Eur, iš viso – 1520 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis) bei advokato atstovavimo išlaidos (CPK 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abipusės kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes N. ir N.

Sūnaus T. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sūnaus T. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 190 eurų kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 1520 eurų išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti R. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 99,40 eurų ir 170,49 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į VMI prie LR FM, įmokos kodas - 5630.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius