Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų B. Z. ir L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūros sustabdymo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ restruktūrizavimo byloje (bylos Nr. B2-5707-392/2011).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Trakų akmuo“ iškelta restruktūrizavimo byla (1 t., 156-159 b. l.), 2011 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (1 t., 185-188 b. l.).

Teisme gautas B. Z. bei L. Z. prašymas sustabdyti RUAB „Trakų akmuo“ restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūras tol, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl jų pateiktų kreditorių reikalavimų tvirtinimo restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad bendra jų pareikštų reikalavimų suma sudaro 21 276 533,05 Lt. Pažymėjo, kad restruktūrizavimo planui patvirtinti yra būtinas ir atitinkamos kreditorių daugumos pritarimas. Įstatymas numato, kad tik kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo, gali dalyvauti balsuojant dėl restruktūrizavimo plano. Taigi kol kreditoriaus finansinis reikalavimas yra nepatvirtintas, tol tokiam kreditoriui nėra suteikta teisė spręsti restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Tęsiant restruktūrizavimo plano rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūras ir nesudarius galimybių dėl šio plano spręsti kreditoriams, kuriems patvirtinus jų ginčijamą reikalavimą, priklausytų reikšminga kreditorių reikalavimų dalis, būtų pažeistos bei nepagrįstai suvaržytos kreditorių teisės bei teisėti interesai, todėl numatytos restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūros privalo būti sustabdytos iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė B. Z. ir L. Z. prašymą sustabdyti restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūras. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio procesinio sprendimo nenumato restruktūrizavimo procedūrą reglamentuojantis teisės aktas – įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ). Minėtas įstatymas imperatyviai numato terminus, per kuriuos turi būti tvirtinimui pateiktas įmonės restruktūrizavimo planas, t. y. restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, teismas šį terminą gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (IRĮ 14 str. 5 d.). Teismas padarė išvadą, kad priėmus sprendimą sustabdyti restruktūrizavimo plano svarstymo bei tvirtinimo procedūras, gali būti pažeisti įstatyme nustatyti tokioms procedūroms atlikti numatyti terminai, o tuo pačiu būtų pažeistos ir suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai, dėl to sprendė, kad prašymas dėl restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūrų sustabdymo, atmestinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu tretieji asmenys B. Z. ir L. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti jų prašymą sustabdyti RUAB „Trakų akmuo“ restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūras tol, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl jų finansinių reikalavimų tvirtinimo restruktūrizavimo byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti B. Z. ir L. Z. finansinius reikalavimus, tačiau ši nutartis apskųsta, taigi neįsiteisėjusi. Neįtraukus kreditorių į bendrovės kreditorių sąrašą, jie negalės dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir spręsti dėl bendrovės veiklos, dėl to buvo pateiktas prašymas sustabdyti restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūras. Restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui taikytinos ne tik ĮRĮ, bet ir bendros CPK nuostatos. Teismas turėjo remtis CPK 284 straipsnio nuostatomis, suteikiančiomis teisę teismui tiek šalių prašymu, tiek savo iniciatyva pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, t. y. teismas turėjo teisę pakeisti 2011 m. liepos 4 d. nutarties, kuria įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, dalies, kuria nustatytas 6 mėnesių terminas (vėliau pratęstas 1 mėnesiui), vykdymo tvarką ir sustabdyti restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrą.Teismas neatsižvelgė į prašyme pateiktus argumentus dėl būtinybės stabdyti restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūras. Kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma yra 21 276 533,05 Lt, teismui nepagrįstai atsisakius šiuos reikalavimus patvirtinti, neturi teisės dalyvauti kreditorių susirinkime ir spręsti dėl restruktūrizavimo plano projekto, nes šiuo metu neturi kreditorių statuso. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką asmuo tikrojo kreditoriaus teisinį statusą ir teisę spręsti įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą įgyja tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtintas jo pareikštas turtinis reikalavimas. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį, taip pat pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tik kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo, gali dalyvauti balsuojant dėl restruktūrizavimo plano. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2011 nurodė, kad restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas tol, kol neišspręstų kreditorių reikalavimų dalis yra tokia reikšminga, jog galėtų daryti lemiamą įtaką restruktūrizavimo plano patvirtinimui arba nepatvirtinimui. Šiuo atveju akivaizdu, kad neišspręstų kreditorių reikalavimų suma (t. y. 21 276 533,05 Lt) yra tokia reikšminga, kad gali turėti lemiamą įtaką tvirtinant bendrovės restruktūrizavimo planą.

2012 m. kovo 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas B. Z. ir L. Z. atstovo prašymas sustabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą bylą, nes 2012 m. sausio 20 d. mirė B. Z.. Bylą prašoma sustabdyti tol, kol nepaaiškės B. Z. teisių ir pareigų perėmėjas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 165 straipsnyje numatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi netenkino prašymo dėl restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūros sustabdymo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ restruktūrizavimo byloje.

Įstatymas nenumato, kad apeliacinio apskundimo objektu galėtų būti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta sustabdyti bylą, tame tarpe ir sustabdyti restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūras. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.), taigi nutartis atsisakyti sustabdyti bylą, skirtingai nei nutartis sustabdyti bylą, neskundžiama apeliacine tvarka.

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktą, apeliacinis skundas (atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Minėto straipsnio penktoji dalis numato, kad jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta stabdyti restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūras, turėjo atsisakyti šį skundą priimti (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Kadangi trečiųjų asmenų B. Z. ir L. Z. atskirasis skundas jau yra priimtas, tai neteisėtai prasidėjęs apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

Nustačius, kad apeliacine tvarka nagrinėjama byla yra neteisėtai prasidėjusi, B. Z. ir L. Z. atstovo prašymas sustabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą bylą dėl B. Z. mirties nėra teisiškai reikšmingas. Nutraukiant apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nebelieka bylos, kurią būtų galima stabdyti, todėl prašymas sustabdyti bylą nenagrinėjamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal B. Z. ir L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties nutraukti.