Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau ir – Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškimą priėmė ir nustatė suinteresuotam asmeniui 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti, o civilinę bylą skyrė nagrinėti 2023 m. sausio 30 d. 9.30 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

2023 m. sausio 30 d. teisme gautas suinteresuoto valstybės Turto banko atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo Č. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Č. D. paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl tuo atveju, jei teismas, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Č. D. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ką patvirtina mirties liudijimo kopija. A. D. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ką patvirtina mirties įrašo kopija. R. D. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jo mama – A. D., tėvas – A. D. (ką patvirtina gimimo įrašo kopija). R. D. ir J. J.-D. susituokė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina santuokos sudarymo įrašo kopija. Jonavos rajono 3-ojo notarų biuro 2022 m. gruodžio 15 d. liudijimu nustatyta, kad po Č. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties šiame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta, notaro biure nėra gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą. 2022 m. gruodžio 15 d. testamentų registro išrašu nustatyta, jog nėra įregistruotų testatoriaus Č. D. sudarytų testamentų. 2022 m. gruodžio 15 d. Gyventojų registro duomenimis Č. D. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirė nevedęs. 2022 m. gruodžio 21 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad R. D. 1993 m. rugpjūčio 26 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, jog Č. D. vardu nuosavybės teise registruotas ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinierinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 1987 m. lapkričio 11 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu nustatyta, jog A. D., Stepo, mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodyto turto ½ dalies įpėdinis yra R. D., Algirdo (gimęs (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini). 1986 m. rugsėjo 17 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu nustatyta, jog A. D., Stepo, mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodyto turto ½ dalies įpėdinis yra Č. D., Česlovo (gimęs (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo rašytiniu teigimu pareiškime, kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, R. D. po dėdės Č. D. mirties ir toliau liko gyventi name adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pradėjo naudotis Č. D. priklausiusiais asmeniniais daiktais (laikrodžiu) ir kitais namų apyvokos daiktais bei jam priklausančio gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir priklausiniais ½ dalimi. Mirus Č. D., pareiškėjas savo lėšomis padarė viso namo kapitalinį remontą, pakeitė namo stogą, langus ir duris, įvedė į namą vandentiekį ir kanalizaciją. Iki šiol perka kietą kurą viso namo apšildymui, tvarko ir prižiūri namo aplinką.

Aptarti rašytiniai įrodymai, kurių suinteresuotas asmuo neužginčijo, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas po dėdės Č. D. mirties ((duomenys neskelbtini)) ir toliau liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis dėdei priklausiusiais jo asmeniniais, namų apyvokos ir kitais daiktais, mokėdamas mokesčius už paslaugas, suteiktas tam namui, atlikdamas namo kapitalinį remontą, pakeisdamas namo stogą, langus ir duris, įvesdamas į namą vandentiekį ir kanalizaciją, tokiu būdu per įstatyme numatytą šešių mėnesių terminą priėmė mirusio Č. D. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes su mirusiojo turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po dėdės Č. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.