- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1717-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05436-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- D. M., A. A., V. P., R. V., K. M., I. K., L. J., S. S., V. Z., A. Š., I. D., Z. S., V. M., P. E., V. G., D. S., I. T., V. K., M. G., L. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų D. M., A. A., V. P., R. V., K. M., I. K., L. J., S. S., V. Z., A. Š., I. D., K. M., Z. S., V. M., P. E., V. G., D. S., V. M., I. T., V. K., M. G., L. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai D. M., A. A., V. P., R. V., K. M., I. K., L. J., S. S., V. Z., V. K., A. Š., I. D., K. M., Z. S., V. M., P. E., V. G., D. S., V. M., I. T., V. K., M. G., A. M., L. G. ir V. M. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes minėtu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą pareiškėjų – UAB „Saerimner“ darbuotojų materialių teisių ir pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė, priteisė iš pareiškėjų ieškovams R. S., D. J., J. P., D. N., P. B., Santakos kaimo bendruomenei, Kvietkinės kaimo bendruomenei išlaidas už teisinę pagalbą bei valstybei 107,95 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog teismų nutartyse, nei vienu iš priimtų teismų procesinių sprendimų nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir/ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p). Teismo manymu, vien tai, kad teismo sprendimas ir apeliacinio bei kasacinio teismų priimtos nutartys yra ar gali būti susijęs su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų interesais, niekaip nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo negalima manyti, kad kiekvieno bylininko teisinis santykis, kuriam teismo sprendimas galutiniame rezultate gali turėti netiesioginių pasekmių, sąlygoja galimybę tokius asmenis įtraukti byloje trečiasiais asmenimis, o to nepadarius, konstatuoti jo subjektinę teisę į proceso atnaujinimą. Tai, kad įvairūs teismų procesiniai sprendimai gali turėti netiesioginių pasekmių kitų asmenų teisėms ir pareigoms, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti sprendimu, kuriuo teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kitoks teisės aiškinimas ir taikymas būtų nepagrįstas ir ydingas, atvertų galimybę neapibrėžtam asmenų ratui reikalauti būti įtrauktais į procesą. Remiantis tokiu ydingu teisės aiškinimu trečiaisiais asmenimis byloje turėtų būti laikomi atsakovo UAB „Saerimner” tiekėjai, produkcijos pirkėjai, įmonės kreditoriai, asmenys, su kuriais UAB „Saerimner” po kiaulių fermos ūkinės veiklos pripažinimo neteisėta nutrauks atitinkamas sutartis, etc. Tai iš esmės pažeistų teisės į teisminę gynybą principą, būtų nesuderinama su proceso koncentruotumo bei procesinio apibrėžtumo principais, taip pat kėsintųsi į daugelio teismų sprendimų stabilumą. Teismo manymu, net jeigu darbo santykių nutraukimas ir būtų netiesiogiai susijęs su išnagrinėta civiline byla pareiškėjų-darbuotojų teisė prašyti atnaujinti procesą byloje būtų determinuojama išskirtinai tos aplinkybės ar teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Iš byloje teismų priimtų procesinių sprendimų pareiškėjams nekyla jokios teisės ir/ar pareigos. Taip pat iš byloje teismų priimtų procesinių sprendimų atsakovui UAB „Saerimner” nekyla prievolė nutraukti darbo santykius su pareiškėjais-dirbančiais kiaulių fermoje. Darbo santykius su pareiškėjais nutraukti nusprendė ne teismai, bet atsakovas UAB „Saerimner”, kurių atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir skundė pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, bei apeliacinio teismo nutartį. Atsakovas UAB ”Saerimner”, atsižvelgdamas į savo galimybes ir tolesnį verslo planavimą, išskirtinai savo valia sprendžia dėl teisinių pasekmių, kurios gali kilti jam vykdant Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime pripažintą neteisėtą ūkinę veiklą, likvidavimo. Todėl atsakovas UAB „Saerimner” turi teisę teisinių santykių pasikeitimą su darbuotojais spręsti ir kitais įstatyme nustatytais būdais, tame tarpe ir nenutraukiant su pareiškėjais darbo teisinių santykių. Teismas pažymėjo, kad darbo santykių su pareiškėjais tęsimas (nenutraukimas) negali sukurti jokių neigiamų procesinių-teisinių padarinių atsakovui UAB „Saerimner”. Pareiškėjų ir darbdavio atsakovo UAB „Saerimner” teisiniai santykiai yra absoliučiai nesusiję su byloje spręstais klausimais dėl Jusevičių kaime kiaulių fermoje ūkinės veiklos neteisėtumo ir žmonių teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką gynimo. Darbo santykių nutraukimo pagrįstumo klausimas yra savarankiško teisminio ginčo dalykas. Proceso atnaujinimo klausimo nagrinėjimas ir pakartotinis bylos nagrinėjimas nenutrauks pareiškėjų atleidimo iš darbo procedūrų. Taigi atsakovo UAB „Saerimner" ūkinės veiklos fermoje tęstinumas nebus sutrikdytas, o pareiškėjų atleidimas iš darbo yra niekaip nesusijęs su bylos baigtimi. Bylą nagrinėjant pakartotinai pagal pareiškėjų pateiktą prašymą teismas negalėtų peržengti ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 dalis). Todėl toks procesas negalėtų pakeisti byloje teismų priimtų procesinių sprendimų esmės. Jokios pareiškėjų teisės atnaujinus procesą negalėtų būti ginamos, nes tai ne šios bylos (ginčo) dalykas. Atleidimo iš darbo pagrįstumo klausimai, taip pat ekonominiai ir/ar socialiniai tokio atleidimo padariniai negali būti sprendžiami atnaujinus procesą minimoje byloje. Todėl atsižvelgiant į ieškovų ir jau teismų suformuotą ieškinio pagrindą, dalyką bei bylos (ginčo) esmę ginant pažeistas žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką ir siekiant kiaulių fermoje ūkinės veiklos nutraukimo, pakartotinis bylos nagrinėjimas proceso atnaujinimo pagrindų ribose niekaip negalėtų daryti įtakos teismų priimtų procesinių sprendimų byloje esmei. Pareiškėjų keliama viešojo intereso gynimo problematika prašyme nurodytu aspektu (grupės darbuotojų atleidimas) nagrinėjamu atveju yra neaktuali bei teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl proceso atnaujinimo pagrindų. Pareiškėjai kelia atleidimo iš darbo pagrįstumo klausimus. Teismas pažymėjo, kad darbo teisinių santykių nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo problema spręstina savarankiškoje civilinėje byloje ir nesudaro proceso atnaujinimo pagrindų. Darbuotojų-pareiškėjų ir darbdavio atsakovo UAB „Saerimner“ teisiniai santykiai yra nesusiję su ūkinės veiklos neteisėtumo ir žmonių teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką gynimo klausimais, nenutrauks pareiškėjų atleidimo iš darbo procedūrų. Pareiškėjai yra atleidžiami iš darbo ne teismų sprendimų pagrindu, bet atsakovo UAB „Saerimner“ iniciatyva. Darbuotojų atleidimas yra tiesioginė atsakovo UAB „Saerimner“ veiksmų pasekmė. Darbuotojų atleidimas nėra masinis (įmonė, kurioje pareiškėjų ir jų atstovų teigimu dirba daugiau nei 400 darbuotojų, atleidžiami 25 darbuotojai. Nagrinėjama byla buvo rezonansinė, o apie visus priimtus teismų sprendimus buvo skelbiama plačiai žiniasklaidoje nušviečiant jų turinį. Todėl laikytina, kad bylą nagrinėjant teisme jau nuo 2009 metų ir nuolatos apie bylos eigą duomenis skelbiant tiek žiniasklaidoje, tiek ir oficialiame atsakovo UAB „Sarimner“ puslapyje pareiškėjai visą bylos vyksmo laiką žinojo (ir negalėjo nežinoti) apie tariamą ar galimą savo teisių pažeidimą, tačiau į teismą kreipėsi tik dabar, praleidus įstatymo nustatytą terminą (CPK 368 str. 1 d.). Teismas rėmėsi ir tuo, kad šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavę asmenys galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Visuose teismų procesuose dalyvavo atsakovo UAB „Saerimner“ atstovas advokatas ir rašė apeliacinį ir kasacinį skundus, tai galėjo įtraukti į procesą pareiškėjus savo darbuotojus, bet to nepadarė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti prašymą atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Byloje priimtų sprendimų vykdymo pasekmės - ūkinės veiklos nutraukimas fermoje, yra tiesiogiai susiję su pareiškėjų atleidimu iš darbo ir, akivaizdu, kad turi tiesioginės įtakos pareiškėjų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Tam, kad būtų atnaujinama byla, nėra reikalaujama, kad teismų procesiniai sprendimai tiesiogiai sukurtų teises ir pareigas byloje nedalyvavusiems asmenims. Pakanka, kad toks sprendimas turėtų įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms;Teismų sprendimai tiesiogiai įpareigojantys atsakovą nutraukti ūkinę veiklą tiesiogiai pažeidžia pareiškėjų teises. Darbo teisinių santykių kaitą fermoje lemia ne atsakovo verslo politika, o būtent teismų sprendimai, įpareigojantys uždaryti fermą. Atsakovas ne savo valia ir ne savo iniciatyva nusprendė dėl teismų procesinių sprendimų vykdymo pasekmių. Darbuotojų atleidimas yra tiesioginė teismo sprendimuose nurodyto įpareigojimo nutraukti atsakovo ūkinę veiklą fermoje pasekmė;Darbuotojų įtraukimas į procesą turi įtakos teisingo teismo sprendimo byloje priėmimui, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama, ar pareiškėjams, kaip atsakovo darbuotojams ir aplinkinių vietovių gyventojams, ta pati aplinka atrodė švari, saugi ir sveika. Be to, teismai nevertino fermos ūkinės veiklos nutraukimo pasekmių ir to, kurių asmenų materialiosios teisės ir interesai dominuoja. Prašyme pareiškėjai nekelia atleidimo iš darbo pagrįstumo klausimo – pareiškėjai nei šioje, nei kitoje byloje neginčija atleidimo iš darbo pagrindų, pareiškėjai siekia pasisakyti dėl reikalavimo nutraukti fermos ūkinę veiklą pagrįstumo, išsakyti savo nuomonę apie teisę į švarią ir sveiką aplinką;Atsisakius atnaujinti procesą bus pažeidžiamas viešasis interesas. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino pareiškėjų išdėstytų argumentų, kad fermos ūkinės veiklos nutraukimo atveju pareiškėjų atleidimas bus įvykdytas neįvertinus tokio atleidimo ekonominių ir socialinių pasekmių, dauguma pareiškėjų yra socialiai pažeidžiami, pareiškėjų darbas fermoje yra pagrindinis pajamų šaltinis, fermos uždarymas pakenks ne tik pareiškėjams, bet ir visai vietovei, nes padidės nedarbas, sumažės vartojimas, savivaldybės gaus mažiau pajamų į biudžetus;Pareiškėjai kreipėsi į teismą nepraleidę CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino. Nors pareiškėjai žinojo apie šiose bylose vykstantį procesą, tačiau nemanė, kad teismų procesiniai sprendimai tiesiogiai įtakos jų materialines teises ir pareigas, todėl nematė pagrindo įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis anksčiau. Vien faktas, kad pareiškėjai sužinojo, jog teismai tenkino ieškovų prašymus ir įpareigojo atsakovą nutraukti ūkinę veiklą fermoje, dar neįrodo, kad pareiškėjai sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėjai nežino, dėl kokių priežasčių atsakovo atstovas neprašė įtraukti pareiškėjų į procesą, tačiau atsisakymas tenkinti prašymą negali būti grindžiamas kitų asmenų veiksmais. Apie tai, kad sprendimai byloje pažeidžia pareiškėjų interesus, pareiškėjai sužinojo 2013-02-06, gavę įspėjimus dėl atleidimo iš darbo fermoje.
Atsiliepimas
Ieškovų R. S., J. P., D. J., P. B., D. N., A. G., Kvietkinės kaimo bendruomenės, Santakos kaimo bendruomenės atstovas advokatas S. D. atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011 vykdymas iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, pripažinti, kad pareiškėjai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir taikyti jiems 10 000 Lt baudą, 50 proc. šios baudos skiriant ieškovams, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Nei vienu iš priimtų teismų procesinių sprendimų nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir/ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 punktas). Iš byloje teismų priimtų procesinių sprendimų Pareiškėjams nekyla jokios teisės ir/ar pareigos;Iš byloje teismų priimtų procesinių sprendimų atsakovui UAB „Saerimner“ nekyla prievolė nutraukti darbo santykius su pareiškėjais, o darbo santykių su pareiškėjais nenutraukimas niekaip negali sukurti neigiamų procesinių-teisinių padarinių UAB „Saerimner“. Darbo santykius su pareiškėjais nutraukti nusprendė pats atsakovas UAB „Saerimner“;Darbuotojų ir darbdavio teisiniai santykiai yra absoliučiai nesusiję su byloje spręstais klausimais dėl aktualios ūkinės veiklos neteisėtumo ir žmonių teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką gynimo. Be to, UAB „Saerimner“ aktualios ūkinės veiklos tęstinumas nebus sutrikdytas, todėl darbo santykių nutraukimas su pareiškėjais yra nesusijęs su byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais, o pareiškėjų atleidimas iš darbo, minėta, yra išimtinai UAB „Saerimner“ pasirinktos verslo politikos dalis;Bylą nagrinėjant pakartotinai pagal pareiškėjų prašymą teismas negalėtų peržengti ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 dalis), todėl toks procesas negalėtų pakeisti byloje teismų priimtų procesinių sprendimų esmės. Pareiškėjų keliama viešojo intereso gynimo problematika nagrinėjamu atveju yra neaktuali bei teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, proceso atnaujinimas nėra ir negali būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą;Pareiškėjai patys nurodė, jog žino apie byloje vykstantį procesą nuo 2009 metų. Pareiškėjams teisines pasekmes sukėlė būtent Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimas, apie kurį jie žinojo, todėl laikytina, jog pareiškėjai praleido 3 mėnesių terminą, nustatytą CPK 368 str. 1 d.;Pareiškėjai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jiems taikytina įstatyme nustatyta sankcija – bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011 2011 m. spalio 13 d. sprendimu panaikino Marijampolės regiono aplinkos departamento 2005-07-27 UAB „Saerimner” išduotą, 2006-12-22 išduotą ir 2007-04-04 bei 2008-03-04 koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą Nr. 8.6.-21/11; pripažino UAB „Saerimner“ ūkinę veiklą vykdomą 06 padalinyje, Kalvarijos savivaldybėje, Jusevičių kaime esančiame kiaulių komplekse, neteisėta ir ją nutraukė; nustatė, kad ūkinę veiklą UAB „Saerimner”, 06 padalinyje, Kalvarijos savivaldybėje, Jusevičių kaime esančiame kiaulių komplekse privalo nutraukti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
Marijampolės rajono apylinkės teisme 2013-02-28 teisėjo rezoliucija (1 t. b. l. 1) priimtas pareiškėjų D. M., A. A., V. P., R. V., K. M., I. K., L. J., S. S., V. Z., V. K., A. Š., I. D., K. M., Z. S., V. M., P. E., V. G., D. S., V. M., I. T., V. K., M. G., A. M., L. G. ir V. M. prašymas atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011. Pareiškėjai prašė procesą atnaujinti tuo faktiniu pagrindu, jog teismo sprendimu panaikinus bendrovei taršos prevencijos ir kontrolės leidimus, bei nutraukus bendrovės veiklą, jie kaip bendrovės darbuotojai bus atleisti iš darbo, tai sukels neigiamas pasekmes jiems asmeniškai ir regionui, kuriame gyvena pareiškėjai, nes padidės nedarbas, taip bus pažeistas ir viešasis interesas. Pareiškėjai nurodė, kad prašomoje atnaujinti byloje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, todėl prašė atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Kauno apygardos teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl to ar pareiškėjų nurodomos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą spręsti, kad priimtais baigtoje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo pažeistos procesinės pareiškėjų teisės ir ar tie pažeidimai sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje.
Kauno apygardpoos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007-10-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007 ir kt.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas proceso atnaujinimo institutą, siekė to paties tikslo, kaip ir nustatydamas sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą – kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).
Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą byloje todėl, kad jie, būdami atsakvo UAB „Saerimner” darbuotojai, 2013-02-06 gavo įspėjimus dėl atleidimo iš darbo, nuo šio termino pareiškėjai taip pat skaičiuoja terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo šioje byloje paduoti. Pareiškėjai tiek savo prašymą atnaujinti procesą, tiek atskirąjį skundą grindžia dvejopo pobūdžio argumentais: pirma, bylose buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų – pareiškėjų - materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi pareiškėjai, kaip atsakovo darbuotojai, byloje neišsakė savo nuomonės dėl reikalavimo nutraukti fermos ūkinę veiklą pagrįstumo, neišsakė savo nuomonės apie teisę į švarią ir sveiką aplinką; antra, atleidžiant pareiškėjus iš darbo bus pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi fermos ūkinės veiklos nutraukimo atveju pareiškėjų atleidimas bus įvykdytas neįvertinus tokio atleidimo ekonominių ir socialinių pasekmių, dauguma pareiškėjų yra socialiai pažeidžiami, pareiškėjų darbas fermoje yra pagrindinis pajamų šaltinis, fermos uždarymas pakenks ne tik pareiškėjams, bet ir visai vietovei, nes padidės nedarbas, sumažės vartojimas, savivaldybės gaus mažiau pajamų į biudžetus.
Šių pareiškėjų argumentų apeliacinės instancijos teismas nelaiko teisiniu ir faktiniu pagrindu atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašomoje atnaujinti byloje pareikšti ir teismų išspręsti reikalavimai (ieškinio dalykas) ir pareiškime atnaujinti procesą nurodomos faktinės aplinkybės (pareiškimo dalykas) iš esmės skiriasi ir visiškai nesutampa. Baigtoje nagrinėti byloje buvo sprendžiama ar yra pagrindas panaikinti Marijampolės regiono aplinkos departamento 2005-07-27 UAB „Saerimner” išduotą, 2006-12-22 išduotą ir 2007-04-04 bei 2008-03-04 koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą Nr. 8.6.-21/11 bei pripažinti UAB „Saerimner“ ūkinę veiklą vykdomą 06 padalinyje, Kalvarijos savivaldybėje, Jusevičių kaime esančiame kiaulių komplekse, neteisėta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo dalykas visiškai nesusijęs su UAB „Saerimner” darbuotojų teisėmis bei pareigomis. Minėtoje byloje teismų procesiniuose dokumentuose sprendimuose nėra pasisakyta dėl pareiškėjų teisių ar jų pareigų, taip pat šie sprendimai nepažeidžia atsakovo UAB „Saerimner” darbuotojų interesų. Teismas sutinka su ieškovų atstovo išsakyta nuomone, jog atsakovas UAB „Saerimner”, atsižvelgdamas į savo galimybes ir tolesnį verslo planavimą, išskirtinai savo valia nusprendė dėl teisinių pasekmių jo darbuotojams, kurios kilo vykdant pripažintos neteisėtos ūkinės veiklos likvidavimą. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas UAB „Saerimner“ turi galimybę ir teisę darbo santykių pakeitimą su darbuotojais spręsti ir kitais įstatymo nustatytais būdais, tame tarpe ir nenutraukiant su jais darbo teisinių santykių. Pareiškėjai, pateikdami prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, taip pat nepagrindė teiginio, kad atnaujintoje byloje teismui įvertinus neįtrauktų asmenų - darbuotojų pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo sprendimais nustatytos suinteresuotų asmenų teisės ir pareigos. Kauno apygardos teismas vertina, jog pareiškėjams nors ir išsakius savo poziciją dėl UAB „Saerimner“ ūkinės veiklos, vykdomos 06 padalinyje tinkamumo bei teisėtumo, tai nebūtų faktinis pagrindas priimti priešingus teismų sprendimus, negu jie buvo priimti Marijampolės rajono apylinkės teisme, Kauno apygardos teisme bei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, jog ne kiekvieno asmens teisinis santykis, kuriam teismo sprendimas galutiniame rezultate gali turėti netiesioginių pasekmių, sąlygoja galimybę tokį asmenį įtraukti byloje trečiuoju asmeniu, o to nepadarius, konstatuoti jo subjektinę teisę į proceso atnaujinimą. Tai, kad nagrinėjamoje byloje priimti teismų sprendimai gali įtakoti atsakovo UAB „Saerimner” darbuotojų teisę dirbti ir gauti atlyginimą, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti sprendimu, kuriuo teismas nusprendė UAB „Saerimner” darbuotojų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjų iškeltas klausimas dėl darbo santykių nutraukimo pagrįstumo yra ne šios bylos, o savarankiško teisminio ginčo tarp darbdavio ir darbuotojo dalykas. Šiuo atveju proceso atnaujinimo klausimo nagrinėjimas ir galimas pakartotinis baigtos civilinės bylos nagrinėjimas atnaujinus procesą, nenutrauks pareiškėjų atleidimo iš darbo procedūrų. Atsižvelgdamas į pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytus motyvus dėl pagrindų atnaujinti Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-375-399/2011 nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atnaujinus šios bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas būtų panaudotas taip, kad sudarytų sąlygas pareiškėjams dar kartą pabandyti išspręsti ginčą iš esmės arba užvilkintų priimtų teismų sprendimų vykdymą, kas yra griežtai draudžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje šio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Įvertinęs visus aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal pareiškėjų suformuluotus proceso atnaujinimo pagrindus – teisė išsakyti nuomonę dėl atsakovo UAB „Saerimner” veiklos tinkamumo ir teisėtumo bei regiono ir darbuotojų socialinių ir ekonominių poreikių užtikrinimo, pakartotinis šios bylos nagrinėjimas proceso atnaujinimo pagrindų ribose niekaip negalėtų daryti įtakos Marijampolės rajono apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų procesinių sprendimų šioje byloje esmei.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo nepraleidę CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog nagrinėta byla dėl Marijampolės regiono aplinkos departamento 2005-07-27 UAB „Saerimner” išduoto, 2006-12-22 išduoto ir 2007-04-04 bei 2008-03-04 koreguoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo Nr. 8.6.-21/11 panaikinimo, bei pripažinti UAB „Saerimner“ ūkinę veiklą vykdomą 06 padalinyje, Kalvarijos savivaldybėje, Jusevičių kaime esančiame kiaulių komplekse, neteisėta turėjo didelį atgarsį visuomenėje, teismų sprendimai buvo plačiai komentuojami žiniasklaidoje. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodė, jog jie taip pat žinojo apie šiose bylose vykstantį procesą. Atsižvelgdamas į tai, kad faktiniu pagrindu atnaujinti procesą šioje byloje pareiškėjai grindė galimybe išsakyti savo poziciją dėl atsakovo UAB „Saerimner” veiklos tinkamumo, darbuotojų teisę į švarią aplinką bei regiono ir darbuotojų socialinių ir ekonominių poreikių užtikrinimą, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pareiškėjai dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo reikšti prašymą juos įtraukti į bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, kad jie nori išsakyti savo poziciją nagrinėjamais klausimais. Pareiškėjams nerealizavus šios savo teisės, laikytina, jog visi klausimai dėl „Saerimner” veiklos tinkamumo ir išduotų taršos prevencijos ir kontrolės leidimų teisėtumo yra išsamiai išnagrinėti minėtoje byloje priimtais teismų sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjų nuomone, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo šioje byloje turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013-02-06, kai darbuotojai gavo įspėjimus dėl atleidimo iš darbo fermoje, kadangi, kaip nurodė patys pareiškėjai, jie byloje nekelia klausimo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, o iš nurodomų aplinkybių apie proceso eigą prašomoje atnaujinti byloje pareiškėjams buvo žinoma nuo 2009 metų. Kauno apygardos teismas todėl sprendžia, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje praleidę CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino (LR CPK 178 str., 185 str.), teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, padarė teisingą išvadą kad įstatymo nurodyto ir faktinio pagrindo atnaujinti Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-375-399/2011 nagrinėjimą nėra. Dėl to pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas nustatė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo vykdymas civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011 iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (t. 1, b. l. 97-99). Priimdamas procesinį sprendimą atmesti pareiškėjų prašymą, teismas laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino (LR CPK 150 str. 2 d.), todėl šia Kauno apygardos teismo nutartimi naikintinos 2013-02-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011 vykdymas iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.
Ieškovų atstovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skirti pareiškėjams 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Įstatymo leidėjo LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodomas šalies piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.), o baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Teismo nuomone, šioje byloje duomenų, jog pareiškėjai sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą nėra nustatyta. Kitos ieškovų atstovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas taikyti baudą pareiškėjams už piktnaudžiavimą, gali būti sietinos tik su teismų sprendimų vykdymo santykių reguliavimu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tenkinti prašymo dėl baudos pareiškėjams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti 2013 m. vasario 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011 vykdymas iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.
Ieškovų R. S., J. P., D. J., P. B., D. N., A. G., Kvietkinės kaimo bendruomenės, Santakos kaimo bendruomenės atstovo advokato S. D. prašymo skirti pareiškėjams D. M., A. A., V. P., R. V., K. M., I. K., L. J., S. S., V. Z., V. K., A. Š., I. D., K. M., Z. S., V. M., P. E., V. G., D. S., V. M., I. T., V. K., M. G., A. M., L. G. ir V. M. 10 000 lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkinti.