Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-450-510/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-07-02
Bylos Nr.: 2A-450-510/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-05436-2009-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus (pran.)
Atsakovas: LR Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, UAB „Saerimner“
Ieškovas: R. S., J. P., D. J., P. B., D. N., A. G., Kvietkinės kaimo bendruomenės, Santakos kaimo bendruomenės

Civilinė byla Nr. 2A-450-510/2012;(Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05436-2009-4);

Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Zaržeckienė;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.12.2.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkas), Ramūno Mitkaus (pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui S. Dambrauskui, atsakovo LR Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui I. Kaluškevičiui, atsakovo UAB „Saerimner“ atstovams advokatui R. Paukštei ir advokatui A. Smaliukui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saerimner“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. S., J. P., D. J., P. B., D. N., A. G., Kvietkinės kaimo bendruomenės ir Santakos kaimo bendruomenės ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams LR Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui ir UAB „Saerimner“ dėl teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. S., J. P., D. J., P. B., D. N., A. G., Kvietkinės kaimo bendruomenė ir Santakos kaimo bendruomenė patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 30–38) prašė panaikinti atsakovo Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – MRAAD) direktoriaus 2005 m. liepos 27 d. UAB „Saerimner“ išduotą, 2006 m. gruodžio 22 d. atnaujintą ir 2007 m. balandžio 4 d. bei 2008 m. kovo 4 d. koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą Nr. 8.6-21/11; pripažinti UAB „Saerimner“ ūkinę veiklą, vykdomą Jusevičių kaime esančiame kiaulių komplekse, neteisėta ir įpareigoti ją nutraukti. Ieškovai nurodė, kad ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ kiaulių kompleksas savo veiklą pradėjo 1977 m. Kalvarijos sav., Jusevičių k., pastatytoje tipinėje 12 000 vietų pajėgumo fermoje. 1996 m. įmonei iškelta bankroto byla ir nuo 1997 m. jos veikla buvo nutraukta. Iki 1998 m. Jusevičių kiaulių komplekse ūkinę veiklą vykdė AB „Santuva“. Laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2005 m. liepos 27 d. kiaulių komplekse ūkinė veikia vykdoma nebuvo. 2005 m. kiaulininkystės kompleksas atnaujino veiklą. Nuo 2005 m. liepos 27 d. ūkinę veiklą vykdė ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“. 2007 m. gruodžio 28 d. UAB „Kalvarijų bekonas“ turtą, teises ir pareigas perėmė UAB „Saerimner“. ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ 2005 m. balandžio 22 d. pateikė MRAAD paraišką leidimui gauti. Atsakovas MRAAD be teisėto pagrindo atsakovui ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ 2005 m. liepos 27 d. išdavė TIPK leidimą Nr. 8.6.-21/11 102 000 bekonų auginimo pajėgumui per metus. Leidimas galiojo iki 2006 m. gruodžio 31 d. Pagal pateiktą ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ paraišką leidimui atnaujinti (pagal atliktą taršos šaltinių inventorizaciją, poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, apskaičiuotas teršalų (amoniako) pažemines koncentracijas) 2006 m. gruodžio 22 d. ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ išduotas atnaujintas leidimas Nr. 8.6-21/11. Pradėjus naudoti vandenį iš gręžinio, 2007 m. balandžio 4 d. leidimas buvo pakoreguotas. Po 2008 m. sausio 1 d. reorganizacijos UAB „Kalvarijų bekonas“ tapo UAB „Saerimner“, dėl to 2008 m. kovo 4 d. leidimas buvo koreguotas. ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ tiek 2005 m. balandžio 22 d., tiek 2006 m. rugsėjo 1 d. paraiškose leidimui gauti ir atnaujinti nurodė melagingus duomenis apie gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretutinių įmonių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų išsidėstymą nuo veiklos teritorijos. 2009 m. birželio 25 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė viršijo didžiausio leistino kenksmingumo fizinio poveikio atmosferos orui normatyvus, t. y. nustatytas aplinkos oro kokybės normas – Jusevičių k. iš bendrovės padalinio (kiaulių tvartų ventiliatorių) išmetamo amoniako kiekis apie 2,9 karto viršijo didžiausią leistiną amoniako koncentraciją aplinkos ore (amoniako koncentracija aplinkos ore buvo vidutiniškai 0,59 mg/m3, kai didžiausia leistina koncentracija – 0,20 mg/m3). TIPK leidimas išduotas 102 000 bekonų pajėgumui per metus, nors pagal gamybinį pajėgumą ginčo kiaulių kompleksas įrengtas tik 12 000 kiaulių, o didžiausias komplekso pajėgumas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punkte (nustatant sanitarinės apsaugos (toliau – SAZ) dydžius) – iki 54 000 kiaulių per metus. Atsakovas net ir šį teisės normose numatytą maksimalų leistiną kiekį žymiai viršija. Pagal gyvulininkystės įmonių paskirtį ir dydį kiaulių kompleksams, kurių pajėgumas yra nuo 12 000 iki 54 000 kiaulių per metus, yra nustatyta 1500 metrų SAZ. Iki 2009 m. birželio 18 d. bendrovė įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų SAZ ribų neturėjo, nes Kalvarijos savivaldybės taryba 2009 m. birželio 18 d. sprendimu patvirtino Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kurio sprendiniuose yra nubraižyta 1500 m spindulio esamo kiaulių komplekso sanitarinė apsaugos zona. SAZ draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus, o esamos žemės ūkio įmonės ar objektai, kurių SAZ ribose yra sodybų ar visuomeninių objektų, gali būti rekonstruojami atsižvelgiant į vietos sąlygas, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Aplinkos ministerijai įvertinus neigiamą poveikį sveikatai ir šiose zonose gyvenantiems asmenims sutikus. Tačiau dėl vykdomos ūkinės veiklos nėra gauti gyventojų bei žemės savininkų, kurie gyvena Vyriausybės nutarimu nustatytu atstumu nuo taršos objekto, sutikimai. Ištyrus Zubrių kaimo gyventojos B. K. gyvenamosios aplinkos (patalpų) ir aplinkos orą, virtuvėje ir lauke prie gyvenamojo namo iš pietų pusės pučiant vėjui nuo UAB „Saerimner“ fermų amoniako koncentracija viršija didžiausias leidžiamas koncentracijas. Kiaulių komplekse ūkinė veikla po veiklos atnaujinimo pradėta vykdyti neatlikus privalomo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) bei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV). Per 2006–2009 m. birželio mėn. laikotarpį UAB „Saerimner“ atsakingi darbuotojai 21 kartą MRAAD pareigūnų buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Per šį laikotarpį UAB „Saerimner“ buvo teikta 16 privalomųjų nurodymų. Iki šiol ieškovų valdomam nekilnojamajam turtui nebuvo nustatyti jokie daiktinių teisių suvaržymai ir jie nėra įregistruoti viešame registre. Toks ieškovų teisių suvaržymas dėl jų nuosavybės teisėmis valdomo turto patekimo į SAZ pažeidžia jų teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu (6 t., b. l. 31–37) ieškinį tenkino. Teismas panaikino MRAAD 2005 m. liepos 27 d. UAB „Saerimner“ išduotą, 2006 m. gruodžio 22 d. išduotą ir 2007 m. balandžio 4 d. bei 2008 m. kovo 4 d. koreguotą TIPK leidimą Nr. 8.6.-21/11. Teismas pripažino UAB „Saerimner“ ūkinę veiklą, vykdomą 06 padalinyje, neteisėta ir ją nutraukė. Teismas nustatė, kad ūkinę veiklą UAB „Saerimner“ privalo nutraukti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad 2005 metų TIPK leidimų išdavimo tvarka buvo reglamentuota LR aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl TIPK išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo“. Prieš išduodant TIPK leidimą 2005 metais visuomenė nebuvo tinkamai informuota ir negalėjo dalyvauti leidimo išdavimo ir atnaujinimo procese, kadangi dėl TIPK leidimo buvo „Suvalkiečio“ laikraštyje vieno sakinio publikacija, konstatuojanti paties TIPK leidimo išdavimo faktą, nebuvo nurodyta nei vykdomos veiklos pajėgumų pasikeitimas, nei taršos aplinkai dydžiai. Buvo įvykdytas Taisyklių 75 p. reikalavimas, tačiau neįvykdyti 70 ir 71 punktų reikalavimai. Nuo TIPK leidimo išdavimo 2005 metais, jo atnaujinimo ir koregavimo vieno mėnesio administraciniam aktui ginčyti terminas tikrai praėjo, tačiau visuomenė, tuo pačiu ir ieškovai byloje nebuvo tinkamai informuoti apie planuojamą išduoti (atnaujinti) TIPK leidimą. Senaties terminas dėl TIPK leidimo panaikinimo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinamas. Kadangi žymiai padidėjo auginamų kiaulių skaičius, t. y. pajėgumai pasikeitė nuo 12 000 iki 102 000, ir tai reiškia, kad įvyko esminis ūkinės veikos pakeitimas (TIKP taisyklių 5.3 p.), todėl padidėjo neigiamas poveikis aplinkai ir tuo pačiu žmonių gyvenamojoje aplinkoje. Prieš išduodant ar atnaujinant TIPK leidimą MRAAD privalėjo patikrinti, ar veiklos vykdytojo naudojama technologija, veiklos metodai ir taršos prevencijos priemonės atitinka Europos Sąjungos dokumentuose nustatytą geriausią prieinamą gamybos būdą (toliau – GPGB). Ne vieną kartą buvo viršytos ribinės taršos amoniaku vertės, tai yra tiek 2009 metais (2,9 karto), tiek 2011 metais, nežiūrint to, kokiu metodu buvo atliekami matavimai. Be to, vykdoma ūkinė veikla neatitinka TIPK leidime nustatytų sąlygų ir reikalavimų, o būtent yra daugiau taršos šaltinių, nei nurodyta TIPK leidime, ir į aplinką išmetami didesni jų kiekiai ir dėl to vyksta didesnė, nei leista, aplinkos tarša. UAB „Saerimner“ neįvykdė MRAAD privalomojo nurodymo reikalavimo iki 2009 m. liepos 10 d. atlikti visų 06 padalinyje esančių stacionarių taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizaciją, papildomai įvertinti taršos šaltinius, kurie nebuvo įvardinti paraiškoje TIPK leidimui gauti, įvertinti visus į aplinką išmetamus teršalus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Saerimner“ apeliaciniu skundu (6 t., b. l. 46–62) prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad išduodant 2005 m. liepos 27 d. TIPK leidimą bei 2005 m. rugpjūčio 25 d. paskelbiant jį viešai, visuomenės informavimą reglamentavo tuo metu galiojusių TIPK taisyklių (su visais papildymais, įsigaliojusiais 2004 m. birželio 13 d.) 55, 56 ir 59 punktai. O TIPK taisyklių redakcija, kuria remiasi teismas, buvo patvirtinta įsakymu Nr. D-l-330, kuris buvo paskelbtas 2005 m. rugpjūčio 25 d. ir įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo. Nei vienas iš tuo metu galiojusios TIPK taisyklių redakcijos punktų nemini reikalavimo skelbime nurodyti veiklos pajėgumų pasikeitimus ar aplinkos taršos dydžius. Jeigu skelbimą apie TIPK leidimą teismas laikė tinkamu, nesuprantama, kodėl visuomenė, žinodama apie jau išduotą TIPK leidimą, negalėjo pareikšti reikalavimų dėl TIPK leidimo panaikinimo. Visuomenė turėjo galimybę pateikti reikalavimą dėl administracinio akto – TIPK leidimo – panaikinimo per vieno mėnesio terminą. Teismas panaikino 2005 m. liepos 27 d. išduotą TIPK leidimą, nors jo galiojimas yra pasibaigęs dar 2006 m. gruodžio 22 d. Nepaisydamas to, teismas tiek 2005 m. liepos 27 d. TIPK leidimą, tiek 2006 m. gruodžio 22 d. TIPK leidimą vertino kaip vientisą leidimą, o tai du savarankiški administraciniai aktai, kurių sąlygos skiriasi. Teismas TIPK leidimą panaikino nesant teisės aktuose numatytų TIPK panaikinimo pagrindų. TIPK leidimas nebuvo išduotas remiantis melagingais duomenimis; UAB „Saerimner“, vykdydama TIPK leidime nurodytą veiklą, nėra padariusi tokių pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti TIPK leidimą; dauguma skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų ar įrodymų nepagrindžia TIPK leidimo panaikinimo pagrindų. TIPK leidimo išdavimo metu galiojusi TIPK taisyklių redakcija nereikalavo nurodyti atstumų iki artimiausių objektų. Ferma toje pačioje vietoje veikia dar nuo 1977 m., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybės institucijos nežinojo, kur yra išsidėsčiusi ferma, ir buvo suklaidintos paraiškoje dėl išdavimo nurodytos informacijos. 2006 m. TIPK leidimo 3 punkte ne tik aprašyta ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ padėtis, bet ir nurodyta, kad pridedamas planas. 2005 m. išduotame TIPK leidime nebuvo nurodyti išmetami teršalai, nes fermoje tuo metu nebuvo auginamos kiaulės, ir galimybės nustatyti planuojamus išmesti į orą teršalų kiekius nebuvo. Todėl viena iš 2005 m. TIPK sąlygų ir buvo reikalavimas atlikti išmetamų teršalų į aplinkos orą taršos šaltinių inventorizaciją, kuri buvo atlikta 2006 m. išduodant TIPK leidimą. Nei PAV įstatymas, nei kitas teisės aktas nenumatė reikalavimo atlikti PAV jau vykdomai, į aukščiau nurodytus sąrašus patenkančiai, veiklai. Nei vienas iš TIPK taisyklių nurodytų pagrindų nenumato galimybės panaikinti TIPK leidimą dėl veiklos vykdytojo darbuotojų padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkosaugos srityje, ypač kai nuo tokių pažeidimų padarymo yra praėję treji ar penkeri metai. MRAAD 2009 m. birželio 3 d. buvo išdavusi privalomą nurodymą Nr. 4, kuriuo įpareigojo bendrovę iki 2009 m. liepos 10 d. atlikti visų fermoje esančių stacionarių oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją, papildomai įvertinant taršos šaltinius, kurie nebuvo įvardinti paraiškoje TIPK leidimui gauti. Bendrovė įvykdė privalomą nurodymą – 2009 m. rugpjūčio 27 d. pateikė Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą. 2006 m. atliktoje inventorizacijoje neatsispindėjo tvartuose įrengti ventiliatoriai, kadangi jie buvo įrengti jau po šios inventorizacijos. Tačiau 2009 m. MRAAD išdavus privalomą nurodymą, atsakovas atliko naują inventorizaciją, į kurią įtraukė visus esamus oro taršos šaltinius, įskaitant ir ventiliatorius, o MRAAD tokiai inventorizacijai jokių pastabų neturėjo. Šiuo metu iš 12 papildomų sieninių ventiliatorių į aplinką išmetami teršalai, kurie anksčiau (t. y. iki ventiliatorių įrengimo) į aplinkos orą patekdavo iš kitų tvartuose įrengtų ventiliatorių ir per minėtas tuščias angas, kuriose buvo įrengti ventiliatoriai, išmetamų teršalų kiekis nepasikeitė ir nebuvo jokio pagrindo kreiptis dėl TIPK leidimo „Oro tarša“ atnaujinimo. Teismas neatsižvelgė, kad dar 2010 m. balandžio 10 d. bendrovė MRAAD pateikė paraišką atnaujintam TIPK leidimui gauti, kuriame iš naujo parengtas ir TIPK leidimas „Oro tarša“. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad į aplinką išmetamų teršalų apskaita būtų vedama netinkamai ar kad bendrovei būtų dėl to išduotas privalomas nurodymas ar taikyta administracinė atsakomybė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad absoliučios daugumos atliktų tyrimų rezultatai rodė, kad oro užterštumas ne tik neviršija leistinų normatyvų, bet ir yra žymiai už juos mažesnis. Amoniako koncentracijos aplinkos ore viršijimas – tai nepageidaujama ūkinės veiklos pasekmė, už kurią taikoma administracinė atsakomybė. Nustačius didesnes nei leidžiama amoniako vertes, taikoma speciali šio pažeidimo pašalinimo procedūra, nesusijusi su TIPK leidimo panaikinimu. Tokiu atveju veiklos vykdytojui išduodamas privalomas nurodymas sumažinti oro taršą, kurį įvykdžius pažeidimas laikomas ištaisytu, ir tik neištaisius galima svarstyti TIPK leidimo panaikinimo klausimą. MRAAD nėra nustačiusi, kad UAB „Saerimner“ būtų neįvykdžiusi bent vieno privalomo nurodymo dėl amoniako ribinių verčių fermos aplinkos ore. 2009 m. birželio 29 d. MRAAD nustačius per didelę amoniako koncentraciją, buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas, kuriuo konstatuota, kad iš fermos išmetamo amoniako kiekis 2,9 karto viršija ribines vertes, bei išduotas privalomasis nurodymas Nr. 13, kuriuo bendrovė įpareigota sumažinti amoniako kiekį. UAB „Saerimner“ įvykdė privalomąjį nurodymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2009 m. spalio 14 d. rašte į bylą pateikti išaiškinimai dėl amoniako matavimų rezultatų vertinimo rodo, kad MRAAD netinkamai apskaičiavo fermos sąlygotą amoniako koncentracijos vertę. Teismas nepripažino privalomo spektometrinio metodo, skirto amoniako koncentracijai nustatyti, ir rėmėsi Marijampolės visuomenės sveikatos centro taikytu metodu, kuriuo apskaičiuojama suminė amoniako ir amonio jonų koncentracija ir dėl to gaunamas padidintas rezultatas. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad pagal Lietuvos higienos normą HN 35:2007 leidžiama tik amoniako, o ne suminė amoniako ir amonio druskų riba. Marijampolės visuomenės centras 2011 m. liepos 26 d. rašte Nr. Pa-253 patvirtino, kad negalima teigti, jog ieškovės gyvenamojoje aplinkoje nustatyta amoniako ir amonio jonų koncentracija yra priežastiniu ryšiu susijusi su UAB „Saerimner“ skleidžiama tarša, o UAB „Saerimner“ veikla pažeidžia HN 35:2007 nustatytus reikalavimus. Teismas vienu iš fermoje vykdomos ūkinės veiklos neteisėtumo pagrindų nurodė, kad UAB „Saerimner“ nesilaiko reikalavimų dėl maksimalaus laikomų kiaulių skaičiaus, ir tai užfiksuota MRAAD 2009 m. lapkričio 5 d. rašte, kuriame nurodyta, kad 2009 m. liepos mėn. vykusio neplaninio patikrinimo metu buvo užfiksuota daugiau nei 31 tūkstantis auginamų kiaulių vienu metu. Atkreiptinas dėmesys, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai fermoje buvo maksimalus leistinas laikyti kiaulių skaičius, daugiau kiaulių skaičiaus pažeidimų nėra buvę. Teismas net nevertino tos aplinkybės, kad MRAAD išduotas privalomasis nurodymas sumažinti auginamų kiaulių skaičių iki TIPK leidime nurodyto buvo tinkamai įvykdytas. Pažymėtina, kad valstybės institucijoms 2009 m. liepos 11 d. nustačius kiaulių marą Lietuvoje, nedelsiant buvo uždraustas gyvų kiaulių eksportas iš Lietuvos. Susidarius tokiai ekstremaliai situacijai, atsakovas negalėjo iš fermos išvežti gyvų kiaulių. Dėl šios priežasties buvo viršytas leidžiamų laikyti kiaulių skaičius. Gyventojų nusiskundimų faktas nereiškia bendrovės vykdomos veiklos neteisėtumo ir nėra pagrindas naikinti TIPK leidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis ieškovų gyvena SAZ, kurioje galimas tam tikras neigiamas poveikis žmonių sveikatai, todėl natūralu, kad jie patiria tam tikrus nepatogumus ir diskomfortą, bet dėl to TIPK leidimas negali būti panaikinamas. Nei karto nebuvo nustatyta, kad dėl UAB „Saerimner“ vykdomos veiklos būtų viršyta higienos norma HN 121:2010 nustatyta didžiausiai leidžiama koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore. Tai, kad Kalvarijos savivaldybės sprendimu buvo atsisakyta leisti rengti specialųjį planą, numatantį mažinti SAZ ribas, neturi jokios įtakos TIPK leidimo panaikinimui. Tai, kad atkūrus nepriklausomybę, kompleksui taikytina sanitarinė zona nebuvo įtvirtinta reformos metu parengtuose dokumentuose, yra ne UAB „Saerimner“ apsileidimas, o žemės reformą vykdžiusių institucijų darbo defektas. Kalvarijos savivaldybės 2009 m. birželio 18 d. sprendimu patvirtintas Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuriame yra nustatyta fermos 1500 metrų SAZ. Ieškovų sutikimai dėl fermos veiklos nėra susiję su TIPK leidimo panaikinimu. Nei 2005 m. išduoto, nei 2006 m. atnaujinto TIPK išdavimo metu galiojusi TIPK taisyklių redakcija nenumatė reikalavimo pateikti į SAZ patenkančių gyventojų sutikimus. Aplinkybė, kad SAZ yra gyvenamųjų namų, nėra pagrindas naikinti TIPK leidimą. Teisės aktai nenumato draudimo vykdyti veiklą, jeigu į SAZ patenka gyvenamieji namai. Bendrovė nenaudoja tinkamai neįteisintų statinių ir nėra atlikusi rekonstrukcijos, be to, tai nėra pagrindas naikinti TIPK leidimą. Nors 2004 m. vasario 9 d. Kalvarijos savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąvadą kiaulių auginimo fermų rekonstrukcijai, nei ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“, nei UAB „Saerimner“ jokių rekonstrukcijos darbų pagal išduotą sąvadą neatliko. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. gegužės 10 d. išduotas privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2011 m. lapkričio 10 d. UAB „Saerimner“ šiuo metu minėtą įpareigojimą yra įvykdžiusi, t. y. nugriovusi statinį ir sutvarkiusi statybvietę. Teismo minima konteinerinė buvo pripažinta tinkama naudoti nepraėjus net mėnesiui po teismo cituojamo rašto. Nėra jokių duomenų, kad bendrovės taršos priemonės neatitinka Europos Sąjungos dokumentuose nustatytų geriausių prieinamų gamybos būdų. Be to, du iš ieškovų, t. y. Santakos ir Kvietkinės kaimo bendruomenės, yra juridiniai asmenys – asociacijos, kurios net neįrodė, kad yra kokio nors nekilnojamojo turto savininkai. Šiems ieškovams neturint jokios nuosavybės, negalėjo būti pažeistos ir jų nuosavybės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu, o kartu negalėjo būti jų atžvilgiu patenkintas negatorinis ieškinys.

Atsiliepimas

Atsakovas LR Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (6 t., b. l. 84–88) prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pagal tuo metu galiojusią TIPK taisyklių redakciją, visuomenės informavimą apie leidimo išdavimą reglamentavo ne 75 p., bet 59 p. Iš to išeina, kad teisės aktai MRAAD pareigos skelbime apie leidimo išdavimą nurodyti apie vykdomos veiklos pajėgumų pasikeitimą ir taršos aplinkai dydžius nenustato. Po leidimo išdavimo ir paskelbimo apie leidimo išdavimą teisė visuomenei teikti kokias nors pastabas ar pasiūlymus nesuteikta. Teismas painioja sąvokos „paraiškos apie leidimo išdavimą ar atnaujinimą priėmimo paskelbimas“ su sąvoka apie „leidimo išdavimo ar atnaujinimo paskelbimas“, tačiau taisyklių 70 ir 71 p. numatyti reikalavimai taikomi paraiškos apie leidimo išdavimą ar priėmimą paskelbimui, o Taisyklių 75 p. reikalavimai taikomi visai kitai procedūrai – informacijos apie leidimo išdavimą paskelbimui. Skelbimas apie paraiškos išduoti leidimą priėmimą buvo išspausdintas, bet visuomenė nei pastabų, nei pasiūlymų nepareiškė. Kvietkinės kaimo bendruomenė ir Santakos kaimo bendruomenė įsikūrė vėliau, nei išduotas 2006 m. gruodžio 22 d. leidimas, todėl naikinti administracinį aktą, priimtą anksčiau, nei įsikūrusi pati bendruomenė, motyvuojant tuo, kad bendruomenė nebuvo informuota apie administracinio akto priėmimą, neteisėta. Ieškovai, būdami tinkamai informuoti apie paraiškų išduoti (atnaujinti) leidimą priėmimą, turėjo realią galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta teise apskųsti administracinį aktą per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo, tačiau šia teise pasinaudojo dabar, praleidę apskundimo terminą. Teismas panaikino 2005 m. liepos 27 d. išduotą TIPK leidimą, nors jo galiojimas yra pasibaigęs dar 2006 m. gruodžio 22 d. Teismas TIPK leidimą panaikino nesant teisės aktuose numatytų TIPK leidimo panaikinimo pagrindų. TIPK leidimas bendrovei nebuvo išduotas remiantis melagingais duomenimis. UAB „Saerimner“, vykdydama TIPK leidime nurodytą veiklą, nėra padariusi pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti TIPK leidimą. Amoniako normatyvo viršijimas aplinkos ore nelaikomas pagrindu TIPK leidimo panaikinimui, nes vadovaujantis taisyklių 64.1 punktu, leidimas panaikinamas tik tada, kai vykdoma ūkinė veikla neatitinka leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų. Apeliantas MRAAD nurodymą sumažinti aplinkos oro taršą amoniaku iki teisės aktų leistinos ribinės vertės įvykdė ir pagrindas leidimo panaikinimui neatsirado.

Ieškovai R. S., J. P., D. J., P. B., D. N., A. G., Kvietkinės kaimo bendruomenė ir Santakos kaimo bendruomenė atsiliepime į apeliacinį skundą (6 t., b. l. 94–110) prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ginčo veikla yra vykdoma nenustačius ūkinės veiklos SAZ, neatlikus SPAV ir PAV, kurie visais atvejai buvo būtini pagal vykdomos ūkinės veiklos rūšį ir mastą. Žmonės turi teisę į tai, kad jų aplinkos gerovė ir gyvenimo kokybė neblogėtų dėl kitų asmenų vykdomos veiklos, jeigu nėra jų pačių valios (sutikimo). Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 74 punkte nustatyta, kad gyvulininkystės įmonių pastatų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus. Taigi planuojamą pagal ūkinės veiklos rūšį ir mastą SAZ teritoriją įteisinti kaip daiktinės teisės apribojimo pagrindą, dėl kurio nekilnojamojo turto savininkams galėtų atsirasti daiktinių teisių suvaržymai, būtų galima tik esant notariniams savininkų sutikimams (kadangi įstatymo lygmens teisinio norminio pagrindo daiktinių teisių suvaržymams nėra). SAZ nustatymas visų pirma yra skirtas ne ūkio subjekto, kaip aplinkos teršėjo, bet visuomenės interesų apsaugai. Taigi taisyklės numato tik administracines TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo procedūras, pagal kurias TIPK leidimo panaikinimą vykdo konkreti numatyta institucija – RAAD. Todėl esminis pagrindas nutraukti veikiančio kiaulių komplekso veiklą yra ne tik TIPK leidimo panaikinimas, bet pirmiausia šios veiklos vykdymo neteisėtumas, grindžiamas ieškinyje nurodytais pagrindais, kuris yra pagrindas panaikinti TIPK leidimą ir įpareigoti ūkinį subjektą nutraukti neteisėtai vykdomą ūkinę veiklą. Byloje pareikšti dvejopo pobūdžio reikalavimai: jais siekiama apginti tiek viešąjį interesą, tiek pačių asmenų pažeistas teises. Suinteresuotų asmenų subjektinė teisė reikšti ieškinį pirmiausia grindžiama Orhuso konvencijos nuostatomis, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. gegužės 26 d. Direktyva 2003/35/EB, į kurią iš esmės ir yra perkeltos Orhuso konvencijos nuostatos, o taip pat konstitucinių teisių gynimu. Fizinių asmenų subjektinė teisė pareikšti ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą grindžiama CPK 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise pareikšti grupės ieškinį (aktuali įstatymo redakcija galiojusi ieškinio pareiškimo metu). Ieškinio pareiškimo metu šioje teisės normoje buvo nustatyta, kad viešajam interesui apginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys. Negatoriniams reikalavimams ieškinio senaties terminas nėra taikomas, nes patiriamas pažeidimas vyksta kiekvieną dieną, todėl reikalavimo teisė kiekvieną dieną prasideda iš naujo. Taip pat kiekvieną dieną iš naujo prasideda ir ieškinio senaties terminas. Esminis pagrindas nutraukti veikiančio kiaulių komplekso veiklą yra ne TIPK leidimo panaikinimas, bet šios veiklos vykdymo neteisėtumas bei šio neteisėtumo sąlygoti visuomenės teisių pažeidimai. Prieš pradedant ūkinę veiklą 2005 m. atsakovas UAB „Saerimner“ neatliko nei SPAV nei PAV procedūrų. Nagrinėjamu atveju pagal vykdomos ūkinės veiklos mastą PAV, kaip ir SPAV, visais atvejais yra privalomi kiekvienai ūkinei veiklai, kuri atitinka planuojamos ūkinės veiklos definiciją. UAB „Saerimner“ ginčo ūkinę veiklą vykdo nepakeitusi žemės paskirties, t. y. ne pagal žemės naudojimo paskirtį, todėl ir šiuo aspektu tokia ūkinė veikla, žemę naudojant ne pagal paskirtį, remiantis TIPK taisyklių 64.4 punktu, jeigu leidimas buvo išduotas ar atnaujintas pagal melagingus duomenimis, tai taip pat sudaro pagrindą jo panaikinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš byloje esančių 2009 m. liepos 16 d. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos rašto Nr. VAA5 (6.6)-988 (1 t., b. l. 7–9) ir Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. MRS-1181 (1 t., b. l. 10), Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Kalvarijų bekonas“ kiaulių kompleksas, kurio vietoje šiuo metu veikia atsakovas UAB „Saerimner“, savo veiklą pradėjo 1977 metais Kalvarijos savivaldybėje, Jusevičių kaime pastatytoje tipinėje 12 000 vietų pajėgumo fermoje. 1996 metais bendrovės veikla buvo nutraukta, o 2005 metais kiaulininkystės kompleksas savo veiklą atnaujino.

ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ 2005 m. balandžio 22 d. pateikė atsakovui Marijampolės rajono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – MRAAD) paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (toliau – TIPK leidimas) gauti. Atsakovas Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas bendrovei 2005 m. liepos 27 d. išdavė TIPK leidimą Nr. 8.6.-21/11 102 000 bekonų auginimui per metus. Leidimas galiojo iki 2006 m. gruodžio 31 d. ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ 2006 m. rugsėjo 1 d. pateikė naują paraišką TIPK leidimui gauti. Atsakovas Marijampolės rajono aplinkos apsaugos departamentas 2006 m. gruodžio 22 d. išdavė bendrovei TIPK leidimą Nr. 8.6.-21/11, numatantį 90 000 kiaulių per metus projektinį pajėgumą. Pasikeitus įmonės pavadinimui ir pradėjus naudoti gręžinio vandenį, 2007 m. balandžio 4 d. TIPK leidimas Nr. 8.6.21/11 buvo pakoreguotas. Dėl UAB „Kalvarijų bekonas“ reorganizacijos TIPK leidimas Nr. 8.6.21/11 2008 m. kovo 4 d. buvo dar kartą pakoreguotas, jame nurodant, kad veiklos vykdytojas yra atsakovas UAB „Saerimner“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

LR aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 buvo patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punktas (redakcija, galiojusi 2005 m. liepos 27 d. leidimo išdavimo metu) numatė, kad TIPK leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį pagal sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus.

Taisyklių 64 punkte numatyti atvejai, kai leidimas panaikinamas. Leidimas gali būti panaikintas, kai leidimas buvo išduotas ar atnaujintas remiantis veiklos vykdytojo pateiktais melagingais duomenimis (Taisyklių 64.4 p.).

Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame 2011 m. spalio 13 d. sprendime nurodė, kad TIPK leidimas buvo išduotas remiantis melagingais pareiškimais paraiškoje. Šie teismo teiginiai yra pagrįsti. ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ 2005 m. balandžio 22 d. paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (toliau – TIPK leidimas) gauti skiltyje „Duomenys apie įrenginį“ nurodyta, kad ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ yra nuošalioje Kalvarijų seniūnijos vietoje, nuo įmonės iki gyvenvietės yra 2000 m, medžio apdirbimo įmonė nutolusi per 500 m, įmonės sanitarinėje zonoje gyvenantys gyventojai sutinka, kad ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ toliau tęstų pradėtą kiaulių auginimą. Kaip matyti iš byloje esančios Kalvarijos seniūnijos 2007 m. vasario 7 d. pažymos (1 t., b. l. 12), atstumas nuo ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ iki artimiausios sodybos yra 215 m, iki ieškovių J. P. ir D. J. butų – 435 m, iki Santakos gyvenvietės – 700 m, iki Nemunaičių pagrindinės mokyklos – 1125 m, o taip pat įvardinti ir kiti objektai, esantys mažesniu nei ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ paraiškoje nurodytu 2000 m atstumu. Paraiškos skiltyje „Informacija apie ūkinę veiklą“ numatyta vykdoma veikla – intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, skiltyje „Gaminama produkcija“ nurodytas 102 000 kiaulių gamybinis pajėgumas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į numatomos vykdyti veiklos pobūdį ir apimtis, pripažįsta, jog ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“ paraiškoje nurodyti atstumai yra iš esmės netikslūs. Tokie pat netikslūs duomenys apie atstumus buvo nurodyti ir 2006 m. rugsėjo 1 d. paraiškoje, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, tai sudaro pagrindą panaikinti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2005 m. liepos 27 d., 2006 m. gruodžio 22 d., išduotus ir 2007 m. balandžio 4 d. bei 2008 m. kovo 4 d. koreguotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus Nr. 8.6.-21/11.

LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktas (redakcija, galiojusi 2005 m. liepos 27 d. TIPK leidimo Nr. 8.6.-21/11 išdavimo metu) numatė, kad kiaulininkystės kompleksų (nuo 12 tūkst. iki 54 tūkst. kiaulių per metus) sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) dydis – 1500 m. TIPK leidimo išdavimo metu (2005–2006 metais) SAZ nebuvo nustatyta.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 74 punkte numatyta, kad gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, administracinėje byloje Nr. I-335-353/2010 išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Saerimner“ skundą, 2010 m. gruodžio 10 d. sprendime konstatavo, kad 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 Kalvarijos savivaldybės taryba patvirtino Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuriuo nustatė 1500 m pareiškėjo valdomo kiaulių komplekso Jusevičių kaime sanitarinę apsaugos zoną. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad į Kalvarijos savivaldybės tarybą pareiškėjas kreipėsi pritarimo rengti specialųjį planą jau bendruoju teritorijų planavimo dokumentu nustatytų kiaulių komplekso SAR ribų keitimui tikslu įteisinti mažesnes SAZ ribas, nei nustatyta Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 patvirtintu bendruoju planu. Teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 10 d. sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjo valdoma ferma 2005 metais atnaujino veiklą, jog prieš pradedant vykdyti veiklą, apimančią naujų statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (mąsto) ar rūšies pakeitimą, turi būti atliekama įstatymu numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad padidėjus auginamų kiaulių skaičiui komplekse, turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtino, tačiau ši procedūra neatlikta. Teisėjų kolegija nurodė, kad tiek SAZ ribų padidinimas, tiek sumažinimas galimas tik esant kompetentingų institucijų išvadoms apie tokio proceso būtinumą, o tokių duomenų byloje nėra. Taigi mažesnės SAZ ribos liko neįteisintos. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Į bylą yra pateikti V. G., B. K., R. Č., D. N., J. P., D. J., A. J. J., A. A., V. K. ir J. M. pasirašyti sutikimai (4 t., b. l. 29–39), kuriuose jie nurodo, kad neprieštarauja, jog kiaulių komplekse būtų auginamos kiaulės. Vertinant šiuos sutikimus, būtina atsižvelgti į tai, kad iki veiklos nutraukimo 1996 metais kiaulių komplekso pajėgumas buvo 12 000 kiaulių per metus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sutikimus pasirašę asmenys buvo įspėti apie tai, jog veiklos apimtys žymiai išaugs, todėl negalėjo numatyti kiaulių komplekso veiklos atnaujinimo pasekmių. Šį faktą patvirtina į bylą pateikti vėlesni gyventojų skundai įvairioms valstybėms institucijoms dėl skleidžiamos taršos ir nepakeliamų kvapų bei Kalvarijos savivaldybės užsakymu 2010 m. gruodžio 10 d. Marijampolės visuomenės sveikatos biuro atlikta gyventojų, kurie gyvena netoli kiaulių komplekso, apklausa, kurios metu 68,9 proc. gyventojų patvirtino nuolat jaučiantys, o 28 proc. – kartais jaučiantys nemalonius kvapus (4 t., b. l. 122).

Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje išvardino, detaliai išanalizavo ir įvertino taršos tyrimo rezultatus ir jų atitikties leistinoms normoms klausimus bei atsakovo UAB „Saerimner“ padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų aplinkybių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atnaujinus kiaulių komplekso veiklą, buvo įvykdytas esminis ūkinės veiklos pakeitimas, turintis neigiamą poveikį aplinkai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pripažino UAB „Saerimner“ ūkinę veiklą, vykdomą 06 padalinyje, Kalvarijos savivaldybėje, Jusevičių kaime esančiame kiaulių komplekse, neteisėta ir įpareigojo atsakovą ją nutraukti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad bendrovės veiklos nutraukimas yra neproporcinga priemonė, neatitinkanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Apylinkės teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, kad kiekviena ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis įstatymais nustatytų reikalavimų ir tvarkos, jog kiaulių komplekse ūkinė veikla pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus. Ūkinę veiklą galima vykdyti tik turint TIPK leidimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas pagrįstai panaikino TIPK leidimą, minėtame kiaulių komplekse ūkinė veikla negali būti tęsiama.

Taisyklių 56 punktas (redakcija, galiojusi 2005 m. liepos 27 d. TIPK leidimo išdavimo metu) numatė, kad RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų po paraiškos leidimui gauti 1-ojo priedo įrenginiams priėmimo informuoja apie tai visuomenę (26 punktas) per miesto, rajono ar respublikinę spaudą, savivaldybės skelbimų lentoje, esant galimybei – per radiją ir televiziją. Pranešime turi būti nurodyta: kur ir kokiam ūkinės veiklos objektui (įrenginiui) planuojama išduoti leidimą; kas yra veiklos vykdytojas; kur ir kada galima susipažinti su informacija; kam ir iki kurio laiko teikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus leidimo išdavimo klausimu. Taisyklių 59 punktas (redakcija, galiojusi 2005 m. liepos 27 d. TIPK leidimo išdavimo metu) numatė, kad RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų po leidimo 1-ojo priedo įrenginiams išdavimo ar atnaujinimo (41 punktas) informuoja apie tai visuomenę per miesto, rajono ar respublikinę spaudą, savivaldybės skelbimų lentoje, esant galimybei – per radiją ir televiziją, nurodydamas, kada, kokiai veiklai ir kokiam veiklos vykdytojui išduotas ar atnaujintas leidimas. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apelianto argumentais, pripažįsta, jog laikraštyje „Suvalkietis“ buvo pateikta minimali Taisyklių reikalaujama informacija. Tokios pačios apimties informacija buvo paskelbta apie planuojamą atnaujinti TIPK leidimą ir apie 2006 m. gruodžio 22 d. išduotą TIPK leidimą (4 t., b. l. 48–49). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog skelbimų turinys yra svarbus sprendžiant ieškinio senaties klausimą. Teisėjų kolegija mano, kad skelbimuose nenurodžius nei vykdomos veiklos pajėgumų pasikeitimo, nei taršos aplinkai dydžio, ieškovai negalėjo numatyti pasekmių, kurias ateityje sukels kiaulių komplekso atnaujinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ieškinio senaties institutas, kurio paskirtis – saugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, per nustatytą ieškinio senaties terminą riboja galimybę ginti pažeistas teises, vis dėlto šio instituto normose įtvirtinta teismo teisė atnaujinti nurodytą terminą, kai teismo pripažįstama, kad šis praleistas dėl svarbios priežasties, kurią nustačius pažeista teisė turi būti ginama. Dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio instituto esmę ir paskirtį, vertindamas kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Jeigu teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis ar buvo kitų aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškinio atmetimas dėl senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovai gina savo teises į saugią ir sveiką aplinką, pagrįstai nurodė, kad senaties terminas dėl TIPK leidimo panaikinimo praleistas dėl svarbių priežasčių ir pagrįstai jį atnaujino.

Kadangi ieškovai, tarp kurių yra ir dvi kaimo bendruomenės, gina savo teises į saugią ir sveiką aplinką, negalima sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovai šioje byloje neturi reikalavimo teisės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, ginčą išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateiktas kvitas patvirtina, kad ieškovė R. S. už advokato pagalbą sumokėjo 4000 Lt, taip pat yra patektas prašymas priteisti šias išlaidas iš abiejų atsakovų ir jų pagrindimas (6 t., b. l. 182–185). Kadangi šioje byloje apeliacinį skundą padavė tik atsakovas UAB „Saerimner“ ir apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės turėtos išlaidos už advokato pagalbą priteistinos tik iš atsakovo UAB „Saerimner“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. S. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saerimner“ 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) išlaidas už advokato pagalbą apeliaciniame procese.

Teisėjai Raimondas BuzelisRamūnas MitkusAlgirdas Remeika