Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-23 · Civilinė byla Nr. eB2-698-524/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
eB2-698-524/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00298-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-698-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00298-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,sekretoriaujant Jolantai Dryžienei,

dalyvaujant administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Rancas“ atstovui advokatui M. B., suinteresuotam asmeniui V. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sporto bitės“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Rancas“, pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sporto bitės“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) kilo tyčinis bankrotas, nustatymo, suinteresuotas asmuo V. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi, išnagrinėjus ieškovės UAB ,,V. B. ir kompanija“ ieškinį atsakovei UAB „Sporto bitės“ (toliau – ir Bendrovė), iškelta bankroto byla nemokumo administratore paskiriant UAB „Rancas“ (toliau – ir Administratorė). Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtinti Bendrovės kreditorių reikalavimai. Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi Bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto nurodant, jog likvidatoriaus funkcijas pavesta atlikti Administratorei, taip pat nurodyti kiekvieno Bendrovės kreditoriaus patvirtinti reikalavimai.

2. Teisme 2021 m. gegužės 13 d. gautas Administratorės pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu ir pripažinti, kad Bendrovės tyčinis bankrotas kilo dėl V. A. veiksmų (neveikimo).

3. Pareiškime nurodoma, kad Bendrovė buvo įsteigta 2013 m. vasario 11 d. Bendrovės pagrindinė veikla – sporto įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Nuo pat Bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovės vadovo pareigas ėjo suinteresuotas asmuo V. A. (toliau – ir Vadovė), kuri buvo ir vienintelė Bendrovės akcininkė. Nors bankroto byla iškelta jau po Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, kad Vadovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo atlikti dar prieš įsigaliojant JANĮ, tyčinio bankroto požymių nustatymas šioje byloje spręstinas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ir ĮBĮ). Bendrovės bankrotą nulėmė kryptingi tyčiniai Vadovės veiksmai, t. y. Vadovė sąmoningai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tęsė bendrovės veiklą, didino įsiskolinimus bei bendrovės nuostolius ir tokiu būdu pažeidė imperatyvias ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas vadovo bei savininko pareigas; Bendrovei esant nemokiai, jos Vadovė Bendrovės verslo veiklą perkėlė į kitą įmonę – UAB „Boriva“, kurios vadovas bei vienintelis akcininkas iki šiol yra Vadovė; Bendrovei esant nemokiai buvo sudaryti bendrovei akivaizdžiai nenaudingi sandoriai.

4. Pareiškime teigiama, jog dar 2017 metais Bendrovė jau turėjo rimtų finansinių sunkumų, t. y. jau 2017 m. gruodžio 31 d. faktiškai buvo nemoki. Iš 2018 m. sausio 1 d. Bendrovės balanso matyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ilgalaikis turtas sudarė vos 2 317,38 Eur, trumpalaikis – 17 388,79 Eur, o tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams – 66 688,05 Eur. Pradelsti įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė mažiausiai 52 579,69 Eur, t. y. vienam iš kreditorių – UAB „V. B. ir kompanija“. Be to, Bendrovė jau dirbo nuostolingai – į balansą įrašyta nuostolių suma 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 49 308,91 Eur. Taigi Bendrovės būsena visiškai atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumo apibrėžimą. Atsižvelgiant į Bendrovės finansinę būklę ir į fiduciarinio santykio, siejančio Bendrovę bei Vadovę, turinį, Vadovė dar 2017 m. turėjo teisinę prievolę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau jos neįvykdė ir elgėsi priešingai – toliau tęsė Bendrovės veiklą didino bendrovės nuostolius bei įsiskolinimus, Bendrovės veiklą perkėlė į kitą įmonę ir sudarė bendrovei akivaizdžiai finansiškai nenaudingus ir kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius. 2017–2020 metais, iki kol bendrovei buvo iškelta bankroto byla, bendrovės nuostoliai stabiliai augo, o turtas mažėjo, tačiau Vadovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, Bendrovė toliau vykdė veiklą ir tokiu būdu dar labiau pablogino ir taip faktiškai nemokios Bendrovės finansinę būklę, pažeidė Bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus bei imperatyvias įstatymų nuostatas.

5. Pareiškime nurodoma, kad Vadovė neabejotinai žinodama apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį 2019 metų pradžioje, Bendrovei jau esant nemokiai, sudarė keletą Bendrovei visiškai nenaudingų sandorių. Pavyzdžiui, 2019 m. atliko prekių pirkimų už 9 724,60 Eur iš UAB „V. B. ir partneriai“, nors bendrovės vadovei turėjo būti visiškai akivaizdu, jog už įsigytas prekes bendrovė negalės atsiskaityti. Vadovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarė du pirkimo–pardavimo sandorius, pagal kuriuos perleido Bendrovei priklausiusias transporto priemones („Nissan Primera“ ir „Volkswagen Sharan“) savo vyrui D. A. ir vienos iš darbuotojų vyrui S. D.. Kiekviena iš transporto priemonių buvo parduota po 1 Eur. Tačiau sandorių sudarymo dieną Bendrovė vien kreditorei UAB „V. B. ir kompanija“ turėjo 41 783,97 Eur pradelstą įsipareigojimą, todėl, akivaizdu, jog pirkimo–pardavimo sandoriais perleistą turtą galėjo panaudoti kreditinių reikalavimų dengimui, t. y. turtą pardavus už rinkos kainą. Sandoriai buvo sudaryti tą pačią dieną – 2019 m. rugpjūčio 29 d., kai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl UAB „Sporto bitės“ įsiskolinimo išieškojimo UAB „V. B. ir kompanija“ naudai, tai akivaizdžiai įrodo bendrovės vadovės siekį išvengti skolų iš bendrovės turto išieškojimo. Vadovė priėmė ir daugiau nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų Bendrovei sprendimų. Pavyzdžiui: 1) pagal 2018 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00384 perleido UAB „Boriva“ naudai kasos aparatą už itin mažą kainą (50 Eur); 2) pagal 2020 m. sausio 2 d. prekių nurašymo aktą Nr. 1 nurašė Bendrovės prekių už 385,10 Eur, visiškai nedetalizuojant nurašytų prekių bei jų nurašymo priežasčių, tokiu būdu paslepiant paskutinį Bendrovės turtą. Taigi sandorių sudarymo ir atitinkamų sprendimų priėmimo metu Vadovė neabejotinai žinojo, kokia yra tikroji Bendrovės finansinė padėtis, t. y. suvokė, kad Bendrovė yra faktiškai nemoki. Nepaisant itin prastos Bendrovės finansinės padėties (nemokumo), Vadovė nusprendė perleisti Bendrovės turtą susijusiems asmenimis už kainą, žymiai mažesnę negu turto rinkos vertė, taip pat dėl neaiškių priežasčių nurašyti bendrovės turto už 385,10 Eur. Taigi, sudarydama nurodytus sandorius bei priimdama paminėtą sprendimą, Vadovė sąmoningai pablogino Bendrovės turtinę padėtį ir eliminavo galimybes bent iš dalies atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2–3 punktai). Darytina išvada, kad aptarti Vadovės veiksmai (neveikimas) akivaizdžiai pažeidžia imperatyvias bendrovės vadovo, taip pat ir akcininko pareigas bei sudaro pagrindą konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

6. Pareiškime teigiama, jog ĮBĮ 20 str. 3 d. įtvirtinti požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis; vienas iš jų – veiklos ir turto perkėlimas į kitą įmonę. Vadovė 2019 m. pradžioje nusprendė Bendrovės veiklą perkelti į UAB „Boriva“, kurios įkūrimui buvo pasitelkta E. P., kurios įsteigtų ir netrukus po to perleistų įmonių sąrašas sudaro daugiau nei 100 įmonių. V. A. UAB „Boriva“ vadove tapo 2019 m. balandžio 1 d., po 12 dienų nuo jos įsteigimo – 2019 m. kovo 19 d. Taigi Bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto vėliau dar labiau pabloginant ir taip faktiškai nemokios Bendrovės finansinę būklę nesąžiningais ir neteisėtais Vadovės veiksmais. Veiklos ir turto perkėlimas į kitą įmonę, kaip tyčinio bankroto požymis, yra konstatuojamas nustačius, kad bankrutuojančios įmonės vadovas, žinodamas apie įmonės nemokumą, perkėlė įmonės turtą, prekes, darbuotojus, komercinius ryšius į kitą įmonę, o skolas ir kitus įsipareigojimus paliko įmonei, kuriai vėliau buvo inicijuota bankroto byla. Nagrinėjamu atveju Vadovė nuo 2019 m. kovo mėn. atliko nemaža veiksmų, dėl kurių Bendrovės veiklą bei turtą perkėlė į UAB „Boriva“. Dėl šios priežasties Bendrovės bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto prezumpciją.

7. Pareiškime nurodoma, kad visų pirma UAB „Boriva“ buvo įsteigta 2019 m. pradžioje, kai bendrovės nuostoliai už 2018 m. sudarė 60 901,41 Eur. Antra, abiejų įmonių vienintelė akcininkė bei direktorė yra V. A., deklaruotas panašus įstatinis kapitalas. Abi įmonės užsiima identiška veikla, t. y. sporto įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Akivaizdu, jog dviejų analogiška veikla užsiimančių įmonių valdymas, ypač tuomet, kai viena iš įmonių ima veikti itin nuostolingai, negali būti pateisinamas jokia teisėta ekonomine logika. Trečia, abiejų įmonių buveinės (fizinės parduotuvės) yra Palangoje. Viešuose Lietuvos įmonių kataloguose nurodomas UAB „Boriva“ kontaktinis telefonas – buvęs UAB „Sporto bitės“ kontaktinis telefonas, be to, UAB „Boriva“ „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje nurodomas tiek minėtas buvęs UAB „Sporto bitės“ telefono numeris, tiek elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Ketvirta, 2019 metais beveik analogišku laikotarpiu Bendrovė atleido 3 darbuotojus, o UAB „Boriva“ įdarbino 3 darbuotojus. Penkta, 2019 m. liepos 10 d. Bendrovė, UAB „Boriva“ ir UAB „Skorpiono takas“ sudarė susitarimą, pagal kurį Bendrovės įsiskolinimą UAB „Skorpiono takas“ naudai įsipareigojo padengti UAB „Boriva“, taip Vadovei siekiant išlaikyti verslo santykius su paminėtu kontrahentu. Šešta, Bendrovė įsigytas prekes 2019 m. perpardavė UAB „Boriva“, nustatant itin palankias atsiskaitymo sąlygas – Bendrovės išrašytose sąskaitose UAB „Boriva“ atžvilgiu nurodoma, kad UAB „Boriva“ turi atsiskaityti tik tuomet, kai realizuos prekes, t. y. iš esmės nenustatant konkretesnio atsiskaitymo termino ir tokiu būdu atsiskaitymą už prekes atidedant Bendrovei ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimo dėl UAB „Sporto bitės“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti ir nepripažinti, kad UAB „Sporto bitės“ bankrotas kilo dėl V. A. veiksmų.

9. Suinteresuoto asmens atsiliepime nurodoma, kad nuostolinga situacija susidarė būtent dėl kreditorės UAB „V. B. ir kompanija“ veiksmų. Bendrovė 2017 metais turėjo didelių finansinių sunkumų, nes A. K. – UAB „V. B. ir kompanija“ direktoriaus – prašymu 2015 m. balandžio 1 d. atidarė HUMMEL parduotuvę Klaipėdoje, prekybos centre Taikos pr. 64, kuri nuo pat atidarymo iki uždarymo – 2017 m. vasario 28 d. – dirbo nuostolingai. Apie tai ne kartą A. K. buvo informuotas tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu. Santykiai su A. K. visuomet buvo draugiški, bendraudavo dažniausiai telefonu. Bendrovė savo turto neturėjo, o UAB „V. B. ir kompanija“ tiekė prekes konsignacijos pagrindais, PVM sąskaitos faktūros už parduotas prekes būdavo išrašomos kiekvieno mėnesio gale. Pati Bendrovė buvo atidaryta HUMMEL vadovo A. V. K. prašymu-susitarimu, kurio esmė ir buvo, kad UAB „V. B. ir kompanija“ tiekia Bendrovei prekes, o Bendrovė jas realizuoja prisiimdama atsakomybę už patalpų nuomą, darbuotojų darbo užmokestį ir t. t. Parduotuvė Klaipėdoje buvo atidaryta su visišku HUMMEL direktoriaus A. V. K. pritarimu ir garantijomis dėl nenutrūkstamo prekių tiekimo, bet Bendrovė pati turėjo savo lėšomis ją įsirengti. Taip pat Bendrovė buvo užtikrinta (patikinta), kad Kauno įmonė UAB „V. B. ir kompanija“ leis Bendrovei dirbti su įvairiomis Klaipėdos miesto sporto organizacijomis, klubais, sporto mokyklomis ir t. t. Santykiai su HUMMEL vadovu A. V. K. buvo geri, kol įvyko pasikeitimai UAB „V. B. ir kompanija“ akcininkų sudėtyje. Verslą perėmė A. V. K. dukra D. K.-N. su savo sutuoktiniu. Danijos kompanijos HUMMEL atstovai Lietuvoje valdo tris įmones, visoms vadovauja A. V. K. arba jo dukra D. K.-N.: UAB „V. B. ir kompanija“, UAB „Hummel LT“ ir UAB „Domus infinitum“. Pagrindinė parduotuvė ir administracija yra (duomenys neskelbtini). Vienos iš aštuonių parduotuvių adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), – buvusi Bendrovės parduotuvė.

10. Suinteresuoto asmens atsiliepime teigiama, jog Bendrovę prie bankroto tyčiniais veiksmais privedė UAB „V. B. ir kompanija“. A. K., D. K.-N. su vyru akivaizdžiais veiksmais parodė, jog norėjo pasinaudoti šešerių metų įdirbiu, HUMMEL ženklo populiarinimu Palangoje ir visoje Vakarų Lietuvoje. 2018 metų gruodžio mėnesį visi prekybos klausimai dar buvo taikiai sprendžiami, buvo tariamasi dėl skolos padengimo ir tolesnio darbo su UAB „V. B. ir kompanija“. Prieš pat naujus 2019 metus buvo parduotas šeimai priklausantis vienintelis butas, sumokėta didžiulė skolos dalis – 24 000 Eur, bet, tik to ir telaukę, 2019 metų pradžioje HUMMEL vadovai nutarė nebetiekti prekių, perdavė Bendrovę skolų išieškotojams UAB „Gelvora“ (2019 m. sausio 1 d. skolos suma buvo – 34 059,38 Eur). 2019 sausio mėnesį UAB „V. B. ir kompanija išrašė UAB „Sporto bitės“ PVM sąskaitą faktūrą už 4 386,20 Eur, didinančią skolą (lyg ir už kažkokias neįtrauktas į apskaitą prekes, kaip paaiškino telefonu A. K.). Sudarė realų skolos grąžinimo grafiką iki 2021 metų rudens. 2019 m. kovo 6 d. Vadovė važiavo į Kauną ieškoti abiem šalims priimtino sprendimo, susitarimo dėl tolesnio bendradarbiavimo. Susitikime dalyvavo A. K., D. K. su vyru ir Vadovė. Vadovė siūlė įvairius situacijos sprendimo būdus, bet susitarti nepavyko. Prekių tiekimas ne tik nebuvo atnaujintas, bet HUMMEL nusprendė atsiimti ir senas prekes. Buvę verslo partneriai kažkokiu būdu susisiekė su Bendrovės nuomojamų patalpų savininkais – UAB „Ekoteka“, dir. R. B., ir juos įtikino po šešerių metų darbo nutraukti su Bendrove patalpų nuomos sutartį. Net nebuvo žinoma, kas naujieji nuomininkai, viskas buvo daroma slaptai. Tai įrodo Vadovės el. laiškai R. B.. Vadovė netgi savo vardu paėmė 2 500 Eur paskolą iš „Swedbanko“, kad sumokėtų visą skolą patalpų savininkui už nuomą, kad tik išsaugotų verslą, įvykdė visus įsipareigojimus HUMMEL.

11. Suinteresuoto asmens atsiliepime nurodoma, kad be jokio įspėjimo 2019 m. balandžio 1 d., prieš pat vasaros sezoną Palangoje – o tai yra pagrindinis ir svarbiausias metų pajamų šaltinis, Vadovė ir kiti trys Bendrovės darbuotojai liko be darbo, be patalpų, kurias su jų įdirbiu skubiai užėmė Bendrovę išstūmusi viena iš HUMMEL įmonių. Taip Vadovė ir kiti Bendrovės darbuotojai liko be jokio pajamų šaltinio. Kai pažįstama moteris įsteigė naują įmonę ir pakvietė Vadovę dirbti direktore, ji su džiaugsmu sutiko. Rado nedideles patalpas Plytų gatvėje, kur užsiėmė dviračių remontu, kaip ir nurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenų bazėje. Penktame Administratorės pareiškimo puslapyje sudarytoje lentelėje (lyginamieji abiejų įmonių duomenys) yra kelios esminės, teismą klaidinančios klaidos. V. A. niekada nebuvo ir nėra bendrovės UAB „Boriva“ akcininkė. Nuo įkūrimo iki 2020 m. sausio 1 d. įmonės pagrindinė veikla buvo dviračių ir invalidų vežimėlių gamyba, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – kita specializuota mažmeninė prekyba. Pagal VMI registrą įmonės vykdomų veiklų sąraše niekada nebuvo „Sporto įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse“. Netgi nurodytas kontaktinis telefonas yra jos asmeninis, ne įmonės. 2019 metų pavasarį dėl HUMMEL savanaudiškų manipuliacijų visi Bendrovės darbuotojai liko be darbo, be pajamų. Tai buvo patikima komanda, keletą metų dirbusi Bendrovėje, todėl mielai su jais Vadovė sudarė darbo sutartis, kai tapo kitos įmonės direktore. Juo labiau, kad buvę verslo partneriai, atėję dirbti į (duomenys neskelbtini), nepasiūlė jiems darbo vietų.?

12. Suinteresuoto asmens atsiliepime paaiškinama, kad Vadovė nekėlė savo Bendrovei bankroto bylos, nes planavo dirbti pelningai, skolą dėl nuostolingos Klaipėdos parduotuvės veiklos tarėsi grąžinti per dvejus–trejus metus, dirbant Palangos parduotuvėje – (duomenys neskelbtini). Bendradarbiaudami su A. K. (UAB „V. B. ir kompanija“ direktoriumi), kuris buvo patikimas verslo partneris, pasitikėjo Bendrovės darbuotojais, kaip ir Bendrovės darbuotojai juo, neprašė nei nuostolių pasidalijimo dėl Klaipėdos parduotuvės veiklos (2015 m. balandžio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d.) – virš 40 000 Eur, nei jokių kompensacijų dėl parduotuvių įrengimo (apie 10 000 Eur vien tik Klaipėdoje). Būtent tyčiniai, tendencingi HUMMEL bendrovių ir jų savininkų veiksmai rodo ryškų ir akivaizdų siekį susidoroti su Bendrove ir, pašalinus jiems nepalankius konkurentus, užimti rinkoje patogias pozicijas, pasinaudojant Bendrovės darbuotojų įdirbiu. Taigi akivaizdu, kad būtent UAB ,,V. B. ir kompanija“ aktyviais tyčiniais veiksmais siekė Bendrovę privesti prie bankroto, tai įrodo ir Administratorės pareiškimo dėl tyčinio bankroto teismui pateikimas.

13. VSDFV Klaipėdos skyrius 2021 m. gegužės 27 d. pateikė teismui informaciją apie savo kreditinio reikalavimo dydį bei įmonės finansinės apskaitos dokumentus.

Atsiliepimas

14. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

15. Teismo posėdyje ieškovės atstovas adv. M. B. paaiškino, kad įmonė jau 2017 metais buvo nemoki, didžiausio kreditoriaus reikalavimas buvo 52 579 Eur, nuostoliai augo, tačiau suinteresuotas asmuo nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto bylos iškėlimo metu šio kreditoriaus reikalavimas buvo 47 000 Eur. 2017 m. pabaigoje įmonės turto buvo apie 20 000 Eur pagal balansą, realaus turto administratorius neperėmė. UAB ,,Boriva“ užsiima ta pačia veikla, tai įrodo pareiškimo priedas Nr.10, įrodantis, kad sporto drabužiai buvo parduoti UAB ,,Boriva“. Pareiškimo priedai Nr.9 ir Nr. 10 įrodo, kad UAB ,,Sporto bitės“ veikla buvo perkelta į UAB ,,Boriva“.

Atsiliepimas

16. Suinteresuotas asmuo V. A. teismo posėdyje paaiškino, kad UAB ,,Sporto bitės“ vykdė veiklą parduodama prekės ženklo HUMMEL prekes. Šių prekių tiekimui vadovavo A. K., su kuriuo buvo nuspręsta atidaryti parduotuvę Klaipėdoje, kurios veikla buvo nuostolinga. A. K. žadėjo šiai parduotuvei užtikrinti prekybą, tačiau to nepadarė. Skola A. K. įmonei UAV ,,V. B. ir partneria“‘pradėjo formuotis 2015 m. balandį, tačiau jis vis tiek siuntė prekes, norėjo, kad dirbtų. Palangos parduotuvė (duomenys neskelbtini) dirbo pelningai, A. K. nusprendė šia veikla užsiimti pats ir nutraukė patalpų nuomos sutartį, liepė sukrauti likusias prekes į autobusiuką ir taip UAB ,,Sporto bitės“ buvo išstumta iš veiklos su HUMMEL prekės ženklu. Skola liko ir ji niekada jos neginčija, pasirašė skolos suderinimo aktą, jokių kitų bendros veiklos dokumentų nebuvo. 2018 m. pabaigoje ji pardavė butą ir sumokėjo A. K. 24 000 Eur, tačiau 2019 metų kovo mėnesį jis nutraukė veiklą, nors ji vyko į Kauną dėl tolesnio darbo, kad būtų galima grąžinti skolą. UAB ,,Skorpiono takas“ perduotos prekės buvo parduotos UAB ,,Boriva“ tam, kad būtų galima atsiskaityti su šia įmone, nes iškrausčius UAB ,,Sporto bitės“ iš patalpų (duomenys neskelbtini) nebuvo kur dirbti. UAB ,,Boriva“ įsteigė gera pažįstama ir tik ji bei viena darbuotoja išėjo dirbti. UAB ,,Boriva“ pradėjo veiklą (duomenys neskelbtini) mažame kambarėlyje, kur buvo remontuojami dviračiai, jokios kitos veiklos nebuvo įmanoma vykdyti, vėliau buvo rastos patalpos (duomenys neskelbtini) UAB ,,Boriva“ dabar prekiauja paplūdimio prekėmis, styguoja teniso raketes, o UAB ,,Sporto bitės“ 90 procentų prekiavo HUMMEL prekės ženklu, tik mažą dalį turėjo UAB ,,Skorpiono takas“ prekių, tai buvo veikla su sportininkais, sporto rūbais. Parduoti automobiliai buvo nevažiuojantys, o tas automobilis, kuris buvo parduotas D. A., buvo įsigytas už 100 eurų ir pats D. A. jį suremontavo, kad būtų galima naudoti įmonei, todėl ir pardavė jam. 2015 m. spalio mėnesio sąskaita dėl šio automobilio įsigijimo turėtų būti pas administratorę. Tik vienas automobilis „Volkswagen Sharan“ buvo įtrauktas į apskaitą kaip įmonės turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (ne)taikymo

17. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos JANĮ įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

18. JANĮ 153 straipsnyje nustatyta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

19. Pažymėtina, jog bankroto pripažinimas tyčiniu ir asmens, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nustatymas JANĮ 155 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyti kaip išimtys, kurioms turėtų būti taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai, be to, nagrinėjamu atveju visi UAB „Sporto bitės“ nemokumo procesai pradėti po 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. po JANĮ įsigaliojimo. Įstatymų leidėjas nenustatė išimčių, kokiems po 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos nėra taikytinos.

20. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 konstatuota, kad, atsižvelgdama į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), teisėjų kolegija nusprendžia, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal ĮBĮ teisės normas. ši išvada atitinka naujausią kasacinio teismo praktiką, formuojamą sprendžiant klausimus dėl teisiniams santykiams dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikytino teisinio reglamentavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 26–33 punktus).

21. Šioje byloje įrodinėjamas tinkamo įmonės valdymo pareigos pažeidimas, kuris, kaip įrodinėjama, buvo atliktas galiojant ĮBĮ, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ĮBĮ teisės normos.

Dėl pagrindinių faktinių aplinkybių

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi, išnagrinėjus ieškovės UAB ,,V. B. ir kompanija“ ieškinį atsakovei UAB „Sporto bitės“, iškelta bankroto byla.

23. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. konstatuota, kad iš atsakovės finansinių dokumentų matyti, jog atsakovė turto turi už 25 801 Eur, tačiau visą turtą sudaro trumpalaikis turtas. Atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 84 375 Eur – per vienerius metus mokėtinas sumas sudaro 63 375 Eur, po vienerių metų mokėtinas sumas sudaro 21 000 Eur. Iš atsakovės 2018 m. gegužės 2 d. balanso duomenų matyti, jog atsakovės veikla buvo nuostolinga – nuostolį sudarė 11 593Eur.

24. 2018 m. sausio 1 d. Bendrovės balanse nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Sporto bitės“ ilgalaikis turtas sudarė 2 317,38 Eur, trumpalaikis – 17 388,79 Eur, įsipareigojimai kreditoriams – 66 688,05 Eur. Pradelsti įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 52 579,69 Eur, t. y. vienam iš kreditorių – UAB „V. B. ir kompanija“. UAB „Sporto bitės“ dirbo nuostolingai – į balansą įrašyta nuostolių suma 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 49 308,91 Eur.

25. Iš UAB „Sporto bitės“ bankroto byloje Nr. eB2-450-524/2021 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties nustatyta, kad bankroto byloje patvirtintas UAB „V. B. ir kompanija“ 47 017,97 Eur kreditinis reikalavimas, kiti kreditoriai – UAB ,,Paslaugų idėja“ – 47, 66 Eur kreditinis reikalavimas ir UAB ,,Desata“ – 498,31 Eur kreditinis reikalavimas, VSDFV UAB „Sporto bitės“ yra skolinga 13,34 Eur.

26. 2019 m. rugpjūčio 29 d. suinteresuotas asmuo sudarė du pirkimo–pardavimo sandorius, pagal kuriuos perleido Bendrovei priklausiusias transporto priemones („Nissan Primera“ ir „Volkswagen Sharan“) savo vyrui D. A. ir vienos iš darbuotojų vyrui S. D.. Kiekviena iš transporto priemonių buvo parduota po 1 Eur.

27. 2021 m. rugsėjo 14 d. pateiktas pranešimas, jog „Volkswagen Sharan“ automobilio draudimo sutartis pasibaigė 2016 m. spalio 17 d.

28. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad UAB ,,Sporto bitės“ automobilis „Volkswagen Sharan“ buvo parduoti kaip metalo laužas, o automobilis NISSAN nebuvo įtrauktas į apskaitą kaip UAB ,,Sporto bitės“ turtas.

29. 2021 m. rugsėjo 14 d. pateiktame automobilio NISSAN registravimo pažymėjime nurodoma, kad šis raudonos spalvos automobilis buvo išregistruotas 2014 m. rugsėjo 30 d., o 2019 lapkričio 16 d. įregistruotas dviejų spalvų – pilkos ir raudonos. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog šis automobilis buvo pirktas nevažiuojantis ir atstatytas iš kito automobilio.

30. Pareiškėjo atstovas nurodo, jog automobilis „Volkswagen Sharan“ turėjo būti parduotas kaip metalo laužas už 500–600 eurų, dėl automobilio NISSAN įsigijimo 2015 metais dokumentų pas administratorių nėra.

31. Suinteresuotas asmuo su 2021 m. liepos 15 d. atsiliepimu teikė įrodymus, jog 2019 m. kovo 26 d. buvo jai buvo pranešta dėl patalpų, kurias nuomojo UAB ,,Sporto bitės“, nuomos sutarties nutraukimo nuo 2019 m. balandžio 7 d.

32. Išraše iš suinteresuoto asmens banko sąskaitos nurodoma, jog V. A. 2019 m. kovo 20 d. suteiktas 2 500 eurų paskola ir ji padaro 2 697,50 eurų įnašą į UAB ,,Sporto bitės“ sąskaitą.

33. Išraše iš suinteresuoto asmens banko sąskaitos nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 17 d. padaromas 24 000 Eur įnašas į UAB ,,Sporto bitės“ sąskaitą.

34. Administratorius pareiškime nurodo, kad pagal 2018 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00384 V. A. perleido UAB „Boriva“ kasos aparatą už itin mažą kainą – 50 Eur ir pagal 2020 m. sausio 2 d. prekių nurašymo aktą Nr. 1 nurašė Bendrovės prekių už 385,10 Eur

35. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ji nurodytas nurašytas prekes perdavė administratoriui.

36. V. A. UAB „Boriva“ vadove tapo 2019 m. balandžio 1 d., po 12 dienų nuo jos įsteigimo – 2019 m. kovo 19 d.

37. 2019 m. liepos 10 d. Bendrovė, UAB „Boriva“ ir UAB „Skorpiono takas“ sudarė susitarimą, pagal kurį UAB ,,Sporto bitės“ 2 138,90 Eur įsiskolinimą UAB „Skorpiono takas“ įsipareigojo padengti UAB „Boriva“.

Dėl tyčinio bankroto požymių

38. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

40. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

41. Taigi, kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas. Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

42. Vadinasi, nusprendžiant dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, nepakanta konstatuoti įmonei patiriant rimtus finansinius sunkumus, nes privalu įvertinti, ar tam tikri valdymo organų veiksmai (neveikimas) sąlygojo būtent įmonės nemokumą ar jau nemokios bendrovės būklės pabloginimą. Nustatant, ar bendrovė yra nemoki, reikia atsižvelgti į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimą bei visumą kasacinio teismo praktikoje aptartų ir anksčiau nurodytų aplinkybių.

43. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

44. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

45. Administratorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Sporto bitės“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teigdama, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2, 3 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys kriterijai, t. y. dėl įmonės valdymo organo (organų) netinkamo pareigų vykdymo bei dėl sudarytų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat savo prašymą grindžia ĮBĮ 20 str. 3d. 1 punktu, t. y. bendrovės veiklos perkėlimu į kitą įmonę.

Dėl nuostolingos veiklos tęsimo ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

46. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Kaip jau nurodyta nutarties 42 punkte, visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams.

47. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

48. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).

49. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3297-915/2018, 27 punktas).

50. Tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 21013-330/2018, 26 punktas). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

51. Administratoriaus prašymas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo grindžiamas tuo, jog nuo 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki ir jos nuostoliai augo, todėl dar 2017 metais įmonės vadovė privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

52. 2018 m. sausio 1 d. Bendrovės balanse nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Sporto bitės“ ilgalaikis turtas sudarė 2 317,38 Eur, trumpalaikis – 17 388,79 Eur, įsipareigojimai kreditoriams – 66 688,05 Eur, t. y. pagal balanso duomenis įmonė buvo nemoki.

53. Minėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tačiau vien šios pareigos nevykdymo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti . Todėl net ir konstatavus bendrovės nemokumą 2017 m. gruodžio 31 d. ir įmonės vadovei nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vien šios aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados BUAB „Sporto bitės“ bankrotą buvus tyčinį, nes ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio konstatavimas priklauso nuo kitų įmonės valdymo organo veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei tokių veiksmų (neveikimo) sukeltų padarinių. Nors pareiškimas teismui dėl BUAB „Sporto bitės“ bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas tik 2020 m. rugsėjo 15 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki minėto pareiškimo teismui pateikimo buvo sudaromi didelės vertės sandoriai, pažeidžiantys BUAB „Sporto bitės“ kreditorių teises ir interesus, ar kad bendrovės veikla nurodytu laikotarpiu buvo organizuojama taip, kad iki bankroto bylos iškėlimo išaugo kreditinių reikalavimų dydis. Taigi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis šiuo atveju nenustatytas.

54. Šioje byloje iš suinteresuoto asmens atsiliepimo nustatyta, jog įmonės pagrindinė veikla buvo prekyba Danijos kompanijos HUMMEL sporto reikmenų asortimentu. Iš suinteresuoto asmens atsiliepimo nustatyta, kad šiam prekėsženklui atstovavo įmonės stambiausia kreditorė UAB ,,V. B. ir kompanija“, kuri tiekė prekes UAB ,,Sporto bitės“, nesudariusi rašytinės bendradarbiavimo sutarties.

55. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimo nustatyta, kad su HUMMEL atstovu A. K. ji dirbo pasitikėjimo pagrindais, juos siejo ilgalaikiai draugiški santykiai ir jis pasiūlė jai atidaryti parduotuvę Klaipėdoje, žadėdamas padėti su klientais, tačiau šios parduotuvės veikla buvo nuostolinga, todėl ir susidarė UAB ,,Sporto bitės“ nurodomas nuostolis.

56. Šalys jokių sutarčių dėl UAB ,,Sporto bitės“ veiklos nepateikė, todėl teismas vadovaujasi pareiškėjos pateiktu preliminariame sprendime konstatuotomis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2-1247-1092/2019.

57. UAB ,,V. B. ir kompanija“ 41 783,97 EUR kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas civilinėje byloje Nr. e2-1247-1092/2019. Šioje byloje konstatuota, kad atsakovė su ieškove 2019 m. sausio 14 d. pasirašė aktą „Dėl skolų suderinimo“, kuriame atsakovė pripažino tuo metu buvusią 34 059,37 EUR skolą ieškovei, todėl šioje byloje pagal 2017-12-31 balanso duomenis, kur nurodytas 66 688,05 Eur kreditinių reikalavimų dydis padaryti išvadą, jog įmonė didino kreditinius reikalavimus, nėra teisinio pagrindo, nes 2019 metais užfiksuotas perpus mažesnis didžiausio kreditoriaus kreditinis reikalavimas, o pareiškėja nepateikė įrodymų dėl kitų kreditorių 2017–2018 metais.

58. Iš UAB „Sporto bitės“ bankroto byloje Nr. eB2-450-524/2021 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties nustatyta, kad bankroto byloje patvirtintas UAB „V. B. ir kompanija“ 47 017,97 Eur kreditinis reikalavimas, kiti kreditoriai – UAB ,,Paslaugų idėja“ – 47, 66 Eur kreditinis reikalavimas ir UAB ,,Desat“‘ – 498,31 Eur kreditinis reikalavimas, VSDFV UAB „Sporto bitės“ yra skolinga 13,34 Eur, t. y. iš viso kreditinių reikalavimų dydis yra 47 577, 28 Eur, o ne 70 800 Eur, kaip nurodyto administratorius pareiškimo lentelėje 2020 m. lapkričio 25 d.

59. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1247-1092/2019 nustatyta, kad 2018 m. birželio 26 d. – 2019 m. kovo 14 d. ieškovė, t. y. stambiausia kreditorė, atsakovei pardavė įvairias sporto prekes. Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad įmonė vykdė veiklą, jokių kitų didelių kreditinių reikalavimų įmonėje nenustatyta.

60. Suinteresuotas asmuo įrodė, jog ji 2018 m. gruodžio 17 d. padarė 24 000 Eur įnašą į UAB ,,Sporto bitės“ sąskaitą ir sumažino UAB „V. B. ir kompanija“ kreditinį reikalavimą, nurodytą 2017 metų balanse, o 2019 m. kovo 20 d. padaro 2 697,50 eurų įnašą į UAB ,,Sporto bitės“ sąskaitą.

61. Paminėtos aplinkybės įrodo, jog nors ir pagal balanso duomenis 2017 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Sporto bitės“ buvo nemoki, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo datos kreditinių reikalavimų dydis neišaugo, o priešingai, sumažėjo iki 47 577,28 Eur, todėl byloje neįrodyta, kad suinteresuotas asmuo tyčia tęsė nuostolingą veiklą.

62. Byloje nustatyta, kad įmonės turtas nuo 2017 metų iki 2019 metų buvo administratoriaus nurodomi du automobiliai, kasos aparatas ir trumpalaikis turtas, t. y. prekės, kuriomis UAB ,,Sporto bitės“ prekiavo. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimo nustatyta, jog 2019 metais kovo mėnesį su UAB ,,Sporto bitės“ buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis, tačiau UAB „V. B. ir kompanija“ kreditinis reikalavimas nepadidėjo, iš suinteresuoto asmens paaiškinimo nustatyta, kad UAB „V. B. ir kompanija“ jai perduotos prekės buvo grąžintos nesurašant dokumentų, todėl įrodyta, jog UAB ,,Sporto bitės‘‘ tik 2019 metų kovo– balandžio mėnesiais neteko pagrindinio prekių tiekėjo, todėl 2017 ar 2018 metais nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo nelaikytinas tyčiniu suinteresuoto asmens veiksmu.

63. Byloje įrodyta, jog suinteresuotas asmuo siekė tęsti veiklą patalpose (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 20 d. sumokėdama UAB ,,Ekoteka“ 1 360 Eur nuomos mokesčio skolą ir 2019 m. kovo 26 d. surašydama raštą UAB „V. B. ir kompanija“ ir UAB ,,Gelvora“.

64. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad, bendrovei tapus nemokiai, buvusi jos vadovė veikė priešingai bendrovės bei jos kreditorių interesams, t. y. sudarinėjo kokius nors nuostolingus sandorius, siekė sumažinti įmonės turimą turtą, padidinti turimus įsipareigojimus ir pan.

65. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nesikreipdama laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvusi bendrovės vadovė tokiu būdu siekė sąmoningai pabloginti bendrovės finansinę padėtį, sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti kreditinių reikalavimų tenkinimo, kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo yra priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytų požymių

66. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

67. Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galbūt ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Minėta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

68. Taigi tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

69. Šiuo atveju bankroto administratorė prašydama bankrotą pripažinti tyčiniu nurodė, kad įmonės vadovė prieš įmonei iškeliant bankroto bylą pardavė du įmonės automobilius už po 1 eurą su įmonės darbuotojais susijusiais asmenims, vieną iš jų savo vyrui.

70. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto administratorė teiginiams, kad įmonės turtas buvo parduotas už žemesnę nei likutinė vertė ir rinkos kaina, pagrįsti 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė tik išrašus iš interneto svetainės VšĮ ,,Emprekis“, kurios duomenimis, 2021 m. rugpjūčio mėnesį automobilio „Nissan Primera“ vidutinė rinkos vertė buvo apie 2 130 Eur, o automobilio „Volkswagen Sharan“ – 2 260 Eur . Nemokumo administratorius šiame pranešime nurodo, jog 2019 metų rugsėjo mėnesį šių automobilių vertė galbūt buvo didesnė – 2 556 Eur ir 2 712 Eur.

71. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aptariamo turto specifiką ( techniškai netvarkingas automobilis ir perdirbtas automobilis), manytina, kad tik pateikti duomenys nėra pakankami įrodymai šių automobilių rinkos vertei nustatyti. Automobilių kainą lemia ne tik jo gamybos metai, bet visuma aplinkybių (jo rida, dalyvavimas eismo įvykiuose ir techninė būklė), kurios padeda įvertinti realią turto būklę atitinkančią jo rinkos kainą.

72. Teismas sutinka su administratoriaus pozicija vertinat šiuos sandorius kaip ydingus dėl 1 euro kainos nustatymo, tačiau administratorius nepateikė jokių pakankamų įrodymų, nurodomų automobilių kainai kaip metalo laužui nustatyti. Taip pat administratorius nenuginčijo suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų dėl šių automobilių blogos techninės būklės, techninės apžiūros bei draudimo dokumentų nebuvimo.

73. 2021 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje iš administratoriaus atstovo paaiškinimo nustatyta, jog, parduodant šiuos automobilius kaip metalo laužą, jie turėjo būti parduoti už apie 500–600 eurų už kiekvieną, todėl net įvertinus galbūt gautiną sumą apie 1 000–1 200 eurų už parduotus automobilius, negalima padaryti išvados, jog UAB ,,Sporto bitės“ turtinė padėtis būtų žymiai pagerėjusi nutraukus su UAB ,,Sporto bitės“ patalpų nuomos sutartį. Įvertinus bylos įrodymus dėl automobilių negalima padaryti išvados, jog sandoriais dėl automobilių pardavimo buvo nulemtas įmonės nemokumas arba nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta.

74. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-496-1120/2021 apibendrindamas aptartus motyvus teismas konstatuoja, kad nors bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės leidžia atskiruose atsakovų veiksmuose, valdant įmonę, įžvelgti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, tačiau nesant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp jų ir sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonės bankrotas yra tyčinis.

75. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl ĮBĮ 20 str. 3d. 1 punkte nurodyto požymio – bendrovės veiklos perkėlimu į kitą įmonę

76. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

77. Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei.

78. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

79. Byloje įrodyta, kad V. A. UAB „Boriva“ vadove tapo 2019 m. balandžio 1 d., po 12 dienų nuo jos įsteigimo – 2019 m. kovo 19 d, o 2018 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00384 perleido UAB „Boriva“ kasos aparatą už 50 Eur bei 2018 m. balandžio 15 d. išrašė UAB ,,Boriva“ PVM sąskaitą faktūrą dėl 315 Eur prekių perdavimo. Byloje įrodžius, jog UAB ,,Boriva“ buvo įkurta tik 2019 m. kovo 19 d., darytina išvada, jog 2018 metų data paminėtuose dokumentuose nurodyta klaidingai.

80. Byloje pareiškimo priedais Nr. 9-10 įrodyta, jog UAB „Sporto bitės“ dalį veiklos perkėlė į UAB ,,Boriva“, nes UAB ,,Boriva“ 2019 m. liepos 10 d. susitarimu perėmė vykdyti UAB „Sporto bitės“ sutartinius įsipareigojimus su UAB ,,Skorpiono takas“. Be to, 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. liepos 7 d., 2019 m. rugpjūčio 1d. uždarajai akcinei bendrovei ,,Boriva“ yra išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis perduodamos prekės už 1 150 Eur, 1 350 Eur, 330 Eur.. Šių sąskaitų išrašymo metu suinteresuotas asmuo buvo UAB ,,Sporto bitės“ direktorė ir ši įmonė vykdė veiklą, susijusią su sporto prekių prekyba. Perdavus nurodytas prekes UAB ,,Boriva“ darytina išvada, jog ir UAB ,,Boriva“ perėmė dalį UAB ,,Sporto bitės“ veiklos bei sutartinius įsipareigojimus.

81. Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotas asmuo paminėtų įrodymų nenuginčijo, darytina išvada, jog bendrovės veiklos dalis, susijusi su UAB ,,Skorpiono takas“ sutartiniais įsipareigojimais bei perduotomis prekėmis, buvo perkelta į kitą įmonę UAB ,,Boriva“, tokiu būdu UAB ,,Sporto bitės‘‘ neteko tiekėjos UAB ,,Skorpiono takas“ ir galimybės realizuoti prekių už 3 145 Eur su PVM, eliminuojant bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš pelno, gauto realizavus šias prekes. Šie suinteresuoti asmens veiksmai pablogino UAB ,,Sporto bitės“ turtinę padėtį po patalpų nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini).

82. Bankroto administratorės prašymas dėl BUAB „Sporto bitės“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, o kita dalis atmetama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ Sporto bitės“, įmonės kodas 302997388, bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme 20 str. 3 dalyje nurodytu pagrindu.

Įpareigoti nemokumo administratorę UAB ,,Rancas“ vykdyti ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties paskelbimo šios nutarties kopiją išsiųsti prokurorui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė