Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ugnei Rojutei,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. S., trečiajam asmeniui R. N. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Trečiasis asmuo R. N. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Paaiškino, kad šiuo metu atsakovė tinkamai nevykdo savo motinos pareigų V. N. atžvilgiu: ji su dukra nebendrauja bei neteikia jai išlaikymo jokia forma, taip pat nepriima jai teikiamų socialinių paslaugų. Neatsiradus atsakovės teigiamiems pokyčiams jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, įvertinus visą situaciją, ir byloje surinktą medžiagą buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Pažymėjo, kad V. N. gyvena pas trečiąjį asmenį R. N. (močiutę), kuri yra paskirta jos laikinąja globėja. Atsakovė vaikui jokio išlaikymo, išskyrus valstybės išmokas neteikia. Mergaitė turi sveikatos problemų: skundėsi skrandžio jautrumu, taip pat serga žvyneline, jai yra taikomas ortodontinis dantų gydymas, todėl mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas. Prašo teismo ieškinį tenkinti.

5. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jai išsiųstas per EPP sistemą, atsakovę byloje atstovauja atstovė advokatė Lina Zamulskienė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

8. Byloje šalių ir jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad nepilnametės V. N., gim. 2005 m. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė K. S., o tėvas A. L., miręs 2022 m. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 1 tomas (toliau – el. b., 1 t.,) bylos lapai (toliau – b. l.) 9, 66).

9. Atsakovės šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas. Ieškovė 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl leidimo paimti nepilnametę V. N. iš tėvų K. S. ir A. L.. Teismo 2021 m. gruodžio 10 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-12366-1067/2021, prašymas buvo tenkintas (el. b., 1 t., b. l. 14-19).

10. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD2-2558 pagrindu V. N. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) pas R. N., bei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (el. b., 1 t., b. l. 20).

11. 2022 m. sausio 21 d. buvo užpildytas V. N. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas, kuriame užfiksuota, kad mergaitė yra patenkinta savo gyvenimo sąlygomis (el. b., 1 t., b. l. 22-28).

12. Laikinos globos laikotarpiu buvo surengti 4 atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu svarstyta bei aptarta pagalbos šeimai plano eiga, priemonės. Atvejo nagrinėjimo posėdžiai vyko 2021 m. lapkričio 24 d., 2022 m. kovo 1 d., 2022 m. liepos 26 d. bei 2022 m. lapkričio 10 d. (el. b. 38-65).

13. 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovei buvo pateiktas BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centro“ siūlymas dėl motinos valdžios apribojimo, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė V. N. grįžti gyventi pas savo mamą neketina, o mama (V. S.) dukra nesirūpina, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovė pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia savo elgesio (el. b., 1 t., b. l. 29-31).

14. Atsakovė be dukros V. N. augina dar 2 nepilnamečius vaikus K. U., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gimusią 2015 m. (duomenys neskelbtini) (el. b., 1 t., b. l. 33).

15. Atsakovei K. S. nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2043 m, birželio 11 d. nustatytas 30 darbingumo lygis (el. b., 1 t., b. l. 34).

16. Sodros duomenimis atsakovės K. S. pajamas sudaro socialinės išmokos: vienišo asmens išmoka, kurios dydis nuo 2023 m. sausio mėnesio yra 34,89 Eur, netekto darbingumo pensija, kurios dydis nuo 2023 m. sausio mėnesio - 325,39 Eur, taip pat gauna vaiko išlaikymo išmoką, kurios dydis nuo 2023 m. sausio mėnesio - 82,80 Eur (el. b., 1 t., b. l. 124-128), taip pat nuo 2020 m. vasario 10 d. atsakovė taip pat dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur jos gaunamas darbo užmokestis yra kintantis nuo 600 Eur iki 1135,79 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių) (el. b., 1 t., b. l. 35-37, 122-123).

17. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad V. N. 2019 metų gruodžio mėnesį buvo konsultuota gydytojo dėl gastrito, taikytas gydymas (el. b., 1 t., b. l. 109), 2022 m. balandžio 28 d. jai diagnozuota pavienių dantų sąkandžio patologija 2022 m. gruodžio 12 d. ji stacionarizuota planine tvarka chirurginiam gydymui (atliktas chirurginis dantų šalinimas), į bylą taip pat pateikti mokėjimo už paslaugas kvitai iš „Klaipėdos ortodontijos centro“, iš kurių nustatyta, kad vieno vizito kaina šiame centre yra apie 150 Eur (el. b., 1 t., b. l. 111, 110, 112-113).

18. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis atsakovės atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 4 nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos (el. b., 1 t., b. l. 130 – 153).

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

19. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

20. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

22. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

23. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

24. Ieškovė ieškiniu prašo atsakovei laikinai apriboti motinos valdžią į jos nepilnametę dukrą V. N.. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė akcentavo, kad kreipiamasi dėl laikino motinos valdžios apribojimo, kadangi atsakovės dukra V. N. 2023 m. (duomenys neskelbtini) taps pilnametė, šiuo metu jai nustatyta globa (rūpyba) pas močiutę trečiąjį asmenį R. N.. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo dukros priežiūros, todėl mano, kad laikinas motinos valdžios apribojimas šiuo atveju yra tinkamas būdas užtikrinti nepilnametės V. N. interesus. Atsakovė per laikiną globos (rūpybos) laikotarpį ryšio su dukra praktiškai nepalaikė, jo atkurti nesistengė, taigi teigiamų pokyčių atsakovės elgesyje nebuvo, todėl institucija kreipėsi į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo.

25. Iš byloje pateiktų duomenų (žr. sprendimo 9-13 punktus), matyti, jog atsakovė laikinos globos jos dukrai nustatymo metu nedėjo žymių pastangų atkurti bendravimą su dukra, atsakovė atsiliepime neišreiškė noro dukrą auklėti, ugdyti ir visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jos gyvenimo aplinką, taip pat nurodė, kad mano, jog V. N. geriau gyventi su močiute R. N.. Vertinant teismui pateiktą BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ pagalbos šeimai planuose pateiktą informaciją matyti, kad atsakovė atvejo vadybos posėdžių metu pripažino, jog plane numatytų rekomendacijų neįgyvendino, nes rūpinosi kitais vaikais, sirgo bei gydėsi, taip pat buvo užimta kita veikla, pavyzdžiui, tvarkėsi dokumentus dėl šildymo kompensacijos. Atsakovė nurodė, kad sutinka, kad jos dukra V. N. ir toliau gyventų su močiute, trečiuoju asmeniu R. N., kuri ja visapusiškai rūpinasi. Kaip nurodė trečiasis asmuo R. N. bei ieškovės atstovė, atsakovės ir dukros V. N. emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir motinos yra nutrūkęs, motina savo dukros neaplanko, su ja nepalaiko jokio ryšio. Atkreiptinas dėmesys ir į nepilnametės V. N. šeimai taikomo atvejo vadybos posėdžio metu išsakytą poziciją, kad ji grįžti gyventi pas mamą neketina, su ja atkurti ryšio nesiekia. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovės dukra V. N. 2023 m. (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškinys laikinai riboti atsakovės motinos valdžią nepilnametės dukros V. N. atžvilgiu yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais, todėl tenkinamas visiškai (CPK 177, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu V. N. yra 17 metų amžiaus, o pilnametystės sulauks 2023 m. liepos 4 d., t. y. už beveik 3 mėnesių, teismo manymu, yra netikslinga nustatyti terminuoto atsakovės motinos valdžios apribojimo termino.

26. Apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei tėvai įrodo, kad tėvai pakeitė savo elgesį, ir gali auklėti savo vaikus (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 2 dalis).

27. Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

Dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo

28. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD2-2558 pagrindu V. N. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) pas močiutę R. N., bei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (žr. sprendimo 10 punktą).

29. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog nepilnamečio vaiko laikinąja globėja (rūpintoja) yra paskirta trečiasis asmuo R. N., nepilnamečio vaiko V. N. gyvenamoji vieta iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinąja globėja R. N., jos gyvenamojoje vietoje.

30. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl V. N. nuolatinės rūpybos ir jos rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo (CPK 496¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

31. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

32. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Tai yra turtinės asmeninės prievolės, jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti.

33. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės K. S. po 200 Eur nepilnamečio vaiko V. N. išlaikymui. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė teikti nurodyto dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai neturi galimybės, nes pati išlaiko dar du nepilnamečius savo vaikus, be to turi skolinių įsipareigojimų antstoliams. Trečiasis asmuo R. N. teikdama paaiškinimus nurodė, kad nors nepilnametei V. N. šiuo metu yra taikomas ortodontinis gydymas, ji turi vartoti specialias medicinines priemones dėl žvynelinės, tačiau mano, kad vaiko poreikiams patenkinti pakaktų ir mažesnio dydžio išlaikymo, nurodė, kad jei atsakovė galėtų teikti 150 Eur išlaikymą, jis turėtų būti pakankamas. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovė sutiktų skirti dukrai V. N. 150 Eur išlaikymą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį, kitus du jos išlaikomus nepilnamečius vaikus bei turimus skolinius įsipareigojimus, darytina išvada, kad 150 Eur dydžio išlaikymas būtų tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei atsakovės galimybes išlaikyti vaiką. Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

34. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, išlaikymas nepilnametei V. N. iš atsakovės K. S. priteistinas nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 28 d.

35. Išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirtina laikinoji vaiko globėja R. N. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

36. Sprendimo dalis dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 28 d. vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Ieškovė šioje byloje yra valstybės institucija, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Atsakovei K. S. skirta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (el. b., 1 t., b. l. 75). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 191,67 Eur (el. b., 1 t., b. l. 115). Pagal prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą šios išlaidos iš bylos šalių nepriteistinos (CPK 99, 96 straipsniai).

38. Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė byloje nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atleistos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo klausimas taip pat nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui – V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d., po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti nepilnamečio vaiko V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų išlaikymui lėšų tvarkytoja R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo nepilnametei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per tris dienas išsiųsti Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.