- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-721-553/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37099-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4 103,38 EUR sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui ieškovas pakartotinai prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neareštavus atsakovės turto ir piniginių lėšų, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Nurodo aplinkybę, jog reikalavimo suma padidėjo, atsakovė metus laiko nemoka sutarto atlygio, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-14 nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-06 nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, nurodydamas, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad yra reali grėsmė, byloje nėra konkrečių faktų, leidžiančių daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas. Taip pa teismas 2016-12-06 nutartyje nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemonės, be to, ieškovas jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį teismui nepateikė. Teikdamas pakartotinį prašymą ieškovas rėmėsi padidėjusia ieškinio suma, tačiau, teismo vertinimu, toks ieškinio patikslinimas nesudaro pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o aplinkybė, kad atsakovė nemoka sutartimi sulygtos paslaugų kainos, nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, yra reikšminga tuo, jog yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentas: Ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius visus įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo neįvykdymo rizika pasireiškia atsakovės nesąžiningais veiksmais. Šalys sudarė senyvo amžiaus asmens priežiūros sutartį. Ieškovas vykdo tinkamai sutartį, o atsakovė ieškovui nėra sumokėjusi už suteiktas paslaugas. Atsakovė nereagavo į ieškovo pretenziją, skolos nesumokėjo. Nagrinėjamos bylos aplinkybės ir motyvai yra panašios Vilniaus apygardos teismo 2016-07-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1655-585/2016 dėstomoms aplinkybėms ir motyvams, todėl teismas turėtų tenkinti ieškovo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-12-14 nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-12-14 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi prašymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi š byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius visus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais. Taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas taip pat laikė, jog ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja. Tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, reiškia, jog teismui nekilo abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje.Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog neįrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Atkreiptinas dėmesys, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti faktinė ir hipotetinė (teoriškai įmanoma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2236/2014). Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Apeliantas nurodo, kad ieškinio suma – 4 103,98 EUR yra didelė.Tačiau šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Ieškovas atsakovės nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis dėl ilgo sutarties pareigų nevykdymo, nereagavimu į ieškovo pretenziją bei didele ieškinio suma.Iš ieškovo pateikto patikslinto ieškinio nustatyta, kad atsakovė yra Rusijos pilietė, gyvena Rusijoje, Lietuvoje nedirba ir jokių pajamų negauna. Vienintelis Lietuvoje turimas turtas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2013-08-22 dovanojimo sutarties pagrindu. Patikslintame ieškinyje ieškovas dėsto aplinkybes iš 2016-10-06 antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame konstatuota, kad ieškovo prižiūrima senyvo amžiaus L. T. papasakojo, jog savo sūnaus anūkės atsakovės E. T. nematė nuo dovanojimo sutarties sudarymo. Ieškovo tvirtinimu, atsakovė 2015-06-23 senyvo amžiaus asmens priežiūros sutarties nevykdo nuo 2015-08-23 ir neatsako į ieškovo pretenziją sumokėti skolą už suteiktas paslaugas.Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsakovės veiksmus vertina kaip nesąžiningus, kurie leidžia spręsti apie grėsmę būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismui nustačius, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei E. T. tenkinti - areštuoti atsakovei E. T., paso Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ne mažesnei kaip 4 103,98 EUR sumai užtikrinti, o tik jo nesant – pinigines lėšas. Atsakovei E. T. leisti naudotis iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį pinigų sumą neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:
Ieškovo V. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei E. T. tenkinti.
Areštuoti atsakovei E. T., paso Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ne mažesnei kaip 4 103,98 EUR sumai užtikrinti, o tik jo nesant – pinigines lėšas. Atsakovei E. T. leisti naudotis iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį pinigų sumą neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų suradimą bei areštą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Nutarties nuorašą išsiųsti ieškovui, atsakovės kuratorei adv. A. M. ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.