Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Vilnius“ atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Vilnius“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantė pareiškė teisme ieškinį, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 1 287,09 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą ir 17,20 Eur delspinigius už vėluojamą sumokėti nuomos mokestį; 2) priteisti 3 960 Eur delspinigius už vėlavimą grąžinti automobilį; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei automobilį FIAT 500, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pirmajam ir antrajam materialiniams subjektiniams reikalavimams užtikrinti prašo areštuoti atsakovės turtą. Trečiajam materialiniam subjektiniam reikalavimui užtikrinti prašo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei automobilį laikinai saugoti, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl šalių ginčo. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl pirmųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo todėl, kad, teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika. Prašymas dėl antrųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas todėl, kad laikinosios apsaugos priemonės sutampa su pačiu materialiniu subjektiniu reikalavimu.Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio suma savaime nepagrindžia teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos, yra pagrįsta. Be to, skundžiama nutartimi iš esmės pagrįstai nurodoma, kad teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo riziką (grėsmę), kaip tokią, gali patvirtinti asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, valiniai nesąžiningi disponavimo turimu turtu veiksmai ar tokių veiksmų atlikimo galimybė. Nesąžiningumas reiškia siekį išvengti ar apsunkinti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pagrįsti, jog priešinga bylos šalis ėmėsi ar ketina imtis tokių nesąžiningų veiksmų (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Tačiau, reikalaujant tokio pagrindimo, reikia turėti omenyje, kad gali būti sudėtinga numatyti asmens būsimą elgesį ir atitinkamai pagrįsti asmens nesąžiningų ketinimų galimybę. Ypač tais atvejais, kai asmenis sieja vienkartiniai (pavieniai) teisiniai santykiai. Be to, gali būti komplikuotas (pirmiausia dėl ribotų prieinamumo prie asmens privačios informacijos galimybių) ir jau atliktų galimai nesąžiningų veiksmų pagrindimas. Nebent kontrahentas išviešintų savo galimai nesąžiningus ketinimus ir / ar veiksmus (pavyzdžiui, viešai prieinamais būdais pardavinėtų turimą turtą). Todėl pareiga pagrįsti asmens nesąžiningus ketinimus ir / ar veiksmus, kaip pagrindą teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikai konstatuoti, neturi būti suabsoliutinta. Galimi atvejai, kai toks (visapusiškas) pagrindimas nėra objektyviai galimas ir reikalavimas taip pagrįsti gali reikšti reikalavimą įrodyti tą, ko objektyviai negalima įrodyti. Nesąžiningų ketinimų galimybei pagrįsti ir atitinkamai nustatyti gali būti pakankami duomenys, patvirtinantys asmens galimai nesąžiningą elgesį ikisutartiniuose ir / ar sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė nenurodo aplinkybių, kurios tikėtinai pagrįstų teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos buvimą. Ieškiniu nurodoma, kad šalys 2016 m. sausio 8 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo perduotas automobilis FIAT 500. Sutartimi numatyta, jog automobilio nuomos terminas – iki 2016 m. vasario 8 d. Šalys susitarė, kad automobilis bus grąžintas per 1 (vieną) darbo dieną nuo nuomos termino pabaigos arba sutarties nutraukimo dienos. Automobilis buvo perduotas sutarties sudarymo dieną ir nėra grąžintas iki šiol. Atsakovė nesumokėjo apeliantei nė vienos įmokos už naudojimąsi automobiliu. Apeliantė siuntė atsakovei pretenziją dėl automobilio grąžinimo. Atsakovė ne tik nereagavo į pretenziją, bet ir apskritai atsisakė ją priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškiniu nurodomos aplinkybės preliminariai patvirtina, jog atsakovė vengė ir toliau vengia vykdyti sutartį, ir rodo jos nesąžiningumą, pasireiškusį dar sutarties vykdymo stadijoje ir besireiškiantį po sutarties pabaigos. Atsakovė ne tik nemokėjo ir nemoka už naudojimąsi automobiliu, bet ir negrąžina paties automobilio, nors jau pasibaigė nuomos sutartis. Tokios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovė gali būti ir toliau nesąžininga bei imtis aktyvių veiksmų, kurie užkirstų kelią tinkamam būsimo ir apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo (į)vykdymui. Todėl, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika. Materialinio subjektinio reikalavimo, kuriam užtikrinti prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, ir laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis savaime nesudaro pagrindo prašymui dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų paties materialinio subjektinio reikalavimo patenkinimą. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra atliekamas preliminarus faktinių aplinkybių ir duomenų, kuriais yra grindžiamas reiškiamas materialinis subjektinis reikalavimas, vertinimas. Tokio vertinimo tikslas – įsitikinimas, jog, nustačius ieškiniu nurodomas aplinkybes, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Ieškinio pagrindo ir dalyko vertinimas, kuris atliekamas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra galutinis vertinimas, toks vertinimas neturi prejudicinės ir res judicata reikšmių (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas ir 279 straipsnio 4 dalis). Proceso stadijoje, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paprastai yra žinomos tik tos faktinės aplinkybės, kurias nurodo asmuo, prašantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nereiškia, jog teismo sprendimu, išnagrinėjus bylą iš esmės ir išsiaiškinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, bus atliktas toks pats ieškinio dalyko vertinimas.Pagrindiniu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu įvardijamas būsimo teismo sprendimo tinkamo (į)vykdymo užtikrinimas. Ne mažiau svarbiu tiksliu laikytinas esamos faktinės padėties išsaugojimas. Laikinosios apsaugos priemonės, kad ir kaip būtų įvardijami šių priemonių taikymo tikslai, yra skirtos laikinai materialinių subjektinių teisių apsaugai užtikrinti. Ne veltui jos ir yra įvardijamos laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Todėl yra galimos ir procesiškai leistinos situacijos, kai laikinai materialinių subjektinių teisių apsaugai užtikrinti yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, sutampančios su materialiniu subjektiniu reikalavimu, tai yra teisių gynybos būdu, kurį ieškovas pasirinko savo galimai pažeistoms materialinėms subjektinėms teisėms teismine tvarka (galutiniu teismo sprendimu) apginti. Galimi atvejai, kai laikina materialinių subjektinių teisių apsauga negali būti užtikrinta kitaip negu laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sutampančiomis su materialiniu subjektiniu reikalavimu. Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien tik dėl šių priemonių ir materialinio subjektinio reikalavimo sutapties nepagrįstai ir neproporcingai ribotų asmens procesinę teisę reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios, kaip minėta, skirtos laikinai materialinių subjektinių teisių apsaugai užtikrinti, taikymo (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Apeliantė tikėtinai pagrindė, jog atsakovė neturi pagrindo automobiliui valdyti ir juo naudotis. Automobilis turėjo būti grąžintas 2016 m. vasario 9 d., bet nėra grąžintas iki šiol. Atsakovė nebendradarbiauja su apeliante, nereaguoja į raginimus grąžinti automobilį, pastarajai nėra žinoma, kaip ir kokiais tikslais yra eksploatuojamas automobilis. Siekiant užkirsti kelią neigiamoms turtinėms pasekmėms, kurios gali atsirasti, atsakovei be pagrindo valdant ir naudojantis automobiliu, ir taip užtikrinti apeliantės, kaip automobilio savininkės, materialinių subjektinių teisių apsaugą, būtina taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių teikiama nauda bus didesnė negu neigiamos šių priemonių taikymo pasekmės. Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, konstatuotina, jog, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja pagrindas apeliantės prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškinį iš dalies – priteisė apeliantei iš atsakovės 300 Eur nuomos mokestį, 1 980 Eur delspinigius ir procesines palūkanas bei įpareigojo atsakovę grąžinti apeliantei automobilį. Sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas vis vien remiasi sprendimu už akių, nustatydamas turto arešto mastą.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir išvadomis, naikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – tenkina apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies: pirma, areštuoja atsakovės nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, nesant šio turto ar esant nepakankamai, – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis (turto arešto mastas – 2 280 Eur). Areštavus lėšas, atsakovei suteikiama teisė disponuoti 380 Eur (1 MMA) lėšomis pragyvenimo išlaidoms padengti (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 6 dalis); antra, įpareigoja atsakovę perduoti apeliantei automobilį laikinai saugoti, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl šalių ginčo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 1 dalis).Apeliantė patyrė 28 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Atskirasis skundas yra iš esmės patenkintas. Todėl apeliacinės instancijos teismas priteisia apeliantei iš atsakovės 28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Vilnius“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies:

areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto Vilnius“ (kodas 302693894) naudai L. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, nesant šio turto ar esant nepakankamai, – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas L. Z. ir / ar trečiuosius asmenis (turto arešto mastas – 2 280 Eur);

įpareigoti L. Z. perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto Vilnius“ automobilį FIAT 500, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas ZFA3120000J081068, laikinai saugoti, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl šalių ginčo;

atmesti kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį.

Areštavus lėšas, L. Z. suteikiama teisė disponuoti 380 Eur (1 MMA) lėšomis pragyvenimo išlaidoms padengti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto Vilnius“ iš L. Z. 28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.