- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- eI-1131-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04123-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- S. V.-K.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 29.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. V.-K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja S. V.-K. padavė teismui skundą (Elektroninės bylos Nr. eI-1131-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–4), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2017-11-29 sprendimą Nr. BR6-210 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – 2017-11-29 sprendimas); 2) panaikinti Agentūros 2017-11-09 sprendimą Nr. SP1-3871(11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos susigrąžinimo“ (toliau – 2017-11-09 sprendimas), 3) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai visą iki pritaikytų sankcijų skirtos 7 215,80 Eur paramos sumą; ir 4) įpareigoti Agentūrą iš naujo peradministruoti pareiškėjos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1012170921-1 (toliau – 2016 m. paraiška).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad neregistruotu laišku gavo Agentūros 2017-08-02 sprendimą Nr. BR6-2067050 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – 2017-08-02 sprendimas), vėliau Agentūros 2017-12-02 raštu buvo informuota, kad minėtas sprendimas laikytinas negaliojančiu ir pateikti 2017-11-29 ir 2017-11-09 sprendimai. Šie sprendimai neteisėti ir nepagrįsti. Agentūra piktnaudžiauja jai suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais, nesilaiko gero administravimo principo, kurio tikslas – suteikti asmenims apsaugą administracinių procedūrų metu. Taip pat buvo pažeistas teisinio aiškumo principas, nes pareiškėja nesuprato, ko iš jos reikalaujama. Pareiškėja nesutinka su visomis sankcijomis, kurios pritaikytos pagal skundžiamus 2017-11-29 ir 2017-11-09 sprendimus. Pareiškėja teisingai deklaravo savo plotus ir jokio neteisėto deklaravimo ar savininkų skundų dėl neteisėtai deklaruotų pasėlių nebuvo. Visi dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos teises į deklaruotus žemės sklypus, jei Agentūra prašė, buvo pateikti. Pareiškėjos deklaruotų žemės sklypų valdymas visada buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl tik netinkamas ar neišsamus pareiškėjos teiktų dokumentų vertinimas lėmė neteisėto galutinio sprendimo priėmimą. Viešojo administravimo subjektas pats privalo išsiaiškinti dėl deklaruotų plotų valdymo teisėtumo. Pareiškėja negavo jokių papildomų Agentūros reikalavimų pateikti žemės valdymą pagrindžiančius dokumentus, todėl juos ketina pateikti jau gavusi skundžiamą 2017-11-09 sprendimą. Pareiškėja pastebi, kad minėtas sprendimas dėl skolos susigrąžinimo priimtas anksčiau nei 2017-11-29 sprendimas, kuriuo pritaikytos sankcijos. Skundžiami 2017-11-09 ir 2017-11-29 sprendimai priimti nesilaikant gero administravimo principo, pažeidžia pareiškėjos, kuri yra sąžininga ūkininkė, teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja 2016 ir 2015 metais pasėlius deklaravo padedant seniūnijos darbuotojams, kurie vykdė savo pareigas tinkamai ir įsitikino, kad deklaruojami sklypai būtų valdomi teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Agentūra atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 37–41) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėja už 2015 ir 2016 metus pateikė paramos paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius. 2016 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – Taisyklės), 2015-04-20 įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – EKO priemonė) įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – EKO taisyklės), 2015-04-01 įsakymu 3D-245 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (toliau – MPŪV priemonė) įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – MPŪV taisyklėmis). Pareiškėjos 2015-06-06 pateikta paraiška Nr. 15-1012170921-A1-1 (toliau – 2015 m. paraiška) buvo vertinama, vadovaujantis EKO taisyklėmis. Agentūrai pateiktas anoniminis pranešimas, kuriuo ji buvo informuota, kad pareiškėjos sutuoktinis deklaruoja žemės sklypus, kurių valdymo teisės neturi, todėl 2017-04-18 raštu Nr. 1865322 (toliau – 2017-04-18 paklausimas) Agentūra pareikalavo pareiškėjos per 20 darbo dienų pateikti deklaruotų plotų žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja 2017-07-15 atsakė į Agentūros paklausimą, tačiau nepateikė prašytų žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. Agentūra peradministravo 2015 m. paraišką, kurioje buvo deklaruotas 60,90 ha plotas tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal EKO priemonę gauti, ir nustatė, kad šioje paraiškoje neteisėtai deklaruotas 34,39 ha plotas, dėl šios priežasties susidarė 5 404,23 Eur grąžintina suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Agentūra priėmė 2017-11-09 sprendimą. Administruojant 2016 m. paraišką, nustatyta, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visus deklaruotus plotus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 78 punktu, buvo konstatuotas neteisingas deklaravimas ir priimtas 2017-11-29 sprendimas. Pareiškėja visus valdymo dokumentus pateikė tik 2017-12-07, t. y. po Agentūros priimtų sprendimų ir praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po paklausimo. Agentūra administruoja paramos lėšas, skirtas kaimo plėtrai ir privalo užtikrinti skiriamos paramos teisėtumą. Nesutiktina su pareiškėjos argumentu dėl pažeistų teisėtų lūkesčių apsaugos, nes šiuo atveju ji nesilaikė teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų, susijusių su paramos skyrimu. Be to, Taisyklių 4.16 punkte nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, deklaravimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į deklaruotus plotus, laikytina, kad šie plotai deklaruoti neteisėtai. Skundžiami 2017-11-09 ir 2017-11-29 sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą šio straipsnio taikymo praktiką. Skundžiamuose 2017-11-09 ir 2017-11-29 sprendimuose yra aiškiai išvardintos faktinės aplinkybės, kurias įvertinusi Agentūra nustatė pareiškėjos padarytus pažeidimus, nurodė taikomas sankcijas ir jų sumų apskaičiavimą. Skundžiamuose 2017-11-09 ir 2017-11-29 sprendimuose pateikti teisiniai motyvai, išvardinti teisės aktai, kuriais remdamasi atsakovė juos priėmė. Iš skundžiamų 2017-11-09 ir 2017-11-29 sprendimų turinio yra visiškai aiškus pareiškėjos padarytas pažeidimas, jo mastas, aplinkybės ir teisinis pagrindas, juose nurodyta apskundimo tvarka, jie pasirašyti įgalioto asmens.
Teismo posėdyje Agentūros atstovas atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Byloje ginčas kilo dėl 2017-11-09 ir 2017-11-27 sprendimų, kuriais Agentūra nusprendė susigrąžinti pareiškėjai išmokėtą paramą pagal 2015 m. paraišką ir taikyti sankcijas pagal 2016 m. parašką dėl neteisingo deklaravimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėja 2015-06-06 pateikė 2015 m. paraišką (e. bylos 1 t., b. l. 47–53), kurioje deklaravo 60,90 ha plotą (7 kontrolinius žemės sklypus (toliau – KŽS)), už kurį mokamos tiesioginės išmokos, nurodė, kad už visą šioje paraiškoje deklaruotą plotą pageidauja gauti išmokas pagal EKO priemonę. Paraiškos dalyje „I. Bendrieji duomenys“ pareiškėja nurodė, kad pageidauja informaciją gauti elektroniniu paštu ir patvirtino, kad praėjusiais metais nedeklaravę naudmenų ir (arba) kitų plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais) patvirtinimo dokumentus pateikė. Pareiškėja 2015-06-10 paprašė NMA pakeisti 2015 m. paraiškos duomenis, be kita ko, nurodė, kad 5 metams prisiima naujus įsipareigojimus pagal EKO priemonę (e. bylos 1 t., b. l. 55–57).
5.2. Pareiškėja 2016-05-28 pateikė 2016 m. paraišką (e. bylos 1 t., b. l. 58–62), kurioje deklaravo 33,41 ha plotą (2 laukus KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) tiesioginėms išmokoms gauti, nurodė, kad už visą šioje paraiškoje deklaruotą plotą pageidauja gauti išmokas pagal EKO priemonę ir kompensacines išmokas už žemės plotus, esančius nepalankiose ūkininkauti vietovėse. Paraiškos dalyje „I. Bendrieji duomenys“ pareiškėja nurodė, kad pageidauja papildomai informaciją gauti paštu.
5.3 Agentūroje 2016-11-06 elektroniniu paštu buvo gautas anoniminis pranešimas, kad pareiškėjos sutuoktinis, kiti asmenys deklaruoja užgrobtas žemes, kurių nuosavybės teisės neturi ir neužsiima žemės ūkio veikla (e. bylos 1 t., b. l. 189). Agentūra 2017-04-18 pranešimu Nr. 1865322 (2017-04-18 paklausimas) informavo pareiškėją, kad, patikrinus 2016 m. paraiškos duomenis, nustatė neatitikimus ir, siekdama išsiaiškinti 2016 m. paraiškoje deklaruotų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, paprašė pateikti visų 2016 m. paraiškoje deklaruotų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (e. bylos 1 t., b. l. 66). Agentūra 2017-06-16 raštu Nr. 2027372 (e. bylos 1 t., b. l. 186–187) (toliau – 2017-06-16 paklausimas) pareikalavo pareiškėjos per 20 darbo dienų pateikti visų 2016 m. paraiškoje deklaruotų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja 2017-07-15 informavo Agentūrą, kad yra pateikusi paraišką Nr. 17-1012170921-1 tiesioginėms išmokoms gauti, deklaruotus pasėlius pareiškėja valdo nuomos (subnuomos) sandorių pagrindu, nurodė, kad pasirengusi pateikti papildomą informaciją deklaruotų sklypų valdymui (naudojimui) pagrįsti (e. bylos 1 t., b. l. 67).
5.4. Agentūra 2017-11-29 sprendimu (e. bylos 1 t., b. l. 79–86) informavo pareiškėją, kad pagal 2016 m. paraišką jai parama neskiriama. Šiame sprendime nurodė, kad: administruojant minėtą paraišką, kilo klausimas dėl galimo neteisėto (neteisingo) deklaravimo; Agentūra paštu 2017-04-25 išsiuntė pareiškėjai 2017-04-18 paklausimą; 2017-06-16 paštu išsiuntė tą pačią dieną parengtą paklausimą, kuriais prašė pareiškėjos pateikti žemės dirbimo įrodymo ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus dėl 2016 m. paraiškoje deklaruotų žemės sklypų. Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 78 punktu, turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėja teisėtai deklaravo žemės sklypus. Kadangi pareiškėja neatsakė į siųstus paklausimus, nepateikė 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų, Agentūra patikrino VĮ „Registrų centras“ pateiktą informaciją apie pareiškėjos deklaruotus sklypus ir nustatė, kad pareiškėjos 2016 m. paraiškoje deklaruoti žemės sklypai priklauso ar yra išnuomoti kitiems asmenims. Agentūra konstatavo, kad pareiškėja visą 2016 m. paraiškoje nurodytą plotą (33,41 ha) deklaravo neteisėtai, kadangi nepagrindė jų valdymo teisės, t. y. nepateikė šių žemės plotų valdymo teisę patvirtinančių dokumentų ir nusprendė neskirti pareiškėjai tiesioginių ir su jomis susijusių išmokų, kompensacinės išmokos pagal MPŪV priemonę, paramos pagal EKO priemonę bei taikyti sankcijas.
5.5. Agentūra 2017-11-09 sprendimu (e. bylos 1 t., b. l. 74–77) informavo pareiškėją, kad įvertino jos 2015 m. paraišką ir nustatė, kad pareiškėja nesilaikė įsipareigojimų pagal EKO priemonę, todėl susidarė 5 404,23 Eur grąžintinų išmokų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai. Nurodė, kad pareiškėja 2016 m. paraiškoje deklaravo 33,10 ha plotą, o 2015 m. paraiškoje – 60,90 ha plotą, už kurį mokama parama pagal EKO priemonę. Agentūra nurodė aplinkybes, susijusias su 2017-04-18 ir 2017-06-16 paklausimų išsiuntimu ir konstatavo, kad pareiškėja nėra pateikusi 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų. Agentūra konstatavo, kad pareiškėja visą 2016 m. paraiškoje nurodytą plotą (33,41 ha) deklaravo neteisėtai ir šiais veiksmais, be kita ko, pažeidė EKO taisyklių 22.6 punkte nustatytą įsipareigojimą nesumažinti paraiškoje įsipareigoto pagal EKO priemonę ploto daugiau nei 10 proc., t. y. nesilaikė ilgalaikių įsipareigojimų, prisiimtų 2015 m. paraiškoje pagal EKO priemonę. Dėl minėto pažeidimo Agentūra pareiškėjai pritaikė EKO taisyklių 53.1.3 punkte nurodytą sankciją – įpareigojo grąžinti visą už sumažintą plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažintą plotą, apskaičiuota paramos pagal EKO priemonę suma sumažinama 3 proc. Atsakovė apskaičiavo, kad pareiškėja privalo grąžinti 5 404,23 Eur. nepagrįstai išmokėtą paramą.
6. Pareiškėja teigia, kad skundžiami 2017-11-09 ir 2017-11-29 sprendimai yra neteisėti, nes, vertindama pareiškėjos 2016 m. paraišką, Agentūra nesilaikė gero administravimo ir atsakingo valdymo principo, piktnaudžiavo jai, kaip viešojo administravimo subjektui, suteiktais įgaliojimais. Pareiškėja nesutinka su visomis šiais sprendimais paskirtomis sankcijomis, nurodo, kad pasėlius deklaravo teisėtai, o tiek, kiek buvo prašoma, deklaruotų laukų valdymo teisę pagrindžiantys dokumentai buvo teikiami. Pareiškėja Agentūros reikalavimų dėl žemės valdymo dokumentų pateikimo nėra gavusi, aplinkybę, kad jų atsakovė reikalavo, iš esmės sužinojo tik gavusi 2017-11-29 ir 2017-11-09 sprendimus.
7. Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas Taisyklėse (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-03-31 iki 2016-06-07) pagrindinė tiesioginė išmoka apibrėžiama kaip išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais (4.22 punktas). Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas (4.20 punktas). Pagal Taisyklių 57 punktą, pareiškėjas arba jo atstovas, be kita ko, nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 6 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro (toliau – konsultavimo biuras) darbuotojui pateikia žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos (57.1 ir 57.1.3 punktai). Taisyklių 57.7 punkte nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama Agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt) (toliau – Portalas). Taisyklių 65 punkte nurodyta, kad pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Su paraiškų administravimu susijusios Agentūros funkcijos nurodytos Taisyklių 68 punkte, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Agentūra skelbia informaciją Portale, praneša pareiškėjams vienu iš būdų, kuriuo pareiškėjas sutiko būti papildomai informuotas: raštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu, taip pat savivaldybėms apie paraiškose ar kituose dokumentuose nustatytas klaidas ar neatitikimus, kai nustatomi: neteisingas deklaravimas, deklaruotų plotų persidengimas, paraiškos duomenų neatitikimas (nesutampant bendriesiems duomenims ir pan.), neteisingų pareiškėjo banko sąskaitos duomenų pateikimas ir kitos deklaravimo klaidos (68.1 punktas); vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą (68.4 punktas); baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale ir, jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti kitu būdu informuotas – vienu iš šių būdų, numatytų taisyklių 68.1 papunktyje (68.12 punktas).
8. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjams parama gali būti mokama tik už teisėtai valdomą plotą, kuriame vykdoma remiama žemės ūkio veikla. Pareiškėjams Taisyklės nenustato imperatyvios pareigos kartu su paraiška Agentūrai (ar seniūnijos specialistui) pateikti deklaruojamų laukų žemės valdymo teises pagrindžiančių dokumentų, jei pareiškėjas teikė paramos paraišką ankstesniais metais. Taisyklėse įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad Agentūra visą paraiškos administravimo ir vertinimo informaciją privalo įkelti į Portalą, tačiau apie skirtą paramą, pritaikytas sankcijas, nustatytas klaidas paraiškoje, neteisingo deklaravimo ir kitais atvejais papildomai informuoja pareiškėjus jų pasirinktu ir paraiškoje nurodytu būdu.
9. Iš skundžiamo 2017-11-29 sprendimo turinio matyti, kad Agentūra, gavusi informaciją, jog pareiškėja galimai 2016 m. paraiškoje deklaravo žemės plotus, kurių teisėtai nevaldo ir juose neužsiima žemės ūkio veikla (t. y. įtarė neteisingą deklaravimą), vadovavosi Taisyklių 78 punktu. Šioje nuostatoje nurodyta, kad naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Sisteminė Taisyklių 65 ir 68 punktų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad Agentūra, įtarusi neteisingą deklaravimą, privalo apie tai informuoti pareiškėją ir įkelti pranešimą į Portalą, tačiau, pagal Taisyklių 68.1 punktą, be minėto informavimo būdo, privalo analogiško turinio pranešimą pareiškėjui siųsti jo paraiškoje nurodytu būdu.
10. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, ar pareiškėja 2016 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose užsiėmė žemės ūkio veikla. Skundžiamų 2017-11-09 ir 2017-11-29 sprendimų turinys patvirtina, kad pareiškėjai už 2016 metų paramos laikotarpį parama buvo neskirta ir pritaikytos sankcijos dėl to, kad pareiškėja nereagavo į Agentūros 2017-04-18 ir 2017-06-16 paklausimus ir nepateikė deklaruotų laukų valdymą pagrindžiančių dokumentų. Iš pareiškėjos skundo turinio galima suprasti, kad apie 2017-04-18 ir 2017-06-16 paklausimus ji faktiškai sužinojo tik gavusi skundžiamus 2017-11-09 ir 2017-11-29 sprendimus, skunde nurodė, kad nedelsiant Agentūrai pateiks prašomus dokumentus. Agentūra atsiliepime nurodo, kad pareiškėja į 2017-04-18 paklausimą atsakė 2017-07-15 raštu, tačiau reikalaujamų žemės valdymo dokumentų nepateikė.
11. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Agentūra yra įstaiga, kuriai teisės aktais priskirtos plačios valstybės ir ES paramos žemės ūkio plėtrai administravimo funkcijos. Agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (lot. k. be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., LVAT 2014-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014).
12. LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pripažįstama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012-04-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014-04-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014, 2017-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Taip pat LVAT praktikoje pripažįstama, kad vienas pagrindinių gero administravimo principo elementų įgyvendinant administracinę procedūrą – asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teisės būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, užtikrinimas. Ši teisė turi būti reali, o jos įgyvendinimas siejamas inter alia (lot. k. be kita ko) su protingo termino paaiškinimams pateikti nustatymu. Protingu terminu paaiškinimams pateikti laikytinas įmanomai trumpiausias terminas, per kurį atidus ir rūpestingas asmuo turi realią galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę paaiškinti.
13. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015-12-12 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015-07-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
14. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo ir suformuotos teismų praktikos kontekste, konstatuoja, kad atsakovė, vertindama pareiškėjos 2016 m. paraišką (pakartotinai – ir 2015 m. paraišką), nesilaikė konstitucinio gero administravimo principo, todėl 2017-11-09 ir 2017-11-29 sprendimai negali būti laikomi atitinkančiais VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Nors Agentūra nurodo, kad pareiškėja nepateikė jos 2017-04-18 paklausime reikalautų žemės valdymo dokumentų ir juos pateikė tik po ginčijamų sprendimų priėmimo, 2017-12-07 (žr. e. bylos 1 t., b. l. 160–171), tačiau atsakovė nei atsiliepime, nei vėliau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjai iki ginčijamų sprendimų priėmimo buvo žinomas Agentūros reikalavimas pateikti 2016 m. deklaruotų laukų žemės valdymo dokumentus, nes buvo gauta anoniminė informacija dėl pareiškėjos (jos sutuoktinio) galimai neteisėtų veiksmų siekiant paramos už žemės ūkio veiklą.
15. Pareiškėja 2016 m. paraiškoje nurodė, kad paraiškos administravimo informaciją pageidauja gauti paštu. Agentūros valdomos informacinės sistemos ŽŪMIS suformuotuose paklausimuose (žr. e. bylos 1 t., b. l. 66, 186) nurodytas pareiškėjos adresas. Agentūra paaiškino, kad 2017-04-18 ir 2017-06-16 paklausimai buvo įkelti į Portalą, teismo posėdžiuose pripažino, kad šie pranešimai paštu, t. y. 2016 m. paraiškoje nurodytu būdu, pareiškėjai nebuvo išsiųsti. Atsakovės pateikta Portalo administravimo specialisto informacija (žr. e. bylos 1 t., b. l. 188) patvirtina, kad pareiškėja nuo 2017-04-18 iki 2017-11-09 nebuvo prisijungusi prie Portalo, taigi, nesusipažino su Agentūros reikalavimu pateikti 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo dokumentus. Agentūra nepateikė įrodymų, kad minėti paklausimai pareiškėjai buvo išsiųsti paštu ar 2015–2016 metų paraiškose nurodytu elektroniniu paštu. Pareiškėjos 2017-07-15 Agentūrai adresuotas raštas, įvertinus jo turinį, nelaikytinas atsakymu į minėtus paklausimus, nes jame nurodyta informacija visiškai nesusijusi su 2016 metų paramos laikotarpiu.
16. Pagal VAĮ 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1–2 dalys). Agentūros veiksmai, kai ji 2017-11-29 sprendimu nutarė neskirti pareiškėjai paramos pagal 2016 m. paraišką ir taikyti sankcijas (ir ilgalaikes), tinkamai neinformavus pareiškėjos apie Taisyklių 78 punkte nustatytas paramos skyrimo (neskyrimo) sąlygas ir neįsitikinus pareiškėjos valdymo teisių į 2016 m. paraiškoje deklaruotus laukus egzistavimu, negali būti laikomi viešojo administravimo subjekto elgesiu, atitinkančiu gero administravimo ir atsakingo valdymo imperatyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra nepaisė pareiškėjos teisės būti išklausytai, o ši aplinkybė turėjo esminę įtaką 2017-11-29 sprendimo išvadoms pareiškėjai visiškai neskirti paramos už 2016 m. paraiškoje deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir dėl neteisingai deklaruoto viso joje nurodyto ploto taikyti sankcijas.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi kito pareiškėjos ginčijamo 2017-11-09 sprendimo, kurį Agentūra priėmė pakartotinai įvertinusi 2015 m. paraišką, turinį, konstatuoja, kad jis taip pat naikintinas. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad atsakovė, nustačiusi, jog pareiškėja dėl nepateiktų žemės valdymo dokumentų neįrodė valdymo teisių į 2016 m. paraiškoje deklaruotus laukus, pažeidė ilgalaikius (5 metų) įsipareigojimus pagal 2015 m. paraišką ekologiškai ūkininkauti 2015 m. paraiškoje nurodytuose laukuose ir nemažinti įsipareigotų laukų plotų per minėtą įsipareigojimų laikotarpį (t. y. 5 metus nuo 2015 m. paraiškos). Agentūra sprendimą susigrąžinti dalį pareiškėjai išmokėtos paramos už 2015 m. paraišką grindė EKO taisyklių 22.6 punktu (jame nustatyta, kad pareiškėjai įsipareigoja per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paraiškos pateikimo datos nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 10 proc. pagal Priemonę) ir 53 punkto antra pastraipa ir 53.1.3. punktu (juose nurodyta, kad paramos gavėjas grąžina visą už sumažintą plotą gautą paramą, jeigu daugiau kaip 10 proc. ir sumažintų laukų plotų suma viršija 22.6 papunktyje nurodytą pagal Priemonę leistiną ribą, paramos gavėjas grąžina visą už sumažintą plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams, įvertinus sumažintą plotą, apskaičiuota paramos pagal Priemonę suma sumažinama 3 proc.). Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sankcijų taikymą (ir išmokėtos paramos susigrąžinimą) pareiškėjams, kurie užsiima ekologinio ūkininkavimo veikla, lemia įsipareigoto ploto sumažinimas ateityje. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos įsipareigojimų pagal EKO priemonę nevykdymas nustatytas dėl to, kad pareiškėja nepagrindė 2016 m. deklaruotų sklypų valdymo ir tokiu būdu sumažino 2015 m. paraiškoje įsipareigotą plotą, nors, kaip minėta, šią aplinkybę Agentūra konstatavo pažeisdama gero administravimo principą, 2017-11-09 sprendimas negali būti pripažintas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus, todėl naikintinas.
18. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Agentūros 2017-11-29 ir 2017-11-09 sprendimus tenkintini, o Agentūra įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjos 2016 m. paraišką ir 2015 m. paraišką tiek, kiek jos vertinimo rezultatai susiję su 2016 m. paraiškoje deklaruotu žemės ūkio naudmenų plotu. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti Agentūrą jai išmokėti paramą pagal 2016 m. paraišką. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai jos nurodyto dydžio paramą netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
19. Pareiškėja teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 772,73 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (e. bylos 2 t., b. l. 3) kartu su šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais (e. bylos 2 t., b. l. 7–8). Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi pareiškėjos skundas iš esmės tenkinamas, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas jos naudai, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
20. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, patirtas dėl teiktų teisinių konsultacijų, susipažinimo su byla, pasirengimo teismo posėdžiams, tačiau nei prašyme, nei sąskaitoje nenurodo šių teisinių paslaugų teikimo trukmės ir įkainio. Teismas, apskaičiuodamas pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgs tik atstovo veiksmus, kurių atlikimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2018-02-19 sudarė atstovavimo sutartį su advokato K. P. kontora, sutartimi pavedė advokato padėjėjui J. T. teikti teisines paslaugas, atstovauti pareiškėjai administracinėje byloje Vilniaus apygardos administraciniame teisme (e. bylos 1 t., b. l. 173). Iš 2018-04-16 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 19 (e. bylos 2 t., b. l. 7) matyti, kad prašomą priteisti teisinių paslaugų kainą (750 Eur) sudaro advokato padėjėjo susipažinimas su bylos medžiaga ir teisinių konsultacijų teikimas (150 Eur), pasiruošimas, atstovavimas teismo 2018-02-22, 2018-03-15 ir 2018-04-19 posėdžiuose ir teisinių konsultacijų teikimas (3 x 200 Eur).
22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas koeficientas (0,1) už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą.
23. Pažymėtina, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr., pvz., LVAT 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2017-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teismo posėdžio laikas minutėmis apvalinamas iki pilnos valandos (30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos vardu procesiniai veiksmai byloje buvo atlikti 2018-02-22, 2018-03-15 ir 2018-04-19, t. y. 2018 metų I ir II ketvirčius, todėl už dalyvavimą teismo posėdžiuose mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant atitinkamai į 2017 m. trečiojo ir ketvirtojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 850,80 Eur, IV ketvirčio – 884,80. Teismo 2018-02-22 posėdis truko 49 minutes, todėl už atstovavimą šiame teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 85,08 Eur (850,80 x 0,1 x 1). Teismo 2018-03-15 posėdis truko 9 minutes, teismo 2018-04-19 posėdis truko 13 minučių, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, už pareiškėjos atstovavimą šiuose teismo posėdžiuose išlaidos nepriteistinos.
25. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju atsižvelgus į maksimalios priteistinos sumos dydį bei bylos sudėtingumą teismas sprendžia, kad nėra pagrindo viršyti apskaičiuotų išlaidų dydžio už pareiškėjos atstovo advokato padėjėjo teiktas teisines paslaugas. Kartu su advokato padėjėju pareiškėją atstovavo ir sutuoktinis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą (žr. e. bylos 1 t. b. l. 3–4, 32–33). Atsižvelgiant į tai, už susipažinimą su administracinės bylos medžiaga bei dalyvavimą teismo posėdyje adekvati priteistina suma yra 85,08 Eur. Mokėjimo nurodymas Nr. 71 (e. bylos 1 t. b. l. 34) patvirtina, kad pareiškėja už paduotą skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos S. V.-K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017-11-29 sprendimą Nr. BR6-210 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir 2017-11-09 sprendimą Nr. SP1-3871(11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos susigrąžinimo“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos 2016 m. paraišką Nr. Nr. 16-1012170921-1 ir 2015 m. paraiškos Nr. 15-1012170921-A1-1 dalį dėl paramos už žemės sklypus, atitinkančius 2016 m. paraiškoje deklaruotą plotą, skyrimo.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai S. V.-K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 107,58 Eur (vieną šimtą septynis eurus penkiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.