- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-1283-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17848-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- M. K., L. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. ir L. K. prašymą panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjai M. K. ir L. K. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti santuokos, sudarytos 2008 m. rugsėjo 13 d., Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje ir 2008 m. rugsėjo 16 d. apskaitytos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos akto įrašą. Pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi.
2. Teismui pateiktame prašyme pareiškėjai nurodė, jog kartu negyvena nuo 2018 m. lapkričio 29 d., neveda bendro ūkio, sudaryta santuoka yra tik formali ir nebėra galimybės jos išsaugoti. Pareiškėjų teigimu, santuoka iširo dėl konfliktų ir bendros šeimos vizijos išsiskyrimo, todėl pareiškėjai prašo teismo panaikinti santuokos apskaitos įrašą bei patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjų 2019 m. lapkričio 6 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių susitartoms sąlygoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Panaikino bažnytinės santuokos, 2008 m. rugsėjo 13 d., sudarytos tarp L. K. (ikisantuokinė pavardė – „K.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje ir 2008 m. rugsėjo 16 d. apskaitytos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos akto įrašą. Po santuokos nutraukimo L. K. paliko iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „K.“, M. K. palikti pavardę „K.“. Patvirtino pareiškėjų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 6 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pareiškėjų nurodytomis sąlygomis: Mes, L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau tekste kiekvienas atskirai vadinamas „Šalimi“ arba kartu „Šalimis“, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3.52 straipsnio 2 dalimi, 3.53 straipsnio 3 dalimi, susitarėme panaikinti santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje Šalių susitarimu ir susitarėme dėl tokių santuokos įrašo panaikinimo pasekmių:
1. Šalių pareiškimai ir garantijos
1.1. Mes, L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudarėme santuoką 2008 m. rugsėjo 13 d. Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. 2008 m. rugsėjo 16 d. ši santuoka įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
1.2. Pareiškiame, jog nepilnamečių vaikų neturime.
1.3. Pareiškiame, jog nutraukiame santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje Šalių susitarimu, laisva valia, šia sutartimi numatydami bendro turto pasidalinimo bei kitas mūsų santuokos nutraukimo teisines pasekmes.
2. Turto pasidalinimas
2.1. Mums bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą pasidaliname tokiu būdu:
2.1.1. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo L. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas - butas su terasa, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2.1.2. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo M. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas – 5/599 dalys požeminės stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2.1.3. Abi šalys po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingos kreditoriui AB SEB bankui, banko kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius, pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
2.2. Transporto priemonė SMART, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagal šalių susitarimą, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka M. K..
2.3. Pareiškiame, jog daugiau jokio kito, tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturime, o namų apyvokos daiktus pasidalinome, kai pradėjome gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturime.
2.4. Pareiškiame, jog jokių kitų kreditorių, išskyrus nurodytą šios sutarties 2.1.3 punkte, nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturime.
3. Kitos sąlygos
3.1. Šalys susitaria, jog po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo.
3.2. Po santuokos nutraukimo Šalys turės šias pavardes: L. K. pasilieka iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „K.“, M. K. pasilieka savo pavardę „K.“.
3.3. Ši sutartis įsigalioja, įsiteisėjus ją tvirtinančiam teismo sprendimui.
3.4. Ši sutartis sudaryta trimis vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną sutarties Šalims ir vienas sutartį tvirtinančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant, įstatymas leidžia panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nuo pareiškėjų santuokos sudarymo bei jos apskaitymo civilinės metrikacijos įstaigoje yra praėję daugiau kaip vieneri metai, yra sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pareiškėjai yra veiksnūs (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai nurodo, jog jie nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, jų šeima faktiškai yra iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas mano, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra, pareiškėjų bažnytinės santuokos apskaitos įrašas naikintinas (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėjų sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių viešajai tvarkai neprieštarauja, sutuoktinių bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl teismas šią sutartį tvirtina (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Apeliantas (pareiškėjas) M. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6.1. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie bylą, kadangi jam nebuvo tinkamai procesiniai dokumentai ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė būti tinkamai informuotam. Nurodė, kad procesiniuose dokumentuose pareiškėjo adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau teismas kai kuriuos procesinius dokumentus pareiškėjui siuntė adresu (duomenys neskelbtini).
6.2. Skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių yra neteisėta pareiškėjo atžvilgiu, kadangi joje nurodytas susitarimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo, įvertinus tai, kad prievolė išlieka solidari, pažeidžia pareiškėjo teises bei interesus. Teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi L. K. atiteko nekilnojamojo turto už beveik 20 kartų didesnę sumą, o prievolė bankui liko solidari.
6.3. Teismui nebuvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, tikroji šalių valia dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties nebuvo nustatyta. Nurodė nesantis teisininkas, procesinius dokumentus ruošė L. K., todėl nesuprato ir negalėjo tinkamai įvertinti pasekmių, kurias gali sukelti pasirašomi dokumentai.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja L. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka bei prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto L. K. naudai 400,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
8. Nurodo, kad apelianto valia pareiškėjai dokumentus teismui dėl santuokos įrašo apskaitos akto panaikinimo ruošė patys. Teisminio proceso metu teismas net keturis kartus pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo trūkimams pašalinti. Nurodo, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas visiškai nesidomėjo vykstančiu skyrybų procesu, ne kartą teikė pasirašytą sutartį, kurioje buvo išreikšta jo valia. Nurodo, kad pareiškėjas studijavo VU teisės magistrantūroje, dirbo juristu, todėl tikėtina, kad apeliaciniu skundu apeliantas tik siekia vilkinti skyrybų procesą. Nurodo, kad šalys į teismą kreipėsi su prašymu, kuris nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjų byla nebuvo sudėtinga, šalys kelis kartus pateikė sutartį su aiškiai išreikšta valia, todėl teismas turėjo teisę pareiškėjų prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad pareiškėjai apie bylos nagrinėjimą buvo informuoti tinkamai. Nurodo, kad įstatymas nedraudžia sutuoktiniams, nutraukiant santuoką, turtą dalintis ne lygiomis dalimis ir nereikalauja nurodyti turto dalinimo motyvų. Taip pat pažymėjo, kad apeliantui yra puikiai žinomos turto įsigijimo aplinkybės, kad pareiškėja L. K. 2015 m. rugpjūčio 18 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 83 000,00 Eur, o iš minėto buto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos santuokos metu dalijamam butui įsigyti, o likusi suma buvo paimta iš banko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau C'PK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybes teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
12. Nagrinėjamu atveju, apeliantas M. K. kartu apeliaciniu skundu pateikė duomenis iš VĮ „Registrų centras“ internetinės svetainės apie pareiškėjų santuokoje įgyto turto vidutinę rinkos vertę bei pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pareiškėja L. K. kartu su atsiliepimu pateikė teismui 2015 m. rugpjūčio 18 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį, kuria grindžia atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, t.y. kad pareiškėjų santuokoje įgytam turtui įsigyti buvo panaudotos lėšos, gautos iš pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto pardavimo.
13. Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį, į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, pareiškėjų pateiktus rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo tenkintas pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, nurodydamas, kad nebuvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotas bei, kad dalinant sutuoktinių bendrą turtą buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių pricipo.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2019 m. birželio 12 d., teismui buvo pateiktas abiejų pareiškėjų pasirašytas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (I tomas, b.l. 1-3). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. punktu pareiškėjai susitarė, kad L. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas: 1) pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, išskyrus dviračių saugyklas, esančias (duomenys neskelbtini), atsiskaičius su kreditoriumi – 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų); 2) automobilis Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2.1.2. punktu susitarė, kad po santuokos nutraukimo M. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas: pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, atsiskaičius su kreditoriumi – likusi dalis, atskaičius 2.1.1. punkte nurodytą sumą; 2) dviračių saugyklas, esančias (duomenys neskelbtini), 3) automobilis Smart Smart, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Teismas pareiškėjams 2019 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjams nustatė 20 dienų terminą prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu trūkumams pašalinti (II tomas, b.l. 30-32).
17. Teisme 2019 m. liepos 15 d. buvo gautas pareiškėjų patikslintas prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo su priedais (II tomas, b.l. 36-39). Kartu su prašymu teismui pateiktoje 2019 m. liepos 15 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo susitarė, kad gyvenamosios paskirties butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pereina L. K. nuosavybės (sutarties 1.1. punktas); garažų paskirties pastato dalis – 5/599 dalys požeminės stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), turinčios 5329,45 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) pereina M. K. nuosavybėn (sutarties 1.2 punktas).
18. Teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjams dar kartą nustatė pakartotinį 14 dienų terminas prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu trūkumams pašalinti (II tomas, b.l. 56-58).
19. Teisme 2019 m. spalio 7 d. buvo gauta pareiškėjų patikslinta 2019 m. spalio 2 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo L. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka butas su terasa, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1.1 punktas); M. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka 5/559 dalys požeminės stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 3.1.2. punktas); abi šalys po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingos kreditoriui AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2016 m. rugpjūčio 1 d. (sutarties 2.1.3. punktas) (II tomas, b.l. 61-63).
20. Teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjams nustatė dar kartą pakartotinį 10 dienų terminas prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu trūkumams pašalinti (II tomas, b.l. 65-66).
21. Teisme 2019 m. lapkričio 11 d. buvo gauta pareiškėjų patikslinta 2019 m. lapkričio 6 d. sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kurioje pareiškėjai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą pasidalino tokiu pačiu būdu, kaip ir teismui pateiktoje 2019 m. spalio 2 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (II tomas, b.l. 69, 70-71).
22. Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjams nustatė dar kartą pakartotinį 14 dienų terminas prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu trūkumams pašalinti (II tomas, b.l. 75-76). Teisme 2019 m. gruodžio 13 d. gauti pareiškėjų pateikti teismo reikalauti duomenys (II tomas, b.l. 80-83).
23. Teismas 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucija pareiškėjų prašymą priėmė bei paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. sausio 20 d. 10:30 val. (II tomas, b.l. 36). Apie teismo posėdį šalys buvo informuotos apie teismo posėdį paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis; II tomas, b.l. 87).
Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
24. Bylos dėl santuokos nutraukimo (dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu yra nagrinėjamos CPK XXXV skyriuje „Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ar vieno sutuoktinio prašymu“ nustatyta tvarka. CPK 540 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams.
25. Sprendžiant dėl bylos skyrimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgtina į nurodytas įstatymo nuostatas, taip pat į pareiškėjų procesinį elgesį byloje: pareiškėjai ne vieną kartą šalino pareiškimo bei sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių trūkumus, iš pareiškėjų teiktų duomenų matyti, kad visą bylos pasirengimo nagrinėti laikotarpį - nuo 2019 m. birželio 12 d. (pareiškimo teismui pateikimo dienos) iki 2019 m. gruodžio 30 d. (pareiškimo priėmimo dienos) - pareiškėjų pozicija dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo bei kitų sąlygų iš esmės nesikeitė ir išliko nuosekli, byloje nėra duomenų apie pareiškėjų valios trūkumus; pareiškėjai nereiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byla galėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl apelianto informavimo apie teismo posėdį
26. Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais. CPK 540 straipsnio 1 dalies nuostatos, teismui nusprendus bylą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nenustato kitokios, nei CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, pranešimo apie teismo posėdį tvarkos.
27. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui visų teismo nutarčių dėl pareiškimo trūkumų šalinimo buvo siunčiamos jo pareiškime nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo įteiktos asmeniškai pareiškėjui (II tomas, b.l. 34, 60, 68, 78). Tuo tarpu pranešimas apie teismo paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka per klaidą buvo išsiųstas ne apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), ir grįžo neįteiktas (II tomas, b.l. 88). Tačiau apie teismo posėdį šalys buvo informuotos specialiame interneto tinklapyje kaip numato CPK 133 straipsnio 3 dalis: 2020 m. sausio 8 d. paskelbus pranešimą, kuriame nurodyta civilinės bylos pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru įsitikimu nagrinėjimo vieta ir laikas, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip pat nurodyta informacija, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį šalys nekviečiamos ir jame nedalyvauja (II tomas, b.l. 87).
28. Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t.y. kaip numatyta CPK 133 straipsnio 3 dalyje, todėl atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį.
Dėl sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo patvirtinimo pagrįstumo
29. Apeliantas nurodo, kad teismo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių pažeidžia apelianto interesus.
30. Bylos duomenimis, pareiškėjai per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 12 d. (pareiškimo teismui padavimo dienos) iki 2019 m. gruodžio 30 d. (kai pareiškimas buvo priimtas nagrinėti) pateikė net keturias abiejų pareiškėjų pasirašytas sutartis dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių: 2019 m. gegužės 30 d. (I tomas, b.l. 2-3), 2019 m. liepos 11 d. (II tomas, b.l. 39), 2019 m. spalio 2 d. (II tomas, b.l. 62-63), 2019 m. lapkričio 6 d. (II tomas, b.l. 70-72). Visose teismui teiktose sutartyse pareiškėjų susitarimas dėl pareiškėjai L. K. tenkančios didesnės turto dalies nuosekliai išlaikomas. 2019 m. gegužės 30 d. sutartyje šalys susitarė, kad L. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, išskyrus dviračių saugyklas, esančias (duomenys neskelbtini), atsiskaičius su kreditoriumi – 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų), 2) automobilis Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2.1.1.); M. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, atsiskaičius su kreditoriumi – likusi dalis, atskaičius 2.1.1. punkte nurodytą sumą; 2) dviračių saugyklas, esančias (duomenys neskelbtini), 3) automobilis Smart Smart, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2.1.2. punktas). Visose vėlesnėse sutartyse šalys tarėsi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjai L. K., o pareiškėjui 5/559 dalys požeminės stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. sutartyse šalys tarėsi ir dėl solidarios atsakomybės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. kredito sutartį (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimu patvirtino paskutinę, t.y. 2019 m. lapkričio 6 d., pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas sutartį dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių pasirašė nesuprasdamas sutarties turinio. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas net keturis kartus: 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. spalio 18 d. bei 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimis pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bei sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių trūkumams pašalinti, visų nutarčių kopijos buvo asmeniškai įteiktos apeliantui (II tomas, b.l. 30-32, 34, 56-58, 60, 65-66, 68, 75-76, 78), pareiškėjai šalino teismo nutartyse nurodytus trūkumus bei teikė abiejų pasirašytus procesinius dokumentus, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aiškiai suprato pasirašomų dokumentų turinį bei pasekmes, pasirašomų dokumentų turinys atitiko pareiškėjų valią. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei pareiškėjas po pareiškimo pateikimo teismui nusprendė pakeisti savo valią dėl sutarties sąlygų, jis galėjo aktyviai sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis – nelaukiant teismo posėdžio kreiptis į teismą su prašymu netvirtinti sutarties ir pan.
31. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, šių aplinkybių, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, nes šalys yra laisvos susitarti dėl turto padalinimo būdo, dalių ir pan., todėl ir šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepatvirtina šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino pareiškėjų pateiktą 2019 m. lapkričio 6 d. sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo.
32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pirmosios instancijos teismo procesinių pažeidimų bei įvertinusi visas bylos aplinkybes sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis nurodytomis CPK nuostatomis pareiškėjai L. K. iš apelianto M. K. priteisiama 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apelianto M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų ir 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.