- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-390-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14408-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alona Romanovienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- E. P., N. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovams E. P. ir N. P., trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovų E. P. ir N. P. priešieškinį ieškovei G. G. dėl piniginių lėšų grąžinimo ir ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklausantis butas buvo nuolatos užliejamas vandeniu ir apgadinamas dėl atsakovų bute įvykstančių avarijų, o 2011-03-12 dėl nuolatinės drėgmės bei sienų ir lubų įtrūkimų vonios kambaryje nuo lubų krentantis tinko gabalas sužalojo ieškovei kairiąją pėdą. Gydant sužalotą pėdą, ieškovei buvo atlikta operacija. Dėl sužalotos pėdos ieškovė patyrė didžiulį fizinį skausmą, kuris tęsias iki šiol, be to, sužalojimų metu ieškovė buvo stipriai išgąsdinta, patyrė stresą ir emocinį sukrėtimą, nepatogumų, buvo suvaržytos jos judėjimo, kartu ir bendravimo galimybės.
Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1000 Lt; 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-08-17, atsakovams rengiantis atlikti remontus savo bute, atsakovai davė ieškovei 1000 Lt, kuriuos ieškovė turėjo panaudoti savo vonios kambario remontui, jeigu toks poreikis atsirastų. 2008-07-01 atsakovų bute įvykus avarijai ir užpylus ieškovės butą, ieškovė informavo atsakovus, kad gautą 1000 Lt panaudos užpylimo padariniams pašalinti, su tuo atsakovai sutiko. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl neturtinės žalos, minėta suma nebuvo nurodyta ieškinyje, todėl, atsakovų nuomone, minima suma nebuvo panaudota pagal susitarimą ir ieškovė turi grąžinti perduotus pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad įvykis, kuriuo ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą, įvyko, t. y. tinkas nuo lubų nukrito, ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl teismas LR CK 6.266 str. nuostatų netaikė ir atsakovų atsakomybės klausimą sprendė bendrais pagrindais. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog jai atlikta operacija yra susijusi su 2011-03-12 ieškovės patirta trauma. Teismas pripažino, kad ieškovė tam tikrą neturtinę žalą dėl pėdos sumušimo ir lūžusio piršto patyrė. Paaiškino, kad įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl vienkartinio ieškovės vonios patalpos užpylimo vandeniu, kuris įvyko 2008-07-01, praėjus dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams 2011-03-12 ieškovės vonios kambaryje nukrito lubų tinkas, nepateikė. Nustatė, kad ieškovė buvo gavusi 1000 Lt užstatą galimai žalai vonios kambaryje atlyginti, tačiau atliko tik kosmetinį vonios remontą, tokiu būdu prisiėmė riziką dėl galimų padarinių. Atsakovų reikalavimą atmetė, nes dėl atsakovų kaltės buvo aplietas ieškovės vonios kambarys ir perduoti pinigai buvo skirti jo remontui.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti LR CK 6.266 str. 1 d. Nors įvykis atsitiko ieškovei priklausančiose patalpose, tačiau jį nulėmė atsakovų bute nuolat vykstantys remonto darbai ir ieškovei priklausančio vonios kambario užpylimai vandeniu. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai neapdairiai vykdė remonto darbus ir dėl to atsirado buto konstrukcijų trūkumai. Atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kad nebūtų kitiems asmenims padaryta žala. Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo padaryti sužalojimai namuose, užkritus sunkiam daiktui ant kojos. Atsakovų remonto darbai yra vienintelė priežastis, galėjusi sukelti 2011-03-12 avariją ieškovės bute. Atsakovų perduota suma -1000 Lt- tik patvirtina, kad buvo atliekami darbai, kurie galėjo sukelti žalą. Po incidento atsakovas pripažino kaltę ir pažadėjo atlyginti žalą, tačiau geruoju jos neatlygino. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės įrodė teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų - atliekamų remonto darbų - ir ieškovės patirtos neturtinės žalos. Nurodė, kad teismo išvada, kad dėl kilusios žalos atsakovai atleistini dėl pačios ieškovės veiksmų, nepagrįsta. Ilgą laiką atsakovams priklausančiame bute buvo atliekami remonto darbai, tuo tarpu ieškovė jokių remonto darbų, galėjusių pakenkti jos turtui, neatliko. Buvo atliktas tik kosmetinis remontas, tačiau didesnio remonto atlikimas buvo neprivalomas, ieškovė nenumatė ir negalėjo numatyti, kad atsakovai gali neatlikti visų darbų, kuriuos atlikti juos įpareigoja teisės aktai – LR K 4.37 str., 6.246 str. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė LR CK 6.253 str. nuostatas, nes ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai mažintina priteistina žala.
Atsakovai atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2012-10-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, todėl pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovai yra savininkai buto, esančio virš ieškovės buto Nr. 24 (t.1, b. l.10-15). Ieškovė įrodė, jog ji 2011-03-12 kreipėsi į medikus dėl kojos traumos (t.1, b.l.21-27). Ieškovė nurodo, jog traumą patyrė vonioje, nes ant kojos užkrito vonios lubų tinkas. Ieškovė namo administratoriaus surašytais aktais bei liudytojų parodymais (t.2, b.l.78-84) įrodinėja, jog dėl daugkartinių apipylimų bei savavališkos šildymo sistemos įsivedimo atsakovų bute įvyko paminėtas nelaimingas atsitikimas. Byloje yra įrodymų, jog atsakovai apipylė ieškovės butą 2008-07-01, 2010-08-04 surašytas ieškovės kambario apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad nuo laukinės sienos pusės sudrėkusios lubos ir kt. defektai (t.1, b.l.16-17) , 2010-12-08 buvo tikrinta ieškovės bute temperatūra (t.1, b.l.18).
2011-03-14 statinio apžiūros akte užfiksuota, kad ieškovės vonios lubose matosi senos vandens dėmės ir nuo lubų nukritęs apie 1 kv. m tinkas (t.1, b.l.19), o 2011-08-22 apžiūrėjus ieškovės virtuvės lubas nustatytas įtrūkimas (t.1, bl.20) bei namo administratoriaus raštu (t.1, b.l.86) įrodyta, jog namo vamzdyno būklė yra patenkinama. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovai, 2006-08-17 pradėdami savo buto remontą, davė ieškovei 1000 Lt kaip užstatą vamzdžių ir vonios kambario remontui jeigu būtų padaryta žala (t.1, b.l.102-103). Pirmosios instancijos teismas sprendė ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau ieškovė atsisakė (t.1, b.l.90-95). Kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, ieškovės atsisakymą atlikti byloje ekspertizę priežastiniam ryšiui tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų veiksmų teisėtumui nustatyti bei ieškovei atsiradusių pasekmių, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų atsakovų civilinei atsakomybei įrodyti.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Byloje akivaizdu, jog yra būtinos specialiosios žinios atsakovų veiksmų teisėtumui įvertinti, nes ieškovės pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad tarp ieškovės buto užliejimo 2008-07-01 ar net 2010 m. rugpjūčio mėnesį surašytame akte nurodytų aplinkybių iki ieškovės nurodomo įvykio 2011-03-12 yra praėjęs nemažas laiko tarpas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos įrodinėjamas atsakovų buto šildymo pertvarkymas galėjo turėti įtakos ieškovės buto pagrindinėms konstrukcijoms. Byloje nustatyta, jog 2011-03-12 nukrito ieškovės vonios lubų tinkas, tačiau tik tos srities specialistams ištyrus šalių namo perdengimus, konstrukcijas, atsakovų buto pertvarkymus galima padaryti tikslią priežastį, kodėl nukrito ieškovės bute vonios kambario lubų dalis. Sprendžiant klausimą dėl atsakovų civilinės atsakomybės ieškovė turėjo įrodytu visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 str.). Vien neturtinės žalos nurodyti šiuo atveju nepakanka. Šios bylos viena iš įrodinėjamų aplinkybių - atsakovų veiksmų teisėtumo analizė. Be to, būtina šioje byloje įrodyti ieškovės bute atsiradusių defektų atsiradimo priežastis ir jas susieti su atsakovų neteisėtais veiksmais. Atliekant statybos darbus (statant, remontuojant, rekonstruojant) yra naudojamos statybinės medžiagos, turi būti laikomasi statybinių, konstrukcinių ir technologinių reikalavimų. Jų nesilaikymas gali būti defektų priežastis. Dėl statyboje naudojamų medžiagų, darbų atlikimo specifikos (specialių reikalavimų statybinėms medžiagoms ir darbams, projektavimui, konstravimui, technologijai surenkant, montuojant ir pan.) , todėl statyboje ar statiniuose fiksuotų defektų ar kitokios faktinės padėties susidarymo priežastims nustatyti yra būtinos specialios žinios. Jeigu aplinkybei ištirti ir išvadoms daryti, nors jos ir faktinio pobūdžio, reikia specialių žinių, turi būti skiriama ekspertizė. Vertindamas ieškovės pateiktų aktų duomenis kaip įrodymus, teismas turi patikrinti, ar tai nėra tik prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamas teismo sprendimas. Tokiu atveju teismas pasiūlo šaliai, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, pateikti papildomus įrodymus – teismo ekspertizės aktą. Jeigu papildomi įrodymai nepateikiami, teismas, įvertinęs bylos įrodymus, gali konstatuoti, kad asmuo, kuriam nustatyta tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo pareiga, neįrodė to, ką privalėjo įrodyti, t. y. aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei skirti ekspertizę, tačiau ieškovė atsisakė (t.1, b.l.90-95). Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog esant CK 6.266 str. 1d. nustatyta statinių valdytojų kaltės prezumpcijai žalos padarymo atveju, nereikia įrodyti kitų civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusių pasekmių. Apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2009-10-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 buvo nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nes paminėtoje byloje buvo sprendžiamas statinių valdytojų civilinės atsakomybės klausimas, kai įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai nebuvo nutolę laiko prasme su padaryta žala. Šioje byloje yra nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nes byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad netrukus po ieškovės buto apipylimo ar jo metu nukrito jos vonios lubų tinkas. Be to, šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovai įrodė, jog davė ieškovei 1000 Lt vonios remontui, o iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog ji atliko tik vonios kosmetinį remontą, taip pat byloje įrodyta, jog namo vamzdynų būklė yra patenkinama (t.1, b.l.86), todėl byloje nepašalinta faktinė aplinkybė, jog ieškovė, atlikdama vonios lubų remonto darbus, privalėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga. Apeliaciniame skunde ieškovė remiasi 2011-08-22 buto apžiūros aktu, kuriame nustatytas jos virtuvės lubų įtrūkimas (t.1, b.l.20), tačiau šio akto susiejimui priežastiniu ryšiu su ieškovei įvykusiomis 2011-03-12 pasekmėmis reikalingos specialios žinios, nes byloje nėra įrodymų, jog iki ginčo įvykio ieškovės vonios lubos buvo įtrūkusios, todėl apeliacinis skundas yra grindžiamas prielaidomis.
Šioje byloje priežastinio ryšio nustatymo aspektu turėjo būti tiriama, ar žala ieškovei, t. y. jos vonios lubų tinko nukritimas ir jos kojos sužalojimas 2011-03-12, atsirado dėl vandens patekimo į ieškovės patalpas jos nurodytomis datomis - 2008-07-01, 2010-08-04, siejant tai su atsakovų veiksmais prižiūrint jiems nuosavybės teise priklausantį butą (CK 6.247 straipsnis). Iš apskųsto teismo sprendimo motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK nustatytų ir šioje nutartyje aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, padarė išvadą, kad ieškovė priežastinio ryšio neįrodė. Atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo našta šioje byloje teko ieškovei, kuri, grįsdamas savo reikalavimus, jog žala atsirado dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo, turėjo įrodyti priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.