Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovei G. G., ieškovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui E. P., atsakovų atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovams E. P. ir N. P., tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovų E. P. ir N. P. priešieškinį ieškovei G. G. dėl piniginių lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso virš ieškovės buto esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 7-13, 14-15). 2006-08-17 atsakovai sumokėjo ieškovei 1000,00 Lt užstatą galimiems nuostoliams dėl atsakovų bute vykstančių remonto darbų atlyginti (t.1, b.l. 102-103). 2008-07-01 atsakovams priklausančiame bute įvyko avarija – iš antgalio išsimovė gyvatuko vamzdis, dėl ko buvo užlietas ieškovei priklausantis butas (t.1, b.l. 16). 2011-03-12, ieškovei būnant savo buto vonios kambaryje, nuo lubų nukritęs tinko gabalas sužalojo ieškovei kairiąją pėdą – nustatytas kairės pėdos sumušimas, atlikus kontrolines rentgenogramas, diagnozuotas trečio piršto bazalinės falangos lūžimas (t.1, b.l. 19, 21, 22-23). 2011-08-04 ieškovei atlikta kairės čiurnos tarzalinio kanalo operacija (t.1, b.l. 24).

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimui yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala), kurias šiuo atveju turi įrodyti ieškovė (CK 6.246 str. - 6.249 str., CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė atsakovams, o ne atsakovų turtą apdraudusiai draudimo kompanijai, toliau pasisakytina dėl atsakovų civilinės atsakomybės.

Ieškovės atstovas nurodė, kad ginčo santykiams taikytinas LR CK 6.266 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Savininkas (valdytojas), paneigęs šią prezumpciją, gali būti atleistas nuo atsakomybės (CK 6.266 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis, kuriuo ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą, įvyko, t.y. tinkas nuo lubų nukrito, ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl šiuo atveju CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos ir spręstinas klausimas dėl atsakovų atsakomybės vadovaujantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei priklausančiame bute, vonios kambaryje, nuo lubų nukritęs tinko gabalas sužalojo ieškovei kairiąją pėdą – nustatytas kairės pėdos sumušimas, atlikus kontrolines rentgenogramas, diagnozuotas trečio piršto bazalinės falangos lūžimas (t.1, b.l. 19, 21, 22-23). Ieškovė nurodo, kad dėl 2011-03-12 patirtos traumos vėliau, 2011-08-04, jai teko daryti kairės kojos čiurnos operaciją. Į bylą pateikta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos kopija patvirtina, kad ieškovei diagnozuotas kairės kojos tarzalinio kanalo sindromas ir iš tiesų 2011-08-04 jai buvo atlikta kairės čiurnos tarzalinio kanalo operacija ir n.tibialis post revizija. Ieškovė nurodė, kad po pėdos sumušimo jai susidarė kraujo krešulys, buvo užspaustas nervas, dėl ko vėliau buvo atlikta čiurnos operacija, tačiau, pažymėtina, kad ieškovė nėra medikė ir teismas neturi pagrindo vadovautis šiais ieškovės paaiškinimais. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo ieškovę gydžiusio gydytojo A. B. apklausos, o UAB DK „PZU Lietuva“ gydytojo eksperto išvadoje nurodyta, kad minėta operacija nėra susijusi su 2011-03-12 ieškovės patirta trauma (t.2, b.l. 64). Kitų įrodymų, kad operacija buvo atlikta būtent dėl 2011-03-12 patirtų pėdos sužalojimų ieškovė nepateikė. Visgi ieškovei net ir neįrodžius, kad dėl patirtos traumos vėliau jai buvo atlikta operacija, konstatuotina, kad ieškovė tam tikrą neturtinę žalą patyrė – dėl pėdos sumušimo ir lūžusio piršto ieškovė patyrė fizinį skausmą, nepatogumų, taip pat pagrįstai tikėtina, kad, jai būnant vonios kambaryje, nukritus tinkui nuo lubų, ieškovė išsigando ir patyrė stresą.

Sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės yra būtina nustatyti jų neteisėtus veiksmus, kurie turėtų būti priežastis žalai atsirasti. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (CK 4.37 str. 1 d.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai priklausantis butas buvo nuolatos užliejamas ir apgadinamas dėl atsakovų bute įvykstančių avarijų, o 2011-03-12 dėl nuolatinės drėgmės bei sienų ir lubų įtrūkimų, nuo lubų krentantis tinko gabalas sužalojo ieškovę, tokiu būdu atsakovai netinkamai prižiūrėjo jiems nuosavybės teise priklausančiame bute esančius vamzdžius, atliko pertvarkymus, nesilaikydami bendrojo pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai. Kaip šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus ieškovė pateikė į bylą jai priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktus (t.1, b.l. 17, 18, 19, 20), taip pat buto nuotraukas (t.1, b.l. 27-29), tačiau pažymėtina tai, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl jai padarytos turtinės žalos – jos buto sienų ir lubų apgadinimo – atlyginimo, todėl teismas analizuoja tik tas aplinkybes ir įrodymus, kurie susiję su ieškovės buto vonios kambaryje įvykusiu incidentu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2008-07-01 atsakovų bute įvyko avarija ir buvo užlietas ieškovės vonios kambarys, šį faktą patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai (t.1, b.l. 16). 2012-05-22 teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad vonios kambarys iš atsakovų buto buvo užpiltas vieną kartą – 2008-07-01. Taigi nagrinėjamu atveju net ir pripažinus, kad atsakovai nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi atlikdami savo bute remontus (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.), būtina nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos neturtinės žalos.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pažymėtina, kad ieškovė skirti byloje ekspertizę atsisakė, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl vienkartinio ieškovės vonios patalpos užpylimo vandeniu, kuris įvyko 2008-07-01, praėjus dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams 2011-03-12 ieškovės vonios kambaryje nukrito lubų tinkas, nepateikė. Tiek ieškovė, tiek jos atstovas 2012-05-22 teismo posėdžio metu patvirtino, kad po užpylimo 2008-07-01, ieškovės vonios kambaryje buvo atliktas tik kosmetinis lubų remontas – lubos išklijuotos tapetais, lubų tinkas tvarkytas nebuvo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė buvo gavusi 1000,00 Lt užstatą galimai žalai vonios kambaryje atlyginti, tačiau didesnio remonto nedarė, lubas išklijavo tapetais ir tokiu būdu laiku nepastebėjo galimai atsiradusių įtrūkimų lubose, ieškovė atsakovams pretenzijų dėl minėto buto užpylimo neturėjo, į atsakovus dėl patirtų nuostolių atlyginimo nesikreipė, todėl pripažintina, kad pati ieškovė iš dalies prisėmė riziką dėl galimų padarinių (CK 6.253 str. 5 d.). Ieškovė, būdama buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, taip pat turi pareigą rūpintis savo turtu ir prižiūrėti jį taip, kad jis nekeltų pavojaus gyvybei ir sveikatai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp 2008-07-01 atsakovų bute įvykusios avarijos ir 2011-03-12 incidento ieškovės buto vonios patalpoje.

Ieškovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas.

Atsakovai pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 1000,00 Lt sumą, kuri buvo perduota ieškovei kaip užstatas galimiems nuostoliams dėl atsakovų bute daromo remonto atlyginti. Atsakovai neginčija, kad jų bute 2008-07-01 įvyko avarija ir buvo užlietas ieškovei priklausantis butas, tokiu būdu atsakovai pripažįsta, kad žala ieškovei buvo padaryta. Šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovė turi pateikti atsakovams ataskaitą ir įrodymus dėl jai perduotų pinigų panaudojimo, o ieškovė ir byloje apklausti liudytojai V. P. (V. P.), L. B., N. B. patvirtino, kad prieš 2008-07-01 įvykusį užpylimą remontas, nors ir kosmetinis, vonios patalpoje buvo padarytas. Atsižvelgiant į tai, kad 1000,00 Lt suma ieškovei buvo perduota kaip būsimos žalos kompensavimo prievolės užtikrinimas, žala ieškovei buvo padaryta, sutinkamai su LR CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais nėra pagrindo pripažinti, kad minėtą sumą ieškovė įgijo be pagrindo, todėl atsakovų priešieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. atsakovų E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant, atsakovams priklausančių piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą, neviršijant 10 000 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove G. G..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.