Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovėms A. L. ir I. V. dėl skolos už šilumos energiją, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2018 m. vasario 27 d. buvo gautas atsakovės A. L. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 76-78). Atsakovė nurodė, jog ieškinio nuorašo negavo ir apie iškeltą civilinę bylą nežinojo. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tinkamą procesinių dokumentų įteikimo atsakovėms faktą. Atsakovės A. L. nuomone, Lietuvos Respublikos teismai nėra kompetentingi nagrinėti šią civilinę bylą, nes atsakovė I. V. neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2018 m. balandžio 11 d. gautas patikslintas atsakovės A. L. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 105-108). Teismas 2018 m. balandžio 20 d. elektroninių ryšių priemonėmis atsakovei išsiuntė paklausimą (b. l. 119), prašydamas informuoti, ar patikslintas pareiškimas yra galutinis procesinis dokumentas, kuriuo šalinimai pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai nustatyti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šios taisyklės taip pat taikomos nagrinėjant ir atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei nepašalinus pareiškimo dėl sprendimo už akių trūkumų, teismas nutarė atsakovės pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 27 d. atsakovė A. L. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 76-78). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė atsakovei keturiolikos dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą pašalinti nurodytus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus (įrodymai, paneigiantys atsakovės skolos faktą, gyvenamųjų vietų adresai, kt.) (b. l. 83-84). Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-893-945/2018 nustatė A. L. terminą iki 2018 m. balandžio 30 d. pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi nustatytiems trūkumams pašalinti (b. l. 102). 2018 m. balandžio 11 d. A. L. pateikė patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 105). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 20 d. raštu įpareigojo A. L. informuoti teismą, ar 2018 m. balandžio 11 d. patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra galutinis procesinis dokumentas, šalinant pareiškimo trūkumus (b. l. 119). 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi teismas A. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepašalinus trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 134).

Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teikiantis asmuo turi nurodyti aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, taip pat visus kitus šalies reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę pateikti argumentuotą poziciją dėl ginčo esmės, pridėti prie pareiškimo visus turimus bylai reikšmingus įrodymus, kuriuos ji būtų pateikusi su atsiliepimu į ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nutartimis apeliantei sudarė visas galimybes pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, tačiau atsakovė teismui teikė dokumentus, nesusijusius su tinkamu trūkumų šalinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. balandžio 20 d. paklausimas atsakovei A. L. nebuvo procesinis dokumentas, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą 2018 m. gegužės 3 d. nutartį. Šiuo paklausimu teismas siekė išsiaiškinti, ar atsakovės pateiktas patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra galutinis procesinis dokumentas, tačiau neįpareigojo atsakovės atlikti tam tikrų procesinių veiksmų, kurių neatlikus jai kiltų neigiamos teisinės pasekmės. Teismas tokiu būdu sudarė papildomas garantijas atsakovei pašalinti nurodytus pareiškimo trūkumus. Tačiau net ir išsiuntus šį pranešimą, atsakovė A. L. nepašalino esminio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumo – nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, galinčių paneigti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes atsakovė nepašalino anksčiau nurodytų pareiškimo trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, pagrįstai nustatė, jog procesiniai dokumentai pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį atsakovei A. L. įteikti tinkamai. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, procesinių dokumentų fiziniam asmeniui neįteikus šioje dalyje nustatyta tvarka, juos pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo siųsti du kartus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai buvo grąžinti su žyma, jog nebuvo atsiimti per siuntos saugojimo terminą (b. l. 31, 38). Minėti dokumentai taip pat išsiųsti į A. L. darbovietę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43), tačiau dokumentai taip pat grįžo neįteikti (b. l. 35, 37). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad A. L. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog „2018 m. vasario 8 d. pašto dėžutėje atradau voką“ bei „2018 m. vasario 6 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas už akių irgi neišsiųstas ir neįteiktas atsakovėms nustatyta tvarka, o pamestas pašto dėžutėje“ (b. l. 48). Apeliacinės instancijos teismas atsakovės A. L. argumentus, jog teismo korespondenciją ji pametė pašto dėžutėje, vertina kaip nerūpestingą atsakovės elgesį, kuris nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą dokumentų įteikimo tvarką ir tinkamai neinformavo A. L. apie teismo procesą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirta 5,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 142). Atmetus atsakovės A. L. atskirąjį skundą, šios išlaidos priteistinos iš A. L. valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,31 Eur (penkis eurus 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.