- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- e2A-2633-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00328-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Gružeikiai“
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių sodininkų bendrijos „Gružeikiai“ (ieškovės) ir S. G. (atsakovės) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Gružeikiai“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 444,60 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. Atsakovė sodininkų bendrijoje „Gružeikiai“ 2020 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo 0,0960 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra sodo pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas.
1.2. Sodininkų bendrijoje yra įrengtas centralizuotas vandentiekis, kuriuo naudojasi ir atsakovė. Tai, kad atsakovė naudojosi vandeniu, patvirtina sodininkų bendrijos vandentiekio naudotojų patikrinimo aktas, sudarytas 2020 m. spalio 11 d., kuriame buvo nustatyta, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja bendrijos vandentiekio tiekiamą vandenį. Taip pat pateiktose fotonuotraukose fiksuota, kad atsakovės sodyboje iš bendrijai priklausančios vandentiekio trasos, per prijungtą sklendę, atsakovės sklype bėga vanduo.
1.3. Atsakovė vandeniu naudojosi iki 2022 m. spalio 1 d., kol pateikė bendrijai prašymą, todėl jai kyla pareiga apmokėti skolą susidariusią dėl bendrijos tiekiamo vandens naudojimo. Atsakovė naudojosi vandeniu tačiau už jį nemokėjo.
1.4. Atsakovė taip pat liko skolinga 180 Eur už vandentiekio remonto darbus. Atsakovė nesumokėjo ir bendrijos visuotinio susirinkimo patvirtintos įmokos už vandentiekio tinklų įteisinimo procedūras – 86,40 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad:
2.1. Bendrijos pirmininkas pareiškė ieškinį ieškovei dėl jos jam pareikštos kritikos.
2.2. Sodų bendrijos gręžinio vandenio niekada nenaudojo, nes savo sklype dar 2012 m. įsirengė vandens gręžinį ir naudojo savo gręžinio vandenį sodo poreikiams užtikrinti. Apie tai žinojo ne tik bendrijos pirmininkas, bet tai nuo 2012 m. buvo žinoma ir sodininkų bendrijos valdymo organams, nes gręžiniui buvo išduotas pasas. Gręžinys sodininkų teritorijos ribose turi indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat gręžinys atžymėtas sodo sklypo vietos schemoje. Todėl ieškinio reikalavimai mokėti už galimai nelegalaus ar neteisėto įrenginio vandenį ar net tokio įrenginio remontą yra nepagrįsti.
2.3. Iš bendrijos pateiktų protokolų matyti, kad prievolę (nors ir neteisėtą) mokėti už vandenį bendrija nustato tik naudotojams. Bendrijos narių susirinkime buvo nustatyta, jog narys, norėdamas gauti bendrijos gręžinio vandenį, privalėjo parašyti prašymą. Atsakovė tokio prašymo nerašė, nes jai vandens nereikėjo, į jos sodą vanduo netiektas.
2.4. Ieškovės pateiktos nuotraukos, kuriose nenurodyta nei jų darymo data, nei vieta, nei jose yra kokių nors reikšmingų ginčui nagrinėti aplinkybių. Teismui pateiktas 2022 m. spalio 2 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vandens tiekimas atjungtas, kai tuo tarpu, į atsakovės sodą vanduo nebuvo tiekiamas ir nebuvo pajungtas jokiais įrenginiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 444,60 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 444,60 nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 778,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Teismas konstatavo, kad atsakovės atsiliepime ir teismo posėdyje nurodytus teiginius, kad ji bendrijos teikiamu vandeniu niekada nesinaudojo, paneigia pačios atsakovės vėliau pateikti dokumentai, kuriuose nurodoma, kad atsakovė mokėjo bendrijai už centralizuotai pateikiamą vandenį. Be to atsakovė pateikė prašymą atjungti ją nuo vandens tiekimo. Tai, kad atsakovė naudojo bendrijos vandenį, patvirtina ir ieškovės surašytas aktas bei ieškovės pateiktos nuotraukos kuriuose matyti, kad vandens vamzdyje einančiu ties atsakovės sklypu buvo padaryta vandens sklendė, nukreipta į atsakovės sklypą, tvoroje išpjauta anga. Tai, kad atsakovė turėjo (turi) savo vandens tiekimo šaltinį nepaneigia, atsakovės galimybės ir noro naudoti bendrijos teikiamą vandenį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas taip pat nustatė, kad bylos apimtis nedidelė, nedidelis ir byloje keliamų teisinių problemų sudėtingumas, ginčo sumos dydis mažas (444,60 Eur) ir teisinės pagalbos išlaidos daugiau kaip 6 kartus viršija ieškinio suma, byloje specialių žinių poreikio nebuvo, todėl yra pagrindas mažinti ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Be to įvertintinus tai, kad pati atsakovė yra bendrijos narė, todėl ieškovės teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1 756,42 Eur. iš viso ieškovei priteisiant 1 778,42 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 756,42 Eur); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:
6.1. Teisinės pagalbos išlaidos buvo realiai patirtos, pagrįstos dokumentais ir proporcingos suteiktoms paslaugoms. Tuo tarpu byla nebuvo akivaizdžiai nesudėtinga ar formali.
6.2. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad teisinių išlaidų sumą 6 kartus viršija ieškinio sumą, nepagrįstas.
6.3. Aplinkybė, kad atsakovė yra bendrijos narė, neturi reikšmės sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad teisinių paslaugų išlaidos apėmė visą bylos procesą, o ne vien ieškinio parengimą.
6.5. Dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl netinkamo atsakovės procesinio elgesio.
7. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Šalies argumentai
8. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino nei nuo kada atsakovė yra sklypo savininkė, nei už kokius laikotarpius jai yra paskaičiuota tariama skola.
8.2. Atsakovė 2012 m. savo sklype įsirengė asmeninį vandens gręžinį ir nuo to laiko bendrijos gręžiniu niekada nesinaudojo. Šias aplinkybes patvirtino ne tik rašytiniai įrodymai, tačiau ir liudytojai. Teismas į šias aplinkybes visai nesigilino.
8.3. Aplinkybė, kad atsakovė pateikė prašymą atjungti ją nuo vandens tiekimo taip pat yra netinkamai įvertinta, nes atitinkamas atsakovės prašymas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, tačiau teismas pasisakė tik dėl šio dokumento, net nevertindamas jo turinio ir sudarymo aplinkybių.
8.4. Vien faktas, kad šalia atsakovės sodo sklypo eina vandens gręžinio vamzdis su sklende, nepatvirtina naudojimo fakto.
8.5. Ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu (ne bet kada, o būtent ginčo laikotarpiu) naudojo bendrijos vandenį savo asmeninėms reikmėms, o ne tai, kad šalia jos sklypo (kitoje medinės tvoros pusėje) eina vamzdis su sklende.
8.6. Dalis ieškovės pateiktų aktų sudaryti labai atsainiai ir formaliai, tikėtina, net neatliekant faktinio duomenų patikrinimo vietoje, nedalyvaujant jokiems tretiesiems, nešališkiems asmenims.
8.7. Pirmosios instancijos teismas neįsiklausė į aplinkybes, kad atsakovei visos sąskaitos už vandenį buvo pateiktos tik 2023 m. liepos 13 d. el. laišku iš buhalterinės įmonės.
8.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų sąskaitų datų ir laikotarpių, už kuriuos buvo skaičiuojamas mokestis atsakovei.
8.9. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybės, kad bendrija reikalavo mokesčių iš bendrijos narių už vandenį, kol bendrijos gręžinys nebuvo įteisintas.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:
9.1. Sprendime motyvai išdėstyti aiškiai, jų pakanka įsitikinti, kodėl byla išspręsta ieškovės naudai.
9.2. Teismas taip pat pagristai nurodė, kad alternatyvaus vandens šaltinio (gręžinio) turėjimas nepaneigia fakto, kad galėjo būti naudojamasi bendrijos vandeniu.
9.3. Teismas įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes – tiek apie sklypo nuosavybės teisės įgijimo datą, tiek apie atsakovės pačios pateiktą informaciją.
9.4. Jeigu atsakovė nebūtų turėjusi jokios galimybės naudotis vandeniu ar niekada nebūtų buvusi prijungta – nebūtų logiško pagrindo teikti prašymą dėl vandens atjungimo. Pačios atsakovės iniciatyva atjungti vandens tiekimą prieštarauja jos gynybos pozicijai.
9.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino liudytojų parodymų lemiamais ar paneigiančiais kitus byloje esančius įrodymus.
9.6. Civilinėje byloje sprendžiama dėl faktinio naudotojo prievolės atsiskaityti už paslaugą, kuria jis naudojosi ar galėjo naudotis. Tuo tarpu sodininkų bendrijos gręžinio įteisinimo klausimas nėra šios bylos dalykas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo
13. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir ignoravo atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, neargumentavo dėl kokių priežasčių juos atmetė. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateikta pozicija, neįsigilino į bylos esmę, dėl ko netinkamai byloje buvo nustatytos ir įvertintos esminės faktinės aplinkybės.
14. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo dalykas šioje byloje yra klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bylos esmės atskleidimą bei teismo sprendimo motyvavimą.
15. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025, 20 punktas).
17. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-1-781/2025, 62 punktas).
18. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
19. Kaip minėta, ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 440,60 Eur skolą už naudojimąsi bendrijos tiekiamu vandeniu nuo 2020 m. iki 2022 m. spalio 1 d., vandentiekio remontą bei bendrijos vandens gręžinio įteisinimą. Ieškovės teigimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina atsakovės naudojimąsi bendrijos vandeniu iki 2022 m. spalio 1 d., kuomet atsakovė pateikė prašymą dėl vandens atjungimo. Tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, jog bendrijos vandenį naudojo iki 2012 m., po kurių įsirengė nuosavą vandens gręžinį. Taip pat teigė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovę ginčo laikotarpiu naudojus bendrijos vandenį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės naudojimąsi bendrijos vandeniu patvirtina jos pačios teikti dokumentai, kuriuose nurodoma, kad atsakovė mokėjo už vandenį. Be to, anot pirmosios instancijos teismo, atsakovė teikė prašymą dėl vandens atjungimo, kas reiškia, jog atsakovė vandeniu naudojosi. Skundžiamame sprendime taip pat akcentuota, jog ties atsakovės sklypu buvo padaryta sklendė, tvoroje išpjauta anga, kas leido atsakovei naudotis bendrijos vandeniu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog atsakovė turėjo nuosavą vandens gręžinį nepaneigia atsakovės galimybės ir noro naudoti bendrijos tiekiamą vandenį.
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamo teismo sprendimo turiniu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių visumos, skundžiamame sprendime iš esmės aptarė tik vienos šalies – ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir įrodymus, jiems suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, tinkamai nemotyvavo šios savo pozicijos bei paties skundžiamo sprendimo, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad pareiga įrodyti, jog atsakovė naudojosi sodininkų bendrijos tiekiamu vandeniu, tenka ieškovei. Šiai įrodinėjimo naštai vykdyti ieškovė į bylą, be kita ko, pateikė 2020 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą (el. b. 1 t., b. l. 68), nuotraukas apie einantį vamzdyną šalia atsakovės sklypo (el. b. 1 t., b. l. 63-66) bei atsakovės 2022 m. spalio 1 d. prašymą dėl vandentiekio atjungimo (el. b. 1 t., b. l. 62). Pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais grindė savo sprendimą priteisti skolą iš atsakovės. Įvertinus šiuos įrodymus, atkreiptinas dėmesys, jog, pirma, minėtas patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovės sklype naudojamas bendrijos vanduo, surašytas 2020 m. spalio 11 d. Tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodoma atsakovės apeliaciniame skunde, pirmoji sąskaita atsakovei už bendrijos vandenį išrašyta 2020 m. gegužės 1 d. Duomenų apie ankstesnį patikrinimą, atsakovei išrašytas atitinkamas sąskaitas ar jos atliktus mokėjimus už vandenį (po 2012 m.), nėra. Tai reiškia, kad pirmoji sąskaita atsakovei už bendrijos vandenį išrašyta ieškovei realiai neįsitikinus faktinėmis aplinkybėmis.
22. Antra, vertindamas ieškovės pateiktas nuotraukas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jose matyti šalia atsakovės sklypo einantis vamzdis su sklende, kuri nukreipta į atsakovės sklypą, tvoroje išpjauta anga. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, viena vertus, minėtose nuotraukose sklendė nukreipta į atsakovės sklypą, tačiau atsakovė į bylą pateikė nuotrauką, kurioje matyti kitokia sklendės padėtis, o pats vamzdis nėra įstatytas į tvorą (el. b. 1 t., b. l. 31). Šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, apsiribodamas vien ieškovės pateiktomis nuotraukomis. Be to, nors tvoros angoje matyti atvira ertmė, pirmosios instancijos teisme nenustatyta, ar per ją iš atsakovės sklypo realiai buvo galimybė pasiekti vamzdyną.
23. Trečia, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymą dėl vandens atjungimo, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog jis savaime patvirtina atsakovę naudojus bendrijos vandenį. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai negali būti vertinami atsietai nuo kitų įrodymų, neatsižvelgiant į šalių dėstomas aplinkybes. Kaip matyti iš dokumento turinio, tai yra standartinės formos prašymas, kuriame atsakovė turėjo pasirinkti „atjungti“ arba „pajungti“ vandenį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė prašymo apačioje ranka įrašė, jog bendrijos vandeniu nesinaudoja, nes turi nuosavą gręžinį. Šiame kontekste paminėtina, kad iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog atsakovė 2012 m. rugsėjo 10 d. įsirengė vandens gręžinį (el. b. 1 t., b. l. 26). Taip pat iš atsakovės pateiktos sodininkų bendrijos nario knygelės nustatyta, jog atsakovė mokėjimus už vandenį bendrijai mokėjo iki 2012 m. (el. b. 2 t., b. l. 26-30; 105-108). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, jų netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų argumentų bei įrodymų kontekste. Priešingai, pirmosios instancijos teismas minėtus atsakovės nario knygelės duomenis klaidingai interpretavo, kaip patvirtinančius atsakovės vandens vartojimą 2020–2022 m., nors atitinkamų įrašų nuo 2013 m. išvis nėra.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovei teismas ne kartą siūlė pateikti duomenis, kada atsakovė paskutinį kartą atliko įmokas už vandenį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateikė atitinkamus duomenis, iš kurių nustatyta, kad atsakovė, įvertinus anksčiau pateiktus nario kortelės duomenis, nuo 2013 m. nėra ieškovei atlikusi mokėjimų už vandenį (el. b. 2 t., b. l. 123-134). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė ir skundžiamame sprendime apie tai apskritai neužsiminė. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo sąskaitos už bendrijos vandenį atsakovei būtų įteiktos jų išrašymo dienai. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nepašalino ir kitų ieškovės duomenų prieštaringumo. Pavyzdžiui, byloje esantis 2022 m. spalio 2 d. ieškovės parengtas patikrinimo aktas, patvirtina, jog vandens tiekimas į atsakovės sklypą buvo atjungtas (el. b. 1 t., b. l. 67), tačiau kartu byloje yra ir 2023 m. liepos 9 d. ieškovės parengtas vandens naudotojų patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, jog atsakovė (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrijos vandenį vis dėlto naudoja (el. b. 1 t., b. l. 138). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie aplinkybę, jog dalį ginčo laikotarpio ieškovė teikė sąskaitas atsakovei už neįteisintą bendrijos gręžinį. Atsižvelgiant į tai, kad gręžinys nebuvo įteisintas nustatyta tvarka, atsakovė kelia klausimą, ar bendrija apskritai turėjo teisę tiekti iš jo vandenį ir skaičiuoti už jį mokesčius savo nariams, juo labiau atsakovei, kuri nuo 2012 m. turėjo nuosavą įregistruotą gręžinį.
25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dalies jų apskritai nenagrinėjo arba vertino selektyviai, vadovaudamasis tik ieškovės pateiktais paaiškinimais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nuo 2013 m. nemokėjo įmokų už bendrijos vandenį, turėjo nuosavą gręžinį, o ieškovės pateikti įrodymai dėl vandens vartojimo yra prieštaringi bei tarpusavyje nesuderinami. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesiaiškino, kodėl ieškovė prašo priteisti skolą už vandenį nuo 2020 m., jei paskutiniai atsakovės atlikti mokėjimai 2012 m. Taip pat, kodėl ieškovė už šį laikotarpį neišrašinėjo sąskaitų atsakovei. Be to, nustatyta, kad dalį ginčo laikotarpio ieškovė sąskaitas atsakovei teikė už neįteisintą bendrijos gręžinį, kas kelia abejonių dėl tokių sąskaitų teisėtumo bei pagrįstumo. Šių reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl jų nepasisakė, todėl nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išnagrinėtas šalių ginčas.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialines ir proceso teisės normas, iš esmės priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
27. Atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog bylą išnagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl byloje esančių aktualių įrodymų, netinkamai motyvavo teismo sprendimą, dėl ko byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, turi atsižvelgti į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes dėl proceso teisės normų pažeidimų įrodinėjimo procese.
29. Konstatavus, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl neatskleistos ginčo esmės, dėl ieškovės apeliacinio skundo, kuriuo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteistu ieškovei bylinėjimosi išlaidų dydžiu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
31. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.